52018AE2008

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2008 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2008

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Strateginiai pramonės politikos iki 2030 m. pokyčiai, siekiant stiprinti konkurencingą ir įvairinti Europos pramoninę bazę, dėmesį sutelkiant į ilgalaikius veiklos rezultatus pasaulinėse vertės grandinėse“ (tiriamoji nuomonė pirmininkaujančios Austrijos prašymu)

EESC 2018/02008

OL C 62, 2019 2 15, p. 16–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/16

(tiriamoji nuomonė pirmininkaujančios Austrijos prašymu)

(2019/C 62/03)

Pranešėjas	Carlos TRIAS PINTÓ
Bendrapranešėjis	Gerald KREUZER

Dokumentai	ES Tarybai pirmininkaujančios Austrijos prašymas, 2018 2 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakinga įstaiga	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2018 9 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	158 / 9 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pramonės politika turėtų nustatyti ir sudaryti galimybes pasauliniam tvariam ir integruotam augimui ateityje. Niekas neturėtų būti pamirštas.

1.2.

Europa turi išlaikyti savo siekį atkurti pramoninės gamybos dalį iki ankstesnio lygio, suderinti šį tikslą pasitelkus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Europos pramonės politika (tarp generalinių direktoratų, valstybių narių, regionų), būdama sudėtingų tarpvalstybinių vertės grandinių dalis vis labiau globalėjančioje rinkoje, turi būti tobulinama. Siekiant, kad augimo, klimato ir aplinkosaugos keliami uždaviniai ir visuomenės problemos būtų sprendžiamos pagal „teisingo perėjimo“ modelį, veiksmingai sujungiantį nacionalines ir ES ekonomines varomąsias jėgas, reikalingas holistinis požiūris.

1.3.

Europos renESansas reiškia visapusišką Europos pramonės pagrindinį planą , įtraukiantį pramonės politiką į visas ES politikos sritis, sudarančias galimybę pertvarkyti pramonę, kad Europa taptų didžiausia žinių ekonomika, sukuriančia pramoninę pridėtinę vertę pasitelkiant kūrybiškumą ir pažangų dizainą, socialines inovacijas ir puoselėjant naujus tvarius ir įtraukius pramonės modelius (prekių ženklas „Pagaminta Europoje“).

1.4.

Jei ES klimato ir žiedinės ekonomikos politikos tikslas yra kurti darbo vietas Europoje, labai svarbu, kad svarbiausios vertės grandinės dalys, sudarančios galimybę įgyvendinti šias politikas, būtų Europoje. Todėl svarbu, kad ES strategijoje būtų pripažįstama vertės grandinių svarba ir numatytos plataus užmojo priemonės tolesniam jų plėtojimui. Strategija turėtų užtikrinti patrauklias veiklos sąlygas Europoje, o ne sutelkti dėmesį į atskirus sektorius. Siekiant užtikrinti, kad Europa neprarastų savo vaidmens pasaulinėje ekonomikoje, jos sėkmė priklausys nuo galimybės atskiras europinių vertės grandinių grandis integruoti į pasaulines vertės grandines, t. y. Europos tiekėjai turėtų galėti konkuruoti ne tik Europoje, bet ir pasaulio mastu.

1.5.

Patobulinimai švietimo ir mokymo srityje, atsižvelgiant į naujas darbo vietas ir paslaugas, turėtų būti glaudžiai susieti su mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika ir galimybe mokytis darbe sukūrimu, taip praplečiant įgūdžių darbotvarkę (1), kad ji apimtų naujus pagrindinius pramonės sektorius, pavyzdžiui, statybos, plieno, popieriaus, žaliųjų technologijų ir atsinaujinančiosios energijos, apdirbamosios pramonės ir jūrų laivybos sektorius.

1.6.

Siekiant užtikrinti Europos pirmavimą technologijų srityje, EESRK taip pat rekomenduoja paspartinti investicijas į radikaliai padėtį keičiančias revoliucingas technologijas, kai antai dirbtinis intelektas ir robotika, daiktų internetas, duomenų analitika, 3D spausdinimas, naujos ir nanomedžiagos, papildytoji virtuali realybė, bioekonomika, tvari maisto gamyba, skaitmeninės technologijos, neurotechnologijos, nanoelektronika, vandenynų ir kosmoso moksliniai tyrimai ir kt.

1.7.

2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtina nustatyti kuo konkretesnes ir išsamesnes nuostatas dėl papildomų biudžeto lėšų, kurios būtų skirtos kiekvienam atskiram sektoriui, visų pirma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei sanglaudos politikai.

1.8.

EESRK pažymi, kad reikėtų pagerinti institucijų valdymą, o komiteto poveikio vertinimuose aptarti ne tik poveikį ekonomikai, bet ir poveikį aplinkai ir socialinį poveikį visai vertės grandinei.

1.9.

Siekdamas, kad visa pramonės vertės grandinė taptų tvaresnė, EESRK tvirtai remia Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (2), tvarios finansų taksonomijos, kurioje atsakingo taupymo lėšos nukreipiamos į tvarias investicijas, sukūrimą ir Europos strateginių investicijų skatinimą (patikimas planuojamo „InvestEU“ fondo ir privačių finansinių šaltinių derinys).

1.10.

EESRK dar kartą tvirtai pritaria subalansuoto biudžeto taisyklės taikymui viešosioms investicijoms ne tik bendrai finansuojant strateginius investicijų projektus, bet ir visus tvarių investicijų projektus, susijusius su teigiama pažanga kuriant suvienodintą ES tvarios veiklos klasifikavimo sistemą (arba taksonomiją), siekiant suteikti naujas plėtros galimybes toms šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės.

1.11.

Finansavimo priemonės: vienodų veiklos sąlygų sudarymas, viešojo finansavimo skyrimas pramoninio masto projektams (finansuojama iki 75 % arba daugiau, jei tai pateisinama, investavimo išlaidų), paskolų lengvatinėmis sąlygomis ir didesnių galimybių gauti kreditą sudarymas. Galimybė gauti viešąsias dotacijas veiksmams, kuriais siekiama sumažinti pažangiems projektams būdingą didelę riziką, finansuoti.

1.12.

Našiausi sektoriai (kuriuose sukuriama didžiausia pridėtinė vertė) yra tie, kuriuos taikomos ir pažangiausios inovacijos. Be to, tiems sektoriams, kuriems taikomas griežtesnis aplinkos reguliavimas, taip pat būdingas didesnis patentavimo mastas, kurį lemia būtent griežtas reguliavimas (3).

1.13.

Pagrindinis reguliavimo išlaidas skatinantis veiksnys yra ES politikos įgyvendinimas per deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus. Technokratinės atitikties užtikrinimo procedūros, kuriose neapibrėžiami ekonomiškai efektyviausi būdai pageidaujamiems reguliavimo rezultatams pasiekti, taip pat silpnina pramonės dalyvių, ypač MVĮ, gebėjimus kurti inovacijas.

1.14.

Darnus vystymasis ir konkurencingumas turi būti plėtojami kartu. EESRK reikalauja parengti produktų standartus ES, kurių turėtų laikytis ir vietos, ir užsienio gamintojai ir kurių laikymasis būtų užtikrintas pasienyje. Todėl produktų, kurie neatitinka aplinkos apsaugos ir socialinių taisyklių, importas reiškia, kad ES pramonės sektoriai susiduria su rimtomis kliūtimis reaguojant į socialinius poreikius ir tvarumo reikalavimus.

1.15.

EK turėtų griežčiau stebėti, ar tinkamai įgyvendinami ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS), taip pat turėtų nustatyti paprastesnes ir aiškesnes taisykles. LPS skyriuose dėl tvarumo būtina skatinti įgyvendinti TDO darbo standartus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus (4) nustatant minimalias bendras sąlygas, kurių negalima pakeisti (pažeidžiamų žmonių teisės, geras fiskalinis valdymas ir pan.). Prekybos santykiuose (pvz., investicijos, viešieji pirkimai, subsidijos) turėtų būti garantuotas abipusiškumas.

1.16.

Platesnis socialinis dialogas skirtingais lygmenimis yra būtinas siekiant tinkamai ištirti pasaulines vertės grandines tvariose įmonėse, kuriose darbuotojai gali pareikšti nuomonę, ir duoti bendrą atsaką.

1.17.

EESRK ragina Europos Komisiją suteikti pramonės konkurencingumui ir pirmavimui didžiausią politinį prioritetą ir inicijuoti ES pramonės strategijos programą. Jis ragina Komisiją paskelbti metinę ES pramonės strategijos rezultatų ataskaitą, kurioje būtų paminėtos visos atitinkamos Komisijos politikos sritys.

2. Mega tendencijos: tik vienas pasaulis

2.1.

Šiuo metu pramonė išgyvena gilią transformaciją, susijusią su didžiulio masto skaitmenine transformacija ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Atsinaujinančiųjų išteklių energija pakeis iškastinį kurą, duomenys tampa nauja vyraujančia žaliava, o (daiktų) internetas tapo svarbiausia komunikacijos priemone. Linijiniai gamybos modeliai užleis vietą labiau žiedinės gamybos, vartojimo ir perdirbimo sistemoms, o masinę gamybą pakeis prie individualių poreikių pritaikytos gamybos procesai. Šiuolaikinė pramonė reiškia gamybą ir inovacijas glaudžiai bendradarbiaujančių didelių ir MVĮ įmonių tinkle, taip pat apimančiame susijusias paslaugas visoje vertės grandinėje. Žinios, kaip svarbiausias veiksnys, pakeitė darbą ar kapitalą. Europos ilgalaikė pramonės strategija turi apimti visus šiuos (revoliucingus) iššūkius, kad pereitų į kitą laikmetį – „infolitą“, prilygstantį žmonijos istorijoje perėjimui iš paleolito į neolitą (5).

2.2.

Dauguma mokslinių tyrimų įspėja, kad 20–50 % darbo vietų, remiantis nagrinėjamo pramonės sektoriaus duomenimis, apie 2030-uosius metus pakeis įvairios naujos technologijos ir robotai (6). Tačiau bus sukurta ir naujų darbo vietų, nors labiau skirsis jų pasiskirstymas geografiniu požiūriu, pagal sektorius ir įgūdžius. Iššūkis, su kuriuo susiduriama įgyvendinant Europos pramonės politiką, yra susijęs su siekiu užkirsti kelią, kad ES, jos regionai ir piliečiai neatsidurtų atskirtyje.

2.3.

Skaitmeninė transformacija turi poveikį visiems pagrindiniams pramonės ištekliams: gamtos ir aplinkos, darbo ir kapitalo (fiziniai, technologiniai ir instituciniai ištekliai). Norint deramai valdyti jos socialinius padarinius, būtina iš naujo pagal šalis ir sektorius įvertinti pagrindinius išteklius ar kapitalo atsargas, iš kurių bus gaunamos pagrindinės pajamos.

2.4.

Didelė Europos pramonės dalis vis labiau priklauso nuo išorės eksporto arba yra sudėtingų tarpvalstybinių vertės grandinių dalis vis labiau globalizuotoje rinkoje. Be to, ES susiduria ir su vykdoma „visų pirma – Amerika“ politika, dėl kurios didėja niekam nenaudingų prekybos karų rizika. Šie karai taip pat kelia grėsmę pokarinei daugiašalei ekonominei tvarkai. Galiausiai, daugėja centralizuotų valstybės valdomos ekonomikos modelių.

2.5.

Siekiant tinkamai pereiti prie tvaresnės pramonės iki 2050 m. (7), Europai kyla šie uždaviniai:

—	tebesitęsianti klimato kaita ir blogėjančios aplinkos sąlygos,

—	Žemės gamtos išteklių išeikvojimas ir biologinės įvairovės nykimas,

—	daugumos pramonės sektorių skaitmeninimas ištrins aiškias ribas tarp pramonės šakų ir tarp fizinio ir virtualiojo pasaulių, atvers sektorius naujiems rinkos dalyviams, todėl mažės fizinio darbo poreikis,

—	socialinė nelygybė, įskaitant didėjančią poliarizaciją darbo rinkose, jaunimo nedarbas ir žmonės, likę gyvenanti regionuose, kuriuose pramonės mastas mažėja,

—	visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe, politikais ir ES bei jos valdymo struktūromis, taip pat kitomis institucijomis praradimas,

—	demografiniai pokyčiai: visuomenės senėjimas, migracija, spartus pasaulio gyventojų skaičiaus augimas ir naujas ekologinis sąmoningumas,

—	gyventojų telkimasis didmiesčiuose, infrastruktūros tinklų integracija, dirbtinis intelektas, mašininis ir gilusis mokymasis,

—	vartotojų prioritetų pasikeitimas (kintanti vartotojų elgsena, didesnis ekologinis sąmoningumas, valstybės institucijų vykdomas vartotojų elgsenos reglamentavimas).

Ilgalaikėje vizijoje turėtų būti atsižvelgta į visas šias tendencijas. Suprasti iššūkius ir kaip paversti juos galimybėmis bus svarbus Europos pramonės politikos prioritetas. Atsižvelgiant į sudėtingus atsakomuosius veiksmus, būtinas visų suinteresuotųjų subjektų, kurie dalijasi bendra atsakomybe, dalyvavimas. Tokio dalyvavimo sėkmė priklauso nuo ES institucijų, valstybių narių, regionų pastangų ir bendradarbiavimo ir, svarbiausia, nuo aktyvaus pačios pramonės vaidmens.

3. Pereinamasis laikotarpis. ES įsipareigojimas išsaugoti konkurencingumą per tvarumą

3.1.

Norint spręsti pramonei iškilusius daugybinius ir precedento neturinčius uždavinius, Europa nusprendė didinti savo konkurencingumą gerindama savo prekių ir paslaugų kokybę ir įgyvendindama diferencijavimo pagal regionus ir pramonės sektorius strategiją, kad paskatintų augimą ir užimtumą kurdama pridėtinę vertę pasitelkus kūrybiškumą ir pažangų projektavimą, socialines inovacijas ir naujus tvarius bei įtraukius pramonės modelius.

3.2.

Europoje jau pastebimi tam tikri vilties suteikiantys rodikliai, pavyzdžiui, 40 % pasaulio patentų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų srityje priklauso Europai. Tačiau švietimo ir mokymo funkcijų, verslo iniciatyvų ir naujų pramonei reikalingų įgūdžių srityje pasitaiko didelių neatitikimų.

3.3.

Kitą pagrindinę kliūtį pramonės plėtojimui Europoje galima paaiškinti fragmentiniu Europos Sąjungos politikos pobūdžiu tiek geografiniu, tiek sektorių požiūriais. Pereinant nuo 28 skirtingų politikos sričių kiekvienam pramonės sektoriui prie pasaulinius poreikius atitinkančios ES pramonės politikos, reikia ją suderinti su EPS (visų pirma fiskalinės ir bankų sąjungos) sukūrimo priemonėmis, sukurti Europos masto rizikos kapitalo rinką ir patvirtinti tvarų finansavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti subalansuotą ir suderintą augimą visoje Europos Sąjungoje.

3.4.

Supratimas apie tai, ar daugiau ekologiškų inovacijų padeda kurti inovacijas kituose sektoriuose, taip pat supratimas apie tokių inovacijų poveikį pramonės žaliavų kainoms, yra svarbus žingsnis vertinant aplinkos politikos pasekmes šalių konkurencingumui, taip pat geriau planuojant aplinkos politiką.

3.5.

Šiuo atveju taip pat daug dėmesio reikia skirti MVĮ potencialui sektoriuose, kuriuose teikiamos aukšto inovacinio lygio žiniomis pagrįstos paslaugos. Europoje inovacijos paprastai dažnai kuria mažos struktūros, o aukšto lygio žiniomis pagrįstų paslaugų eksportui tenka pirmeivio vaidmuo susijusių pramonės šakų pozicionavimui rinkoje.

3.6.

Jei Europa nori susigrąžinti lyderystę žinių pramonės arba nematerialaus kapitalo srityse, bendradarbiavimas pramonės srityje ir koordinavimas tarp valstybių narių yra labai svarbus kuriant Europos inovacijas. EESRK nori pabrėžti bendro Europos intereso, inovatyvių viešojo ir privataus sektorių partnerysčių ir regioninio bendradarbiavimo visose pažangiosios specializacijos strategijose svarbą.

4. Visuotinė ir holistinė strategija

4.1.

Intensyviau pasaulinėse vertės grandinėse (PVG) dalyvaujančios ekonomikos sukuria daugiau pridėtinės vertės. Todėl ES turėtų ryžtingiau prieštarauti neoprotekcionizmui, kadangi jis galėtų apsunkinti pastaruoju metu blokuojamą augantį dalyvavimą šiose grandinėse,

4.2.

Dabar yra galimybė pasaulines vertės grandines susieti su vietos ekonomikos struktūra ir taip skatinti vietos ekonomikos plėtrą, įskaitant revoliucingąsias technologijas (blokų grandines, 3D spausdintuvus, robotiką, daiktų internetą, energijos saugojimą, atsinaujinančiąją energiją, didžiuosius duomenis, genetinę biologiją, nanotechnologijas ir pan.) ir integruotą požiūrį: tai taip pat gali sudaryti sąlygas vietos gamybai esant pigesnėms žaliavoms, ypač jeigu skatinamas (ir gerai reglamentuojamas) profesionalus vartojimas remiant našių ir įtraukių labai mažų įmonių, kurios papildo pagrindines pasaulines vertės grandines, plėtojimą.

4.3.

Nauja tvarumo, kaip konkurencingumo veiksnio, paradigma, orientuota į ilgalaikį požiūrį, siekiama sujungti, suderinti ir apsaugoti pakankamus viešuosius ir privačius išteklius, kad būtų pasiekti ES politikoje nustatyti tikslai. Pakankamų išteklių užtikrinimas yra esminės svarbos siekiant užtikrinti teisingą, subalansuotą ir įtraukią transformaciją, kurioje niekas nėra pamirštas ar išstumtas iš jos ir kurioje viešieji interesai – vartotojų apsauga, sveikata, sauga ir kokybė – išlieka svarbiais prioritetais.

4.4.

Norint suformuoti Naują įgūdžių darbotvarkę, taip pat parengti tinkamos struktūros iniciatyvų katalogą, kuris padėtų sustiprinti arba pakoreguoti dabartines programas („Erasmus+“, Naujoji Europos kultūros darbotvarkė ir pan.)) ir įgyvendinti naujas, Europos pramonės sektorių iniciatyvos ir aljansai turi kuo greičiau pasiekti visas 27 ES valstybes nares ir užtikrinti geografinę įvairovę bei aktyvų vietos valdžios institucijų dalyvavimą.

4.5.

Kartu EESRK tvirtai palaiko postūmį kurti daugiašalių suinteresuotųjų subjektų dialogų forumus, kartu rengti inovacijų strategijas ir pavyzdinius bandomuosius projektus, atlikti bendrus eksperimentus ir keistis geriausia praktika bei stebėti projektų įgyvendinimą ir juos išsamiai vertinti. Taip pat nurodo, jog būtina užtikrinti visų pramonės vertės grandinės subjektų ir vartotojų dalyvavimą. Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti pramonės klausimų aukšto lygio apskritojo stalo diskusijas, energijai imlių pramonės sektorių aukšto lygio grupę ir aukšto lygio grupę konkurencingumo ir augimo klausimais.

4.6.

Labai svarbu gerinti ES gebėjimą investuoti ir panaikinti atotrūkį tarp sektorių politikos formavimo ir padarytų finansinių investicijų, didinant ESIF 2.0 ir investicijoms skirtus struktūrinių fondų asignavimus, kad jie pasiektų krizės metais atsilikusius regionus ir jų gyventojus, ir nukreipti pastaruoju metu susidariusį ES ir valdžios institucijų išorės perteklių į investicijas, skirtas mūsų pramonės infrastruktūrai modernizuoti, ir taip padėti didinti našumą ir ekonomikos augimą.

5. Institucinis ES pramonės valdymas

5.1.

Ilgalaikiai ES veiksmų planai (strategija „Europa 2020“, klimato planai ir kt.) turėtų atsispindėti pramonės veiksmų planuose. Sinergijos tarp įvairių politikos iniciatyvų (žiedinės ekonomikos, inovacijų, transporto, prekybos, regioninės politikos, įgūdžių) sukūrimas galiausiai padėtų pasiekti didžiausią jų poveikį.

5.2.

Skaidrumas yra lemiamas veiksnys šio proceso sėkmei užtikrinti. Visa pramonė privalo veikti ir komunikuoti suteikdama kokybišką informaciją (aktualią, patikrinamą ir palyginamą), kad sudarytų galimybę tiksliai įvertinti finansinį ir nefinansinį poveikį visoje atitinkamo produkto pasaulinėje vertės grandinėje.

5.3.

Darnaus vystymosi tikslai (17 DVT ir 169 susiję tikslai) ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos yra orientyras siekiant bendros gerovės, tačiau būtina skubiai pritaikyti ir praplėsti rodiklius nustatant bendrą metodiką, kuri apimtų kiekybinius ir kokybinius parametrus ir pagal kurią būtų galima pinigais įvertinti išorės veiksnius. Į naują rodiklių rinkinį turi būti įtraukti rodikliai, susiję su pasaulinės vertės grandinės pokyčių aspektu ir atspindintys ES vertybes.

5.4.

EESRK ragina nustatyti elgesio kodeksus, taikomus tarptautinio pobūdžio Europos produktų ar paslaugų vertės grandinės segmentams, kurių dauguma iki šiol nėra teisiškai reglamentuojami. Jis taip pat ragina atlikti atidesnę rinkos stebėseną ir nustatyti atgrasomąsias priemones arba nuobaudas, taikomas už tvarumui žalingą praktiką, pavyzdžiui, suplanuotą nusidėvėjimą.

5.5.

Stiprinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas kaip principo „iš apačios į viršų“ elementus. Tikslesnis konkrečių sektorių numatymas pagal regioną ir investicijų suderinimas su ES strateginiais uždaviniais iki 2030 m. ir perspektyvomis iki 2050 m (8). ES taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybės finansuojamų MTTP rezultatai pirmiausia būtų pritaikyti ES viduje. Galiausiai turėtų būti pasiektas 3 % investicijų į MTTP tikslas (šiuo metu investuojama tik 1,9 %, t. y. mažiau nei Kinija (2,2 %)). Turi būti parengti su revoliucingosiomis technologijomis susiję veiksmų planai, apimantys spręstinas problemas ir sąlygas, susijusias su jų diegimu (įskaitant ekonominį, reglamentavimo ir socialinį poveikį).

5.6.

2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtina nustatyti kuo konkretesnius ir išsamesnius arba papildomus biudžeto išteklius, skirtinus kiekvienam atskiram sektoriui, visų pirma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sektoriui bei sanglaudos politikai. Valstybės parama turėtų būti padidinta visais inovacijų ciklo etapais, įskaitant paramą pradedančiosioms įmonėms, demonstraciniams ir bandomiesiems projektams, bendriems MTTP projektams, technologijų sklaidai ir kt.

5.7.

ES kapitalo rinkų sąjunga ir pramonės plėtra turėtų sudaryti galimybę sutelkti viešojo ir privataus sektorių sutaupytas lėšas saugiais būdais, pradedant socialiai atsakingu investavimu (SAI) ir baigiant įmonių socialine atsakomybe (ĮSA). EMAS sertifikavimas taip pat galėtų optimizuoti finansinę grąžą ir suderinti ją su tvarumo vektoriais.

5.8.

Teisingas politikos pereinamasis laikotarpis iki 2030 m. reiškia ne tik žmonėms naudingų inovacijų kūrimą ir investavimą į darbo vietas darbuotojų labui, bet ir su žmonėmis ir darbuotojais susijusių inovacijų kūrimą, kad jie rastų naujas deramo darbo vietas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad gamyba turi išlikti neutrali technologijų požiūriu.

6. Užmojų didinimas Europos pramonės veiksmų plane

6.1.

Besimokančios visuomenės sukūrimas yra viena pagrindinių inovatyvios ir konkurencingos pramonės sąlygų. Europa negali konkuruoti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis remdamasi darbo užmokesčiu – ji turi būti išmanesnė. Įgūdžiai taip pat yra svarbūs darbuotojams ne tik dėl didesnių įsidarbinimo galimybių, bet ir dėl darbo vietų saugumo, socialinės integracijos ir geresnių galimybių gyvenime; būtina investuoti į nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, skatinti kokybišką švietimą, mokymą ir profesinį tobulėjimą visą profesinį gyvenimą. Reikalinga platesnio užmojo Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė, kurioje būtų peržiūrėta Europos pagrindinių kompetencijų sistema, siekiant užtikrinti, kad žmonės įgytų žinių ir įgūdžių, kurių reikia pramonei norint stiprinti Europos ekonomikos atsparumą, taip pat skatinti darnų vystymąsi (Jungtinių Tautų DVT 4 tikslas).

6.2.

Tobulesni žinių perdavimo mechanizmai tarp universitetų ir mokslinių tyrimų centrų ir tarp pramonės sektorių ir jų darbuotojų.

6.3.

„Gana dažnai MVĮ būna pradininkės kuriant aukšto lygio naujoviškas prekes ir paslaugas, tačiau joms dažnai trūksta lėšų pateikti šias inovacijas į didesnę rinką. Pagal ES pramonės politikos prioritetus iki 2030 m., būtinas platus įvairių galimų paskatų ir išmokų spektras, norint pasinaudoti Europos masto atlygiu pagrįstos viešosios struktūros privalumais, visų pirma nukreiptas į MVĮ, bet taip pat apimantis ir laisvąsias profesijas – inovatyvių aukšto lygio žiniomis pagrįstų paslaugų teikimo ir eksporto pradininkes:

—

strateginiai viešieji pirkimai yra svarbus pramonės politikos svertas. Jų potencialas turėtų būti visapusiškai išnaudotas įtraukiant į viešųjų pirkimų konkursų kriterijus inovacinius, žaliuosius ir socialinius kriterijus, o ne tik ieškant mažiausios kainos. ES turėtų remti valdžios institucijas šiuo atžvilgiu, teikdama gaires, sukurdama pagalbos tarnybą, padėdama planuoti didelės apimties infrastruktūros projektus ir gerindama geriausios praktikos sklaidą,

—	parama tarptautinimui,

—	įvairių suinteresuotųjų šalių eksperimentų platforma, parama išankstiniam inovatyvių sprendimo būdų patvirtinimui,

—	klasterių kūrimas (sektorių, horizontalių ir vertikalių) ir startuolių inkubatoriai, pramonės subjektų ryšių stiprinimas siekiant dalytis ir keistis ištekliais,

—	specializuotas, didelę pridėtinę vertę turintis mentoriavimas, reguliarūs konkretaus sektoriaus startuolių ir ilgai veikiančių įmonių susitikimai siekiant palaikyti kontaktus planų ir iniciatyvų klausimais,

—	mokesčių lengvatos ir valstybės garantijos siekiant remti investicijas

—

ir kt.

6.4.

Žinių skatinimas ir naujų tvarių ekonominių modelių (9) konsolidavimas. Socialinių inovacijų skatinimas (nauji, į žmones orientuoti visuomenės poreikių patenkinimo būdai), kurį lemia naujų metodų taikymas.

6.5.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažiau išsivysčiusiems ir pramoniniams pereinamojo laikotarpio regionams. Vietos plėtros agentūros ir įvairios jų turimos priemonės turi būti naudojamos kaip mikroklimato arba ekosistemų kūrimo paskatos, kuriose sutelkiama ir skatinama augimo sinergija tarp gamintojų ir paslaugų teikėjų, pradedant nuo pavienių žmonių ir teritorijų poreikių.

6.6.

Tarptautinės prekybos vaidmuo yra esminis siekiant įveikti tvarios pramonės iššūkius. Lengvatinių laisvosios prekybos susitarimų (pradedant GATT ir baigiant TPIP) peržiūra ir pagerinimas nustatant su įsipareigojimais tvarumo srityje susietas tam tikras sąlygas. Principinių prieštaravimų nuostatų nustatymas: teisinis ir fiskalinis valdymas, lengvatinio apmokestinimo skirtumų problemos sprendimas, minimalios socialinės ir aplinkosauginės ribos. Prekybos santykiuose (pvz., investicijos, viešieji pirkimai, subsidijos) turėtų būti garantuotas abipusiškumas.

6.7.

Sektoriaus darbotvarkės, susijusios su subalansuotu pereinamojo laikotarpio valdymu siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio žiedinę ekonomiką: sektoriaus ir geografinių vietovių tikslų nustatymas, veiksmų planų, kuriuose atsispindi realios aplinkybės, energijos išlaidų ir kitų sąnaudų poveikis.

6.8.

Pramonės modernizavimas skaitmeniniam amžiui pertvarkys Europos pramonę į informacijai ir žinioms imlią gamybos sistemą, todėl EESRK norėtų pabrėžti šiuos prioritetus:

—	visapusiškai skatinti naudoti informacines technologijas sprendžiant visuomenės problemas,

—	sukurti ES masto „didelio našumo“ skaitmeninę infrastruktūrą,

—	spręsti didelių skaitmeninimo skirtumų tarp regionų ir tarp didelių ir mažų įmonių problemą,

—	sparčiau kurti IRT standartus,

—	spręsti skaitmeninimo socialinio poveikio klausimą: poveikis darbo vietų kokybei ir kiekybei, dalijimosi ekonomikos reglamentavimas siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai,

—	skaitmeninis intelektas turėtų būti didinamas visais profesiniais lygmenimis; skaitmeniniai įgūdžiai turėtų būti skatinami visais švietimo lygmenimis (pradedant mokykla ir baigiant mokymusi visą gyvenimą),

—	nustatyti naujas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo taisykles,

—	užtikrinti kibernetinį saugumą.

6.9.

Saugi, pakankama ir tvari energija yra pagrindiniai pramonės ir visuomenės prioritetai; atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti prieinama už konkurencingą kainą. Visiems šiems uždaviniams įgyvendinti reikės didžiulių investicijų į pažangiuosius elektros energijos tinklus ir tarpusavio sujungiamumą, taip pat į energijos saugojimo proveržio technologijas. Pažangus anglies naudojimas taip pat sudarys sąlygas pakartotinai panaudoti anglį ir vandenilį, kurie pastaruoju metu yra deginami energijai gauti, sintetiniam kurui ir cheminėms medžiagoms gaminti. Šių produktų naudojimas gali gerokai paspartinti bendrą išmetamo CO2 kiekio mažinimą mišriame plieno / cheminių medžiagų / transporto sektoriuje. Šie sintetiniai degalai arba žaliavos turėtų būti skatinami Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje.

6.10.

EESRK nori pabrėžti veiksmų planų svarbą didelį augimo potencialą turintiems sektoriams ir vertės grandinėms, struktūriniam tradicinių pramonės šakų modernizavimui ir paramai energijai imlioms pramonės šakoms mažinant jų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

6.11.

Pramonės politika turės ypatingą dėmesį teikti transporto sektoriui, kuris atsidūrė ant esminių permainų slenksčio, kadangi vienu metu patiriama daug technologinių trikdžių: elektrifikacija, gamybos skaitmeninimas, susietosios ir automatizuoti automobiliai, asmeninio ir visuomeninio transporto integravimas.

Briuselis, 2018 m. spalio 17 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Šiuo metu įgyvendinamas Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas.

(2) COM(2018) 97 final.

(3) ftp://ftp.unibocconi.it/pub/RePEc/bcu/papers/iefewp69.pdf

(4) 2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES indėlis rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms (2018/2763 (RSP)“ http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P8-TA-2018-0382&format=XML&language=LT.

(5) „-litas“, kilęs iš „-lizė“, tirpdyti (pvz., elektrolizė), skleisti. Informacijos sklaida.

(6) Acemoglu, D. ir P. Restrepo (2017) Robots and jobs: evidence from US labour markets, NBER darbo dokumentas Nr. 23285. Arntz, M. T. Gregory ir U. Zierahn (2016), The risk of automation for jobs in OECD countries: a comparative analysis, EBPO darbo dokumentai socialiniais, užimtumo ir migracijos klausimais Nr. 189.

(7) Žr. SC/047 (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(8) Kaip išdėstyta EESRK nuomonėje SC/047 (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(9) Žr. EESRK tiriamąją nuomonę SC/048 (OL C 81, 2018 3 2, p. 57).

Top

Choose the experimental features you want to try