(1)

pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;

(1)

pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo , mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;

(2)

tarptautinių įmonių (TĮG) veiklą vykdo skirtingose šalyse, todėl jos turi galimybę naudoti agresyvų mokesčių planavimą, o šalies įmonės to daryti negali. Jeigu tarptautinės įmonės taip elgiasi, šalies įmonėms (paprastai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)) gali būti daromas didelis poveikis, nes joms tenka didesnė mokesčių našta , negu TĮG. Kita vertus , visos valstybės narės gali prarasti pajamų, taip pat kyla rizika, jog bus konkuruojama siekiant pritraukti TĮG siūlant joms didesnę mokesčių lengvatą. Todėl atsiranda netinkamo vidaus rinkos veikimo problema;

(2)

tarptautinių įmonių grupės (TĮG) veiklą vykdo skirtingose šalyse, todėl jos turi galimybę naudoti agresyvų mokesčių planavimą, o šalies įmonės to daryti negali. Jeigu TĮG taip elgiasi, šalies įmonėms (paprastai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)) gali būti daromas didelis poveikis, nes jos paprastai moka faktinį apmokestinimo tarifą , kuris artimesnis įstatymu nustatytam mokesčio tarifui nei TĮG , dėl to kyla vidaus rinkos iškraipymų ir trūkumų ir iškraipoma konkurencija MVĮ nenaudai . Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, vidaus įmonės neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl savo dydžio ar dėl to, kad jos nevykdo tarptautinės prekybos. Be to , visos valstybės narės gali prarasti pajamų, taip pat kyla rizika, jog bus nesąžiningai konkuruojama tarpusavyje siekiant pritraukti TĮG siūlant joms didesnę mokesčių lengvatą. Todėl atsiranda netinkamo vidaus rinkos veikimo problema . Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti, kad už tinkamą vidaus rinkos veikimą atsakinga Komisija;

(2a)

Sąjungai ypač svarbu, kad būtų nustatyta tokia mokesčių tvarka, kuri nekenktų ekonomikos augimui ar investicijoms, nesudarytų konkurencingumo kliūčių Sąjungos įmonėms, nedidintų dvigubo apmokestinimo rizikos ir sukeltų kuo mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms;

(3)

Sąjungos mokesčių administratoriams reikia išsamios ir aktualios informacijos apie TĮG struktūrą, sandorių kainodaros politiką ir vidaus sandorius Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Turėdami tokią informaciją, mokesčių administratoriai galės imtis priemonių prieš žalingą mokesčių praktiką – atlikti teisės aktų pakeitimus arba atitinkamus rizikos vertinimus bei mokesčių auditą, taip pat nustatyti, ar įmonės užsiima veikla, kurios poveikis – dirbtinis didelių pajamų sumų perkėlimas į mokestinės naudos aplinką;

(3)

valstybių narių mokesčių administratoriams reikia išsamios ir aktualios informacijos apie TĮG struktūrą, sandorių kainodaros politiką , susitarimus dėl mokesčių, mokestines lengvatas ir vidaus sandorius Sąjungoje ir už jos ribų. Turėdami tokią informaciją, mokesčių administratoriai galės imtis priemonių prieš žalingą mokesčių praktiką – atlikti teisės aktų pakeitimus arba atitinkamus rizikos vertinimus bei mokesčių auditą, taip pat nustatyti, ar įmonės užsiima veikla, kurios poveikis – dirbtinis didelių pajamų sumų perkėlimas į mokestinės naudos aplinką . Komisija taip pat turėtų turėti prieigą prie informacijos, kuria keičiasi valstybių narių mokesčių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų konkurencijos taisyklių. Komisija šią informaciją turėtų traktuoti kaip slaptą ir imtis visų reikalingų priemonių tai informacijai apsaugoti;

(4)

didesnis skaidrumas , kuriuo gali pasinaudoti mokesčių administratoriai, galėtų paskatinti TĮG nebenaudoti tam tikros praktikos ir sąžiningai mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje uždirbamas pelnas . Todėl TĮG veiklos skaidrumo gerinimas – svarbiausia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemos sprendimo dalis;

(4)

tinkamas informacijos , kurią teikia ir kuria keičiasi mokesčių administratoriai ir Komisija , lygis galėtų paskatinti TĮG nebenaudoti tam tikros praktikos ir sąžiningai mokėti mokesčius toje šalyje, kurioje sukuriama nauda. Be to, tai padidintų tarpusavio spaudimą tarp valstybių narių ir sutelktų finansų rinkų dėmesį į TĮG fiskalinę atsakomybę. Todėl TĮG veiklos skaidrumo gerinimas nedarant žalos Sąjungos konkurencingumui  – svarbiausia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo , o galiausiai – mokesčių vengimo problemos sprendimo dalis;

(6)

ataskaitoje pagal šalis TĮG kasmet apie kiekvieną jurisdikciją, kurioje vykdo verslo veiklą, turėtų pranešti pajamų, pelno prieš sumokant pelno mokestį, sumokėto ir sukaupto pelno mokesčio sumas. Be to, TĮG turėtų pranešti savo darbuotojų skaičių, įstatinio kapitalo, nepaskirstytųjų pajamų ir materialinio turto sumas pagal kiekvieną jurisdikciją. Galiausiai TĮG turėtų nurodyti kiekvieną grupės subjektą, vykdantį verslo veiklą konkrečioje jurisdikcijoje, ir kokią verslo veiklą kiekvienas subjektas vykdo;

(6)

ataskaitoje pagal šalis TĮG kasmet apie kiekvieną jurisdikciją, kurioje vykdo verslo veiklą, turėtų pranešti pajamų, pelno prieš sumokant pelno mokestį, sumokėto ir sukaupto pelno mokesčio sumas , taip pat mokestines lengvatas . Be to, TĮG turėtų pranešti savo darbuotojų skaičių, įstatinio kapitalo, nepaskirstytųjų pajamų ir materialinio turto sumas pagal kiekvieną jurisdikciją. Galiausiai TĮG turėtų nurodyti kiekvieną grupės subjektą, vykdantį verslo veiklą konkrečioje jurisdikcijoje, ir kokią verslo veiklą kiekvienas subjektas vykdo;

(8)

kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, ES turi sudaryti sąlygas sąžiningai ES priklausančių ir ES nepriklausančių TĮG, kurių vienas arba keli subjektai veikia ES , konkurencijai. Todėl informacijos teikimo prievolė turėtų būti nustatyta abiejų rūšių grupėms;

(8)

kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, Sąjunga turi sudaryti sąlygas sąžiningai ES priklausančių ir ES nepriklausančių TĮG, kurių vienas arba keli subjektai veikia Sąjungoje , konkurencijai. Todėl informacijos teikimo prievolė turėtų būti nustatyta abiejų rūšių grupėms . Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų būti atsakingos už TĮG prievolės teikti informaciją užtikrinimą, pasitelkdamos, pvz., nuobaudas TĮG už šios prievolės nesilaikymą;

(9a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jose išliktų tiek pat arba padaugėtų žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, skirtų automatiniams informacijos mainams tarp mokesčių administratorių ir gautų duomenų apdorojimui;

(11)

kalbant apie valstybių narių informacijos mainus, 2011 m. vasario 11 d. Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančioje Direktyvą 77/799/EEB jau nustatyti automatiniai kelių sričių informacijos mainai. Informacijos mainų taikymo sritis turėtų būti išplėsta – valstybės narės turėtų privalėti automatiškai keistis ataskaitomis pagal šalis;

(11)

kalbant apie valstybių narių informacijos mainus, 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančioje Direktyvą 77/799/EEB jau nustatyti automatiniai kelių sričių informacijos mainai. Informacijos mainų taikymo sritis turėtų būti išplėsta – valstybės narės turėtų privalėti automatiškai keistis ataskaitomis pagal šalis ir perduoti tokias ataskaitas Komisijai. Be to, Komisija, vertindama, kaip valstybės narės laikosi Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, naudojasi ataskaitomis pagal šalis, kadangi nesąžininga mokesčių praktika pelno mokesčio srityje taip pat susijusi su valstybės pagalba;

(12)

privalomas automatinis valstybių narių keitimasis ataskaitomis pagal šalis kiekvienu atveju turėtų apimti apibrėžtos pagrindinės informacijos pateikimą, ir šia informacija turėtų galėti naudotis tos valstybės narės, kuriose pagal ataskaitoje pagal šalis pateiktą informaciją vienas arba daugiau TĮG subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba kuriose apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per TĮG nuolatinę buveinę;

(12)

privalomas automatinis valstybių narių keitimasis ataskaitomis pagal šalis ir jų pateikimas Komisijai kiekvienu atveju turėtų apimti apibrėžtos pagrindinės informacijos , kuri turėtų būti pagrįsta vienodomis apibrėžtimis, pateikimą, ir šia informacija turėtų galėti naudotis tos valstybės narės, kuriose pagal ataskaitoje pagal šalis pateiktą informaciją vienas arba daugiau TĮG subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba kuriose apmokestinama jų verslo veikla, vykdoma per TĮG nuolatinę buveinę;

(16)

būtina nustatyti kalbinius reikalavimus, taikomus valstybėms narėms keičiantis ataskaitomis pagal šalis. Taip pat būtina patvirtinti praktinę tvarką, reikalingą CCN tinklui patobulinti. Siekiant užtikrinti vienodas 20 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(16)

būtina nustatyti kalbinius reikalavimus, taikomus valstybėms narėms keičiantis informacija apie ataskaitą pagal šalis ir perduodant tokią informaciją Komisijai . Taip pat būtina patvirtinti praktinę tvarką, reikalingą CCN tinklui patobulinti , ir užtikrinti, kad būtų vengiama standartų dubliavimo, dėl kurio gali padidėti ūkio subjektų administracinės išlaidos . Siekiant užtikrinti vienodas 20 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(18a)

pagal šią direktyvą valstybių narių Komisijai teikiamose metinėse ataskaitose turėtų būti išsamiai nurodytas pagal šios direktyvos 8aa straipsnį ir III priedo II skirsnio 1 punktą vykdomo informacijos teikimo mastas ir visų jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose rezidentai yra Sąjungoje įsikūrusių į TĮG įeinančių subjektų pagrindiniai patronuojantieji subjektai, sąrašas;

(18b)

pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama nesikeisti informacija, jeigu dėl tokio keitimosi būtų atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis ar komercinio proceso paslaptis, arba jeigu ją atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;

(18c)

turėtų būti atsižvelgiama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, Parlamento Teisės reikalų komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais, taip pat į 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės deramai pasiekti negali, o vienodumo ir veiksmingumo sumetimais to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės deramai pasiekti negali, o vienodumo ir veiksmingumo sumetimais to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(-1)

-a)

2)

centrinė ryšių įstaiga – paskirta įstaiga, kuri visų pirma atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

a)

8 straipsnio 1 dalyje, 8a ir 8aa straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos pateikimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais; 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;

a)

8 straipsnio 1 dalyje, 8a ir 8aa straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos pateikimas kitai valstybei narei ir Komisijai be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais; 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras.

1a)

1b)

1c)

„ea)

ataskaitas pagal šalis,“

a)

apibendrinta informacija, susijusi su pajamomis, pelnu (nuostoliu) prieš sumokant pelno mokestį, sumokėtu pelno mokesčiu, sukauptu pelno mokesčiu, įstatiniu kapitalu, sukauptu pelnu, darbuotojų skaičiumi, materialiniu turtu, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, pagal jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą;

a)

apibendrinta informacija, susijusi su pajamomis, pelnu (nuostoliu) prieš sumokant pelno mokestį, sumokėtu pelno mokesčiu, sukauptu pelno mokesčiu, įstatiniu kapitalu, sukauptu pelnu, darbuotojų skaičiumi, materialiniu turtu, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, pagal jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą , gautomis subsidijomis, turto verte ir metinės turto valdymo išlaidomis, taip pat TĮG vykdytais pirkimais ir pardavimai s;

ba)

būsimą TĮG Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodą (TIN), nurodytą Komisijos 2012 m. veiksmų plane, skirtame kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti;

2a)

2b)

4a)

5a)

5b)

5c)

7a)