52018AE3065

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE3065 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE3065

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ (COM(2018) 439 final – 2018/0229 (COD))

EESC 2018/03065

OL C 62, 2019 2 15, p. 131–135 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/131

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“

(COM(2018) 439 final – 2018/0229 (COD))

(2019/C 62/22)

Pranešėjas

Petr ZAHRADNÍK

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 9 7 Europos Parlamentas, 2018 6 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis

Atsakinga komisija	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204/1/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad reglamentų rinkinyje dėl būsimos daugiametės finansinės programos pateikiamas pasiūlymas stiprinti ES investicinę veiklą (kuri iki šiol nepasiekė prieš krizę buvusio lygio), visų pirma didelio viešojo intereso ilgalaikio investavimo projektai laikantis darnaus vystymosi kriterijaus (atsižvelgiant į ES įsipareigojimą jo laikytis įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus). EESRK palankiai vertina šį sprendimą taip pat ir dėl to, kad programos „InvestEU“ prioritetinės sritys ir jų įgyvendinimo laikotarpis iš esmės sutampa su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ar ja remiasi. Tam, kad aptariama programa veiktų sėkmingai, reikėtų visapusiškai pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių bei ekonominių partnerių dalyvavimu.

1.2.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas sukurti skėtinę finansinę priemonę, taip pat pritaria jos turiniui suteiktai krypčiai. Joje siūlomas bendras valdymas, didesnis skaidrumas ir sąveikos galimybė, palyginti su dabartine padėtimi, suteikia daugiau galimybių pasiekti norimą poveikį. EESRK pabrėžia, kad projektus reikia griežtai išbandyti rinkoje ir tokiu būdu užtikrinti, kad konkretūs projektai, kuriems gali būti taikomos finansinės priemonės, yra tinkami. Šios priemonės sėkmė labai priklausys nuo jos stebėsenos sistemos veikimo kokybės.

1.3.

EESRK teigiamai vertina tai, kad be paramos tvariai infrastruktūrai, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, programoje „InvestEU“ taip pat daug dėmesio skiriama socialinėms investicijoms ir įgūdžiams. Taip ja parodoma socialinių investicijų svarba būsimam ES vystymuisi. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria tvirtoms „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių programos sąsajoms su įprastomis subsidijavimo priemonėmis socialinei politikai remti, visų pirma su Europos socialiniu fondu ir jaunimo užimtumo skatinimo priemonėmis, taip pat su užimtumo ir socialinių inovacijų programomis, siekiant kuo didesnių investicijų į tvarią socialinę infrastruktūrą, socialines įmones, paslaugas bei centrus, skirtus žmogiškojo potencialo plėtrai.

1.4.

Naudodamasis proga, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant programą „InvestEU“ nereikėtų pamiršti ar neįvertinti socialinių investicijų, kurios turi būti tokios pat svarbios, kaip ir investicijos, pirmiausia skirtos vystymuisi ir įmonių veiklai. Šią išvadą, be kita ko, galima daryti atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio mėn. aukšto lygio darbo grupės dėl investicijų į socialinę infrastruktūrą Europoje, kuriai pirmininkavo R. Prodi, pateiktus rezultatus. Šiuo atveju viešosios investicijos gali paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.

1.5.

Atsižvelgiant į tai, kad „InvestEU“ yra naujo pobūdžio programa, EESRK palankiai vertintų galimybę parengti praktinį, naudotojams patogų vadovą, kad būtų galima nustatyti tinkamų projektų tipologiją, pateikti sąveikos su kitais daugiametės finansinės programos skyriais ir tinkamo įgyvendinimo kitose valstybėse narėse pavyzdžių.

1.6.

EESRK palankiai vertina tikėtiną teigiamą programos „InvestEU“ poveikį finansų rinkų plėtrai valstybėse narėse; šiomis aplinkybėmis jis pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą struktūrą įgyvendinantiesiems partneriams, ypač nacionaliniu lygmeniu.

2. Bendrosios pasiūlymo aplinkybės ir pagrindiniai faktai

2.1.

Dėl pastarojo meto ekonomikos krizės gerokai sumažėjo investicinės veiklos apimtis Europos Sąjungoje ir ji iki šiol dar nepasiekė ankstesnio lygio. Todėl visais esminiais ES ekonominės politikos komponentais turėtų būti siekiama rasti būdų atnaujinti ilgalaikes investicijas, be kita ko, tenkinančias viešąjį interesą, taip pat labiau įtraukiant mažąsias ir vidutines įmones, turint omenyje tai, kad tada reikės atsižvelgti į pilietinės visuomenės nuomonę.

2.2.

Viešojo intereso investicijoms nepakanka turimų ES ir nacionalinio lygmens viešųjų išteklių, todėl reikėtų į šį procesą įtraukti privataus kapitalo išteklius, laikantis taisyklių, užtikrinančių, kad bus paisoma viešojo intereso. Vienas iš būdų pasiekti šį tikslą – ES biudžete nustatyti grąžintinų finansinių priemonių ir dotacijų principu grindžiamų priemonių pusiausvyrą.

2.3.

Grąžintinos finansinės priemonės, kuriomis išnaudojamos ES biudžeto teikiamos galimybės tiek centriniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, buvo labai patobulintos, visų pirma 2014–2020 m. laikotarpio finansinės programos tikslais; vis dėlto jos nėra naudojamos optimaliai. Dar yra galimybių tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę centriniu lygmeniu sistemingai susieti daugybę nekoordinuojamų priemonių pagal bendrą valdymo mechanizmą; „InvestEU“ programa yra vienas pavyzdžių šiam tikslui pasiekti.

2.4.

„InvestEU“ programą galima laikyti pagrindiniu indėliu į ES biudžetą, atsižvelgiant į dabartines naujoves, kuriomis siekiama užtikrinti Europos pridėtinę vertę, didesnį lankstumą, įvairių jos skyrių sąveiką ir procedūrų supaprastinimą; minėtos programos atveju šis indėlis turėtų pasireikšti didesne ilgalaike investicine veikla (kadangi siekiama iki 2027 m. iš viso sutelkti 650 mlrd. EUR investicijų), finansų rinkos vaidmens stiprinimu, taip pat ir kalbant apie viešojo intereso projektus, ir veiksmingesniu ES biudžeto išteklių, kurie dėl savo pelningumo natūraliai atlaiko išbandymus rinkoje, skirstymu.

2.5.

Taigi, atrodo, „InvestEU“ programą reikėtų vertinti ne atskirai, o kaip svarbią sudėtingos kito ES biudžeto priemonių dėlionės detalę. Būsimam biudžetui būdinga nauja aiški išlaidų paskirstymo tendencija, kuri labai padės įveikti nusistovėjusius ir be ilgalaikės ateities grynųjų įnašų mokėtojų ir grynųjų paramos gavėjų nesutarimus.

2.6.

„InvestEU“ programa pratęsiama ir gerokai išplečiama dabartinė pozityvia laikoma Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir, kartu, Investicijų plano Europai praktika. Reikėtų taikyti progresyvumo principą, kuriuo grindžiamas ESIF, siekiant sujungti visą paletę įvairių centralizuotai sukurtų finansinių priemonių ES lygmeniu.

2.7.

Programą „InvestEU“ sudaro trys dalys:

—	„InvestEU“ fondas, kurio pagrindinis tikslas yra naudojantis Sąjungos biudžeto garantija investicijoms sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių išteklius,

—	„InvestEU“ konsultacijų centras, papildantis fondą ir teikiantis profesines žinias investiciniams projektams, kuriems ieškoma finansavimo,

—	„InvestEU“ portalas, papildantis fondą ir turintis lengvai prieinamą ir patogią naudoti duomenų bazę, kuri padeda investuotojams pasirinkti remiamus projektus.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad palikta ir dar labiau išplėsta garantijos principu grindžiama finansinė priemonė, kuri, Komiteto nuomone, yra esminė, visų pirma atsižvelgiant į būsimą ilgalaikę ES biudžeto raidą ir jo vykdymą. EESRK mano, kad programos „InvestEU“ kapitalo bazinė suma 15,2 mlrd. EUR yra pakankama siekiant pritraukti 650 mlrd. EUR investicijų iki 2027 m., kaip ir bendra 47,5 mlrd. EUR garantijos suma. EESRK laikosi nuomonės, kad 40 % ES garantijos atidėjinių yra tinkamai numatyta atsižvelgiant į atrinktas programos linijas ir remiamus projektus.

3.2.

EESRK taip pat mano, kad svarbu parinkti programos politikos linijų turinį, kuris būtų skirtas tvariai infrastruktūrai, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei socialinėms investicijoms ir įgūdžiams, taip pat tarp jų paskirstyti visą garantijos sumą, kuria jos gali naudotis. EESRK mano, kad tai svarbiausios sritys, kuriose galima aktyviai taikyti finansines priemones.

3.3.

EESRK nuomone, yra du pagrindiniai programos „InvestEU“ įgyvendinimo privalumai, kurių iki šiol skiriant finansavimą iš ES biudžeto ir taikant finansines priemones nebuvo galima pasiekti tokiu mastu: keletas iki šiol nesusijusių programų bus sujungta į vieną programą, tai padės sustiprinti jų sinergijos poveikį, taip pat labiau pabrėžiamas iš ES biudžeto skiriamų išteklių veiksmingumas, nes atsiranda būtinybė juos išbandyti rinkoje. EESRK mano, kad stiprinant garantijomis grindžiamą priemonę kaipo tokią susidaro unikali galimybė skirti pakankamai išteklių viešojo intereso investicijoms, o to nebūtų buvę įmanoma jokiomis aplinkybėmis padaryti taikant iki šiol galiojančias ES biudžeto naudojimo procedūras; todėl, Komiteto nuomone, šis principas yra labai daug žadantis ilguoju laikotarpiu. EESRK mano, kad visos programos „InvestEU“ idėja yra svarbi Europos pridėtinės vertės išraiška.

3.4.

EESRK taip pat palankiai vertina pagrindinę laukiamą „InvestEU“ programos naudą, t. y. kad bus sukurta pakankamai stipri priemonė, kuri galės toliau skatinti investicinę veiklą ir padės jai ilgam išsilaikyti bent jau iki 2009 m. buvusiame lygyje; taip pat, kad finansinių priemonių, kurios yra tiesiogiai valdomos Sąjungos lygmeniu, sistema taps skaidresnė ir veiksmingesnė ir netiesiogiai paskatins įgyvendinti finansines priemones valstybių narių lygmeniu (visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose toks biudžeto vykdymas nėra labai sėkmingas); taip pat bus imtasi tikrųjų ES vystymosi prioritetų ir bus taikomi šiuolaikiški finansavimo metodai jiems įgyvendinti. EESRK taip pat mano, jog svarbu, kad programos „InvestEU“ teikiama pagalba būtų kreipiama atsižvelgiant į rodiklius ir priemones, naudojamus įgyvendinant Europos semestrą, įskaitant valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus pagal nacionalines reformų programas.

3.5.

EESRK, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta pirmiau pateiktame punkte, pabrėžia, kad svarbi yra labai kokybiškai veikiant stebėsenos sistema, kuri užtikrins programos „InvestEU“ pelningumo kriterijaus stebėseną ir tokiu būdu įvertins, ar sėkmingai panaudotos viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos; šiomis aplinkybėmis viešojo sektoriaus investicijos galiausiai padės paspartinti (paskatinti) privačiojo sektoriaus investicijas pasitelkiant susidariusią sinergiją (šalutinis poveikis).

3.6.

Programa „InvestEU“ atitinka bendrą EESRK požiūrį ir daugelį jo nuomonių šiuo klausimu, kad turi būti siekiama kompleksinių – daugeliu aspektų ir tarpvalstybinių – supaprastinimo, lankstumo, sąveikos ir grąžos tikslų laipsniškai taikant taisyklę, kad ES biudžetas nebūtinai turėtų būti siejamas su dotacijomis: jis gali būti skirstomas ar investuojamas ir kitokiais būdais. Tokiu būdu vyksta kokybinis perėjimas nuo „paprasto“ biudžete numatyto išlaidų perskirstymo prie tikrų viešojo intereso investicijų.

3.7.

Taikant šį pirmiau aprašytą metodą galima užtikrinti daugiau manevravimo galimybių siekiant padidinti visų remiamų investicijų apimtis, o to nebūtų buvę įmanoma pasiekti taikant tradicinius metodus. Be to, šis mechanizmas gali padėti pritraukti privačius finansinius išteklius taip pat ir viešojo intereso projektams, visų pirma tais atvejais, kai esama rinkos nepakankamumo pavojaus. Investicijų trūkumas yra tokia sritis, kurioje privatus kapitalas niekada nesiims veiksmų, jei nebus tinkamų valstybės garantijų.

3.8.

EESRK rekomenduoja pasiūlyme dėl reglamento nustatyti ir išsamiau bei aiškiau apibrėžti konkrečias galimybes derinti įvairius išteklius su programos „InvestEU“ teikiamomis galimybėmis; galimybės derinti išteklius būtent ir yra skelbiamas tikslas, kuriam, nesant aiškaus vadovo, vis dėlto gali iškilti praktinių kliūčių. ES biudžeto požiūriu būtų tikslinga sudaryti galimybę įgyvendinant projektą derinti įvairius finansinius išteklius dviem būdais: kaip fondų indėlį, kuomet užtikrinamas pasidalijamasis programos „InvestEU“ valdymas, ir kaip programos „InvestEU“ indėlį į nacionalines, specialiai pritaikytas finansines priemones, įgyvendinamas pasidalijamojo valdymo atveju. Į reglamentą turėtų būti įtrauktos susijusios tokį lankstumą užtikrinančios įgyvendinimo taisyklės.

3.9.

EESRK taip pat rekomenduoja parengti programai „InvestEU“ tinkamų projektų ir tų projektų, kuriems būtų tikslingiau taikyti dotacijų principą (t. y. projektų, kurių tiesioginis finansinis pelningumas yra mažai tikėtinas ar net neįmanomas, įskaitant ir ilgojo laikotarpio perspektyvą), tipologiją.

3.10.

Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl „InvestEU“ programos ir į platesnį priemonių dėl daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiui rinkinį, EESRK rekomenduoja įvertinti, kokį ekonominį poveikį iki šiol padarė ESIF kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat pateikti finansinių išteklių panaudojimo ir gautos naudos apžvalgas. Šis įvertinimas bus ypač svarbus, nes pagal „InvestEU“ programą, kuri yra nauja finansavimo ES lėšomis priemonė, būtų galima tiesiogiai daugiau dėmesio skirti tikriems investicijų prioritetams ir išvengti tam tikrų trūkumų, susijusių su ligšiolinio ES biudžeto naudojimo sąlygomis. Šiuo klausimu, regis, taip pat yra galimybė įtraukti organizuotos pilietinės visuomenės subjektus, kurių pagalba galima parodyti Europos projektų naudą klestėjimo ir gerovės požiūriu, ir tai pateikti aiškiai ir suprantamai.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina galimybę pagal programą „InvestEU“ savanoriškai nustatyti tam tikrą lėšų skyrių, finansuojamą iš pradžių, pavyzdžiui, sanglaudos politikai numatytais ištekliais. Kadangi tai naujas išteklių paskirstymo būdas, EESRK rekomenduoja parengti instrukcijų vadovą, kad būtų lengviau vykdyti tokias operacijas.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tiksliau suderinti keturių pagrindinių programos „InvestEU“ politikos linijų turinį ir išsamiai apibrėžti, kokie veiksmai remiami pagal II priedą. Siekiant geresnių praktinių gairių projektų rengėjams, EESRK rekomenduoja smulkiau išplėtoti II priedą, kad būtų užtikrintas didesnis jo turinio nuoseklumas su siūlomo reglamento II skyriaus formuluote.

4.3.

EESRK palankiai vertintų, jei būtų nurodytas sprendimas tuo atveju, kai dėl vienos ar kitos priežasties nepakanka iš ES biudžeto skirtų išteklių garantijos, kad būtų užtikrinta laukta investicijų apimtis, arba tuo atveju, jei pablogėtų fondo grąžos sąlygos.

4.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad programa „InvestEU“ sudaro vieną iš galimybių plėtoti finansų rinkos institucijas valstybėse narėse; taip pat dėl šios priežasties jis mano, kad labai naudinga daugiau erdvės suteikti įgyvendinantiesiems partneriams nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgdamas į tai jis pabrėžia, kad šiuos partnerius reikia rinktis labai atsargiai, bet be jokios diskriminacijos, remiantis atitinkamais jų kompetencija grindžiamais reikalavimais, bet kartu sudarant galimybę užtikrinti teisingą ir sąžiningą atstovavimą jiems tarp valstybių narių.

4.5.

EESRK mano, jog svarbiausia, kad įgyvendinantieji partneriai galėtų ilguoju laikotarpiu prisidėti prie programos „InvestEU“ tikslų įgyvendinimo, ne tik siekiant užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai, bet taip pat kad ji gebėtų prisidėti savo finansiniais ištekliais ir į sistemą įtrauktų kitus nacionalinius privačius ir viešuosius investuotojus, atitinkamoje teritorijoje ar sektoriuje užtikrintų reikiamą aprėptį ir kad, visų pirma, galėtų tiksliai ir išsamiai spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas.

4.6.

EESRK prašo tiksliau paaiškinti, kaip įgyvendinantysis privilegijuotas partneris, t. y. Europos investicijų bankas, atliks savo vaidmenį, ir kaip bus užtikrinta, kad privilegijuoto partnerio veikla nenustelbs kitų įgyvendinančiųjų partnerių, visų pirma tų, kurie vykdo veiklą nacionaliniu lygmeniu.

4.7.

EESRK rekomenduoja, kad fondo ES skyrius iš tiesų daugiausia dėmesio skirtų tarpvalstybinių projektų propagavimui ir kad reklamuotų projektus, kuriais sprendžiamos visai Sąjungai aktualios rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurie suteikia aiškią Europos pridėtinę vertę.

4.8.

Todėl EESRK teigiamai vertina įpareigojimą įgyvendinantiesiems partneriams aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto EESRK taip pat mano, kad yra tam tikrų manevravimo galimybių spręsti konkrečius nacionalinių ir regioninių investuotojų poreikius, už kuriuos visų pirma turėtų būti atsakingas atitinkamos valstybės narės skyrius, užtikrinant glaudžias sąsajas su pagal sanglaudos politiką teikiamu nacionaliniu finansiniu paketu. Šiomis aplinkybėmis EESRK pabrėžia, kad svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą, nes tai padeda išnaudoti ilgalaikio augimo potencialą (visą gyvenimą trunkančio mokymosi, socialinių paslaugų tinklo ir būsto už prieinamą kainą) ir užtikrinti ES ekonomikos sistemos konkurencingumą.

2018 m. spalio 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

Top

Choose the experimental features you want to try