30.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/8

1.

Ar reikėtų suprasti, kad Ispanijos Karalystė Darbuotojų statuto 34 ir 35 straipsniais, kaip jie yra aiškinami teismų praktikoje, nustatytos priemonės, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB (1) 3, 5 ir 6 straipsniuose nustatytų darbo laiko ir savaitės bei kasdienio poilsio trukmės apribojimų veiksmingumą tiems visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, kurie nėra aiškiai, individualiai ar kolektyviai, įsipareigoję dirbti viršvalandžių ir kurie neturi mobiliųjų darbuotojų, prekybos laivyno ar geležinkelių darbuotojų statuso?

2.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 362, 2012, p. 391–407) 31 straipsnio 2 dalis bei 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 3, 5, 6, 16 ir 22 straipsniai, siejami su 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB (2) 4 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės nuostatas, kaip antai Darbuotojų statuto 34 ir 35 straipsnius, iš kurių negalima spręsti, kaip nurodyta suformuotoje teismų praktikoje, jog įmonės privalo įdiegti paprastų visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, kurie nėra aiškiai, individualiai ar kolektyviai, įsipareigoję dirbti viršvalandžių ir kurie neturi mobiliųjų darbuotojų, prekybos laivyno ar geležinkelių darbuotojų statuso, faktinio darbo dienos laiko apskaitos sistemą?

3.

Ar reikėtų suprasti, kad valstybėms narėms skirtas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalyje ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 3, 5, 6, 16 ir 22 straipsniuose, siejamuose su 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB 4 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsnio 3 dalimi, įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas riboti visų darbuotojų darbo laiko trukmę paprastų darbuotojų atžvilgiu yra užtikrinamas nacionalinės teisės nuostatomis, įtvirtintomis Darbuotojų statuto 34 ir 35 straipsniuose, iš kurių negalima spręsti, kaip nurodyta suformuotoje teismų praktikoje, jog įmonės privalo įdiegti visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, kurie, skirtingai nei mobilieji darbuotojai, prekybos laivyno ar geležinkelių darbuotojai, nėra aiškiai, individualiai ar kolektyviai, įsipareigoję dirbti viršvalandžių, faktinio darbo dienos laiko apskaitos sistemą?