Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016IP0234

    2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimo (2015/2323(INI))

    OL C 76, 2018 2 28, p. 86–92 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    28.2.2018   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 76/86


    P8_TA(2016)0234

    Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas

    2016 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimo (2015/2323(INI))

    (2018/C 076/15)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015)0339),

    atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ (COM(2015)0340),

    atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

    atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

    atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

    atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),

    atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

    atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

    atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

    atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

    atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

    atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos,

    atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos,

    atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių,

    atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendaciją 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas,

    atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos rengimo (1),

    atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai (2),

    atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (3),

    atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis (4),

    atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Vartotojų apsauga. Vartotojų apsauga komunalinių paslaugų srityje“ (5),

    atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (6),

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

    atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0161/2016),

    1.

    palankiai vertina Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“;

    2.

    pabrėžia, kad šis pranešimas išimtinai skirtas energijos vartotojams (namų ūkiams) vykstant energetikos sistemos pertvarkai; pabrėžia, kad į pramoninius vartotojus turėtų būti atsižvelgta pagal atskirą sistemą;

    3.

    pabrėžia, kad vykstant energetikos sistemos pertvarkai pereinama nuo tradicinės centralizuotos energetikos sistemos prie labiau decentralizuotos, efektyvaus energijos vartojimo, lankstesnės ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos sistemos;

    4.

    atkreipia dėmesį į perėjimo prie naujo rinkos modelio išlaidas tam tikrose valstybėse narėse; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į šias išlaidas įperkamumo ir konkurencingumo požiūriu;

    5.

    primena, kad svarbiausias tikslas turėtų būti ekonomika, grindžiama tuo, kad, visapusiškai panaudojamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas / pirmosios kartos kuras“ ir teikiama pirmenybė energijos taupymui ir poreikio valdymo priemonėms pasiūlos požiūriu, kad būtų laikomasi mūsų klimato tikslų, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 1,5 oC scenarijų, energetinį saugumą, konkurencingumą ir ypač mažesnes vartotojų sąskaitas;

    6.

    šiuo atžvilgiu mano, kad energetikos sąjungai visų pirma turėtų rūpėti dabartinių ir būsimų piliečių kartų interesai ir kad ji turėtų:

    a)

    piliečiams užtikrinti stabilią, įperkamą, tvarią, veiksmingą ir tvarią energiją, taip pat aukštos kokybės energiją taupančius produktus, paslaugas ir pastatus;

    b)

    suteikti galimybę piliečiams individualiai arba kolektyviai patiems gaminti, vartoti, laikyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir ja prekiauti, imtis energijos taupymo priemonių, tapti aktyviais energijos rinkos dalyviais remiantis vartotojų pasirinkimu, taip pat galimybę saugiai ir su pasitikėjimu dalyvauti reagavimo į paklausą procese; mano, kad šiuo atžvilgiu vykdant Komisijos vadovaujamą dalyvavimu grindžiamą procesą ES lygmeniu reikėtų susitarti dėl praktiško bendro „gaminančių vartotojų“ apibrėžties supratimo;

    c)

    prisidėti prie energijos nepritekliaus pašalinimo;

    d)

    apsaugoti vartotojus nuo rinkos dalyvių piktnaudžiavimo ir nekonkurencingų bei nesąžiningų metodų ir sudaryti jiems sąlygas visapusiškai naudotis savo teisėmis;

    e)

    sukurti palankias sąlygas siekiant užtikrinti tinkamai veikiančią ir konkurencingą energijos vidaus rinką, vartotojams suteikiančią galimybių pasirinkti ir garantuoti skaidrią ir aiškią prieigą prie informacijos;

    7.

    mano, kad laipsniškai naikinant reguliuojamas energijos kainas vartotojams, reikėtų atsižvelgti į tikrą rinkos konkurencingumo lygį energetikos sąjungos strategijos kontekste, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad vartotojams būtų taikomos saugios energijos kainos;

    8.

    mano, kad apskritai energetikos sistemos pertvarka turėtų būti siekiama veiksmingesnės, skaidresnės, tvaresnės, konkurencingesnės, stabilesnės, labiau decentralizuotos ir įtraukios energetikos sistemos, kuri būtų naudinga visai visuomenei, užtikrintų aktyvesnį piliečių, vietos bei regioninių subjektų ir bendruomenių dalyvavimą ir suteiktų jiems galių patiems gaminti, skirstyti ir laikyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba dalytis atsakomybe už energijos gamybą, tuo pat metu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir užtikrinant galimybes naudoti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

    Sklandžiai veikiančios ir piliečiams naudingos energijos rinkos kūrimas

    9.

    mano, kad nors padaryta tam tikra pažanga, trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio tikslas – sukurti iš tiesų konkurencingą, skaidrią ir vartotojams palankią mažmeninę energijos rinką – dar nėra iki galo pasiektas visose ES valstybėse narėse, kaip rodo vis dar dideli rinkos koncentracijos rodikliai, tai, kad didmeninių kainų sumažėjimas neatsispindi tam tikrų valstybių narių mažmeninėse kainose, vangus vartotojų perėjimas prie kitų tiekėjų ir menkas pasitenkinimas;

    10.

    todėl mano, kad Komisija turi nustatyti arba parengti papildomus tinkamai veikiančių ir vartotojams patogių energijos rinkų rodiklius; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į tokius rodiklius, be kita to, į ekonominį poveikį tiekėjus keičiantiems vartotojams, technines kliūtis tiekėjų ar plano keitimui ir į vartotojų informuotumo lygį;

    11.

    pabrėžia, kad atviros, skaidrios ir konkurencingos tinkamai reguliuojamos rinkos yra svarbios, siekiant sumažinti kainas, skatinti inovacijas, gerinti klientų aptarnavimą ir pašalinti kliūtis, trukdančias novatoriškiems naujiems verslo modeliams, kuriais piliečiams gali būti pasiūlyta didelė vertė, suteikiant jiems galimybių ir padedant išvengti energijos nepritekliaus;

    12.

    primena, kad skirstomuosiuose tinkluose vartotojų pasirinkimas ribotas dėl jų, kaip natūralių monopolijų, pobūdžio, t. y. dėl to, kad klientai negali pakeisti savo skirstomųjų tinklų operatoriaus; pabrėžia, kad reikia tinkamo skirstomųjų tinklų operatorių rinkos stebėjimo, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo staigaus paskirstymo sąskaitų didėjimo;

    13.

    mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad nauda dėl nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo padidinimo tektų ne skirstomųjų tinklų operatoriams, bet tiesiogiai galutiniams vartotojams; taip pat mano, kad padidinus nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą turi sumažėti energijos kaina vartotojams, todėl reikėtų užtikrinti, kad ši nauda nebūtų juntama tik skirstomųjų tinklų operatoriams;

    14.

    ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai užtikrinti viso trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir ragina jį persvarstyti kaip naują energijos rinkos modelį, kad būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas, susijusias su namų ūkių vartotojais:

    a)

    rekomenduoja dažniau pateikti sąskaitas už suvartotą energiją ir sąskaitose bei sutartyse informaciją išdėstyti skaidriau ir aiškiau, siekiant užtikrinti geresnes galimybes aiškinti ir lyginti; reikalauja, kad kalba būtų aiški, vengiant techninių terminų; prašo Komisijos nustatyti minimalius informacijos šioje srityje reikalavimus, įskaitant geriausios patirties pavyzdžius; pabrėžia, kad sąskaitose reikėtų aiškiai nustatyti fiksuotus įkainius, mokesčius ir rinkliavas, suteikiant klientui galimybę juos lengvai atskirti nuo įvairių su vartojimu susijusių išlaidų; primena tiekėjams galiojančius reikalavimus sąskaitose arba kartu su sąskaitomis suprantamu ir lengvai palyginamu būdu nurodyti kiekvieno energijos ištekliaus į bendrą tiekėjo energijos rūšių derinį praėjusiais metais, įskaitant nuorodą, kur galima rasti informacijos apie poveikį aplinkai, t. y. išmetamo CO2 kiekį ir radioaktyviąsias atliekas;

    b)

    rekomenduoja sukurti vieno langelio principo kontaktinį centrą, kuriame būtų teikiama visa susijusi informacija, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

    c)

    rekomenduoja, kad skirstomųjų tinklų operatoriai, jei jie turi prieigą prie ankstesnių namų ūkio suvartotos energijos duomenų, taip pat nepriklausomi kainų palyginimo priemonių operatoriai bendradarbiautų su energetikos reguliavimo institucijomis siekdami ištirti, kaip jie galėtų savo iniciatyva pateikti vartotojams pasiūlymų palyginimus, siekiant, kad visi vartotojai, net ir neturintieji prieigos prie interneto arba įgūdžių, išsiaiškintų, ar pakeitę tiekėją galėtų sutaupyti lėšų;

    d)

    rekomenduoja parengti kainų lyginimo priemonėms taikomas gaires siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti informacijos apie nepriklausomas, naujausias ir suprantamas palyginimo priemones; mano, kad valstybės narės, vadovaudamosi EMTEK gairėmis, turėtų apsvarstyti akreditacijos sistemų, apimančių visas kainų palyginimo priemones, parengimą;

    e)

    rekomenduoja sukurti naujas platformas, kurios veiktų kaip nepriklausomos kainų palyginimo priemonės, kad vartotojams būtų suteikta daugiau aiškumo apie sąskaitų išrašymą; rekomenduoja, kad tokiomis nepriklausomomis platformomis vartotojams būtų teikiama palyginama informacija apie naudojamų energijos išteklių procentinę dalį, skirtingus mokesčius, rinkliavas ir į energijos tarifus įtrauktus priedus, kad vartotojai galėtų lengvai ieškoti tinkamesnių pasiūlymų kainos, kokybės ir tvarumo požiūriu; siūlo, kad šio vaidmens galėtų imtis esamos įstaigos, pvz., nacionaliniai energetikos departamentai, reguliavimo institucijos arba vartotojų organizacijos; rekomenduoja kiekvienai valstybei narei parengti bent vieną tokią nepriklausomą kainų palyginimo priemonę;

    f)

    rekomenduoja, siekiant padidinti mažmeninės prekybos konkurenciją tarp paslaugų teikėjų, kad valstybės narės, konsultuodamosi su kainų palyginimo priemonių operatoriais ir vartotojų grupėmis, parengtų gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad tiekėjų skirtingų tarifų koncepcija suteiktų galimybę atlikti paprastą palyginimą, išvengiant vartotojų klaidinimo;

    g)

    rekomenduoja, kad sąskaitose už suvartotą energiją arba kartu su jomis vartotojams būtų pateikta informacija apie jiems tinkamiausią ir palankiausią tarifą, remiantis ankstesniais vartojimo modeliais, ir kad vartotojams pageidaujant būtų suteikta galimybė pereiti prie to tarifo kuo paprastesniu būdu; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog daugelyje valstybių narių tiekėjų keitimo rodikliai yra žemi, dauguma namų ūkių, ypač pažeidžiamiausių, nedalyvauja energijos rinkoje ir yra priversti naudotis netinkamais, pasenusiais ir dideliais tarifais;

    h)

    rekomenduoja ištirti priemones siekiant užtikrinti, kad mažmeninės kainos geriau atspindėtų didmenines kainas ir taip būtų sustabdyta tendencija į sąskaitas už elektros energiją įtraukti vis didesnį skaičių nekintamų dėmenų, visų pirma mokesčių ir rinkliavų ir tam tikrais atvejais tinklo įkainių; atkreipia dėmesį į namų ūkių ir pramoninių vartotojų mokamų rinkliavų ir mokesčių dydžių neatitikimą;

    15.

    tvirtai mano, kad visų energijos tiekėjų interneto svetainės ir skaitmeninės sąskaitos turėtų būti visiškai prieinamos neįgaliesiems ir turėtų atitikti atitinkamus Europos standarto EN 301 549 reikalavimus;

    16.

    primygtinai prašo, kad valstybės narės įgyvendintų visas trečiajame energetikos teisės aktų rinkinyje išdėstytas tiekėjo keitimo nuostatas ir kad nacionaliniais teisės aktais vartotojams būtų užtikrinta teisė greitai, lengvai ir nemokamai pakeisti tiekėją netaikant jokių sutarties nutraukimo mokesčių ar nuobaudų; atkakliai tvirtina, kad šios teisės vykdymas užtikrinant rinkos stebėseną ir veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų taikymą, yra labai svarbus ir remia ACER rekomendacijas dėl tiekėjų keitimo „Tiltas į 2025 m.“;

    17.

    mano, kad turėtų būti skatinami kolektyvinio tiekėjo keitimo planai ir kampanijos, kad vartotojai galėtų tinkamiau pasirinkti tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu; pabrėžia, kad tokie planai turi būti nepriklausomi, patikimi, skaidrūs, išsamūs ir visa apimantys bei pasiekti tuos, kurie ne taip aktyviai tuo domisi; mano, kad, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, vietos valdžios ir reguliavimo institucijos bei vartotojų ir kitos ne pelno organizacijos gali gerai atlikti šį vaidmenį;

    18.

    reikalauja, kad būtų tinkamai įgyvendintos direktyvų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir vartotojų teisių nuostatos, susijusios su išnešiojamąja prekyba, nesąžiningomis sąlygomis ar praktika ir agresyviais rinkodaros metodais, ir kad valstybės narės, siekdamos apsaugoti energijos vartotojus, ypač pažeidžiamiausius, užtikrintų jų vykdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse padaugėjo skundų dėl išnešiojamosios prekybos;

    19.

    palankiai vertina Komisijos ketinimą numatyti, kad į Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priedą būtų įtraukti konkretūs su energija susiję teisės aktai (7);

    Įtraukios energetikos sistemos užtikrinimas suteikiant galimybių piliečiams prisiimti atsakomybę už energetikos sistemos pertvarką, patiems pasigaminti atsinaujinančiosios energijos ir efektyviai ją naudoti

    20.

    mano, kad, atsižvelgiant į tinkamai veikiančią energetikos sistemą, vietos valdžios institucijos, bendruomenės, kooperatyvai, namų ūkiai ir asmenys turi atlikti pagrindinį vaidmenį, turėtų iš esmės prisidėti prie perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio ir, jei pasirinko, turėtų būti skatinami tapti energijos gamintojais ir tiekėjais; pažymi, kad dėl šios priežasties svarbu, kad Europos Sąjunga patvirtintų bendrą veikiančią gaminančio vartotojo sąvokos apibrėžtį;

    21.

    ragina valstybes nares nustatyti matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją schemas, siekiant paremti savarankišką ir kooperacinę energijos gamybą;

    22.

    mano, kad ryškus piliečių elgesio pokytis bus svarbus siekiant optimalaus perėjimo prie naujo energetikos modelio; mano, kad paskatos ir galimybės gauti kokybišką informaciją šiuo atžvilgiu atlieka itin svarbų vaidmenį ir prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose atsižvelgti į šį klausimą; siūlo, kad švietimas, mokymas ir informavimo kampanijos būtų svarbūs veiksniai siekiant keisti vartojimo įpročius;

    23.

    mano, kad kliūtys, kurios vartotojams trukdo patiems imtis energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių, yra ribotos galimybės gauti kapitalo ir finansinės praktinės patirties, didelės išankstinės investicijos ir ilgi grąžinimo laikotarpiai; skatina plėtoti naujus verslo modelius, kolektyvinio pirkimo schemas ir naujoviškas finansines priemones, kurios būtų paskata visiems vartotojams patiems gaminti ir naudoti energiją bei užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo priemones; siūlo, kad tai turėtų tapti svarbiu EIB, ESIF, programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų tikslu, kuriuo viešosios institucijos ir rinkos dalyviai turėtų visapusiškai pasinaudoti; pakartoja, kad projektai turėtų būti finansuojami remiantis lyginamuoju ekonominiu efektyvumu, atsižvelgiant į valstybių narių ir ES tikslus ir įsipareigojimus klimato bei energetikos srityse;

    24.

    ragina nustatyti stabilias, pakankamas ir ekonomiškai efektyvias atlyginimo sistemas, kad investuotojams būtų užtikrintas aiškumas ir būtų padidinta nedidelės ir vidutinės apimties atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos projektų dalis, tuo pačiu kuo labiau sumažinant rinkos iškraipymus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis de minimis išimtimis, numatytomis 2014 m. Valstybės pagalbos gairėse; mano, kad tinklo tarifai ir kitos rinkliavos turėtų būti skaidrios ir nediskriminacinės ir turėtų teisingai atspindėti vartotojo poveikį tinklui, išvengiant dvigubo apmokestinimo, ir kartu užtikrinti pakankamą skirstomųjų tinklų priežiūros ir vystymo finansavimą; apgailestauja dėl atgaline data padarytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos sistemų pakeitimų, taip pat nesąžiningų ir baudžiamųjų mokesčių ar rinkliavų, kurie trukdo tolesnei savarankiškos energijos gamybos plėtrai, nustatymo; pabrėžia tinkamai sukurtų ir perspektyvių paramos sistemų svarbą siekiant užtikrinti aiškumą investuotojams bei pinigų vertę ir išvengti tokių pokyčių ateityje; pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams, teikiantiems tinklą su saugojimo pajėgumais, turėtų būti skiriamas atlygis;

    25.

    rekomenduoja iki absoliutaus minimumo sumažinti administracines kliūtis naujiems savarankiškos energijos gamybos pajėgumams, visų pirma šalinant rinkos ir tinklų prieigos apribojimus; siūlo sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, pavyzdžiui, pereinant prie paprasto pranešimo reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į visus teisinius reikalavimus ir užtikrinant, kad skirstomųjų tinklų operatoriai būtų informuoti; siūlo peržiūrint Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą įtraukti specialias nuostatas, skirtas kliūtims šalinti ir bendruomeninėms / kooperacinėms energijos gamybos sistemoms skatinti naudojant vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus, kurie tvarko leidimus vykdyti projektus ir teikia finansinę bei techninę pagalbą ir (arba) įgyvendina konkrečias informacines kampanijas vietos ir bendruomenės lygmeniu, taip pat gaminantiems vartotojams užtikrina galimybes pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais;

    26.

    pabrėžia būtinybę sukurti palankią, stabilią ir teisingą sistemą nuomininkams ir daugiabučių pastatų gyventojams, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti bendros nuosavybės, savarankiškos energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių privalumais;

    27.

    ragina Komisiją sustiprinti paramą merų paktui, pažangiesiems miestams, pažangiosioms bendruomenėms ir tik atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją naudojančioms bendruomenėms, siekiant juos išplėsti ir toliau tobulinti kaip priemonę, kuria būtų skatinama savarankiška energijos gamyba ir efektyvaus energijos vartojimo priemonės, kovojama su energijos nepritekliumi, sudaromos sąlygos visoms vietos valdžios institucijoms, regionams ir valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir užtikrinti, kad visos vietos valdžios institucijos žinotų apie galimybę gauti finansavimą;

    Reagavimo į paklausą valdymo tobulinimo skatinimas

    28.

    pabrėžia, kad siekiant paskatinti reagavimą į paklausą turi skirtis piko ir ne piko laikotarpiu tiekiamos energijos kainos, ir todėl remia dinamiškos kainodaros suteikiant pasirinkimo teisę parengimą, su sąlyga, kad bus atliktas išsamus jos poveikio visiems vartotojams vertinimas; pabrėžia, kad būtina įdiegti technologijas, duodančias lanksčiam vartojimui palankius kainos nustatymo signalus, kad vartotojai geriau reaguotų į pokyčius; mano, kad tarifai turi būti skaidrūs, palyginami ir suprantamai paaiškinti; rekomenduoja toliau analizuoti būdus, kaip nustatyti ir įgyvendinti pažangias ir įvairias tarifų sistemas, kad skatintų energijos taupymą, energijos gamybą, reagavimą į paklausą ir efektyvų energijos vartojimą; primena Komisijai, kad rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti užtikrinta, kad taikant dinamišką kainodaros sistemą kartu būtų padidintas vartotojų informavimas;

    29.

    mano, kad siekiant vartotojams suteikti galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus jiems turėtų būti sudarytos sąlygos lengvai ir laiku susipažinti su informacija apie jų suvartojamą energiją ir susijusias išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad tik 16 valstybių narių įsipareigojo iki 2020 m. dideliu mastu naudoti pažangiuosius skaitiklius; mano, kad valstybėms narėms pradėjus naudoti pažangiuosius skaitiklius turėtų būti parengta tvirta teisinė bazė siekiant užtikrinti, kad būtų sustabdytas nepagrįstas sąskaitų siuntimas atgaline data ir būtų įdiegta efektyvi ir visiems vartotojams, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, prieinama sistema; tvirtina, kad dėl pažangiųjų skaitiklių gautą naudą turėtų teisingai pasidalyti tinklų operatoriai ir vartotojai;

    30.

    pabrėžia, kad pažangiųjų technologijų vystymasis atlieka labai svarbų vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą ir gali padėti vartotojams sumažinti savo energijos sąnaudas ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą; ragina sparčiai pradėti taikyti IRT, įskaitant mobiliąsias prietaikas, internetines platformas ir sąskaitų siuntimą internetu; tačiau pabrėžia, kad vykstant tokiam pokyčiui neturi nukentėti labiausiai pažeidžiami arba mažiau šiuo klausimu besidomintys vartotojai ir neturi didėti jų sąskaitos, jeigu jie negavo tiesioginės naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad šioms grupėms turėtų būti suteikta speciali pagalba ir kad reikėtų vengti užburto rato efekto, kuris galėtų trukdyti vartotojams laisvai rinktis tarifus ir tiekėjus;

    31.

    pabrėžia būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas kurti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir įrenginius, kuriais energijos paklausos valdymas automatiškai reaguotų į kainų signalus; pažymi, kad pažangieji įrenginiai turi užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą ir būti sąveikūs, suprojektuoti taip, kad būtų naudingi galutiniam vartotojui, ir juose turi būti įdiegtos funkcijos, padedančios labiau taupyti energiją ir remti energetikos paslaugų ir paklausos valdymo rinkų plėtojimą;

    32.

    pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė laisvai pasirinkti kaupiklius ir energetinių paslaugų bendroves nepriklausomai nuo tiekėjų;

    33.

    pabrėžia, kad duomenis apie piliečių suvartojamą energiją be diskriminacijos turėtų rinkti, tvarkyti ir laikyti prieigą prie duomenų valdantys subjektai ir jie turėtų laikytis galiojančių ES teisės aktų ir duomenų apsaugos sistemos, kuriais numatyta, kad vartotojai ir toliau turėtų visada kontroliuoti savo asmens duomenis ir kad šie duomenys turėtų būti perduodami trečiosioms šalims tik gavus aiškų vartotojų sutikimą; mano, kad, be to, piliečiai turėtų galėti pasinaudoti teisėmis pataisyti ir ištrinti asmens duomenis;

    Energijos nepritekliaus priežasčių šalinimas

    34.

    ragina užtikrinti geresnį koordinavimą ES lygmeniu, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, dalijantis geriausia praktika valstybėse narėse ir sukuriant plačią, bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuria būtų pabrėžiama mintis, kad galimybė naudotis įperkama energija yra pagrindinė socialinė teisė;

    35.

    tvirtina, kad, norint įvertinti padėtį ir kuo efektyviau teikti pagalbą energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, namų ūkiams ir bendruomenėms, būtina užtikrinti geresnį duomenų prieinamumą ir rinkimą;

    36.

    pabrėžia, kad svarbu skatinti bet kokią, ypač vietos institucijų ir skirstomųjų tinklų operatorių, sąveiką šioje srityje ir teikiant visą įmanomą informaciją apie energijos nepritekliaus lygį, ir nustatant rizikos atvejus, visapusiškai laikantis ES ir nacionalinių teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga;

    37.

    mano, kad energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų apimti valstybių narių su energijos nepritekliumi susijusius tikslus ir ataskaitų teikimą ir kad turėtų būti parengtas gerosios patirties priemonių rinkinys;

    38.

    mano, kad energijos efektyvumo priemonės yra labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovai su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu skirtos strategijos dalis ir kad jos papildo socialinės apsaugos politiką; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad atliekant šiluminę esamų pastatų renovaciją pirmenybė būtų teikiama energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, atsižvelgiant į persvarstomą Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, ypač į jos 7 straipsnį; siūlo apsvarstyti, ar vertėtų nustatyti tikslą iki 2030 m. sumažinti neefektyviai energiją naudojančių būstų, visų pirma nuomojamų ir socialinių būstų, skaičių; mano, kad valdžios institucijų valdomi ir užimami pastatai turėtų būti pavyzdžiu šioje srityje;

    39.

    ragina skirti ES lėšų energijos vartojimo efektyvumui ir remti energijos nepriteklių patiriančių ir mažas pajamas gaunančių vartotojų savarankišką energijos gamybą, taip pat spręsti nuomininkų ir savininkų skirtingų interesų problemą;

    40.

    mano, kad, gerbiant valstybėse narėse taikomą skirtingą praktiką, tikslingai nustatyti socialiniai tarifai yra labai svarbūs mažas pajamas gaunantiems, pažeidžiamiems piliečiams ir todėl turėtų būti skatinami; mano, kad visi tokie socialiniai tarifai turėtų būti visiškai skaidrūs;

    o

    o o

    41.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


    (1)  OL C 286 E, 2009 11 27, p. 24.

    (2)  OL C 93, 2016 3 9, p. 8.

    (3)  OL C 36, 2016 1 29, p. 62.

    (4)  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0065.

    (5)  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0342.

    (6)  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.

    (7)  2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 364, 2004 12 9, p. 1).


    Top