28.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/86

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015)0339),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ (COM(2015)0340),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),

—

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

—

atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendaciją 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos energijos vartotojų teisių chartijos rengimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl postūmio energijos vidaus rinkai (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Vartotojų apsauga. Vartotojų apsauga komunalinių paslaugų srityje“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo (6),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0161/2016),

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“;

2.

pabrėžia, kad šis pranešimas išimtinai skirtas energijos vartotojams (namų ūkiams) vykstant energetikos sistemos pertvarkai; pabrėžia, kad į pramoninius vartotojus turėtų būti atsižvelgta pagal atskirą sistemą;

3.

pabrėžia, kad vykstant energetikos sistemos pertvarkai pereinama nuo tradicinės centralizuotos energetikos sistemos prie labiau decentralizuotos, efektyvaus energijos vartojimo, lankstesnės ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos sistemos;

4.

atkreipia dėmesį į perėjimo prie naujo rinkos modelio išlaidas tam tikrose valstybėse narėse; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į šias išlaidas įperkamumo ir konkurencingumo požiūriu;

5.

primena, kad svarbiausias tikslas turėtų būti ekonomika, grindžiama tuo, kad, visapusiškai panaudojamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas / pirmosios kartos kuras“ ir teikiama pirmenybė energijos taupymui ir poreikio valdymo priemonėms pasiūlos požiūriu, kad būtų laikomasi mūsų klimato tikslų, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 1,5 oC scenarijų, energetinį saugumą, konkurencingumą ir ypač mažesnes vartotojų sąskaitas;

6.

šiuo atžvilgiu mano, kad energetikos sąjungai visų pirma turėtų rūpėti dabartinių ir būsimų piliečių kartų interesai ir kad ji turėtų:

7.

mano, kad laipsniškai naikinant reguliuojamas energijos kainas vartotojams, reikėtų atsižvelgti į tikrą rinkos konkurencingumo lygį energetikos sąjungos strategijos kontekste, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad vartotojams būtų taikomos saugios energijos kainos;

8.

mano, kad apskritai energetikos sistemos pertvarka turėtų būti siekiama veiksmingesnės, skaidresnės, tvaresnės, konkurencingesnės, stabilesnės, labiau decentralizuotos ir įtraukios energetikos sistemos, kuri būtų naudinga visai visuomenei, užtikrintų aktyvesnį piliečių, vietos bei regioninių subjektų ir bendruomenių dalyvavimą ir suteiktų jiems galių patiems gaminti, skirstyti ir laikyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba dalytis atsakomybe už energijos gamybą, tuo pat metu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis ir užtikrinant galimybes naudoti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

9.

mano, kad nors padaryta tam tikra pažanga, trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio tikslas – sukurti iš tiesų konkurencingą, skaidrią ir vartotojams palankią mažmeninę energijos rinką – dar nėra iki galo pasiektas visose ES valstybėse narėse, kaip rodo vis dar dideli rinkos koncentracijos rodikliai, tai, kad didmeninių kainų sumažėjimas neatsispindi tam tikrų valstybių narių mažmeninėse kainose, vangus vartotojų perėjimas prie kitų tiekėjų ir menkas pasitenkinimas;

10.

todėl mano, kad Komisija turi nustatyti arba parengti papildomus tinkamai veikiančių ir vartotojams patogių energijos rinkų rodiklius; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į tokius rodiklius, be kita to, į ekonominį poveikį tiekėjus keičiantiems vartotojams, technines kliūtis tiekėjų ar plano keitimui ir į vartotojų informuotumo lygį;

11.

pabrėžia, kad atviros, skaidrios ir konkurencingos tinkamai reguliuojamos rinkos yra svarbios, siekiant sumažinti kainas, skatinti inovacijas, gerinti klientų aptarnavimą ir pašalinti kliūtis, trukdančias novatoriškiems naujiems verslo modeliams, kuriais piliečiams gali būti pasiūlyta didelė vertė, suteikiant jiems galimybių ir padedant išvengti energijos nepritekliaus;

12.

primena, kad skirstomuosiuose tinkluose vartotojų pasirinkimas ribotas dėl jų, kaip natūralių monopolijų, pobūdžio, t. y. dėl to, kad klientai negali pakeisti savo skirstomųjų tinklų operatoriaus; pabrėžia, kad reikia tinkamo skirstomųjų tinklų operatorių rinkos stebėjimo, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo staigaus paskirstymo sąskaitų didėjimo;

13.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad nauda dėl nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo padidinimo tektų ne skirstomųjų tinklų operatoriams, bet tiesiogiai galutiniams vartotojams; taip pat mano, kad padidinus nacionalinių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą turi sumažėti energijos kaina vartotojams, todėl reikėtų užtikrinti, kad ši nauda nebūtų juntama tik skirstomųjų tinklų operatoriams;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai užtikrinti viso trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir ragina jį persvarstyti kaip naują energijos rinkos modelį, kad būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas, susijusias su namų ūkių vartotojais:

15.

tvirtai mano, kad visų energijos tiekėjų interneto svetainės ir skaitmeninės sąskaitos turėtų būti visiškai prieinamos neįgaliesiems ir turėtų atitikti atitinkamus Europos standarto EN 301 549 reikalavimus;

16.

primygtinai prašo, kad valstybės narės įgyvendintų visas trečiajame energetikos teisės aktų rinkinyje išdėstytas tiekėjo keitimo nuostatas ir kad nacionaliniais teisės aktais vartotojams būtų užtikrinta teisė greitai, lengvai ir nemokamai pakeisti tiekėją netaikant jokių sutarties nutraukimo mokesčių ar nuobaudų; atkakliai tvirtina, kad šios teisės vykdymas užtikrinant rinkos stebėseną ir veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų taikymą, yra labai svarbus ir remia ACER rekomendacijas dėl tiekėjų keitimo „Tiltas į 2025 m.“;

17.

mano, kad turėtų būti skatinami kolektyvinio tiekėjo keitimo planai ir kampanijos, kad vartotojai galėtų tinkamiau pasirinkti tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu; pabrėžia, kad tokie planai turi būti nepriklausomi, patikimi, skaidrūs, išsamūs ir visa apimantys bei pasiekti tuos, kurie ne taip aktyviai tuo domisi; mano, kad, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo, vietos valdžios ir reguliavimo institucijos bei vartotojų ir kitos ne pelno organizacijos gali gerai atlikti šį vaidmenį;

18.

reikalauja, kad būtų tinkamai įgyvendintos direktyvų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir vartotojų teisių nuostatos, susijusios su išnešiojamąja prekyba, nesąžiningomis sąlygomis ar praktika ir agresyviais rinkodaros metodais, ir kad valstybės narės, siekdamos apsaugoti energijos vartotojus, ypač pažeidžiamiausius, užtikrintų jų vykdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse padaugėjo skundų dėl išnešiojamosios prekybos;

19.

palankiai vertina Komisijos ketinimą numatyti, kad į Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priedą būtų įtraukti konkretūs su energija susiję teisės aktai (7);

20.

mano, kad, atsižvelgiant į tinkamai veikiančią energetikos sistemą, vietos valdžios institucijos, bendruomenės, kooperatyvai, namų ūkiai ir asmenys turi atlikti pagrindinį vaidmenį, turėtų iš esmės prisidėti prie perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio ir, jei pasirinko, turėtų būti skatinami tapti energijos gamintojais ir tiekėjais; pažymi, kad dėl šios priežasties svarbu, kad Europos Sąjunga patvirtintų bendrą veikiančią gaminančio vartotojo sąvokos apibrėžtį;

21.

ragina valstybes nares nustatyti matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją schemas, siekiant paremti savarankišką ir kooperacinę energijos gamybą;

22.

mano, kad ryškus piliečių elgesio pokytis bus svarbus siekiant optimalaus perėjimo prie naujo energetikos modelio; mano, kad paskatos ir galimybės gauti kokybišką informaciją šiuo atžvilgiu atlieka itin svarbų vaidmenį ir prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose atsižvelgti į šį klausimą; siūlo, kad švietimas, mokymas ir informavimo kampanijos būtų svarbūs veiksniai siekiant keisti vartojimo įpročius;

23.

mano, kad kliūtys, kurios vartotojams trukdo patiems imtis energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių, yra ribotos galimybės gauti kapitalo ir finansinės praktinės patirties, didelės išankstinės investicijos ir ilgi grąžinimo laikotarpiai; skatina plėtoti naujus verslo modelius, kolektyvinio pirkimo schemas ir naujoviškas finansines priemones, kurios būtų paskata visiems vartotojams patiems gaminti ir naudoti energiją bei užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo priemones; siūlo, kad tai turėtų tapti svarbiu EIB, ESIF, programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų tikslu, kuriuo viešosios institucijos ir rinkos dalyviai turėtų visapusiškai pasinaudoti; pakartoja, kad projektai turėtų būti finansuojami remiantis lyginamuoju ekonominiu efektyvumu, atsižvelgiant į valstybių narių ir ES tikslus ir įsipareigojimus klimato bei energetikos srityse;

24.

ragina nustatyti stabilias, pakankamas ir ekonomiškai efektyvias atlyginimo sistemas, kad investuotojams būtų užtikrintas aiškumas ir būtų padidinta nedidelės ir vidutinės apimties atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos projektų dalis, tuo pačiu kuo labiau sumažinant rinkos iškraipymus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visapusiškai naudotis de minimis išimtimis, numatytomis 2014 m. Valstybės pagalbos gairėse; mano, kad tinklo tarifai ir kitos rinkliavos turėtų būti skaidrios ir nediskriminacinės ir turėtų teisingai atspindėti vartotojo poveikį tinklui, išvengiant dvigubo apmokestinimo, ir kartu užtikrinti pakankamą skirstomųjų tinklų priežiūros ir vystymo finansavimą; apgailestauja dėl atgaline data padarytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo paramos sistemų pakeitimų, taip pat nesąžiningų ir baudžiamųjų mokesčių ar rinkliavų, kurie trukdo tolesnei savarankiškos energijos gamybos plėtrai, nustatymo; pabrėžia tinkamai sukurtų ir perspektyvių paramos sistemų svarbą siekiant užtikrinti aiškumą investuotojams bei pinigų vertę ir išvengti tokių pokyčių ateityje; pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams, teikiantiems tinklą su saugojimo pajėgumais, turėtų būti skiriamas atlygis;

25.

rekomenduoja iki absoliutaus minimumo sumažinti administracines kliūtis naujiems savarankiškos energijos gamybos pajėgumams, visų pirma šalinant rinkos ir tinklų prieigos apribojimus; siūlo sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, pavyzdžiui, pereinant prie paprasto pranešimo reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į visus teisinius reikalavimus ir užtikrinant, kad skirstomųjų tinklų operatoriai būtų informuoti; siūlo peržiūrint Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą įtraukti specialias nuostatas, skirtas kliūtims šalinti ir bendruomeninėms / kooperacinėms energijos gamybos sistemoms skatinti naudojant vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus, kurie tvarko leidimus vykdyti projektus ir teikia finansinę bei techninę pagalbą ir (arba) įgyvendina konkrečias informacines kampanijas vietos ir bendruomenės lygmeniu, taip pat gaminantiems vartotojams užtikrina galimybes pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais;

26.

pabrėžia būtinybę sukurti palankią, stabilią ir teisingą sistemą nuomininkams ir daugiabučių pastatų gyventojams, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti bendros nuosavybės, savarankiškos energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių privalumais;

27.

ragina Komisiją sustiprinti paramą merų paktui, pažangiesiems miestams, pažangiosioms bendruomenėms ir tik atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją naudojančioms bendruomenėms, siekiant juos išplėsti ir toliau tobulinti kaip priemonę, kuria būtų skatinama savarankiška energijos gamyba ir efektyvaus energijos vartojimo priemonės, kovojama su energijos nepritekliumi, sudaromos sąlygos visoms vietos valdžios institucijoms, regionams ir valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir užtikrinti, kad visos vietos valdžios institucijos žinotų apie galimybę gauti finansavimą;

28.

pabrėžia, kad siekiant paskatinti reagavimą į paklausą turi skirtis piko ir ne piko laikotarpiu tiekiamos energijos kainos, ir todėl remia dinamiškos kainodaros suteikiant pasirinkimo teisę parengimą, su sąlyga, kad bus atliktas išsamus jos poveikio visiems vartotojams vertinimas; pabrėžia, kad būtina įdiegti technologijas, duodančias lanksčiam vartojimui palankius kainos nustatymo signalus, kad vartotojai geriau reaguotų į pokyčius; mano, kad tarifai turi būti skaidrūs, palyginami ir suprantamai paaiškinti; rekomenduoja toliau analizuoti būdus, kaip nustatyti ir įgyvendinti pažangias ir įvairias tarifų sistemas, kad skatintų energijos taupymą, energijos gamybą, reagavimą į paklausą ir efektyvų energijos vartojimą; primena Komisijai, kad rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti užtikrinta, kad taikant dinamišką kainodaros sistemą kartu būtų padidintas vartotojų informavimas;

29.

mano, kad siekiant vartotojams suteikti galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus jiems turėtų būti sudarytos sąlygos lengvai ir laiku susipažinti su informacija apie jų suvartojamą energiją ir susijusias išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad tik 16 valstybių narių įsipareigojo iki 2020 m. dideliu mastu naudoti pažangiuosius skaitiklius; mano, kad valstybėms narėms pradėjus naudoti pažangiuosius skaitiklius turėtų būti parengta tvirta teisinė bazė siekiant užtikrinti, kad būtų sustabdytas nepagrįstas sąskaitų siuntimas atgaline data ir būtų įdiegta efektyvi ir visiems vartotojams, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, prieinama sistema; tvirtina, kad dėl pažangiųjų skaitiklių gautą naudą turėtų teisingai pasidalyti tinklų operatoriai ir vartotojai;

30.

pabrėžia, kad pažangiųjų technologijų vystymasis atlieka labai svarbų vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą ir gali padėti vartotojams sumažinti savo energijos sąnaudas ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą; ragina sparčiai pradėti taikyti IRT, įskaitant mobiliąsias prietaikas, internetines platformas ir sąskaitų siuntimą internetu; tačiau pabrėžia, kad vykstant tokiam pokyčiui neturi nukentėti labiausiai pažeidžiami arba mažiau šiuo klausimu besidomintys vartotojai ir neturi didėti jų sąskaitos, jeigu jie negavo tiesioginės naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad šioms grupėms turėtų būti suteikta speciali pagalba ir kad reikėtų vengti užburto rato efekto, kuris galėtų trukdyti vartotojams laisvai rinktis tarifus ir tiekėjus;

31.

pabrėžia būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas kurti pažangiuosius elektros energijos tinklus ir įrenginius, kuriais energijos paklausos valdymas automatiškai reaguotų į kainų signalus; pažymi, kad pažangieji įrenginiai turi užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą ir būti sąveikūs, suprojektuoti taip, kad būtų naudingi galutiniam vartotojui, ir juose turi būti įdiegtos funkcijos, padedančios labiau taupyti energiją ir remti energetikos paslaugų ir paklausos valdymo rinkų plėtojimą;

32.

pabrėžia, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė laisvai pasirinkti kaupiklius ir energetinių paslaugų bendroves nepriklausomai nuo tiekėjų;

33.

pabrėžia, kad duomenis apie piliečių suvartojamą energiją be diskriminacijos turėtų rinkti, tvarkyti ir laikyti prieigą prie duomenų valdantys subjektai ir jie turėtų laikytis galiojančių ES teisės aktų ir duomenų apsaugos sistemos, kuriais numatyta, kad vartotojai ir toliau turėtų visada kontroliuoti savo asmens duomenis ir kad šie duomenys turėtų būti perduodami trečiosioms šalims tik gavus aiškų vartotojų sutikimą; mano, kad, be to, piliečiai turėtų galėti pasinaudoti teisėmis pataisyti ir ištrinti asmens duomenis;

34.

ragina užtikrinti geresnį koordinavimą ES lygmeniu, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, dalijantis geriausia praktika valstybėse narėse ir sukuriant plačią, bendrą energijos nepritekliaus apibrėžtį, kuria būtų pabrėžiama mintis, kad galimybė naudotis įperkama energija yra pagrindinė socialinė teisė;

35.

tvirtina, kad, norint įvertinti padėtį ir kuo efektyviau teikti pagalbą energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, namų ūkiams ir bendruomenėms, būtina užtikrinti geresnį duomenų prieinamumą ir rinkimą;

36.

pabrėžia, kad svarbu skatinti bet kokią, ypač vietos institucijų ir skirstomųjų tinklų operatorių, sąveiką šioje srityje ir teikiant visą įmanomą informaciją apie energijos nepritekliaus lygį, ir nustatant rizikos atvejus, visapusiškai laikantis ES ir nacionalinių teisės aktų, susijusių su duomenų apsauga;

37.

mano, kad energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų apimti valstybių narių su energijos nepritekliumi susijusius tikslus ir ataskaitų teikimą ir kad turėtų būti parengtas gerosios patirties priemonių rinkinys;

38.

mano, kad energijos efektyvumo priemonės yra labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovai su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu skirtos strategijos dalis ir kad jos papildo socialinės apsaugos politiką; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad atliekant šiluminę esamų pastatų renovaciją pirmenybė būtų teikiama energijos nepriteklių patiriantiems piliečiams, atsižvelgiant į persvarstomą Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, ypač į jos 7 straipsnį; siūlo apsvarstyti, ar vertėtų nustatyti tikslą iki 2030 m. sumažinti neefektyviai energiją naudojančių būstų, visų pirma nuomojamų ir socialinių būstų, skaičių; mano, kad valdžios institucijų valdomi ir užimami pastatai turėtų būti pavyzdžiu šioje srityje;

39.

ragina skirti ES lėšų energijos vartojimo efektyvumui ir remti energijos nepriteklių patiriančių ir mažas pajamas gaunančių vartotojų savarankišką energijos gamybą, taip pat spręsti nuomininkų ir savininkų skirtingų interesų problemą;

40.

mano, kad, gerbiant valstybėse narėse taikomą skirtingą praktiką, tikslingai nustatyti socialiniai tarifai yra labai svarbūs mažas pajamas gaunantiems, pažeidžiamiems piliečiams ir todėl turėtų būti skatinami; mano, kad visi tokie socialiniai tarifai turėtų būti visiškai skaidrūs;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.