28.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/93

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 151, 153 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į ES augimo strategiją „Europa 2020“, ypač jos tikslą iki 2020 m. 25 proc. sumažinti europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ir į būtinybę visapusiškai pasitelkti valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemas siekiant užtikrinti pakankamas papildomas pajamas,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį,

—

atsižvelgdamas į Europos bendriją lyčių aspekto integravimo praktikos klausimais (GenderCoP), ypač jos darbo grupę skurdo ir įtraukties klausimais,

—

atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento dėl struktūrinių fondų 2014–2020 m. laikotarpiu 7 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. metinę konferenciją, skirtą Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planui,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio mėn. parengtą Komisijos veiksmų planą dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų apklausos, paskelbtos 2013 m. gegužės 17 d., rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (1) ir į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. (3) per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/…/ES, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą, priėmimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl JT Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos: visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“ (13),

—

atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą tyrimą pavadinimu „Vieniši tėvai ir užimtumas Europoje“,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas ir į prie jo pridėtą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0040/2016),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0153/2016),

A.

kadangi, kaip matyti iš naujausių Eurostato duomenų, skurde gyvenančių moterų skaičius yra nuolat didesnis nei vyrų: šiuo metu skurdą patiria 64,6 mln. moterų ir 57,6 mln. vyrų (14); kadangi tai parodo, jog skurdo poveikis moterims ir vyrams yra skirtingas; kadangi 28 valstybių narių Europos Sąjungoje skurdo riziką ypač patyrė moterys: prieš socialinius pervedimus rizikos lygis siekė 46,6 proc., o po jų – 17,7 proc.; kadangi įvairiose valstybėse narės moterų skurdo lygis labai skiriasi; kadangi, nepriklausomai nuo ties skurdo riba gyvenančių grupių ypatumų (vyresnio amžiaus moterys, vienišos moterys, vienišos motinos, leisbietės, biseksualios moterys, translytės moterys ir neįgalios moterys), migrančių ir etninėms mažumoms priklausančių moterų skurdo lygis yra toks pat visoje ES; kadangi 38,9 proc. gyventojų ir 48,6 proc. vienišų moterų 28 valstybių narių Europos Sąjungoje negali apmokėti nenumatytų išlaidų; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras praneša, kad moterys sudaro daugumą skurdžiausiai pasaulyje gyvenančių žmonių ir kad moterų, skurdžiai gyvenančių kaimo vietovėse, skaičius nuo 1975 m. išaugo maždaug 50 proc., kad moterys dirba du trečdalius viso pasaulio darbo valandų ir pagamina pusę pasaulyje pagaminamų maisto produktų, tačiau uždirba tik 10 proc. pasaulio pajamų ir turi mažiau nei 1 proc. pasaulio nuosavybės;

B.

kadangi padidinus socialinę ir ekonominę gerovę ir tokiu būdu darbo rinkoje pasiekus lyčių lygybę naudos gautų ne tik moterys, bet ir visa ekonomika bei visuomenė; kadangi vyrų ir moterų lygybės tikslas buvo užsibrėžtas jau 1957 m. Romos sutartyje;

C.

kadangi vyriausybės Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir 2030 m. tvaraus vystymosi darbotvarkėje įsipareigojo užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės įgytų visapusišką pradinį išsilavinimą; kadangi Tarptautinę moters dieną 2015 m. gegužės mėn. Parlamentas surengė renginį „Moterų ir mergaičių įgalinimas pasitelkiant švietimą“; kadangi tiek formalusis, tiek neformalusis švietimas padeda įveikti marginalizaciją ir įvairių formų diskriminaciją, nes skatina dialogą, atvirumą ir bendruomenių tarpusavio supratimą, taip pat įgalina marginalizuotas bendruomenes;

D.

kadangi ekonomikos nuosmukio laikais jau ties skurdo riba gyvenantys asmenys (dažniausiai tai moterys) darbo rinkose ir socialinės apsaugos srityje yra dar labiau pažeidžiami, ypač daugialypę diskriminaciją patiriančios grupės; kadangi iš ES LGBT asmenų apklausos rezultatų matyti, kad dėl savo seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės lesbietės, biseksualios ir translytės moterys susiduria nepalyginamai didesne rizika diskriminaciją užimtumo (19 proc.), švietimo (19 proc.), būsto (13 proc.), sveikatos priežiūros (10 proc.) ir galimybės gauti socialines paslaugas (8 proc.) srityse; kadangi dėl to kyla neproporcingas pavojus jų ekonominei ir socialinei gerovei;

E.

kadangi Komisijai paprašius valstybių narių įgyvendinama griežto taupymo politika kartu su pastarųjų kelerių metų krize dar padidino nelygybę ir ypač paveikė moteris, paskatindama moterų skurdą ir vis labiau išstumdama jas iš darbo rinkos; kadangi sumažėjo viešųjų paslaugų tinklas ir vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir ligonių priežiūros infrastruktūra, o šių aukštos kokybės nemokamų viešųjų paslaugų pasiūla sumažėjo;

F.

kadangi nepilnos šeimos susiduria su didesniu pavojumi patirti skurdą arba socialinę atskirtį (49,8 proc., palyginti su 25,2 proc. įprastų šeimų, kuriose yra išlaikomų vaikų, nors esama didelių skirtumų tarp valstybių narių) (15); kadangi, Eurostato duomenimis, 2014 m. moterys sudarė 56,6 proc. nepilnų šeimų Sąjungoje; kadangi skurdas daro didelį poveikį vaikų asmeninei raidai ir išsilavinimui, o pasekmės gali būti juntamos visą gyvenimą; kadangi padidėjo atotrūkis tarp skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių vaikų išsilavinimo (11 šalių vaikams nuo gimimo iki 3 metų teikiamų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų aprėptis siekia ne daugiau kaip 15 proc.); kadangi yra didelė tikimybė, kad skurdas bus perduotas kelioms kartoms; kadangi kokybiško švietimo stoka – tai veiksnys, dėl kurio gerokai išauga vaikų skurdo rizika ir padidėja vaikų socialinė atskirtis, o įvairūs su šeimos gyvenimu susiję veiksniai, tokie kaip nepakankamas stabilumas, smurtas ar prastos būsto sąlygos, smarkiai padidina riziką, kad vaikai nebaigs mokyklos;

G.

kadangi skurdą ypač patiria kaimo vietovėse gyvenančios moterys; kadangi daugelis kaimo vietovėse gyvenančių moterų netgi nėra užsiregistravusios darbo rinkoje arba bedarbėmis; kadangi moterų nedarbo lygis kaimo vietovėse itin aukštas, o dirbančių moterų pajamos yra labai mažos; kadangi moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti išsilavinimą, naudotis ankstyvos vėžio diagnostikos ir, apskritai, sveikatos priežiūros paslaugomis;

H.

kadangi gyvenimas ties skurdo riba pasireiškia socialine atskirtimi ir nedalyvavimu visuomenės gyvenime, turint mintyje galimybes įgyti išsilavinimą, teisę kreiptis į teismą, gauti tęstinį mokymą, pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamą būstą ir mitybą, vandenį ir energiją, susipažinti su kultūra, informacija ir sportu bei jose dalyvauti, sportuoti ir naudotis viešuoju transportu; kadangi investavimas į politikos priemones, kuriomis remiamos moterys, taip pat pagerina jų šeimų, ypač vaikų, gyvenimo sąlygas;

I.

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sudaro 16,3 proc. ir kadangi netipinių ir lanksčių formų darbo sutartys taip pat daro didesnį poveikį moterims nei vyrams;

J.

kadangi labai dažnai moterys, ketinančios įsteigti įmonę, susiduria su sunkumais gauti kreditą, nes tradiciniai finansų tarpininkai nenori suteikti paskolas todėl, kad, jų nuomone, moterims verslininkėms kyla didesnė rizika ir jos yra mažiau linkusios siekti savo įmonės augimo ir pelningų investicijų;

K.

kadangi moterys dažnai dirba namų ūkio darbuotojomis ir daugeliu atvejų jos įdarbinamos ne pagal nacionalinės darbo teisės aktus; kadangi dokumentų neturinčioms moterims visų pirma kyla rizika, kad jos bus verčiamos dirbti ir bus išnaudojamos šioje srityje;

L.

kadangi moterys dažniau nei vyrai prisiima atsakomybę rūpintis vyresnio amžiaus, sergančiais arba išlaikomais šeimos nariais ir vaikais ir jos reguliariau sustabdo savo karjerą, todėl jos mažiau dalyvauja darbo rinkoje, taip pat ir ilgais veiklos nevykdymo laikotarpiais; kadangi nuskurdimo riziką mažina aukštos kokybės socialinių paslaugų, vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir kitų išlaikomų asmenų, pvz., vyresnio amžiaus žmonių, priežiūros įstaigų ir infrastruktūros įdiegimas prieinamomis kainomis; kadangi ne daug valstybių narių pasiekė ar viršijo Barselonos tikslus, o jie turi būti laikomi būtinybe, siekiant padidinti vienodą pasidalijimą atsakomybe tarp šeimos narius prižiūrinčių asmenų;

M.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad skurdas perduodamas iš kartos į kartą, pagrindinė priemonė siekiant kovoti su vadinamąja skurdo feminizacija – gerinti mergaičių ir jaunų moterų, patiriančių socialinę atskirtį ir skurdą, padėtį;

N.

kadangi visoje 27 valstybių narių Europos Sąjungoje ties skurdo riba gyvena 34 proc. darbingo amžiaus vienišų moterų, palyginti su tuo, kad kitos ties skurdo riba gyvenančios darbingo amžiaus šeimos, turinčios vaikų, sudaro 17 proc.;

O.

kadangi atotrūkis teisių į pensijų išmokas srityje vidutiniškai siekia 39 proc. dėl to, kad darbo rinkoje ilgą laiką nebuvo lygybės atlyginimų ir užimtumo galimybių požiūriu, taip pat dėl diskriminacijos ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų; kadangi pensijų skirtumai yra kliūtis moterų ekonominei nepriklausomybei pasiekti ir viena iš priežasčių, dėl kurių moterys sendamos atsiduria žemiau skurdo ribos; kadangi reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti moterims vienodas galimybes naudotis deramų pensijų sistemomis; kadangi 2006–2012 m. pensijų atotrūkis sumažėjo tose valstybėse narėse, kuriose buvo įgyvendinta Direktyva 2006/54/EB (16);

P.

kadangi rizikos patirti skurdą didėjimas yra glaudžiai susijęs su biudžeto lėšų mažinimu, kuris daro poveikį švietimui, socialinio draudimo sistemoms ir priežiūros įstaigoms; kadangi moterys ir vaikai labiausiai nukentėjo nuo krizės ir griežto taupymo priemonių, kurių buvo imtasi keliose Europos šalyse;

Q.

kadangi moterys – pagrindinė ekonomikos ir socialinio vystymosi jėga, o geras švietimas – viena iš esamų veiksmingiausių sėkmės darbo rinkoje ir išsivadavimo iš skurdo strategijų; kadangi skurde gyvenantiems žmonėms labai sunku pakelti kvalifikaciją dėl didelės mokamo švietimo finansinės naštos, atsižvelgiant į susijusias tiesiogines ir netiesiogines išlaidas; kadangi mergaičių rezultatai mokykloje geresni nei berniukų, tačiau jos dažnai patiria didesnių sunkumų arba dėl šeimos ir kitokio spaudimo negali šių sėkmingų mokymosi rezultatų paversti sėkminga karjera;

R.

kadangi visuomenėje paplitę stereotipai yra įsitvirtinę patriarchate ir, prisidėdami prie vadinamosios skurdo feminizacijos, moterims visuomenėje suteikia antraeilį vaidmenį; kadangi šie stereotipai atsiranda nuo pat vaikystės ir kadangi jie juntami renkantis studijų kryptį arba profesiją ir net darbo rinkoje; kadangi moterys pernelyg dažnai apsiriboja moterims tinkamomis užduotimis, kurios vis dar netinkamai apmokamos, o kitose srityse, pvz., matematikos, mokslo, verslo, IRT, inžinerijos ir kt. , taip pat vadovaujamose pareigose moterų dirba palyginti mažai; kadangi dėl šių stereotipų ir dėl to, kad sektoriai, kuriuose dominuoja vyrai, laikomi standartu nustatant darbo užmokestį, atsiranda diskriminacija lyties pagrindu;

S.

kadangi strategijoje „Europa 2020“, kuria siekiama Sąjungoje sukurti pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką, nustatyti plataus užmojo tikslai, t. y. iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą ir ne mažiau kaip 20 mln. sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde ar kuriems kyla skurdo rizika ir kurie patiria socialinę atskirtį, skaičių; kadangi tarp strategijos „Europa 2020“ tikslų yra tikslas sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.;

T.

kadangi vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų – užtikrinti, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų gautų universitetinį išsilavinimą, palyginti su dabartiniu 37,9 proc. vidurkiu; kadangi moterų vidurkis viršijo 42,3 proc., palyginti su vyrų 33,6 proc. vidurkiu;

U.

kadangi norint pasiekti kovos su skurdu tikslą, kuris yra vienas iš penkių strategijoje nustatytų išmatuojamų tikslų, reikalingas didelis naujas politinis impulsas; kadangi šių tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu kovos su skurdu politika neapims tvirto lyčių aspekto kartu priimant nacionalines programas siekiant apsaugoti moteris visų pirma nuo skurdo rizikos;

V.

kadangi skurdas, socialinė atskirtis ir moterų ekonominė priklausomybė gali būti smurtą prieš moteris skatinantis veiksnys, o, kita vertus, smurtas daro poveikį moterų sveikatai ir dažnai nulemia tai, kad moterys praranda darbą, tampa benamėmis, patiria socialinę atskirtį ir skurdą; kadangi tai paima ir nepalyginamai didesnę riziką tapti prekybos žmonėmis auka ir nukentėti nuo seksualinio išnaudojimo; kadangi, be kita ko, daug moterų, kurios patiria šios formos smurtą, ir toliau gyvena su smurtautojais, nes yra ekonomiškai priklausomos;

W.

kadangi lyčių lygybė – tai viena iš kovos su moterų skurdu priemonių, nes ji daro teigiamą poveikį našumui bei ekonomikos augimui ir moterims suteikia galimybę daugiau dalyvauti darbo rinkoje, o tai, savo ruožtu, turi daug socialinių ir ekonominių privalumų;

1.

pabrėžia itin svarbų aukštos kokybės viešųjų paslaugų vaidmenį kovojant su skurdu, visų pirma moterų skurdu, nes moterys yra labiau priklausomos nuo tokių paslaugų;

2.

mano, kad vyrus reikia raginti ir įpareigoti skatinti lyčių lygybę visose darbo rinkos srityse ir visais lygmenimis;

3.

mano, kad valstybės narės turėtų pirmenybę skirti asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo klausimui nustatant šeimai palankias darbo sąlygas, tokias kaip lankstus darbo laikas ir nuotolinio darbo galimybė; pažymi, kad kokybiškų vaikų, išlaikomų ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugų, ypač vaikų lopšelių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ilgalaikės priežiūros įstaigų, prieinamomis kainomis trūkumas prisideda prie socialinės atskirties, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir su tuo susijusių pensijų skirtumų; pabrėžia, kad vienodos galimybės gauti nemokamo bei kokybiško ikimokyklinio ugdymo paslaugas ir vaiko priežiūros paslaugas, formalųjį bei neformalųjį švietimą ir savišvietą, taip pat šeimos rėmimo paslaugas yra itin svarbios skatinant moteris patekti į darbo rinką ir joje išlikti, užtikrinant vienodas galimybes ir išsivaduojant iš skurdo, nes tai moterims suteikia savarankiškumo ir padeda įgyti kvalifikaciją, kuri užtikrins darbo vietą;

4.

apgailestauja dėl griežtos taupymo politikos, kuri, kartu su ekonomikos krize, prisidėjo prie skurdo, ypač moterų, lygio didėjimo;

5.

ragina valstybes nares ir Komisiją, kad būtų pasiekti Barselonos tikslai, kurti ir taikyti esamas politikos ir finansines priemones, tarp jų socialinių investicijų dokumentų rinkinį; todėl ragina tobulinti Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), naudojant socialines investicijas ir taikant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentą skirti pirmenybę viešosios ir privačiosios vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros bei paramos infrastruktūros diegimui; siūlo Komisijai skirti specialių lėšų iš biudžeto skatinimo priemonėms, skirtoms konkrečioms teritorijoms, kuriose trūksta ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų ir moterų užimtumo lygis yra itin mažas, finansuoti taikant bendro finansavimo mechanizmą;

6.

ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria būtų apsaugotos, pagerintos ir remiamos nemokamos aukštos kokybės viešosios paslaugos, visų pirma sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir teisingumo srityse; pabrėžia, jog labai svarbu viešosioms paslaugoms skirti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų pasiekti jų tikslai;

7.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų remiamas darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimas, kad moterys, ypač tos, kurios gyvena ties skurdo riba, galėtų tęsti savo karjerą dirbdamos visą dieną arba, jei jos pageidauja, galėtų dirbti ne visą darbo dieną ar pagal lankstų darbo grafiką;

8.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis išsamios teisėkūros iniciatyvos, kad būtų patenkinti motinų ir tėvų poreikiai kalbant apie skirtingų tipų atostogas, kaip antai motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugos atostogos, ypač siekiant padėti vyrams aktyviai atlikti tėvo pareigas siekiant sudaryti galimybes teisingiau pasidalyti šeimyninėmis pareigomis ir taip sudaryti moterims lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o tai, savo ruožtu, padėtų joms tapti labiau ekonomiškai nepriklausomomis; turi mintyje, kad kai kurios valstybės narės šiuo klausimu jau yra priėmusios teisės aktus, kurių nuostatos viršija ES teisės aktų nuostatas; ragina valstybes nares numatyti teisės aktus, kuriais būtų apsaugotos arba sustiprintos motinystės ir tėvystės teisės; pabrėžia, kad 2010 m. vyrai sudarė tik 2,7 proc. asmenų, kurie pasinaudojo teise į vaiko priežiūros atostogas, o tai reiškia, kad dar labiau būtina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti teises į tėvystės atostogas suteikimą;

9.

dar kartą išreiškia nusivylimą tuo, kad Motinystės atostogų direktyva buvo atsiimta po to, kai ilgus metus buvo dedamos pastangos siekiant rasti išeitį iš aklavietės ir taip užtikrinti geresnę ES piliečių apsaugą; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą ir numatyti privalomą teisę į apmokamas tėvystės atostogas; mano, kad reikia imtis konkrečių priemonių visose valstybėse narėse siekiant pagerinti moterų darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą; primygtinai ragina Komisiją į Europos semestrą integruoti tvirtesnį socialinį aspektą ir tikslą užtikrinti lyčių lygybę darbo vietoje;

10.

palankiai vertina pasiūlymą įvesti slaugos atostogas, kaip numatyta Komisijos veiksmų plane dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares diegti įvairių sričių politiką, kuri sudarytų sąlygas moterų užimtumui ir socialiai marginalizuotų moterų grupių integravimui į darbo rinką, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų, stiprinti ir gerinti švietimą ir daugiau investuoti į mokymą ir informavimo kampanijas, užtikrinant, kad vėliau integruojant moteris į darbo rinką vyrautų kvalifikacija, didžiausią dėmesį skirti tęstiniam mokymui, nes taip moterys įgija būtinų įgūdžių, kad galėtų gauti aukštos kokybės darbo vietą, ir kad moterys turėtų galimybę persikvalifikuoti nuolat kintančioje darbo rinkoje; ragina labiau skatinti jaunas merginas rinktis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, siekiant iš anksto kovoti su esamais švietimo stereotipais ir išspręsti ilgalaikio atotrūkio užimtumo srityse ir darbo užmokesčio skirtumų problemas; ragina plėtoti aukštos kokybės viešąsias priežiūros paslaugas prieinamomis kainomis, lankstų, bet stabilų darbo laiko grafiką ir priemones, skirtas kovoti su vyrų ir moterų segregacija pagal profesijas ir sektorius, įskaitant verslo pasaulyje ir vadovaujamose pareigose;

12.

pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti galimybes gauti paskolą, finansines paslaugas ir konsultacijas norint suteikti galių moterims, patiriančioms socialinę atskirtį verslo srityje, ir padidinti atstovavimą joms šiame sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant sudaryti didesnes galimybes gauti finansavimą moterims, kurios nori pradėti savo verslą arba investicinius projektus, ir skatinti moterų verslumą, nes juo prisidedama prie bendro ekonomikos ir socialinio vystymosi, sudaryti palankesnes sąlygas gauti paskolą, taip pat naudojant ir mikrokredito priemones, ypač pažeidžiamoms moterims, patiriančioms daugialypę diskriminaciją, taip pat kurti ir plėsti stabilias savisamdos programas vengiant mažų garantijų darbo modelių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, koks svarbus dalijimasis geriausia patirtimi ir jos populiarinimas, kuravimas, pavyzdžiai, kuriais galėtų sekti moterys, ir kitos paramos nedirbančioms moterims formos;

13.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu: reformuoti makroekonomikos, socialinę ir darbo rinkos politiką suderinant šių sričių politiką su lyčių lygybės politika siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą moterims; persvarstyti metodus, kurie taikomi siekiant nustatyti skurdo lygį ir rengti strategijas, kuriomis būtų remiamas teisingas turto paskirstymas;

14.

pažymi, kad daugiau moterų dirba mažų garantijų ir mažai apmokamą darbą pagal nestandartines sutartis; pažymi, kad kitas aspektas, susijęs su darbo vietų nesaugumu, yra nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną mastas – toks darbas didina riziką patirti skurdą, o jo mastas padidėjo nuo 16,7 proc. iki 19,6 proc.; ragina valstybes nares aktyviau kovoti su nedeklaruojamu darbu, mažų garantijų darbu ir piktnaudžiavimu netipinėmis sutartimis, įskaitant sutartis, kuriose nenurodomos darbo valandos; atkreipia dėmesį į aukštą moterų atliekamo nedeklaruojamo darbo lygį, nes tai neigiamai veikia moterų pajamas, socialinio draudimo aprėptį ir socialinę apsaugą ir daro neigiamą poveikį ES BVP dydžiui; primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas, skirtas mažų garantijų darbui mažinti (17), pvz., rekomendacijas analizuoti ir apriboti veiksnius, lemiančius mažų garantijų darbo sutarčių naudojimą ir apriboti tokių sutarčių galiojimo laikotarpį, kuriam pasibaigus darbuotojui turi būti pasiūlyta galimybė sudaryti neterminuotą darbo sutartį;

15.

ragina valstybes nares stebėti moterų darbuotojų, kurių vis daugiau dirba mažai apmokamą darbą ir kurios yra diskriminuojamos, teises;

16.

pažymi, kad esama naujų kategorijų skurdžiai gyvenančių moterų, kurias sudaro dirbančios jaunos moterys, todėl didelė dalis jaunų aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų pasmerktos dirbti mažų garantijų darbą ir gauti pajamas, kurios retai leidžia gyventi aukščiau skurdo ribos (vadinamieji naujieji skurdžiai);

17.

dar kartą ragina Komisiją persvarstyti esamus teisės aktus, kad būtų panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai ir sumažintas vyrų ir moterų pensijų atotrūkis; pažymi, kad norint sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio yra labai svarbios priemonės, kuriomis siekiama didinti darbo užmokesčio skaidrumą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą, taip pat panaikinti prievolę įrodyti tiriant diskriminacijos dėl lyties darbo vietoje atvejus;

18.

ragina Komisiją atlikti tyrimą apie tai, kokį poveikį su oficialiu asmens lyties pakeitimo pripažinimu susijusios procedūros arba tokių procedūrų nebuvimas daro translyčių asmenų padėčiai darbo rinkoje, visų pirma jų galimybėms įsidarbinti, darbo užmokesčiui, karjeros galimybėms ir pensijai;

19.

susirūpinęs pažymi, kad dažnai moterys gauna vos minimalų gyvenimo lygį viršijančias pensijas ir kad tokia situacija susidaro dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad jos buvo sustabdžiusios arba nutraukusios darbinę veiklą siekdamos rūpintis savo šeima, kad karjeros metu buvo daugiausia sudariusios darbo ne visą dieną sutartis arba dirbo be atlygio savo sutuoktiniui, ypač prekybos įmonėje arba ūkyje, ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų;

20.

palankiai vertina tai, kad Komisijos parengtoje naujoje moterų ir vyrų lygybės strategijoje principo „vienodas užmokestis už vienodą darbą“ įgyvendinimas laikomas viena iš pagrindinių veiksmų sričių; ragina Komisiją priimti komunikatą „Nauja lyčių lygybės ir moterų teisių strategija po 2015 m.“, kad būtų veiksmingai įgyvendinti į ją įtrauktus tikslai ir politines priemones;

21.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys, kurie laikinai sustabdė savo darbinę veiklą, kad skirtų savo laiką vaikų auklėjimui ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai, būtų vėl integruoti į darbo rinką ir grįžtų į savo ankstesnes arba į aukštesnio lygio pareigas;

22.

ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl minimalių pajamų sistemų Europos Sąjungoje ir apsvarstyti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ekonomines ir socialines sąlygas, taip pat įvertinti, ar pagal tas sistemas namų ūkiai gali patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares nustatyti minimalią nacionalinę pensiją, kuri būtų ne mažesnė už skurdo rizikos ribą;

23.

pažymi, kad į pensiją išėjusios moterys yra labiausiai pažeidžiama grupė ir dažnai gyvena skurdžiai arba patiria skurdo grėsmę; ragina valstybes nares pensijų skirtumo mažinimo klausimą nustatyti kaip ekonominį tikslą; ragina valstybes nares reformuoti pensijų sistemas, kad būtų galima visiems visada užtikrinti tinkamas pensijas ir sumažinti pensijų skirtumus; mano, kad pensijų skirtumų mažinimo priemonės turėtų apimti pensijų sistemų pakeitimus, kad būtų užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, taip pat švietimo, karjeros planavimo, vaiko priežiūros atostogų sistemų ir kitų pagalbinių paslaugų pakeitimus; ragina valstybes nares išnagrinėti, ar, laikantis subsidiarumo principo, būtų tikslinga nustatyti bendras teises į pensiją santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atvejais; pažymi, kad profesinės senatvės pensijų sistemos vis dažniau veikia remdamosi draudimo principais ir kad dėl to gali atsirasti daug socialinės apsaugos spragų (18); pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl šioms sistemoms taip pat turi būti taikomas vienodo požiūrio principas;

24.

pažymi, kad skurde gyvenantys asmenys dažnai moka didesnę vienetinę kainą, palyginti su labiau pasiturinčiais asmenimis, už tuos pačius daiktus ir paslaugas (visų pirma už telekomunikacijas, energiją ir vandenį), kurios jiems būtinos socialiai ir ekonomiškai išgyventi; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su tiekėjais ir veiklos vykdytojais kuriant pagalbos ir socialinių mokesčių, kurie būtų naudingi labiausiai skurstantiems, mechanizmus, ypač susijusius su vandens ir elektros teikimu, siekiant panaikinti namų ūkių energijos nepriteklių;

25.

dar kartą pabrėžia švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais, suteikiant galių moterims ir mergaitėms socialinėje, ekonomikos, kultūros ir politikos srityse bei skatinant jas pasirinkit mokslinę karjerą, taip pat jas išvaduojant iš skurdo įtraukiant moteris į tuos sektorius, kuriuose moterims iki šiol buvo nepakankamai atstovaujama, kaip antai mokslo, technologijų, inžinerijos ir verslo sektorius, taip pat ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti tikslus, susijusius su moterų profesiniu mokymu; atkreipia dėmesį į neformaliojo švietimo svarbą; ragina valstybes nares įtraukti investicijas į mergaičių ir moterų švietimą, siekiant didinti jų potencialą, į savo ekonomikos atgaivinimo planus; skatina valstybes nares imtis priemonių siekiant padėti jaunoms moterims pereiti nuo formaliojo švietimo į darbo rinką; pabrėžia, jog būtina, kad visos mokymo įstaigos puoselėtų demokratines vertybes, kuriomis būtų skatinamas pakantumas, aktyvus pilietiškumas, socialinė atsakomybė ir lyčių, mažumų, etninių ir religinių grupių skirtumų paisymas; primena sporto ir fizinio lavinimo svarbą įveikiant prietarus ir stereotipus bei jų potencialą norint padėti socialiai pažeidžiamam jaunimui grįžti į teisingą kelią;

26.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad vaikų turinčios moterys patiria diskriminaciją darbo vietoje todėl, kad yra motinos, o ne todėl, kad jų darbo rezultatai skiriasi nuo jų kolegų; primygtinai ragina valstybes nares aktyviai skatinti teigiamą motinų, kaip darbuotojų, įvaizdį ir kovoti su „bausmės už motinystę“ reiškiniu, kurį liudija keletas tyrimų;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad struktūriniai ir investiciniai fondai, ypač ESF ir ESIF, būtų naudojami siekiant pagerinti švietimą ir mokymą turint tikslą suteikti moterims daugiau galimybių patekti į darbo rinką ir kovoti su jų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad 20 proc. ESF lėšų, kurios skirtos socialinės įtraukties priemonėms ir socialinių inovacijų projektams, galėtų būti panaudojamos aktyviau, siekiant remti iniciatyvas, pvz., nedidelio masto vietinius projektus, skirtus suteikti galių moterims, kurios patiria skurdą ir socialinę atskirtį; ragina valstybes nares parengti daugiau informavimo kampanijų apie galimybes dalyvauti ES lėšomis finansuojamuose projektuose;

28.

ragina taikyti finansavimo mechanizmus, kurie paskatintų siekti vienodo atstovavimo tose srityse, kuriose nėra lyčių pusiausvyros, ir pabrėžia, jog būtina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau suprasti mergaičių ir berniukų, vyrų ir moterų padėtį ir todėl būtų galima veiksmingiau reaguoti į skirtumus; ragina Komisiją pateikti duomenis, suskirstytus pagal lytis ir amžių, apie dalyvavimą Europos judumo švietimo tikslais programose, pvz., programoje „Erasmus+“, „Kūrybinga Europa“ ir „Europa piliečiams“;

29.

ypač primena apie migrantų ir pabėgėlių vaikų, tiek berniukų, tiek mergaičių, teisę turėti sąlygas gauti išsilavinimą – vieną iš mūsų Europos visuomenių prioritetų; todėl pabrėžia, kad būtina imtis skubių priemonių dėl migrantų švietimo tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į tai, kad migrantų krizė gilėja; pabrėžia, kad švietimas yra labai svarbus integracijai ir įsidarbinimo galimybėms ir kad nacionalinių švietimo sistemų nesugebėjimas spręsti šios problemos gali išprovokuoti tolesnę kultūrinę segregaciją ir didinti socialinį susiskaldymą; primena, kad galimybės mokytis tiek pabėgėlių stovyklose, tiek juos priimančiuose miestuose, atitinkančios kokybės standartus ir paremtos kalbine ir psichologine pagalba, neturėtų būti apsunkintos biurokratinių ir administracinių kliūčių, susijusių su pabėgėlio statuso pripažinimu;

30.

pabrėžia, kad šioje srityje prisideda savanoriškos organizacijos ir paslaugų sektorius, ir primygtinai ragina valstybes nares remti jų veiklą; primena aktyvų moterų dalyvavimą vykdant savanoryste grindžiamą švietimą ir kitą veiklą, įskaitant paramą švietimo galimybėms ir jų gerinimą, pvz., pabėgėliams ir skurstantiems vaikams skirtas švietimo paslaugas;

31.

pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties poveikis vaikams gali trukti visą gyvenimą ir gali paskatinti skurdo perdavimą kitoms kartoms; 'pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties tarp vaikų rizika visose valstybėse narėse glaudžiai susijusi su jų tėvų, ypač motinų, išsilavinimo lygiu, tėvų padėtimi darbo rinkoje ir jų socialinėmis sąlygomis, taip pat valstybių narių teikiamos paramos šeimai formomis; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visi jauni žmonės (bet kokio amžiaus) turėtų galimybę įgyti nemokamą aukštos kokybės išsilavinimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą; primena pedagogų kolektyvų tarybų vaidmenį siekiant padėti vaikams visapusiškai panaudoti savo potencialą; pabrėžia, jog būtina nustatant tikslines programas remti motinas paaugles, kad jos tęstų mokslą, nes jų mokyklos nebaigimas – tai pirmas žingsnis skurdo link; pabrėžia, kad būtina parengti išsamų kovos su vaikų skurdu ir vaikų gerovės užtikrinimo priemonių rinkinį, kuris būtų grindžiamas trimis ramsčiais, t. y. galimybėmis turėti pakankamus išteklius ir darbo ir šeimos gyvenimo suderinimu, galimybe naudotis kokybiškomis paslaugomis ir vaikų dalyvavimu priimant su jais susijusius sprendimus ir jų dalyvavimu kultūros, laisvalaikio ir sporto veikloje; dar kartą pabrėžia, kad būtina sudaryti galimybes vienodomis sąlygomis susipažinti su informacija, ypač socialinės apsaugos, suaugusiųjų švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, taip pat apie ekonominės paramos galimybes;

32.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių nepripažįstamos LGBTI asmenų šeimos, todėl LGBTI asmenys gauna mažesnes pajamas ir patiria didesnes pragyvenimo išlaidas, o dėl to padidėja skurdo ir socialinės atskirties rizika; mano, kad vienodą požiūrį reglamentuojantys teisės aktai yra gyvybiškai svarbi kovos su skurdu, atsirandančiu dėl seksualinių ir lytinių mažumų marginalizacijos ir diskriminacijos, priemonė; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą patvirtinti 2008 m. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; be to, ragina ateityje išdėstant lyčių lygybės direktyvas nauja redakcija įtraukti aiškų draudimą diskriminuoti dėl lyties tapatybės; vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad mažai žinoma apie turimas teises ir apie veikiančias įstaigas bei organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms; šiuo klausimu ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar yra veiksminga nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veikla ir nacionalinės procedūros;

33.

ragina visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, ir ją persvarstyti reikalaujant, kad bendrovės parengtų su lyčių lygybe susijusias priemones ar planus, įskaitant veiksmus segregacijai mažinti ir mokėjimo sistemoms plėtoti, ir priemones moterų karjerai remti;

34.

dar kartą pabrėžia ekonominio ir finansinio švietimo jauname amžiuje svarbą, kadangi, turimais duomenimis, tai padeda geriau priimti ekonominius sprendimus vėliau, taip pat tvarkyti išlaidas ir pajamas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi ir remti švietimo programas, skirtas pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą ir socialinę atskirtį;

35.

pažymi, kad partnerio pajamų nebuvimas gali būti pagrindiniu veiksniu, nulemiančiu tai, kad moterys patenka į vad. „skurdo spąstus“ ir patiria socialinę atskirtį; atkreipia dėmesį į tai, kad našlių, išsituokusių moterų ir vienišų motinų, kurioms teismas priteisė vaikų globos teises, padėtis yra dažnai nestabili ir joms turėtų būti nustatytas deramas alimentų arba išlaikymo lygis; pažymi, kad vienišos motinos gali atsidurti skurde, jei nemokami alimentai; pabrėžia, jog tai, kad išsituokusios moterys dažniau diskriminuojamos ir patiria skurdą, o tai parodo, jog moterys dar nėra visiškai ekonomiškai nepriklausomos, taigi pažymi, kad reikia imtis papildomų veiksmų darbo rinkos srityje ir mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio;

36.

pabrėžia, kad duomenų apie namų ūkio išlaidas ir pajamas rinkimą turi papildyti individualūs duomenys, siekiant atsižvelgti į lyčių nelygybę namų ūkiuose;

37.

pabrėžia, kad makroekonominė politika turi būti suderinta su socialinės lygybės politika; dar kartą pabrėžia, kad finansų institucijos, tokios kaip ECB ir nacionaliniai centriniai bankai, rengdamos makroekonominę pinigų politiką ar finansinių paslaugų politiką ir dėl jų priimdamos sprendimus, privalo atsižvelgti į socialinį poveikį;

38.

dar kartą išreiškia savo pritarimą iniciatyvai suformuoti rekomendacinį orientacinį biudžetą ir ragina Komisiją jį rengiant įtraukti su lytimi susijusius klausimus, įskaitant namų ūkiuose patiriamą lyčių nelygybę;

39.

dar kartą pareiškia, kad būtina atlikti moterų benamystės ir jos priežasčių bei ją lemiančių veiksnių tyrimą, nes turimi duomenys šio reiškinio neatspindi tinkamai; pažymi, kad su lytimi susijusios aplinkybės, į kurias reikėtų atsižvelgti, yra su lytimi susijusi ekonominė priklausomybė, laikinas būstas ir socialinių paslaugų vengimas;

40.

pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ES ir toliau išlieka didele problema, nuo kurios nukenčia aukos, ir kad į kovos su smurtu prieš moteris priemones būtinai reikia įtraukti smurtautojus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, švietimo, pajamų lygio ar socialinės padėties, ir kad smurto poveikis marginalizacijos, skurdo ir socialinės atskirties rizikai nuolat auga; pažymi, jog ekonominė moterų nepriklausomybė yra labai svarbi tam, kad jos, imdamosi aktyvių veiksmų, galėtų išvengti situacijų, kai patiriamas smurtas dėl lyties; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti socialinės apsaugos sistemas, kurios garantuotų socialines teises nuo bet kokios formos smurto (smurto šeimoje, prekybos žmonėmis ar prostitucijos) nukentėjusioms moterims, ir imtis veiksmų siekiant grąžinti jas į darbo rinką, taip pat panaudojant tokias priemones kaip ESF; pabrėžia, kad būtina didinti galimybes gauti informaciją apie teisines paslaugas nukentėjusiems nuo smurto asmenims;

41.

pabrėžia poreikį dėti daugiau pastangų kovojant su smurtu šeimoje, ypač prieš moteris; pažymi, kad finansinė moterų nepriklausomybė yra itin svarbi jų gyvenimui ir galimybėms išvengti smurto šeimoje ir kad moterys, išnaudojusios visas savo mokamas atostogas, rizikuoja prarasti darbą ir ekonominę nepriklausomybę; pažymi, kad Australijoje ir JAV neseniai buvo suteikta galimybė gauti atostogas dėl smurto šeimoje – tai daugeliui darbuotojų suteikė apsaugą darbe, kai jiems tenka susidoroti su smurto šeimoje pasekmėmis, pavyzdžiui, nukentėjusiems asmenims suteikiamas laikas tam, kad jie galėtų apsilankyti pas gydytoją, atvykti į teismą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tokiose situacijose; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti specialių apmokamų atostogų dėl smurto šeimoje sistemos įdiegimo galimybes smurto namuose aukoms ir smurtą namuose išgyvenusiems asmenims tuo atveju, kai, neturėdami apmokamų atostogų darbuotojai gali prarasti darbą ir kad kartu būtų užtikrintas jų privatumas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tolesnes priemones, siekiant didinti informuotumą apie smurto šeimoje problemą ir padėti tokio smurto aukoms, didinti jų žinias ir ginti teises, taip pat saugoti jų ekonominę nepriklausomybę;

42.

ragina ES ir visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir prašo skubiai imtis iniciatyvos, kad būtų priimta ES direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris; dar kartą ragina Komisiją pateikti Europos kovos su smurtu dėl lyties strategiją ir paskelbti Europos kovos su smurtu dėl lyties metus;

43.

mano, kad siekiant įveikti smurtą prieš moteris reikia imtis iniciatyvių veiksmų prieš normas, kuriomis šlovinamas smurtas; pabrėžia, kad turi būti kovojama su stereotipais ir struktūromis, kuriais grindžiamas vyrų smurtas prieš moteris, pasitelkiant iniciatyvias priemones ir nacionaliniu lygmeniu rengiant kampanijas ir tolesnio mokymo kursus vyriškumo kultūros tema;

44.

pažymi, kad naujosios technologijos turėtų būti laikomos pagrindinėmis naujų darbo vietų kūrimo priemonėmis ir galimybe išvaduoti moteris iš skurdo;

45.

skatina valstybes nares bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis padėti pagerinti moterų gyvenimo kokybę kaimo vietovėse siekiant sumažinti skurdo riziką, suteikiant kokybiškas švietimo programas, skirtas kaimo vietovėse gyvenančių moterų įgalinimui, taip pat kokybiškas darbo sąlygas ir deramas pajamas šiai gyventojų grupei; skatina valstybes nares suteikti kokybišką savivaldybės, socialinę ir viešąją infrastruktūrą siekiant pagerinti bendras gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse;

46.

mano, kad daugelis skurdo, ypač moterų skurdo, aspektų vis dar nepripažįstami, pavyzdžiui, tai, kad moterys neturi galimybių susipažinti su kultūra ir dalyvauti socialiniame gyvenime, ir todėl ragina valstybes nares suteikti reikiamą paramą siekiant užtikrinti, kad visos moterys galėtų naudotis kultūra, sportu ir laisvalaikiu, ypatingą dėmesį skiriant skurdžiai gyvenančioms moterims, neįgalioms moterims ir migrantėms; mano, kad esami didelio materialinio nepritekliaus rodikliai neapima tokių veiksnių kaip galimybė susipažinti su kultūra ir dalyvauti socialiniame gyvenime, o todėl jie suteikia tik nepilną skurdo vaizdą; ragina nustatyti daugiau rodiklių atskirčiai (kalbant apie dalyvavimą socialiniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime), ypač jos įtakai užburtam skurdo ratui ir jos poveikiui kelioms kartoms, vertinti;

47.

pažymi, kad neįgalios moterys yra dažnai diskriminuojamos šeimos aplinkoje ir švietimo srityje, kad jų galimybės įsidarbinti yra ribotos ir jų gaunamų socialinės apsaugos išmokų nepakanka apsisaugoti nuo skurdo rizikos; šiuo klausimu pabrėžia, kad valstybės narės ir regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų suteikti neįgalioms moterims specializuotą priežiūrą, kurios joms reikia, kad jos galėtų naudotis savo teisėmis, ir turėtų pasiūlyti priemones, kurios padėtų šioms moterims integruotis į darbo rinką, taikant papildomas paramos priemones, ypač susijusias su švietimu ir mokymu;

48.

ragina imtis platesnio užmojo veiksmų siekiant įveikti energijos nepriteklių, dėl kurio nepalyginai daugiau nukenčia vienišos motinos, nepilnos šeimos ir moterų valdomi namų ūkiai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuria būtų atsižvelgta į su lytimi susijusius šio reiškinio aspektus, ir įtraukti ją į būsimą naujos redakcijos Direktyvą dėl Pastatų energinio naudingumo; pabrėžia, kad svarbus vaidmuo suteikiant galių pažeidžiamiems energijos vartotojams, o ypač skurdą, socialinę atskirtį ir marginalizaciją patiriančioms moterims, tenka bendruomeninėms energetikos iniciatyvoms, tokioms kaip kooperatyvai;

49.

dar kartą ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų įvesta Europos vaikų garantija, kuri užtikrintų, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam kyla skurdo grėsmė, turėtų prieigą prie nemokamos sveikatos priežiūros, nemokamo švietimo, nemokamos vaikų priežiūros, deramo būsto ir tinkamos mitybos; pabrėžia, kad tokia politika turi būti sprendžiamas klausimas dėl moterų ir mergaičių padėties, ypač pažeidžiamose ir marginalizuotose bendruomenėse; pažymi, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą turi būti įtrauktas lyčių aspektas;

50.

skatina valstybes nares ir Komisiją rinkti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis ir nustatyti naujus individualius rodiklius, susijusius su moterimis ir skurdu, kurie padėtų stebėti, koks yra platesnės socialinės, ekonominės ir užimtumo politikos poveikis moterims ir skurdui, kad būtų galima plėtoti keitimąsi gerąja praktika kalbant apie teisės aktus ir biudžeto priemones, skirtas kovai su skurdu, didžiausią dėmesį skiriant toms asmenų grupėms, kurioms ypač kyla skurdo grėsmė nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės;

51.

pabrėžia socialinių įmonių vaidmenį suteikiant galių skurdą, socialinę atskirtį ir daugialypę diskriminaciją patiriančioms moterims ir integruojant jas;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, kuris paskatintų asmenų, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties grėsmė, ypač moterų ir mergaičių, tiesioginį dalyvavimą formuojant socialinės įtraukties politiką visais lygmenimis ir sudarytų tam palankias sąlygas;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą, nes tai yra priemonė, skirta užtikrinti, kad biudžeto sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į lyčių aspektą ir įvairų poveikį;

54.

ragina valstybes nares kovojant su skurdu bendradarbiauti su NVO, kurios sėkmingai veikia vietovėse, kuriose vyrauja itin didelis skurdas, ir turi vertingų praktinių žinių apie vietos bendruomenes; ragina valstybes nares remti veiksmingą bendradarbiavimą vietos lygmeniu;

55.

ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant lyčių lygybę bei siekiant skatinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir pilietinę visuomenę, įskaitant lyčių lygybės institucijas; pabrėžia, kad socialinis dialogas turi apimti lyčių lygybės darbo vietoje stebėseną ir skatinimą, įskaitant lanksčias darbo sąlygas, siekiant padėti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; pabrėžia kolektyvinių sutarčių svarbą kovojant su diskriminacija ir skatinant moterų ir vyrų lygybę darbe, taip pat kitų priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, mokslinių tyrimų, keitimosi patirtimi ir geriausia praktika lyčių lygybės srityje;

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.