52018AE2993

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2993 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2993

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2018) 447 final – 2018/0236 (COD))

EESC 2018/02993

OL C 62, 2019 2 15, p. 51–55 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/51

(COM(2018) 447 final – 2018/0236 (COD))

(2019/C 62/08)

Pranešėjas

Raymond HENCKS

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 7 12 Taryba, 2018 7 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	189/3/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga gali didžiuotis dideliais pasiekimais kosmoso srityje. Savo kosmoso programomis ji padeda spręsti tam tikrus didžiuosius pasaulinius uždavinius, visų pirma susijusius su klimato kaita, piliečių saugumo ir kasdienio gyvenimo sąlygų gerinimu, kartu išsaugodama savo suverenitetą ir strateginį savarankiškumą kitų galingų kosmoso srities veikėjų atžvilgiu.

1.2.

EESRK remia papildomas Sąjungos pastangas likti savarankiška galinga kosmoso srities veikėja. Jis palankiai vertina tai, kad Sąjunga skiria jai iškilusius uždavinius atitinkančias lėšų sumas, šiuo atveju – 16 mlrd. eurų „svarbiausią orientacinę sumą“, kuri, EESRK manymu, yra minimalus finansinis paketas. EESRK pakartoja savo reikalavimą kartu su Europos investicijų banku rasti naujų finansavimo galimybių siekiant remti privačių įmonių, MVĮ ir startuolių kosmoso mokslinių tyrimų, projektavimo ir gamybos projektus.

1.3.

Vertindamas konkrečius ES kosmoso programos tikslus, EESRK teigiamai vertina tai, kad Sąjunga ne tik nuolat tobulina dvi svarbiausias programos dalis, GALILEO ir „Copernicus“, bet ir suteikia kosmoso stebėjimui ir sekimui daugiau savarankiškumo ir pajėgumų, siekdama apsaugoti kosmoso infrastruktūrą nuo gausybės aplink Žemę skriejančių kosminių šiukšlių keliamų pavojų. Komitetas taip pat palankiai vertina naująją iniciatyvą dėl GOVSATCOM sistemos, kuria užtikrinamas saugaus palydovinio ryšio ES poreikis.

1.4.

Vis dėlto EESRK konstatuoja, kad Sąjunga labai menkai informuoja piliečius apie ES veiklos kosmoso srityje teikiamą naudą visuomenei ir ekonomikai. Komitetas siūlo surengti tinkamą kampaniją, kad piliečiai suvoktų ES veiklos kosmoso srityje, kuri tapo neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi, teikiamą papildomą naudą: ja skatinamas užimtumas, ekonomikos augimas ir investicijos bei užtikrinamas didesnis jų saugumas.

1.5.

Be to, vis dar tikrai maksimaliai neišnaudojamos galimybės, kurias Europos ekonomikai gali suteikti kosmosas. Žemės stebėjimo programos teikiamos galimybės ir jos metu gaunamas didelis kiekis duomenų vis dar nepakankamai panaudojami. EESRK ragina imtis informavimo ir sąmoningumo didinimo veiksmų, skirtų galimiems naudos gavėjams, ypač jūrų ir žemės ūkio sektoriuose.

1.6.

Tarptautiniu lygmeniu ES kosmoso sektoriui tenka labai aktyviai konkuruoti, turint omenyje tai, kad dėl aktyvėjančio privačiojo sektoriaus veikimo ne Sąjungos rinkose veikla kosmoso srityje tampa vis labiau komercinė. Todėl labai svarbu didinti vidaus rinkos svarbą ir kosmoso sektoriui taikyti Europos pirmenybės principą.

1.7.

Jeigu, turėdama omenyje, kad paleidimo sistemų daugėja ir vyksta arši konkurencija, Europa nori išsaugoti savo kosmoso prieigos savarankiškumą, jai reikia konkurencingų paleidimo sistemų, kurios atitiktų komercinės rinkos ir institucinės rinkos poreikius. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti priemones paremti ES mokslinius tyrimus ir paleidimo sistemų infrastruktūrą.

1.8.

EESRK mano, kad, turėdama omenyje futuristinį projektą, pagal kurį gamtiniai ištekliai būtų išgaunami už žemės orbitos ribų (angl. space mining), ir tai, kad viena iš ES valstybių narių yra šios srities pionierė, Sąjunga turėtų atidžiau stebėti padėties raidą, kad išsaugotų aiškią Europos pridėtinę vertę.

2. Įžanga

2.1.

Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ES vykdo kosmoso politiką, grindžiamą jos nepriklausomumu nuo kitų galingų kosmoso srities veikėjų, visų pirma plėtoja programas ir prietaikas, skirtas tokiems esminiams pramonės sektoriams kaip ryšiai, saugumas, gelbėjimo tarnybos, laivybos sistemos, informavimas, renginių retransliavimas, klimato kaita, meteorologinės prognozės ir pan.

2.2.

ES, padedama Europos kosmoso agentūros (EKA), valdo didelį palydovų tinklą ir Gvianoje esantį nuosavą kosmodromą, kuriame įrengtos europinės paleidimo į kosmosą sistemos. EKA valstybės narės (1) savo ruožtu turi nuosavas kosmoso agentūras su savo programomis, mokslinių tyrimų centrus, antžeminius įrenginius ir didelius pramoninius pajėgumus. Paprastai juose gimsta kosmoso iniciatyvos, vėliau įgyvendinamos ES arba EKA lygmeniu.

2.3.

Sąjunga visų pirma dalyvauja kuriant, visiškai finansuojant ir įgyvendinant toliau išvardytas kosmoso programas, už kurių gyvendinimą ji prisiima visą atsakomybę, įskaitant saugumo sritį:

—	GALILEO yra pagrindinė didelio tikslumo palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūra, specialiai sukurta civiliniams tikslams ir naudotojams teikiama nemokamai,

—	„Copernicus“ yra Žemės stebėjimo duomenų teikimo programa, aprėpianti šešias sritis: žemės paviršiaus, jūrų aplinkos, atmosferos, klimato kaitos stebėsenos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir saugumo,

—	EGNOS yra paneuropinė 3 palydovų sistema, gerinanti esamų pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų siunčiamų atvirų signalų kokybę ir teikianti tikslesnius geografinės vietos nustatymo duomenis,

—	SST (angl. space surveillance and tracking) yra kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema, kuria stebimi apie 780 000 kosminių šiukšlių, orbitoje besisukančių aplink Žemę,

—	GOVSATCOM yra Vyriausybinio palydovinio ryšio (civilinio ir karinio) sistema, pripažinta vienu iš Europos Sąjungos visuotinės Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos elementų.

2.4.

Šiuo metu Komisija kosmoso infrastruktūros plėtros ir vystymo užduotį yra patikėjusi EKA, kuri yra atsakinga už GALILEO infrastruktūros plėtrą, o Prahoje įsikūrusiai Europos GNSS agentūrai (GSA) pavesta paskatinti GALILEO įsiskverbimą į rinką. EKA taip pat valdo dalį „Copernicus“ vykdomų veiksmų.

2.5.

ES kosmoso pramonėje dirba daugiau kaip 231 000 asmenų, iš jų 41 333 – kosminių laivų statybos sektoriuje; jos sukuriamą pridėtinę vertę Europos Komisija 2017 m. įvertino 53–62 mlrd. eurų.

3. Komisijos pasiūlymas

3.1.

Siūloma kosmoso programa atitinka pramonės strategiją, kurią Europos Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pristatė 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, ir 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą dėl naujos Europos kosmoso strategijos.

3.2.

Les

—	Reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų GALILEO ir EGNOS įdiegimo ir eksploatavimo,

—	Reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo sudaroma programa „Copernicus“,

—	Sprendimas Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (SST) ir

—

Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra

yra panaikinami ir pakeičiami šioje nuomonėje nagrinėjamu reglamentu, kuriame nustatomos taisyklės, bendrai taikytinos visiems programos komponentams, visų pirma susijusiems su programos biudžeto įnašais ir mechanizmais, finansinėmis nuostatomis, viešaisiais pirkimais, valdymu ir saugumu. Šiame reglamente taip pat nustatomos tam tikros taisyklės, kurios yra bendrai taikytinos visiems programos komponentams.

3.3.

Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) agentūra, kuriai pavesta įdiegti naujos kartos palydovinės navigacijos sistemas (GNSS), tampa Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra, kuri privalės padėti įgyvendinti programą, visų pirma jos dalis, susijusias su saugumu, ryšių palaikymo ir skatinimo veikla bei veikla, susijusia su GALILEO ir EGNOS teikiamų paslaugų komercializacija.

3.4.

Naująja kosmoso programa siekiama:

—	teikti kokybiškus ir naujausius ir, kai tinkama, saugius kosmoso srities duomenis, informaciją ir paslaugas,

—	užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą,

—	didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą,

—	remti Sąjungos, kaip kosmoso sektoriuje pirmaujančios veikėjos, vaidmenį tarptautinėje arenoje.

3.5.

Pasiūlyme dėl reglamento nustatyta visa 2021–2027 m. visai Sąjungos veiklai kosmoso srityje, įskaitant mokslinius tyrimus, skirta suma siekia 16 mlrd. EUR (2014–2020 m. laikotarpiui iš viso skirta 12,6 mlrd. EUR) biudžeto lėšų. Ši bendra suma yra orientacinė, apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės. Ji paskirstyta taip:

—	GALILEO + EGNOS 9,7 mlrd. EUR,

—	„Copernicus“5,8 mlrd. EUR,

—	SST/Govsatcom 0,5 mlrd. EUR.

3.6.

Naujajame reglamente taip pat aptariamos įvairios naujos suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės formos bei santykiai su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis.

3.7.

Komisija kasmet pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai kosmoso programos įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą veiklos rezultatų rodikliais, kuriuos reikia nustatyti.

3.8.

Be to, bent kas ketverius metus, programa bus vertinama. Įvertinimų išvados kartu su Komisijos pastabomis bus perduotos Europos Parlamentui, Tarybai, EESRK bei Regionų komitetui.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad ES gali didžiuotis, kad laiku išplėtojo savo kosmoso politiką ir šiandien yra nepriklausoma nuo kitų galingų kosmoso srities veikėjų, įskaitant tą, kuri kitados buvo laikoma patikima partnere, bet pastaruoju metu tapo neprognozuojama.

4.2.

EESRK remia papildomas Sąjungos pastangas išlikti nepriklausoma galinga kosmoso srities veikėja ir apsirūpinti priemonėmis savo techniniams privalumams padidinti. Kosmosas yra sektorius, kuriam reikia didelių finansinių išteklių. Plataus užmojo kosmoso politika neįsivaizduojama be atitinkamo biudžeto.

4.3.

Todėl galima tik palankiai vertinti reglamento projektą, kuriuo siekiama Sąjungai skirti jos tikslus atitinkančius finansinius išteklius, konkrečiai – 16 mlrd. eurų minimalią „svarbiausią orientacinę sumą“. Todėl Parlamentas ir Taryba, kaip ir Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigojo per visą programos įgyvendinimo laikotarpį nuo šios sumos nenukrypti daugiau kaip 10 % (išskyrus atvejus, jeigu susiklostytų išimtinės aplinkybės). Vis dėlto EESRK pakartoja savo reikalavimą kartu su Europos investicijų banku rasti naujų finansavimo galimybių siekiant remti privačių įmonių, MVĮ ir startuolių kosmoso mokslinių tyrimų, projektavimo ir gamybos projektus, pavyzdžiui, nano palydovų, miniatūrinių varymo sistemų, palydovų naudojimo laiko prailginimo, naujų Žemės stebėjimo taikomųjų programų ir t. t.

4.4.

Be to, kosmoso moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriuos būtina tęsti, jeigu Sąjunga nori išlikti šios srities pažangos lydere, gali būti finansuojami programos „Europos horizontas“ lėšomis, pagal darbo programą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, kuriai skirtas 13,5 mlrd. eurų biudžetas.

4.5.

Tokiomis aplinkybėmis galima tik pritarti tam, kad, Jungtinė Karalystė ketina prašyti po „Brexit’o“ leisti jai ir toliau dalyvauti ES kosmoso programoje. Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad tik 20 iš dabartinių 28 Sąjungos valstybių narių yra ir EKA narės.

4.6.

Vertindamas konkrečius kosmoso programos tikslus, EESRK teigiamai vertina tai, kad naujos prietaikos ir naujos paslaugos yra kuriamos atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su autonominiais automobiliais, dronais, robotais ir daiktų internetu (GALILEO), ir žmonijos labui pabrėžia klimato kaitos (pvz., išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio) stebėsenos, žemės naudojimo ir paramos žemės ūkiui, poliarinių zonų stebėjimo, miškų ir vandens valdymo bei smulkių objektų (pvz., laivų) aptikimo svarbą neteisėtos prekybos priežiūros srityje („Copernicus“).

4.7.

EESRK taip pat remia pasiūlymą suteikti SST didesnį savarankiškumą ir didesnius pajėgumus, siekiant apsaugoti kosmoso infrastruktūrą ir Žemę nuo kosmoso rizikos, taip pat kurti naujas veiklos rūšis, susijusias su kosminių šiukšlių stebėjimu ir ekstremaliais kosmoso meteorologiniais reiškiniais, kuriuos sukelia saulės aktyvumas, asteroidai ir kometos (šalia Žemės skriejantys objektai). Kosminių šiukšlių problema tiesiogiai liečia daugiau kaip 60 valstybių, kurios šiuo metu turi ir naudoja palydovus. Šis kosmoso stebėjimas iš tikrųjų yra esminis uždavinys, turint omenyje pavojų, kad bus apgadinti pagrindiniai infrastruktūros objektai, darantys įtaką piliečių kasdieniam gyvenimui, nes dėl to galimi paslaugų teikimo pertrūkiai, nepatogumai ir su tuo susiję ekonominiai nuostoliai.

4.8.

Nauja iniciatyva, susijusi su GOVSATCOM sistema, atitinka ES poreikį palaikyti saugų palydovinį ryšį (sienų kontrolės, jūrų stebėjimo, policijos misijų, civilinės apsaugos, humanitarinės pagalbos, ES išorės veiksmų ir kitose srityse) ir padės padidinti būsimųjų ES saugių telekomunikacijų sistemų bei paslaugų saugumą ir nepriklausomumą, o tam EESRK gali tik pritarti.

4.9.

Taigi Europos Sąjunga gali pasigirti dideliais pasiekimais kosmoso srityje. Vis dėlto EESRK konstatuoja, kad Sąjunga labai menkai informuoja piliečius apie ES veiklos kosmoso srityje teikiamą naudą visuomenei ir ekonomikai. Daug piliečių nesuvokia, kad tuo metu, kai, pavyzdžiui, naudojasi mobiliuoju ar išmaniuoju telefonu, navigacijos sistemomis, žiūri palydovinės televizijos programas, keliauja sausumos, jūrų ir oro keliais ar išsiima pinigų bankomatuose, jie naudojasi kosmoso paslaugomis. Todėl reikia surengti tinkamą informavimo kampaniją, siekiant užtikrinti, kad piliečiai suvoktų, jog ES veikla kosmoso srityje yra būtina jų kasdieniam gyvenimui, skatina užimtumą, ekonomikos augimą bei investicijas ir suteikia pranašumą užtikrinant jų saugumą.

4.10.

4.11.

Kaip nurodo Komisija, kosmoso sektoriuje kyla tam tikrų sunkumų, susijusių su atitinkamų darbuotojų samdos pajėgumu. EESRK mano, kad kosmoso mokslas turėtų būti įtrauktas į švietimo sistemą ir kad reikia didinti valstybių narių universitetų informuotumą, kad jie galėtų pasiūlyti kosmoso inžinerijos magistro studijas.

4.12.

Tarptautinėje arenoje ES kosmoso sektoriui teks labai aktyviai konkuruoti, turint omenyje tai, kad, dėl aktyvėjančio privačiojo sektoriaus dalyvavimo su kosmosu susijusi veikla tampa vis labiau komercinė. Stambiausieji ES veiklos vykdytojai didžiąją jos dalį vykdo už Europos ribų. Todėl būtina didinti vidaus rinkos svarbą ir kosmoso sektoriui taikyti Europos pirmenybės principą.

4.13.

Kaip pažymi Komisija, kosmosas priklauso pasaulinei vertės grandinei, kuri smarkiai keičiasi ir plečia įprastines kosmoso sektoriaus ribas. Naujasis kosmoso amžius iš pagrindų keičia kosmoso sektorių ne tik technologiniu, bet ir verslo modelio požiūriu. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga aktyviai remtų visą kosmoso sektorių, visų pirma mokslinius tyrimus bei plėtrą ir kosmoso sektoriaus įmones, pradedančiąsias įmones bei įmonių verslo inkubatorius. EESRK apgailestauja, kad nagrinėjamame reglamente Komisija tik pamini, kad kosmoso programa remiamas įmonių bendradarbiavimas kosmoso centrų, kuriuose regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis susiburtų kosmoso ir skaitmeninio sektorių veiklos vykdytojai, forma, nenurodant, kaip šie centrai veiks ir bus finansuojami.

Tokiame projekte „Naujasis kosmosas“ galėtų būti plėtojama kosminių išteklių ekonomika (angl. space mining), kurios tikslas – gamtinių išteklių gavyba ir regeneracija už Žemės orbitos ribų. Pavyzdžiui, asteroiduose gali būti nikelio, platinos, geležies ir kobalto. Tarp Marso ir Jupiterio esančią asteroidų grandinę (kurią sudaro daugiau kaip milijonas asteroidų) NASA vertina 700 trilijonais dolerių. Šiuos išteklius galima arba pargabenti į Žemę, arba kosmose panaudoti kaip palydovų energijos šaltinį arba kaip priemonę statyti bazėms, iš kurių būtų galima leistis į tolimesnes kosmoso tiriamąsias keliones.

4.14.

Liuksemburgas yra antroji šalis pasaulyje (po JAV), kuri yra sukūrusi kosmoso išteklių tyrimo ir komercinio panaudojimo teisės aktų sistemą, nors ją kai kas ginčija. EIB irgi įsitraukė į projektą kaip konsultantas, turėdamas tokį patį statusą kaip EKA, kuri planuoja teikti nuomones ir gaires pasitelkdama savo finansinio konsultavimo inovacijų klausimais tarnybą.

4.15.

EESRK mano, kad technologiniu, finansiniu ir teisiniu požiūriu Sąjunga turėtų glaudžiau bendradarbiauti vykdant kosminių išteklių ekonomikos mokslinius tyrimus ir stengtis, kad šis projektas ir toliau teiktų aiškią Europos pridėtinę vertę, nors šiuo metu projekte jau dalyvauja kitos Amerikos, Arabų ar Azijos šalių organizacijos ar įmonės.

4.16.

Jeigu Europa nori išsaugoti savo kosmoso prieigos savarankiškumą, jai reikia paleidimo sistemų, kurios atitiktų komercinės rinkos ir institucinės rinkos poreikius. Daugkartinio naudojimo raketų sukūrimas yra ypač daug žadantis pažangos rodiklis, nulemsiantis išlaidų mažėjimą ir paleidimo rotacijos intervalų trumpėjimą. Komercinėje rinkoje vis dar aktyviai konkuruojama ir kartais nesąžiningai. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti paramos moksliniams tyrimams ir ES paleidimo įrenginių infrastruktūrai priemones, atsižvelgiant į tai, kad gyvybiškai svarbu išsaugoti nepriklausomą Europos kosmoso prieigą.

4.17.

Nors pagal SESV valstybės narės yra kompetentingos nustatyti visuotinės svarbos paslaugas, dėl to nesumažėja Sąjungos kompetencija tas paslaugas apibrėžti savo lygmeniu, jeigu tai yra reikalinga siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslus. EESRK pasisako už tai, kad ES institucijos pripažintų, jog visuotinės svarbos paslaugos egzistuoja ir yra reikalingos tose srityse, kurių tikslai veiksmingiausiai pasiekiami ES lygmens veiksmais; akivaizdu, kad tokia sritis yra ir kosmoso sektorius.

2018 m. spalio 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EKA priklauso 22 valstybių narių. Už kosminę erdvę atsakingos šių šalių nacionalinės struktūros priklauso EKA Valdančiajai tarybai: Vokietija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Čekija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Šveicarija. Kanada taip pat dalyvauja Taryboje ir tam tikruose projektuose pagal bendradarbiavimo susitarimą. Slovėnija yra asocijuotoji narė. Septynios kitos ES valstybės yra sudariusios su EKA bendradarbiavimo susitarimus: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovakija.

Top

Choose the experimental features you want to try