52018AE2470

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2470 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2470

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018) 268 final), dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo diplomų, vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (COM(2018) 270 final–2018/0126 (NLE)), dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (COM(2018) 271 final–2018/0127 (NLE)), dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (COM(2018) 272 final–2018/0128 (NLE))

EESC 2018/02470

OL C 62, 2019 2 15, p. 136–141 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/136

(COM(2018) 268 final)

dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo diplomų, vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo

(COM(2018) 270 final–2018/0126 (NLE))

dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų

(COM(2018) 271 final–2018/0127 (NLE))

dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi

(COM(2018) 272 final–2018/0128 (NLE))

(2019/C 62/23)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 18
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	117/0/2

1. Išvados ir rekomendacijos

EESRK:

1.1.

palankiai vertina šią iniciatyvą kaip tolesnį žingsnį įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, siekiant užtikrinti teisę į vienodas kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes. Tai itin svarbu, kad valstybės narės galėtų toliau ir glaudžiau bendradarbiauti, kartu užtikrinant jų nacionalinę kompetenciją švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse;

1.2.

mano, kad naujoji iniciatyva turėtų būtų įtraukta į ilgalaikę ES visą gyvenimą trunkančio ir visas gyvenimo sritis apimančio švietimo ir mokymo politikos viziją, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir strateginę programą „ET 2020“, taip pat rengiant būsimas ES strategijas. Tai apima profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo vizijas ir strategijas;

1.3.

pabrėžia, kad švietimas visų pirma turėtų būti grindžiamas visuminiu mokymusi, demokratiniu pilietiškumu ir bendromis Europos vertybėmis, siekiant užtikrinti taiką, saugumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę, solidarumą ir tarpusavio pagarbą, atviras rinkas, tvarų augimą ir socialinę įtrauktį bei teisingumą, kartu gerbiant ir turtinant kultūros įvairovę ir puoselėjant bendrumo jausmą;

1.4.

pažymi, kad švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą uždavinys yra rengti ir remti jaunimą ir suaugusiuosius, kad jie galėtų būti atsakingi demokratiški piliečiai ir įgiję tinkamų įgūdžių turėtų galimybių įsidarbinti deramose, kokybiškose ir našiose darbo vietose;

1.5.

mano, kad Europos švietimo erdvė turėtų apimti visus, todėl ragina Vyriausybes imtis priemonių siekiant užtikrinti tikrą įtraukumą formaliojo ir neformaliojo mokymosi srityje, taip pat skatinti ir vertinti savaiminį mokymąsi;

1.6.

atkreipia Vyriausybių dėmesį į tai, kad vaikai iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, visų pirma mažumų grupių, migrantų vaikai, neįgalūs vaikai ir skirtingų Europos regionų kaimo vietovėse gyvenantys vaikai, vis dar neturi pakankamai vienodų galimybių gauti kokybiško švietimo paslaugas. Labai svarbu, kad Europos švietimo erdvėje būtų aktyviai remiama migrantų ir pabėgėlių integracija į švietimo sistemą ir darbo rinką, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad jų išsilavinimas, mokymasis ir darbo patirtis būtų patvirtinti ir pripažinti;

1.7.

mano, kad siekiant šios iniciatyvos tikslų reikia tvarių nacionalinių investicijų į švietimą, viršijančių 5 % šalies BVP, taip pat turimų ES finansavimo priemonių paramos, įskaitant programą „Erasmus+“ ir Europos semestro procesą;

1.8.

mano, kad įgyvendinant Europos orientacinius metmenis kalbų mokymasis ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi metu įgytų kalbų mokėjimo įgūdžių patvirtinimas turėtų būti remiami tvariais viešaisiais finansais. Kalbų mokymasis turėtų būti skirtas visiems – jaunimui ir suaugusiems, suteikiant paramą tiems, kuriems jos reikia, kartu skatinant kalbų mokymąsi kaip šeimos mokymosi veiklą ir tobulinant jį kaip formaliojo ir neformaliojo mokymosi aspektą;

1.9.

pritaria pasiūlyme išsakytam raginimui daugiau investuoti į kalbų mokytojų pirminį ir tęstinį profesinį tobulėjimą siekiant išspręsti kvalifikuotų kalbų mokytojų trūkumo problemą;

1.10.

palankiai vertina tai, kad pasiūlymu siekiama toliau skatinti Vyriausybes suteikti daugiau galimybių naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis ir gerinti jų kokybę. Labai reikia toliau stengtis užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kad visi vaikai ir šeimos turėtų teisę gauti kokybiškas ir finansiškai prieinamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, ir atsižvelgti į svarbų šeimos mokymosi, kuris padeda tėvams įgyti pasitikėjimo savo vaidmeniu ir prisideda prie suaugusiųjų švietimo, vaidmenį;

1.11.

pritaria pasiūlymui ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojams užtikrinti palankią darbo aplinką ir didinti jų profesionalizaciją; primygtinai ragina užtikrinti mokytojo profesijos patrauklumą ir lyčių pusiausvyrą bei lygybę šioje srityje;

1.12.

pripažįsta mokymosi visų rūšių vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo įstaigose laikotarpių, suteikiančių galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą gimtojoje šalyje, ir vidurinio išsilavinimo, įgyto bendrojo lavinimo bei profesinio rengimo ir mokymo įstaigose, tarpvalstybinio pripažinimo svarbą. Judumas mokymosi tikslais yra itin svarbus norint aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje ir turėtų būti stiprinamas pasitikėjimu programomis bei kvalifikacijomis ir grindžiamas gerai parengtomis kokybės užtikrinimo sistemomis;

1.13.

pažymi, kad Europos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo priemonės, sistemos ir principai (Europos kvalifikacijų sandara (EKS), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET), Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registras (EQAR) ir kt.) turėtų papildyti ir remti vieni kitus, o mokymosi rezultatų principas Europoje turi būti visapusiškai įgyvendinamas, kad judumas mokymosi tikslais joje būtų automatiškai pripažįstamas;

1.14.

pabrėžia, kad įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat reikėtų skirti dėmesio pastangoms pripažinti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi užsienyje, taip pat vertingu laikyti suinteresuotųjų subjektų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmenį pripažįstant mokymosi rezultatus ir profesinio orientavimo darbuotojų vaidmenį remiant šį procesą; skatina EKS patariamąją grupę ir Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop) tobulinti Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo aprašą ir Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo gaires, nes jie yra Vyriausybėms, socialiniams partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams skirti kokybės standartai, taikytini siekiant gerinti patvirtinimo procesus;

1.15.

pabrėžia, kad Vyriausybės, darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai, plėtodami veiksmingą socialinį dialogą, kuriame dalyvautų ir kiti suinteresuotieji subjektai, turi visais lygmenimis svarstyti, kaip užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose, gerinti kalbų mokymąsi ir pasiekti vidurinių mokyklų baigimo pažymėjimų tarpusavio pripažinimą.

2. Politinės aplinkybės

2.1.

Pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau jau daugelį metų Europos Sąjunga atlieka svarbų papildomą vaidmenį, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnyje. Visoms valstybėms narėms vienodai svarbu išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą, skatinantį darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą, taip pat patirti visą europinės tapatybės įvairovę.

2.2.

2017 m. lapkričio mėn. Geteborge įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis, kuriuo įtvirtinama teisė į vienodas švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, vadovaujantis Komisijos komunikatu (COM(2017) 673). Tuo remiantis buvo parengtos 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, kuriose valstybės narės, Taryba ir Komisija raginamos spartinti Geteborge aptartos darbotvarkės įgyvendinimą.

2.3.

Vadinamajame pirmajame Europos švietimo erdvės dokumentų rinkinyje buvo pateiktas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos (COM(2018) 23) (priimta 2018 m. gegužės 22 d.), paremtos 2015 m. švietimo ministrų Paryžiaus deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą. Ji buvo paskelbta 2016 m. birželio 14 d. Komisijos komunikate (COM(2016) 379).

2.4.

Gegužės 22 d. Europos Komisija paskelbė antrąjį švietimo dokumentų rinkinį, kuriame pateikė daugiau pasiūlymų dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.

2.5.

Šioje EESRK nuomonėje nagrinėjamas antrasis švietimo dokumentų rinkinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tolesniems uždaviniams, kuriuos reikia spręsti, kad būtų sukurta kokybiška ir įtrauki Europos švietimo erdvė, kaip antai kalbų mokymasis, automatinis vidurinio lygmens studijų tarpusavio pripažinimas ir kokybiškas ikimokyklinis ugdymas.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, jog siekis kurti Europos švietimo erdvę, kad valstybės narės galėtų toliau bendradarbiauti, kartu užtikrinant jų nacionalinę kompetenciją švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse, yra viena pagrindinių strategijų, kurias įgyvendinant atsižvelgiama į demografinius pokyčius ir skatinama socialinė, ekonominė, aplinkosaugos ir technologinė plėtra, siekiant vykdyti konkurencingą Europos, kaip ekonominės pasaulio jėgos, integraciją ir užtikrinti svarbų socialinį aspektą.

3.2.

Ši iniciatyva – puikus tolesnis žingsnis įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, siekiant užtikrinti teisę į vienodas kokybiško ir įtraukaus bendrojo lavinimo bei profesinio rengimo ir visą gyvenimą trunkančio orientavimo (1) galimybes, vadovaujantis Komisijos komunikatu COM(2017) 673, kuriuo pranešama apie Europos švietimo erdvę.

3.3.

EESRK pabrėžia, jog mūsų bendras tikslas yra siekti, kad švietimas būtų grindžiamas visuminiu ugdymu, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant demokratiniam pilietiškumui, bendroms Europos vertybėms ir europinei tapatybei, siekiant užtikrinti taiką, saugumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę, solidarumą ir tarpusavio pagarbą, tvarų augimą ir socialinę įtrauktį bei teisingumą, kartu gerbiant ir turtinant kultūros įvairovę ir stiprinant priklausymo Europos Sąjungai jausmą.

3.4.

Pabrėžiant itin svarbų švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą vaidmenį rengiant jaunimą ir suaugusiuosius, kad jie galėtų būti demokratiški piliečiai ir deramai įsidarbinti kokybiškose darbo vietose, Europos švietimo erdvė turėtų apimti visus, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei, ir skatinti Vyriausybes imtis priemonių, skirtų užtikrinti tikrą įtraukumą formaliojo, savaiminio ir neformaliojo mokymosi srityse, laikantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos.

3.5.

Šiuo atžvilgiu, primindamas savo nuomonę (2), EESRK mano, kad Europos švietimo erdvėje taip pat turėtų būti pateikta pasiūlymų Vyriausybėms, kaip aktyviai remti migrantų ir pabėgėlių integraciją į švietimo sistemą ir darbo rinką, ypač daug dėmesio skiriant jų išsilavinimo, mokymosi ir darbo patirties patvirtinimui ir pripažinimui.

3.6.

Švietimo ir mokymo sistemų reformoms ir koregavimams atlikti reikia laiko. EESRK norėtų, kad naujoji iniciatyva būtų įtraukta į ilgalaikę ES švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politikos viziją, vadinamą „Europos mokymosi visą gyvenimą erdve 2025“, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir strateginę programą „ET 2020“, taip pat rengiant kitas ES strategijas.

3.7.

Siekiant užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose, gerinti kalbų mokymąsi ir pasiekti vidurinių mokyklų baigimo pažymėjimų tarpusavio pripažinimą, šias iniciatyvas turi visais lygmenimis svarstyti Vyriausybės, darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai, plėtodami veiksmingą socialinį dialogą, kuriame dalyvautų ir kiti suinteresuotieji subjektai, visų pirma mokytojai, tėvai, profesinio orientavimo darbuotojai ir besimokantys asmenys, taip pat bendruomenės institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

3.8.

EESRK teigiamai vertina iniciatyvą „Europos universitetai“, kaip principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą procesą, kurį vykdant universitetai motyvuojami kurti tinklus siekiant rengti jungtinio laipsnio studijų programas, didinti besimokančių asmenų judumą ir sudaryti palankesnes sąlygas mokytis kalbų. Primindamas savo nuomonę (3), Komitetas skatina užtikrinti įtraukumą ir įvairovę kuriant mokytojų, mokslinių tyrimų darbuotojų ir studentų tinklus, taip pat ragina suteikti galimybę kurti tinklus visiems Bolonijos procese dalyvaujantiems universitetams.

3.9.

Svarstydamas sumanymą dėl Europos studento pažymėjimo, EESRK ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų grindžiama sėkminga studento pažymėjimų sistema ir kad ja būtų atnaujinami šiuo metu naudojami studento pažymėjimai. Primindamas savo nuomonę (4), Komitetas pakartoja, kad reikia aiškiai nustatyti bet kokio naujo pažymėjimo pridėtinę vertę, kuri turi papildyti naudojamų pažymėjimų vertę.

3.10.

Siekiant Europos švietimo erdvės tikslų reikia tvarių nacionalinių investicijų į švietimą, viršijančių 5 % šalies BVP, taip pat ES finansavimo priemonių paramos pagal kitą DFP, įskaitant programą „Erasmus+“ ir ESIF. EESRK norėtų, kad į programos „Erasmus+“ ir jaunimo strategijos prioritetus ateityje būtų įtrauktas visuminis ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. EESRK palankiai vertina Europos semestrui tenkantį vaidmenį remiant struktūrines reformas, kuriomis siekiama pagerinti švietimo politiką atsižvelgiant į šią iniciatyvą.

3.11. Mokymo ir kalbų mokymosi gerinimas

3.11.1.

EESRK mano, kad ši iniciatyva yra absoliučiai būtina, nes privalomojo švietimo įstaigas baigiančių moksleivių kalbų mokėjimo lygis paprastai yra žemas, o valstybių narių skirtumai yra labai dideli (5). Didėjant judumui Europos viduje ir iš trečiųjų šalių atvykstant neregėtam skaičiui mokyklinio amžiaus vaikų, kalbančių skirtingomis kalbomis, turime dar kartą apsvarstyti kylančias problemas ir galimybes, kad daugiakalbystė taptų tikru ES turtu. Kalbos turėtų būti vienodai vertinamos, todėl reikėtų remti ES ir ne ES kalbų mokymąsi.

3.11.2.

Mokykloms reikia paramos, kad būtų sukurta daugiakalbė mokymosi aplinka ir kartu būtų išlaikyta tinkama užsienio kalbų mokymosi ir aukšto raštingumo ir komunikacijos gebėjimų ugdymo gimtąja (-osiomis) kalba (-omis) lygio pusiausvyra. Integruotas dalykų ir kalbų mokymas gali padėti skatinti judumą ir integraciją. Labai svarbu veiksmingiau naudotis skaitmeninėmis ir internetinėmis kalbų mokymosi priemonėmis. Šiuo tikslu reikia užtikrinti tokių priemonių kokybę ir sertifikavimą, taip pat galimybę jomis naudotis, paramą ir finansinį prieinamumą visiems, atsižvelgiant į tai, jog žmonėms gali prireikti pagalbos, kad jie galėtų įpirkti, pasirinkti ir naudoti tinkamas priemones, kurios jiems būtų naudingos.

3.11.3.

EESRK palankiai vertina tai, jog pabrėžiamas kalbų mokymasis, turint omenyje tai, kad jis didina tarpusavio supratimą, judumą, taigi ir stiprina Europos pilietiškumą. 64 mln. žemos kvalifikacijos suaugusiųjų turi tobulinti pagrindinius savo įgūdžius, įskaitant kalbų mokėjimo įgūdžius (6), kad galėtų būti aktyvūs Europos Sąjungos piliečiai, išsaugoti savo darbo vietas ir pagerinti darbo perspektyvas. Asmenims kalbų mokymasis atveria asmeninių ir profesinių galimybių, visuomenės atžvilgiu jis padeda puoselėti kultūrinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir socialinę sanglaudą, o kalbant apie įmones pažymėtina, kad kalbų mokėjimo ir kultūrų pažinimo įgūdžių turintys darbuotojai padeda joms sėkmingai vykdyti veiklą ir plėstis į pasaulio rinkas.

3.11.4.

Kalbų mokymasis turėtų būti skirtas visiems, suteikiant paramą tiems, kuriems jos reikia, kartu tobulinant kalbų mokymąsi kaip formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aspektą, įgyvendinant jį kaip Europos orientacinių metmenų sistemos dalį ir remiant tvariais viešaisiais finansais.

3.11.5.

2018 m. Užimtumo gairėse (7) nurodoma, kad „turėtų būti skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu“. Nepakankama kalbinė kompetencija gali būti laikoma viena svarbiausių kliūčių judumui. EESRK pabrėžia, kad pasiūlymas turėtų aprėpti ne tik privalomojo švietimo įstaigose besimokančius asmenis, bet daug daugiau besimokančiųjų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kalbų mokymasis turėtų būti skirtas visiems – nuo jaunimo iki pensinio amžiaus sulaukusių asmenų, ypatingą dėmesį skiriant pirminiam bei tęstiniam profesiniam rengimui ir mokymui, aukštajam mokslui ir suaugusiųjų švietimui.

3.11.6.

Įgyvendinant kalbų mokymosi strategiją turėtų būti siekiama skatinti patirtinį mokymąsi, pasitelkiant studentų mainus, taip pat savanorišką ir kitokio pobūdžio veiklą, pavyzdžiui, Europos solidarumo korpusą, remiamą pagal dabartinę ir būsimą programą „Erasmus+“.

3.11.7.

Tikrai rimta problema yra kvalifikuotų kalbų mokytojų trūkumas, todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme raginama daugiau investuoti į kalbų mokytojų pirminį ir tęstinį profesinį tobulėjimą siekiant įvykdyti ES šalių profesinės kvalifikacijos reikalavimus.

3.12. Kokybiškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemos

3.12.1.

Pagal strateginę programą „ET 2020“ nustatytas lyginamasis standartas, kad ikimokyklinio ugdymo sistemoje turi dalyvauti bent 95 % vaikų nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus, yra beveik įgyvendintas. Vis dėlto, 17 mln. iš ES gyvenančių daugiau nei 32 mln. jaunesnių nei privalomojo mokyklinio amžiaus vaikų vis dar neturi galimybės naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis. Be to, vaikai iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų, visų pirma mažumų grupių, migrantų vaikai, neįgalūs vaikai ir kaimo vietovėse bei skirtinguose Europos regionuose gyvenantys vaikai, vis dar neturi pakankamai vienodų galimybių mokytis.

3.12.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymu siekiama toliau skatinti Vyriausybes suteikti daugiau galimybių naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis ir gerinti jų kokybę. Tikrai reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad visi vaikai ir šeimos turėtų teisę gauti kokybiškas ir finansiškai prieinamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Kokybiškoms paslaugoms tenka lemiamas vaidmuo gerinant švietimo rezultatus, taip pat ugdant socialinius įgūdžius. Dalyvaujant kokybiškose ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose geriau išmokstama pagrindinių įgūdžių, be to, tai yra veiksminga mokyklos nebaigimo prevencijos priemonė.

3.12.3.

Europos Komisija pabrėžia didelį suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis. EESRK itin palankiai vertina nuorodą į Pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (8), kuriame pripažintas poreikis visoje Europoje teikti kokybiškas formaliosios priežiūros paslaugas. EESRK daugelyje savo nuomonių pritarė šiai tarpusavio sąveikai, nes tai padeda skatinti moteris aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir mažinti nepagrįstus darbo užmokesčio skirtumus, taip pat atsižvelgti į svarbų šeimos mokymosi, kuris padeda tėvams įgyti pasitikėjimo savo vaidmeniu ir prisideda prie suaugusiųjų švietimo, vaidmenį.

3.12.4.

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai turėtų būti remiami, siekiant didinti jų profesionalizaciją ir sukurti jiems palankią darbo aplinką. Ikimokyklinio ugdymo specialistų pirminis rengimas ir tęstinis profesinis tobulėjimas turėtų būti aukštos kokybės, kartu patenkinti ugdytojų ir vaikų poreikius, pavyzdžiui, kaip užtikrinti įtraukumą ir mokyti demokratinių vertybių.

3.12.5.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis (2015 m.) (9), su mokytojo profesija yra susijusi didelė lyčių nelygybė, nes 7 iš 10 mokytojų yra moterys. 2015 m. EBPO šalyse 97 % ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų ir 83 % pradinių klasių mokytojų buvo moterys, tačiau aukštojo mokslo institucijose tik 43 % dėstytojų buvo moterys. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriaus darbuotojų lyčių pusiausvyros stoka ir bandymas pritraukti daugiau mokytojų vyrų, kad jie vaikams rodytų sektiną pavyzdį, yra klausimai, dėl kurių reikia skubiai imtis veiksmų, nes lyčių pusiausvyros stoka yra susijusi su dabartiniu mokytojų statusu, darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis šiame sektoriuje.

3.13. Automatinis diplomų tarpusavio pripažinimas ir mokymosi užsienyje laikotarpių užskaitymas

3.13.1.

EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad bet kurio studento, pameistrio ar mokinio, turinčio mokymosi patirties užsienyje (tiek dėl kvalifikacijos, tiek judumo mokymosi tikslais), patirtis būtų automatiškai pripažinta tolesnio mokymosi tikslais. Judumas mokymosi tikslais skatina gebėjimus ir patirtį, kurie yra itin svarbūs norint aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje, ir turėtų būti stiprinamas pasitikėjimu studijų programomis ir kvalifikacijomis.

3.13.2.

Kad nereikėtų kartoti visų mokyklinių metų/laikotarpių, EESRK pabrėžia, jog svarbus galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą gimtojoje šalyje suteikiančių mokymosi laikotarpių vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo įstaigose ir vidurinio išsilavinimo kvalifikacijų tarpvalstybinis pripažinimas.

3.13.3.

EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat reikėtų sutelkti dėmesį į formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi užsienyje pripažinimą, taip pat vertingu laikyti suinteresuotųjų subjektų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmenį pripažįstant studijavimo ir mokymosi rezultatus (10). Šiuo atžvilgiu Komitetas primena svarbų 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijai dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo ir tolesnio nacionalinių patvirtinimo sistemų tobulinimo tekusį vaidmenį. EESRK skatina EKS patariamąją grupę ir Cedefop tobulinti Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo aprašą (11) ir Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo gaires (12), nes jie yra Vyriausybėms, socialiniams partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams skirti kokybės standartai, taikytini siekiant gerinti patvirtinimo procesus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti siekiui suvokti būtinas sąlygas, sąveiką ir naudą, gaunamą gerinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo ir orientavimo bei konsultavimo paslaugų koordinavimą (13).

3.13.4.

Dėl galimybių keisti studijų kryptį ir pasitikėjimo profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemomis vis dar kyla problemų ne tik tarp šalių, bet ir jų viduje. Akademiniam mokymui ir profesiniam rengimui turėtų būti teikiama tokia pati vertė. Europos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo priemonės, sistemos ir principai (EKS, ECVET, EQAVET, EQAR ir kt.) turėtų remti vieni kitus, o mokymosi rezultatų principas turi būti visapusiškai įgyvendintas, kad judumas mokymosi tikslais Europoje būtų automatiškai pripažįstamas.

2018 m. spalio 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 173, 2017 5 31, p. 1.

(2) OL C 264, 2016 7 20, p. 19.

(3) OL C 71, 2016 2 24, p. 11.

(4) OL C 132, 2011 5 3, p. 55.

(5) „Europos švietimo informacijos tinklas: pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose – 2017 m.“ (Eurydice: Key Data on Teaching Languages at School in Europe – 2017 Edition)

(6) Cedefop (2017 m.). Investing in skills pays off: The economic and social cost of low-skilled adults in the ES, Liuksemburgas, Leidinių biuras, Cedefop tyrimo ataskaita Nr. 60.

(7) https://ec.europa.eu/info/publications/2018-european-semester-employment-guidelines_lt

(8) COM (2017) 253 final – 2017/085 (COD).

(9) OECD: Education at a Glance, 2017 m.

(10) OL C 13, 2016 1 15, p. 49.

(11) http://www.cedefop.europa.eu/lt/events-and-projects/projects/validation-non-formal-and-informal-learning/european-inventory.

(12) http://www.cedefop.europa.eu/lt/publications-and-resources/publications/3073.

(13) Cedefop, „Neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas ir profesinis orientavimas“ (angl. Validation of non-formal and informal learning and career guidance) (dar nepaskelbta).

Top

Choose the experimental features you want to try