Pranešėjas

Andrés BARCELÓ DELGADO

1.1.

1.2.

1.3.

1.4.

1.5.

1.6.

1.7.

1.8.

1.9.

1.10.

1.11.

1.12.

2.1.

Konkrečiai kalbant, ji nusistatė uždavinį, kad iki 2020 m. valstybės narės pasiektų 10 % tinklų sujungimo su kaimyninėmis šalimis rodiklį. Be to, siekdama užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos tikslų būtų siekiama tinkamai plėtojant jungiamąsias linijas, Europos Vadovų Taryba sutarė 2030 m. elektros energijos jungiamųjų linijų pralaidumo planinį rodiklį padidinti iki 15 %.

2.2.

2.3.

Trečiajame bendro intereso projektų sąraše, kurį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, nurodyti 173 projektai, skirti padėti įgyvendinti 2020 ir 2030 m. jungiamųjų linijų pralaidumo planinius rodiklius.

Nepaisant sąraše nurodytų tikslų ir esamų paramos priemonių, tiek su projektais susiję techniniai sunkumai, tiek politinės ir administracinės pasekmės ir visuomenės nepritarimas lemia tai, kad 2020 m. bus baigta įgyvendinti mažiau kaip 30 % iš 173 projektų, įtrauktų į 2017 m. atliktą trečiąją BPI peržiūrą.

Šį vėlavimą iš dalies lėmė tai, kad TEN-E taisyklių taikymas nacionaliniu lygmeniu nebuvo visiškai užtikrintas.

2.4.

2.4.1.   Baltijos energijos rinkos jungiamųjų linijų planas

Politinis prioritetas yra sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su žemyninės Europos tinklu ir nutraukti Baltijos valstybių ir Suomijos dujų izoliaciją ir priklausomybę nuo vieno dujų tiekimo šaltinio.

EESRK visiškai pritaria tam, kad būtų pasiektas politinis susitarimas paskatinti iki 2021 m. užbaigti daugiau dujų srities BIP, susijusių tiek su Estijos ir Suomijos, tiek su Lenkijos ir Lietuvos jungiamosiomis linijomis.

2.4.2.   Pirėnų pusiasalis (Madrido deklaracija)

Deja, nepaisant to, kad pritarta Biskajos įlankos linijai, Pirėnų pusiasalio sujungimas su likusia Europa labai atsilieka nuo 2020 m. tikslų, o dar labiau – nuo 2030 m. tikslų.

Esamomis Ispanijos ir Portugalijos jungiamosiomis linijomis neišsprendžiama esminė nepakankamų jungiamųjų linijų tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos problema, nes vienintelis būdas susieti pusiasalį su Europa ir integruoti jį į vidaus rinką yra per Prancūziją; jungiamosios linijos su šia šalimi sudaro maždaug 2,8 %.

Ši nedidelė jungiamųjų linijų procentinė dalis lemia tai, kad elektros energijos kainos Pirėnų pusiasalyje yra vienos aukščiausių Europoje, o atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo sistemos sąnaudos taip pat labai didelės, nes reikia didelių atsarginio elektros energijos tiekimo pajėgumų ir procedūrų, kurios leistų valdyti itin didelį energijos gamybos rūšių derinio nepastovumą. Naujausi Prezidento E. Macrono pareiškimai rodo svarbią politinę paramą dviem Pirėnų pusiasalio jungiamosioms linijoms, kurios dar tik pradedamos kurti.

2.4.3.   Vidurio ir Pietryčių Europos energetikos tinklų sujungiamumas

Šis regionas yra pažeidžiamas dėl tiekimo sutrikimų ir už dujas moka brangiau nei likusi ES dalis, nors geografiškai yra arčiau pagrindinio dujų tiekėjo.

Pagrindiniai tikslai yra pradėti Bulgarijos–Serbijos jungiamojo dujotiekio statybą, pradėti investuoti į Krko suskystintų gamtinių dujų terminalą (2018 m. pirmąjį pusmetį) ir pradėti statyti Bulgarijos–Austrijos koridorių Rumunijos dalyje.

2.4.4.   Šiaurės jūros šalių energetikos srities bendradarbiavimas

Pagrindinis tikslas – suderinti elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir perdavimą, taip pat sukurti teisinę ir reguliavimo sistemą, kuri būtų palanki tokiems projektams regione, kurio vėjo energijos gamybos potencialas 2030 m. sudarys 4–12 % ES suvartojimo.

3.1.

3.2.

Skaitmeninimas reikš, kad sistemų dalis naujuose investicijų projektuose bus vis didesnė.

3.3.

3.4.

3.5.

3.6.

Atsižvelgiant į pačios Komisijos duomenis, 15 % elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis iki 2030 m. atrodo sunkiai pasiekiamas, ypač jei atliekama tinkama analizė pagal geografines kliūtis, o ne tik pagal valstybes nares.

3.7.

Šios trys ribinės vertės tiesiogiai susieja atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo ir integracijos į vidaus rinką tikslus su sujungimo tikslais ir taip suteikia teigiamą postūmį visų jų įgyvendinimui.

3.8.

Baltijos jūros šalys ir Vokietija, Bulgarija, Lenkija ir Rumunija atitinka dvi iš trijų ribinių verčių, o kitas valstybes nares galima laikyti visiškai atitinkančiomis visas tris ribines vertes.

3.9.

3.10.

Be to, tiems projektams, kuriuos įgyvendinus gerokai padidėtų tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas tose vietose, kurios nesiekia 10 % planinio rodiklio, reikia pasitelkti visas turimas finansines priemones, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir Europos strateginių investicijų fondą. Šiems projektams turėtų būti taikomas specialus reguliavimas, sustiprinant Europos valdymo priemones tiems projektams, kurie užtikrintų spartesnį jų įgyvendinimą.

3.11.

Visos susijusios šalys, įskaitant valstybes nares, perdavimo sistemų operatorius, propaguotojus ir reguliuotojus, turi imtis suderintų veiksmų. Tokios iniciatyvos, kaip Kopenhagoje kasmet organizuojamas energetikos infrastruktūros forumas, kuriame gali aktyviai dalyvauti visi šie subjektai, yra labai teigiama praktika siekiant rasti jungiamųjų linijų projektų vystymui kylančių problemų sprendimus.

4.1.

4.2.

4.3.

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

6.1.

Nesant jungiamųjų linijų, atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo politika lemtų didelį kainų svyravimą, didesnių investicijų į paramos technologijas būtinybę ir pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos švaistymą tuo metu, kai staiga padidėja elektros energijos gamyba ir sumažėja vartojimas.

6.2.

6.3.

7.1.

7.2.

7.3.