15.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 58/209

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014)0263) ir į 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems“ (COM(2013)0092) ir į 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637) ir į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2014 m. pasaulio investicijų ataskaitoje pateiktą Investicijų į Tvaraus vystymosi tikslus (TVT) veiksmų planą (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo (4) ir ypač į raginimą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl nuosavybės teisių, turto nuosavybės ir gerovės kūrimo vaidmens naikinant skurdą ir skatinant tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos veikla nuo jos įsteigimo iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos“ (COM(2014)0733),

—

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Akros veiksmų darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą (6), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia „pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo“,

—

atsižvelgdamas į Bendrą pareiškimą dėl viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo (7) ir į Partnerystę siekiant gerovės (8), užmegztą Pusano aukšto lygio forumo privačiojo sektoriaus skirsnyje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire vykusios Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi konferencijos „Rio+20“ ataskaitą „Ateitis, kurios norime“ (9),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (10),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) visuotinį susitarimą ir į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dokumentą „Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms: tarpusavio papildymas ir individualūs įnašai“ (11),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos (IPFSD) programą (2015 m.) (12),

—

atsižvelgdamas į Afrikos plėtros banko grupės 2013–2017 m. privačiojo sektoriaus plėtojimo strategiją „Parama Afrikoje pertvarkant privatųjį sektorių“ (13),

—

atsižvelgdamas į TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos (14),

—

atsižvelgdamas į TDO Limos deklaraciją „Integracinio ir darnus pramonės vystymosi link“ (ISID) (15),

—

atsižvelgdamas į TDO padoraus darbo darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad privačios įmonės, siūlančios visuomeninius objektus ar paslaugas, atsižvelgtų į visus su neįgaliaisiais susijusius aspektus (16),

—

atsižvelgdamas į 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į vystymosi programą po 2015 m., kurioje privatusis sektorius laikomas pagrindiniu įgyvendinimo partneriu ir svarbiu veiksniu pereinant prie ekologiškos ekonomikos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Neprivalomas atsakingo žemės ūkio struktūrų valdymo gaires (17),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A8–0043/2016),

A.

kadangi viešojo sektoriaus vaidmuo itin svarbus pasiekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); kadangi privatusis sektorius yra gerovės kūrimo ir ekonominio augimo variklis visose rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse jis sukuria 90 proc. darbo vietų ir pajamų; kadangi, kaip teigia Jungtinės Tautos, privatusis sektorius besivystančiose šalyse sudaro 84 proc. BVP ir gali suteikti tvirtą pagrindą vidaus išteklių sutelkimui, lemiančiam mažesnę priklausomybę nuo paramos, jei šis sektorius tinkamai reguliuojamas, laikosi žmogaus teisių principų bei aplinkosaugos standartų ir susietas su konkrečiais ilgalaikiais šalių ekonomikos pagerinimais, darniu vystymusi ir nelygybės mažinimu;

B.

kadangi, anot Jungtinių Tautų vystymo programos žmonių skurdo indekso, 1,2 mlrd. žmonių uždirba mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną; kadangi nelygybė didėja ir, kartu su skurdu, yra viena iš didžiausių grėsmių stabilumui pasaulyje;

C.

kadangi esama aiškios koreliacijos tarp stiprios apdirbamosios pramonės vystymosi ir rinkos skurdumo mažinimo (apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės vienam gyventojui padidėjimas 1 proc. sumažina skurstančiųjų skaičių beveik 2 proc.) (18);

D.

kadangi reikia investicijų ir numatoma, kad besivystančiose šalyse reikalingos lėšos siekia 2,4 trilijono JAV dolerių daugiau per metus negu išleidžiama dabar; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

E.

kadangi Jungtinės Tautos 2012-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais, kad pabrėžtų jų vaidmenį užtikrinant vystymąsi, suteikiant žmonėms daugiau galių, įtvirtinant žmogaus orumą ir padedant pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); kadangi visame pasaulyje kooperatyvų sektorius turi apytikriai 800 mln. narių iš daugiau kaip 100 šalių ir, apytikriais apskaičiavimais, užtikrina per 100 mln. viso pasaulio darbo vietų;

F.

kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, sudarančios ekonomikos pagrindą visose rinkos ekonomikos šalyse, patiria daug didesnę reguliavimo naštą besivystančiose šalyse nei ES ir dauguma jų veikia neoficialiosios ekonomikos sektoriuje, kurį žlugdo nepastovumas ir kur šioms įmonėms neteikiama teisinė apsauga, jose neužtikrinamos darbininkų teisės ir jos neturi galimybių gauti finansavimą; kadangi, remiantis 2014 m. Pasaulio banko ataskaita „Verslas“, skurdžiausiose šalyse yra didžiausia reguliavimo našta (19);

G.

kadangi industrializacija (ypač plėtojant vietos mažąsias ir vidutinio dydžio įmones bei pramonės įmones (MVĮ / MVPĮ) yra gerovės ir vystymosi variklis;

H.

kadangi 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinta, kad vystymasis – pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi šioje deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

I.

kadangi, kaip nurodyta Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus (privačiojo sektoriaus indėlio skatinimo veiksmų planas (20)), tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais šalių partnerių ekonomikos pagerinimais, be kita ko, technologijų perdavimu ir galimybių vietos darbo jėgai, įskaitant moteris ir jaunimą, mokytis sudarymu, gali padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

J.

kadangi importo tarifai yra itin svarbūs užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas ir sudarant sąlygas naujoms pramonės šakoms augti besivystančių šalių vidaus rinkose; kadangi importo tarifai, taikomi perdirbtiems žemės ūkio produktams, žemės ūkio ekonomikoje gali sudaryti sąlygas pridėtinei vertei gauti ir darbo vietoms kurti, kartu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą;

K.

kadangi 60 proc. besivystančių šalių darbo vietų užtikrinama neoficialaus sektoriaus labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir kadangi 70 proc. šių įmonių negauna finansinių institucijų finansavimo, nors joms šio finansavimo reikia, kad galėtų augti ir kurti darbo vietas;

L.

kadangi 51 iš 100 didžiausių pasaulyje ekonominių subjektų yra bendrovės ir kadangi 500 didžiausių tarptautinių bendrovių sudaro beveik 70 proc. pasaulio prekybos;

M.

kadangi pramoninių šalių vidutinė gamybos pridėtinė vertė vienam gyventojui yra 10 kartų didesnė kaip besivystančių šalių ir 90 kartų didesnė kaip mažiausiai išsivysčiusių šalių (21);

N.

kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota dėl pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimų; kadangi, anot TVF, besivystančioms šalims ypač didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas, nes jų įplaukų didinimas labiau priklausomas nuo įmonių pelno mokesčių nei EBPO šalių; kadangi ES valstybės narės plačiai taiko praktiką, pagal kurią tarptautinėms bendrovėms ir asmenims lengvinamas mokesčių vengimas;

O.

kadangi aukšto lygio komisija, kuri pataria JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, konsultavosi su 30 šalių 250 įmonių (kurių metinės įplaukos siekia 8 trilijonus JAV dolerių) generaliniais direktoriais ir padarė išvadą, kad tvarumas turi būti įtrauktas į įmonių strategijas tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti komercinėmis galimybėmis tvariam ekonomikos augimui siekti; kadangi privačiojo sektoriaus norui prisidėti prie darnios plėtros dažnai trukdo tai, jog nėra aiškių įmonių įsitraukimo į partnerystes su viešuoju sektoriumi modelių; kadangi privatusis sektorius yra potencialus prekių ir paslaugų teikėjas neturtingoms bendruomenėms ir asmenims, nes gali mažinti sąnaudas, didinti prekių ir paslaugų pasirinkimą bei pritaikyti juos konkretiems bendruomenių ir asmenų poreikiams, taip pat prisidėti prie aplinkos ir socialinių apsaugos priemonių bei standartų platinimo;

P.

kadangi, nesant plačiai pripažintos apibrėžties, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes galima apibrėžti kaip daugiašalius suinteresuotųjų subjektų susitarimus, kuriuos sudaro privatūs subjektai, viešosios įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norintys naudojantis bendrais ištekliais ir (arba) žiniomis pasiekti visiems naudingą viešąjį tikslą;

Q.

kadangi Europos vystymosi finansavimo institucijos (angl. EDFI) (15-os dvišalių institucijų, atliekančių svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą privačiajam sektoriui besivystančiose ir reformuojančiose ekonomiką šalyse, grupė) siekia investuoti į bendroves, pasižyminčias įvairiu poveikiu vystymuisi, nuo patikimo elektros energijos ir švaraus vandens tiekimo iki MVĮ finansavimo bei galimybių naudotis rinka teikimo smulkiesiems ūkininkams;

R.

kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės išsivysčiusiose šalyse, ypač Europos šalyse ir JAV, yra įprasta veiklos forma, naudojama dešimtmečius, jas dabar plačiai besivystančiose šalyse naudoja pagalbos teikėjai ir jos apytiksliai sudaro 15–20 proc. visų infrastruktūros investicijų;

S.

kadangi 2,5 mlrd. žmonių, kurių daugelis gyvena besivystančiose šalyse ir dauguma jų – moterys ir jaunimas, lieka neįtraukti į verslo bendruomenes, oficialųjį finansinį sektorių ir neturi turto ir žemės nuosavybės įgijimo galimybių; kadangi esama nuolatinio atotrūkio tarp moterų ir vyrų, sudarančio 6–9 procentinius punktus, pagal visas pajamų grupes besivystančiose šalyse; kadangi socialinis dialogas yra svarbi priemonė, kuria remiama lyčių lygybė darbo vietoje ir keičiamas nepakankamo dalyvavimo verslo bendruomenėse besivystančiose šalyse modelis;

T.

kadangi gerai sudarytos ir veiksmingai įgyvendinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali sutelkti ilgalaikius privačiuosius ir viešuosius finansus, kurti technologijų ir verslo modelių naujoves ir apimti integruotus mechanizmus, kad būtų užtikrintas tokių partnerysčių atskaitingumas už vystymosi rezultatus;

U.

kadangi besivystančiose šalyse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kol kas yra labiausiai išvystytos energetikos, infrastruktūros ir telekomunikacijų sektoriuose, o tokių sektorių, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio, švietimo, ekologiškų technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos priežiūros ir nuosavybės teisių, potencialas iš esmės lieka nepanaudotas;

V.

kadangi beveik du trečdaliai Europos investicijų banko (EIB) paskolų Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms pastaruosius dešimt metų orientuojamos į privačiojo sektoriaus operacijas; kadangi EIB Kotonu investicinė priemonė pripažinta unikaliu rizikos apyvartiniu fondu, skirtu didesnės rizikos investicijoms, kuriomis remiamas privačiojo sektoriaus vystymasis;

W.

kadangi, nors kasmet besivystančių šalių darbo rinką papildo 45 mln. darbo ieškančių asmenų (22), 34 proc. įmonių 41 šalyje pripažįsta, kad negali rasti joms reikalingų darbuotojų;

X.

kadangi atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkę pripažįstama, kad derinimas yra svarbi priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių derinant ES subsidijas su paskolomis ar kapitalu iš viešųjų ir privačiųjų finansuotųjų; kadangi, vis dėlto, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 dėl finansavimo derinimo daroma išvada, kad beveik pusės tikrintų projektų atveju buvo nepakankamai įrodymų manyti, kad paskolos buvo pagrįstos, o daugeliu šių atveju būta įrodymų, kad investicijos būtų buvusios atliktos ir be ES įnašo;

Y.

kadangi gamybos sektorius, užtikrinęs apytikriai 470 mln. pasaulio darbo vietų 2009 m. ir apie pusę milijardo pasaulio darbo vietų 2013 m. (23), suteikia daug galimybių užimtumui ir gerovės kūrimui, taip pat deramam ir aukštos kvalifikacijos darbui;

Z.

kadangi pasaulio turtas auga ir yra sukoncentruotas mažos turtuolių elito grupės rankose bei manoma, kad turtingiausieji, sudarantys 1 proc. gyventojų, iki 2016 m. valdys daugiau kaip pusę pasaulio turto;

AA.

kadangi teisingas ir progresinis apmokestinimas taikant gerovės ir socialinio teisingumo kriterijus yra itin svarbus mažinant nelygybę naudojantis turto perskirstymo pritaikymu, pagal kurį didesnes pajamas gaunančių piliečių turtas perskirstomas labiausiai skurstantiems šalyje;

1.

pripažįsta, kad tinkamai reguliuojamos privačiojo sektoriaus investicijos besivystančiose šalyse gali padėti pasiekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslų; palankiai vertina 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje ir joms pritaria; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą patvirtinti privačiojo sektoriaus tapimą tikru partneriu kartu su kitomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis vystymosi organizacijomis bei įtraukaus verslo modeliais, kaip antai kooperatyvai ir socialinės įmonės, siekiant įtraukaus ir tvaraus vystymosi įgyvendinant JT tvaraus vystymosi tikslus, o tai reiškia, kad privatusis sektorius turi įsipareigoti siekti gero valdymo, skurdo mažinimo ir gerovės kūrimo naudojantis tvariomis investicijomis, taip pat siekti mažinti nelygybę, propaguoti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos standartus bei stiprinti vietos ekonomikos pozicijas; pabrėžia, kad visos dalyvaujančios šalys turi visiškai suprasti ir pripažinti skirtingą privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus veikėjų vaidmenį;

2.

ragina Komisiją ir toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl darbotvarkės iki 2030 m., kartu pripažįstant privačiojo sektoriaus įvairovę ir uždavinius, kuriuos tenka spręsti siekiant mažinti labiausiai marginalizuotų ir sunkiausiai pasiekiamų asmenų skurdą; mano, kad pagal bet kurią politiką, į kurią siekiama įtraukti privatųjį sektorių į vystymąsi, reikia konkrečiai nurodyti, koks privatusis sektorius turimas mintyje;

3.

pabrėžia, kad būsimose partnerystėse pagal darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. būtina daugiausia dėmesio skirti kovai su skurdu ir nelygybe; primena, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) turi likti pagrindinė priemonė, skirta visų rūšių skurdui panaikinti ir pagrindiniams socialiniams poreikiams besivystančiose šalyse patenkinti, ir jos negalima pakeisti jokiu privačiu finansavimu; pripažįsta galimybes paskatinti privatų finansavimą skiriant oficialią paramą vystymuisi laikantis skaidrumo, atskaitomybės, atsakomybės, suderinimo su šalies prioritetais ir skolos tvarumo rizikos sąlygų;

4.

ragina skirti daugiau viešųjų investicijų į visiems prieinamas viešąsias paslaugas, visų pirma transporto sektoriuje, prieigos prie geriamojo vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse;

5.

mano, kad privatusis ir viešasis sektoriai yra efektyviausi, kai bendradarbiauja siekiant sukurti sveiką aplinką investicijoms ir verslo veiklai ir ekonomikos augimo pagrindus; pabrėžia, kad sudarant visas partnerystes ir susijungimus su privačiuoju sektoriumi turi būti susitelkiama į bendros vertės prioritetus, kurie apima verslo tikslus ir ES vystymosi tikslus, taip pat laikomasi tarptautinių standartų dėl vystymosi efektyvumo; mano, kad jos turi būti bendrai sukurtos ir kartu valdomos su atitinkamomis šalimis partnerėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasidalinta rizika, atsakomybe ir pelnu, kad šios partnerystės būtų ekonomiškos ir turėtų aiškiai apibrėžtus tikslus, standartines gaires ir aiškią atskaitomybę bei būtų skaidrios;

6.

palankiai vertina užsienio privačiojo sektoriaus investicijų vaidmenį besivystančiose šalyse greitinant vidaus vystymąsi; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti atsakingą investavimą, kai remiamos vietos rinkos ir padedama mažinti skurdą;

7.

remia Europos vystymosi finansavimo institucijų asociacijos darbą, nes šios institucijos, vykdydamos tiesiogines investicijas į įmones ir netiesiogiai, skirdamos kapitalą vietos komerciniams bankams ir prisidėdamos prie besikuriančios rinkos privačiojo akcinio kapitalo, teikia kapitalą įmonėms besivystančiose šalys, daug dėmesio skirdamos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją, teikiant finansavimą ir bendradarbiaujant, pirmenybę teikti tokio pobūdžio programoms, nes privatusis sektorius besivystančiose šalyse yra itin svarbus;

8.

ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, prisidedama prie korupcijos ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

9.

pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų, saugumo ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir daro tiesioginį poveikį besivystančioms šalims; primena, kad Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; ragina įvertinti visą prekybos ir investicijų politiką poveikio vystymuisi aspektu, ypač turint mintyje visuotinę prieigą prie prekių ir visuotinės svarbos paslaugų; pabrėžia, kad svarbu gerinti visų būsimų dvišalių prekybos susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos dėl privačiajam sektoriui privalomų ataskaitų teikimo sistemų;

10.

pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip privatusis sektorius gali būti labiau įtrauktas į Europos kaimynystės politikos vykdymą, siekiant padėti užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimyninėse ES šalyse, pavyzdžiui, dalijantis žiniomis galimybių pasinaudoti kapitalu sudarymo srityje;

11.

ragina Komisiją visų pirma skatinti, remti ir finansuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir įtraukti privalomus ir viešai prieinamus ex ante poveikio skurdui ir socialinio poveikio vertinimus, kai vystymosi programos įgyvendinamos kartu su privačiuoju sektoriumi;

12.

ragina ES įtraukti oficialias konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis, kurioms vystymosi projektai darys tiesioginį ar netiesioginį poveikį;

13.

pabrėžia didelį ES pridėtinės vertės potencialą, gaunamą bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir glaudžiai koordinuojant veiklą su savo valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių daugelis turi dokumentais grįstų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi rezultatų; pabrėžia, kad visapusiškai veikianti rinkos ekonomika, paremta teisine valstybe, išlieka svarbiu ekonominio ir socialinio vystymosi varikliu ir kad ES vystymosi politika turėtų tai atspindėti;

14.

palankiai vertina „Verslo įtraukimo į Jungtinių Tautų veiklą sistemą“, pagal kurią pabrėžiama, kad tvirtas privatusis sektorius, užtikrinantis ekonomikos augimą, yra labai svarbus darnaus vystymosi tikslų pasiekimui ir kad privatusis sektorius svariai prisideda prie ekonominės, socialinės pažangos ir pažangos aplinkos srityje, kurios pasiekimais dalijamasi;

15.

palankiai vertina privačiojo sektoriaus atstovų įtraukimą į EBPO aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais; ypač palankiai vertina šiame forume iškeltas iniciatyvas dėl naujoviškų privačiojo sektoriaus teikiamo vystymosi finansavimo mobilizavimo būdų ir 2011 m. Pusane paskelbtą bendrąjį pareiškimą „Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo išplėtimas ir didinimas siekiant plataus masto, įtraukaus ir tvaraus augimo“;

16.

palankiai vertina tai, kad nuolatos didėjo nesąlygotosios dvišalės pagalbos dalis, bet išreiškia susirūpinimą dėl oficialių ir neoficialių sąlygotosios pagalbos formų (24); ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti savo prisiimtą įsipareigojimą pagal Europos konsensusą dėl vystymosi skatinti tolesnį pagalbos, kuri viršija esamas EBPO rekomendacijas, atsiejimą; pabrėžia tolesnės nesąlygotosios pagalbos potencialą ekonomikos augimo srityje, tai būtų naudinga vietos pramonei besivystančiose šalyse; ragina padidinti tikrąją pagalbą ir tvariai sukurti regionines ir (arba) vietos vertės grandines; ragina daugiau galių suteikti vietos veikėjams ir dėmesį skirti tvarių regioninių ir (arba) vietos vertės grandinių kūrimui; pabrėžia vietos ir regioninės atsakomybės, šalių partnerių nacionalinių strategijų ir reformų darbotvarkių svarbą, taip pat pabrėžia vystymosi projektų ir pridėtinės vertės, sukuriamos užtikrinant vietos tiekimo grandines, svarbą; mano, kad vystymosi politika turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pagrindines problemas, kurios yra dabartinių migracijos srautų į ES priežastis;

17.

taip pat pripažįsta visų šalių, ypač besivystančių, teisę nustatyti laikinus kapitalo apribojimus, kad užkirstų kelią ekonominėms krizėms, kurios gali kilti dėl trumpalaikių ir nepastovių privačiųjų finansų srautų; ragina pašalinti šios teisės apribojimus iš visų prekybos ir investicijų susitarimų, įskaitant sudarytų TPO;

18.

pabrėžia, kad, teikdama paramą privačiajam sektoriui, ES turi atsižvelgti į šio sektoriaus galimybę naudotis šia parama, nes didelių gyventojų grupių, kaip antai neįgaliųjų, atskirtis neleidžia gauti paramos privačioms įmonėms, užimančioms nemažą rinkos dalį;

19.

pabrėžia, kad besivystančiose šalyse mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms gali tekti daug didesnė reguliavimo našta negu ES ir kad joms trūksta teisinės apsaugos ir nuosavybės teisių, taip pat jos veikia nepastovioje neoficialioje ekonomikos aplinkoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia žemės registravimo sistemų svarbą; pabrėžia, kad reikia skatinti vietos privatųjį sektorių besivystančiose šalyse, pvz., sudarant galimybes gauti finansavimą ir skatinant verslumą; ragina Komisiją, kitus paramos teikėjus ir plėtros agentūras padidinti savo paramą siekiant sukurti šalių vidaus MVĮ pajėgumus;

20.

ragina ES skatinti taikyti nacionalines vystymosi strategijas, padėsiančias formuoti privačiojo sektoriaus indėlį į vystymąsi, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi pagal vystymosi programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas šalių vidaus kooperatyvams, mažosioms ir vidutinėms bei labai mažoms įmonėms, ypač smulkiesiems ūkininkams, nes šios įmonės suteikia daugiausia galimybių plėtoti nešališką vystymąsi šalyse;

21.

pabrėžia, kad reikia padidinti paramą partnerystei su besivystančiomis šalimis siekiant modernizuoti jų reguliavimo sistemas sukuriant palankias sąlygas privačioms iniciatyvoms, užtikrinant paramos įmonėms mechanizmus, tuo pat metu reguliavimo priemonėmis išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp investicijas skatinančios aplinkos kūrimo ir viešųjų interesų gynimo bei aplinkos apsaugos; pažymi, kad reikia skatinti patikimų bankininkystės sistemų ir mokesčių administratorių kūrimą besivystančiose šalyse, pajėgių užtikrinti veiksmingą finansų valdymą ir viešųjų bei privačiųjų fondų valdymą; ragina partnerių vyriausybes pradėti taikyti laikinojo galiojimo išlygą, pagal kurią galima būtų panaikinti perteklines priemones; pažymi, kad turėtų būti atliekami teisės aktų poveikio vertinimai siekiant nustatyti neigiamą darbo vietų kūrimo didėjimą ir grėsmes aplinkos apsaugos standartams;

22.

ragina ES stiprinti besivystančių šalių pajėgumus mobilizuoti šalies vidaus pajamas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu, ir visų pirma padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms, sudarant joms galimybes sukurti veiksmingesnes ir stabilesnes valdymo institucijas, be kita ko, sukuriant teisingas ir veiksmingas mokesčių sistemas; šiuo atžvilgiu ragina ES atnaujinti savo finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims siekiant užtikrinti didesnį skaidrumo ir atskaitomybės lygį; ragina ES, jos valstybes nares, visas susijusias organizacijas bei išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kurios pasirašė 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą, įgyvendinti savo įsipareigojimą dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu;

23.

ragina DEVCO GD bendradarbiauti su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD besivystančiose šalyse, vadovaujantis Europos įmonių tinklo modeliu atkartojant mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms skirtos regioninės paramos struktūras, kurios jau buvo sukurtos ir kurios padėtų šioms įmonėms veikti teisėtai, gauti prieigą prie finansų ir kapitalo, gauti prieigą prie rinkos ir įveikti teisines kliūtis, ir visų pirma remiant šioms įmonėms tarpininkaujančių organizacijų stiprinimą; pabrėžia, kad laikui bėgant tokios struktūros taip pat galėtų tapti vietos ir regionines viešąsias ir privačiąsias partnerystes skatinančiomis priemonėmis srityse, pradedant žemės ūkio verslu, profesiniu mokymu ir baigiant sveikatos apsaugos programomis, būtų stiprinami gebėjimai, žinių ir patirties perdavimas bei kaupiami vietos ir tarptautiniai ištekliai;

24.

pakartoja, jog ES atsakinga už paramą sąžiningai pasaulinei mokesčių sistemai, o tai reiškia, kad reikia veiksmingai nustatyti privalomus reikalavimus tarptautinėms įmonėms teikti viešas ataskaitas pagal šalis, sukurti įmonių, patikos fondų ir panašių juridinių subjektų tikrųjų savininkų viešuosius registrus, užtikrinti automatinį keitimąsi informacija apie mokesčius ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis su besivystančiomis šalimis dėl mokesčių ir investicijų sutarčių; taip pat mano, kad vystymosi finansavimo institucijos turėtų investuoti tik į įmones ir fondus, kurie ketina viešai atskleisti savo tikruosius savininkus ir ketina teikti savo finansines ataskaitas pagal šalis;

25.

primena, kad muitų tarifų režimai yra esminis reguliavimo aplinkos, pritaikytos privačiojo sektoriaus, padedančio skurstantiems, vystymuisi ir darbo vietų kūrimui, elementas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ekonominės partnerystės susitarimuose įpareigojama sumažinti importo muitų tarifus daugelyje AKR šalių ekonomikos sektorių, nors panaikinus visus muito tarifus ES importui būtų labai sumažintos pajamos iš muitų, kai kurias atvejais sudarančios beveik 15–20 proc. valdžios sektoriaus pajamų; ragina ES suderinti savo prekybos politiką su politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

26.

palankiai vertina 500 mln. EUR EIB poveikio finansavimo priemonių paketą (angl. Impact Financing Envelope, IFE) pagal Kotonu investicinę priemonę, kuris EIB suteikia galimybę stiprinti savo bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi rizikingesnėse srityse ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis; apgailestauja dėl to, kad sumažintas EIB skolinimo paketas Azijai; pabrėžia, kad visos EIB investicijos pagal Kotonu investicinę priemonę turėtų būti suderintos su šalių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, kaip reikalaujama pagal demokratinės atsakomybės principą;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad nestabiliose valstybėse ir šalyse po konfliktų privatusis sektorius patiria didesnes vystymosi kliūtis nei kitose šalyse ir jo atžvilgiu reikia taikyti tikslingesnį požiūrį siekiant pagerinti investavimo aplinką ir pašalinti slopinantį, atgyvenusį verslo reguliavimą, grobuonišką elgesį bei aukštą korupcijos lygį; todėl rekomenduoja, kad Komisija pradėtų dialogą politikos reformos klausimais su šalimis partnerėmis ir privačiuoju sektoriumi, siekiant įveikti didelį vyriausybių ir privačiojo sektoriaus tarpusavio nepasitikėjimą, kurį tradiciškai lemia ekonominės naudos siekimas, favoritizmas ir teisėtumo trūkumas;

28.

ragina Komisiją, valstybes nares ir besivystančias šalis dėti daugiau pastangų, kad moterims būtų suteikta daugiau ekonominių galių, ir nustatyti paramos moterims verslininkėms mechanizmus; pažymi, kad pasiteisino taupymu pagrįstas požiūris į moterų integraciją finansų srityje; rekomenduoja taikyti lyčių aspekto integravimo į visas partnerystės programas principą kartu vykdant moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir tikslinių moterų verslą remiančių neformalių investuotojų (vad. verslo angelų) verslumo mokymą; ragina teikti daugiau paramos moterims vietos verslininkėms, kad jos galėtų pasinaudoti privačiojo sektoriaus lemiamu ekonomikos augimu; rekomenduoja, kad priemonės būtų pritaikytos siekiant stebėti procesą, susijusį su ekonominių galių suteikimu moterims, ir pažymi, kad, anot TVF, pajamos vienam gyventojui gerokai išaugtų, jei moterys vienodai su vyrais prisidėtų prie darbo jėgos;

29.

pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus potencialas siekiant ilgalaikio tvaraus vystymosi yra susijęs ne tik su jo finansiniais ištekliais, patirtimi ir žiniomis, bet taip pat su vietinių vertės grandinės bei platinimo kanalų įsteigimu, o tai lemia darbo vietų sukūrimą, skurdo ir nelygybės mažinimą, moterų teisių ir galimybių skatinimą, aplinkos tvarumą, didesnę aprėptį ir veiksmingumą, taip pat daugiau galimybių gauti komerciškai prieinamus ir įperkamus produktus, paslaugas ir technologijas; ragina ES dėti pastangas vystymosi srityje, kad būtų įgyvendinti sutarti tarptautiniai standartai, kaip antai JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai bei Tarptautinės darbo organizacijos standartai, taip pat dirbti su įmonėmis ir investuotojais siekiant užtikrinti, kad jiems vykdant veiklą besivystančiose šalyse ir jų tiekimo grandinėse būtų visapusiškai laikomasi minėtų pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

30.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius veiksmingai dalyvautų vystymosi procese, labai svarbu vesti socialinį dialogą; pabrėžia besivystančių šalių atsakomybę remti privačiojo sektoriaus darbdavių, darbuotojų ir nacionalinės vyriausybės socialinį dialogą, nes jis padeda tobulinti gerą valdymą ir didinti valstybės stabilumą; visų pirma ragina besivystančias šalis užtikrinti, kad socialinis dialogas būtų vedamas ir gamybos eksportui zonų bei pramoninių centrų klausimais;

31.

pabrėžia, kad privatusis sektorius, ir ypač vietos MVĮ, turi dalyvauti politikos dialoge kartu su kitais vystymosi partneriais, kad būtų skatinamas tarpusavio supratimas ir valdomi lūkesčiai, užtikrinant veiksmingumą ir skaidrumą; todėl pabrėžia svarbų ES delegacijų besivystančiose šalyse kaip tokių dialogų platformos vaidmenį; pabrėžia teigiamą kooperatyvų kaip socialiai įtraukaus vystymosi skatintojų vaidmenį ir jų gebėjimus suteikti galių bendruomenėms kuriant darbo vietas ir pajamas; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojai sukūrė bendrų paslaugų kooperatyvus ir asociacijas, kad padėtų sau dirbti savarankiškai neoficialioje ekonomikos aplinkoje, tuo tarpu kaimo vietovėse taupymo ir paskolų kooperatyvai suteikia galimybę naudotis bankininkystės paslaugomis, kurių nėra daugelyje bendruomenių, ir finansuoti labai mažų ir mažų įmonių kūrimą; pripažįsta, kad privatusis sektorius apima subjektus, pvz., socialines įmones ir sąžiningos prekybos organizacijas, kurių darbe įdiegti socialiniai ir aplinkosaugos principai; ragina Komisiją pripažinti šias pastangas savo darbe apie privačiojo sektoriaus vaidmenį vystymosi srityje;

32.

ragina Komisiją ginti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymą paremti privalomas taisykles dėl įmonių teikiamų ataskaitų socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių klausimais, vadovaujantis ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva; šios ataskaitos yra vienas iš naujai pasiūlytų JT darnaus vystymosi tikslų;

33.

ragina ES prisidėti stiprinant ir kuriant šalių vidaus privačiojo sektoriaus subjektų, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, struktūras, tinklus ir institucijas, atsižvelgiant į jų vaidmenį formuojant nacionalinę ir regioninę politiką;

34.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių apribojimų, trukdančių privačiajam sektoriui aktyviau dalyvauti besivystančiose šalyse, atsiranda dėl to, kad dėl silpnų teisinės, institucinės ir fiskalinės sistemų ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų nėra finansiškai naudingų projektų, taip pat išteklių investicijoms planuoti ir projektams rengti; ragina teikti didesnę techninę pagalbą šalių partnerių valstybinių įmonių sektoriui siekiant didinti jų pajėgumus prisiimti atsakomybę dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių valdymo ir prisiimti atsakomybę proceso pabaigoje; pabrėžia, kad privatusis sektorius turi numatyti ilgalaikes investicijas dėl grąžos, nes (tai priklauso nuo jų akcijų turėtojų), kitų atveju, jos gali neturėti ilgalaikės vizijos, kurios reikia siekiant grąžos socialiniuose sektoriuose, kurie yra esmingai svarbūs žmogaus socialinei raidai;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai padaugėjo privačių investicijų į infrastruktūrą besivystančiose šalyse – nuo 18 mlrd. JAV dolerių 1990 m. iki 150 m. mlrd. JAV dolerių 2013 m.; ragina ir toliau dalyvauti šioje srityje ir pabrėžia, kad negalėjimas naudotis infrastruktūra yra esminė kliūtis privačiojo sektoriaus augimui, kuri kenkia rezultatyvumui ir darbo vietų kūrimui;

36.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (VPSP) potencialą žemės ūkyje pagal aiškiai apibrėžtą teisės aktų sistemą, skirtą nuosavybės teisėms ir žemės naudojimo saugumui užtikrinti, siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę žemės ūkio gamybą; palankiai vertina 2014 m. pradėtą vykdyti ES programą, kuria siekiama stiprinti žemės valdymą Afrikos šalyse; rekomenduoja, kad ES ir jos delegacijos atliktų vis didesnį vaidmenį bendradarbiaujant su šalių partnerių vyriausybėmis ir EIB, Tarptautinių žemės ūkio plėtros fondu (IFAD) ir kitais panašiais organais, įtraukiant privatųjį sektorių siekiant plėtoti rinka grįstus žemės ūkio uždavinių sprendimus; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines paskatas siekiat, kad nepatirtų atskirties skurdūs atokiose vietovėse gyvenantys asmenys ir ūkininkai, auginantys pasėlius, kurie nėra didelės komercinės svarbos arba kurie vargiai būtų patrauklūs žemės ūkio verslo partneriams; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, konsultacijas su teisėtais poveikį patiriančių bendruomenių atstovais, gaunant šių bendruomenių laisvą išankstinį ir informacija grįstą sutikimą dėl atitinkamų projektų ir teikiant teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; prašo Komisijos su projektais derinti stebėsenos procedūras ir susiderėti dėl sutarčių persvarstymo tais atvejais, kai paaiškėja, kad projektais kenkiama vietos gyventojams;

37.

taip pat atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis žemės ūkio srityje, įskaitant žemės grobimą, kuriam reikia užkirsti kelią; pabrėžia, kad svarbu didžiausią dėmesį skirti smulkiesiems ūkininkams, ypač moterims; ragina Komisiją derinti bet kokias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes žemės ūkio sektoriuje, susijusias su ES pinigais, su visapusėmis priemonėmis, skirtomis apsaugoti smulkiuosius ūkininkus, ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones ir kitus pažeidžiamus žemės naudotojus nuo galimo prieigos prie žemės ir vandens praradimo; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, kuris būtų atitinkamo projekto pradžios sąlyga, ir teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; rekomenduoja, kad G8 naujojo aljanso projektai būtų pakeisti iniciatyvomis pagal Išsamią Afrikos žemės ūkio vystymosi programą (angl. CAADP); pabrėžia, kad finansinės ir socialinės kompensacijos turi būti privalomas įsipareigojimas ir kad visada reikėtų atsižvelgti į alternatyvius vystymosi planus;

38.

rekomenduoja, kad ES ir toliau remtų atsinaujinančios ir ekologiškos energijos projektus besivystančiose šalyse, visų pirma atokiose kaimo vietovėse; palankiai vertina tai, kad vienas iš EIB poveikio finansavimo priemonių paketo prioritetų (angl. IFE) yra investicijos į energetiką, kurios, plačiai pripažįstama, yra svarbiausias veiksnys siekiant paskatinti ekonomikos augimą Afrikoje; tikisi, kad inovatyvios finansavimo priemonės paskatins privatųjį sektorių investuoti į atsinaujinančiąją energiją, energijos naudojimo efektyvumą ir prieigą prie energijos; taip pat ragina EIB ir Europos vystymosi finansavimo institucijas toliau finansuoti investicijų projektus, kuriais remiamas klimato kaitos padarinių švelninimas ir prisitaikymas prie jos Afrikoje, kaip numatyta ES įsipareigojimuose ir prievolėse pagal Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK); primena, kad prioritetas turėtų būti teikiamas mažos apimties decentralizuotiems nuo elektros tinklų nepriklausomos atsinaujinančiosios energijos projektams siekiant užtikrinti, kad kaimo regionai turėtų prieigą prie energijos, ir kartu išvengti galimo dėl didelės apimties energetikos infrastruktūros atsirandančio neigiamo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai;

39.

ragina ES parengti tvirtą reglamentavimo sistemą, pagrįstą vystymosi veiksmingumo kriterijais, pagal kurią turi veikti privatusis sektorius, be kita ko, skatinant ilgalaikes sutartimis grįstas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina ES skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes tik jei, remiantis ekonominio veiksmingumo analize, nėra kitų, mažiau sąnaudų reikalaujančių ir mažiau rizikingų, galimybių; ragina ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atžvilgiu įgyvendinti veiksmingą apsaugos priemonių politiką, kad būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises;

40.

palankiai vertina pasiekimus telkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant užtikrinti sveikatos priežiūrą ir pagerinti galimybę gauti vaistų, ir siekiant vis labiau išnaudoti technologijų perdavimo besivystančioms šalims potencialą; rekomenduoja, kad ES lengvintų naujų bendradarbiavimo galimybių kūrimą, siekiant daugiau nei galimybės gauti vaistų užtikrinimas, kad būtų siekiama reformuoti neveikiančias sveikatos priežiūros sistemas besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad paramą vietos MVĮ ir mažosioms bei vidutinėms pramonės įmonėms galima sustiprinti ne tik naudojant finansines priemones, bet ir perduodant technologijas, kuriant pajėgumus, darniai plėtojant tiekėjus ir ryšius tarp įmonių;

41.

pabrėžia, kad svarbu panaikinti atotrūkį tarp švietimo sistemų ir esamos darbo rinkos besivystančiose valstybėse narėse; ragina Komisiją skatinti programas ir remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios apima visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, nuo mokyklų, universitetų, mokymo centrų iki privačiojo sektoriaus veikėjų, siekiant sudaryti mokymo ir švietimo, svarbaus rinkai, galimybes; ragina steigti dualinio profesinio mokymo institucijas, kuriose jaunimas, besimokantis pagal profesinės pameistrystės programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams profesijos aspektams, galėtų taip pat klausytis ir teorijos paskaitų specializuotose profesinėse mokyklose;

42.

pabrėžia, kad būtina stiprinti vyriausybių kaip reguliuotojų pajėgumų kūrimą, kad būtų galima sėkmingai pasiekti darnios plėtros;

43.

pabrėžia, kad bendradarbiaujant su įmonių sektoriumi reikia lankstaus požiūrio, pritaikyto ne tik remiantis planuotais rezultatais, bet kartu turint mintyje mastą, kuriuo vietos sąlygos yra palankios privačioms įmonėms ir investicijoms; rekomenduoja mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti diferencijuotą požiūrį; pažymi, kad investicijos ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas pagal darnaus vystymosi tikslų sektorius labai skiriasi skirtingose besivystančiose šalyse; ragina paramos teikėjus didžiąją savo paramos dalį mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijų būdu;

44.

palankiai vertina Komisijos komunikate dėl privataus sektoriaus ir plėtros nustatytus kriterijus, taikomus teikiant tiesioginę paramą privačiajam sektoriui; ragina nustatyti aiškiai apibrėžtus pagrindus, kuriais vadovaujantis būtų reglamentuojamos visos partnerystės su privačiuoju sektoriumi, tai galėtų būti pasiekta įgyvendinant gaires, kaip antai veiksmus, skirtus labai mažoms įmonėms, strategijas, pagal kurias būtų galima gauti paskolą ir įtraukti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupes, moteris ir jaunimą; šiomis priemonėmis būtų užtikrinama, kad laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, vystymosi veiksmingumo principų ir vystymosi politikos tikslų, visų pirma skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų; mano, kad bet koks sprendimas skatinti taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes naudojant derinimą besivystančiose šalyse turėtų būti pagrįstas išsamiu šių mechanizmų vertinimu poveikio vystymuisi, atskaitomybei ir skaidrumui aspektais ir praeityje įgyta patirtimi;

45.

yra susirūpinęs, kad ne visuomet yra nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas tikslingas viešųjų finansų panaudojimas; pabrėžia, kad projekto parengiamuoju etapu turi būti sutarta dėl išmatuojamų rezultatyvumo rodiklių, stebėsenos ir vertinimo mechanizmų, kartu užtikrinant, kad investuojant būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei skaidrumo ir kad viešasis sektorius mokėtų sąžiningą savo mokesčių dalį; pabrėžia rizikos vertinimo, skolos tvarumo, skaidrumo ir investicijų apsaugos svarbą; pabrėžia nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės oficialaus konsultacinio ir priežiūros vaidmens svarbą užtikrinant visišką atskaitomybę ir skaidrumą; rekomenduoja, kad besivystančioje šalyje, kurioje vykdomas vystymosi projektas, korporacijų piktnaudžiavimo aukoms būtų sudaromos galimybės veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir gauti kompensaciją;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad plėtros partnerystėje dalyvaujančios įmonės derintų savo veiklą su darnaus vystymosi tikslais ir laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principų bei juos gerbtų; tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; rekomenduoja, kad visos besivystančiose šalyse dirbančio s įmonės užtikrintų skaidrumo lygį, numatytą EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, susijusį su pagarba žmogaus teisėms, teigiamu indėliu į socialinę ir ekologinę gerovę besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis partnerėmis; pabrėžia, jog valstybės narės turi parengti nacionalinius planus, pagal kuriuos įgyvendintų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir visų pirma EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių;

47.

pabrėžia, kad, vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką, reikia atsižvelgti į besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, politinę ir ekonominę erdvę, kad prireikus būtų išlaikyti svarbūs importo tarifai ir skatinama kurti kvalifikacijos reikalaujančias deramas darbo vietas vietos gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse, kurios galėtų kurti didesnę nacionalinę pridėtinę vertę, didinti pramonės augimą, eksporto augimą ir įvairinimą, kurie yra pagrindinės ekonominio ir socialinio tobulėjimo sudedamosios dalys; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti taikyti konkrečias priemones, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelną, ir skatinti veiksmingą privataus sektoriaus srities ataskaitų teikimą pagal šalis, taip gerinant nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus ir sąžiningą konkurenciją;

48.

ragina ES remti vykstantį JT tarptautinio teisiškai privalomo teisės akto dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veiklos reglamentavimo atsižvelgiant į žmogaus teisių nuostatas rengimo procesą, nes šiame dokumente bus išdėstytos tarptautinių bendrovių prievolės žmogaus teisių srityje bei bendrovių prievolės valstybėms ir bus nustatytos veiksmingos nukentėjusiųjų teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai nacionalinė jurisdikcija aiškiai negali vykdyti veiksmingo tokių bendrovių baudžiamojo persekiojimo;

49.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad reikia puoselėti TDO padoraus darbo darbotvarkės strateginius ramsčius, kaip būdą, kuriuo sprendžiamos nelygybės ir socialinės atskirties problemos, visų pirma turint mintyje labiausiai marginalizuotus asmenis, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus ir neįgalius asmenis; pabrėžia, kad įmonės turi remti sąžiningą elgesį su darbuotojais ir užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą, kartu sudarant sąlygas konstruktyviems darbuotojų, vadovybės ir rangovų;

50.

ragina Europos institucijas ir įstaigas parengti aiškią, struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingumu grįstą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad, kartu su didesniu privačiojo sektoriaus vaidmeniu, svarbu plėtoti tinkamas apsaugos priemones ir institucinius pajėgumus;

51.

ragina ES ir valstybes nares parengti aiškią ir konkrečią strategiją siekiant užtikrinti, kad privačiajame sektoriuje būtų imamasi derinimo su besivystančių šalių nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės vystymosi prioritetais veiksmų;

52.

ragina ES lygmeniu įsteigti sektorių, daugiašales suinteresuotųjų subjektų platformas, kurios sutelktų privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, ekspertų grupes, šalių partnerių vyriausybes, paramos teikėjus, bendradarbiaujančias organizacijas, socialines įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus tam, kad būtų išsklaidytos abejonės ir pasitikėjimo tarp partnerių stoka, taip pat išspręstos problemos, neplanuotai kylančios dėl bendrų vystomosios pagalbos priemonių; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų ES delegacijų atitinkamose šalyse kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį; pažymi, kad Komisijos pasiūlymas stiprinti esamas sistemas, pvz., vystymosi politikos forumą, yra žingsnis teisinga kryptimi;

53.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisijai aiškiai parodytų ES dotacijų suderinto finansavimo projektams pridėtinę vertę finansiniu ir vystymosi aspektais; pritaria Komisijos ketinimui išplėsti derinimo taikymo sritį ir įtraukti ne vien tik infrastruktūrą, bet ir kitas sritis, kaip antai tvarus žemės ūkis, socialiniai sektoriai ir vietos privačiojo sektoriaus plėtra, jei Komisija pateiks įtikinamus argumentus; vis dėlto reikalauja, kad visos derinimo operacijos visiškai atitiktų vystymosi veiksmingumo principus, kaip antai atsakomybė už rezultatus, atskaitomybė ir skaidrumas, užtikrinant, kad šiomis operacijomis būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų; ragina Komisiją įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo sistemą ir stiprinti savo valdymo pajėgumus, susijusius su derinimo projektais, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina Komisiją demokratizuoti ES derinimo platformos ir regioninių derinimo priemonių valdymo struktūrą, tinkamai bendradarbiaujant su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu, įskaitant šalių partnerių vyriausybes, nacionalinius parlamentus, privataus sektoriaus subjektus, profesines sąjungas ir vietos bendruomenes; ragina Komisiją griežtinti kriterijus, taikomus skiriant pagalbos dotacijas ir nustatant jų sumas, taip pat išsamiai nurodyti kiekvieno savo projekto derinimo pridėtinę vertę;

54.

ragina išplėsti dabartinius EIB išorės skolinimo įgaliojimus norint stiprinti jo vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi ir, visų pirma, aktyviau dalyvauti naujos privačiojo sektoriaus strategijos įgyvendinime vykdant derinimą, bendrai finansuojant projektus ir vietos privačiojo sektoriaus plėtrą; be to, ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės partnerystėse ir projektuose, susijusiuose su EIB; primena, kad pagrindinis EIB finansavimo operacijų, vykdomų taikant Sąjungos EIB paskoloms besivystančiose šalyse suteikiamas garantijas, tikslas turėtų būti mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą; ragina EIB ir kitas valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas užtikrinti, kad įmonės, gaunančios jų paramą, nedalyvautų mokesčių slėpimo veikloje;

55.

ragina Komisiją užtikrinti, kad partnerystės ir paskolos privačiajam sektoriui mažas pajamas gaunančiose šalyse ir nestabiliose valstybėse būtų susietos su tiesioginėmis dotacijomis pilietinės visuomenės organizacijoms ir suderintos su atitinkamų šalių vystymosi prioritetais, kad būtų užtikrintas piliečių dalyvavimas ir būtų inicijuoti procesai, kuriuose dalyvauja daugybė suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžia ir profesinės sąjungos;

56.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visų ES delegacijų nariai būtų apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai, pasirengę aktyviai prisidėti ir įgyvendinti partnerystes su privataus sektoriaus subjektais; atkreipia dėmesį į tai, kad įsipareigojimas paspartinti EIB biurų steigimą toje pačioje vietoje, kaip ES delegacijos, yra žingsnis tinkama linkme; ragina Komisiją taikyti šios srities valstybių narių, į kurių ambasadas privataus sektoriaus subjektai paprastai kreipiasi pirmiausia, geriausią praktiką;

57.

ragina Komisiją labiau įsipareigoti panaudojant savo politinę įtaką bei įgyvendinant politinio dialogo su šalių partnerių vyriausybėms ir vietos valdžios institucijoms galimybes siekti pagerinti sąveiką su privačiuoju sektoriumi ir sudaryti jai palankesnes sąlygas; pabrėžia, kad šalies strategijos dokumentai, nacionalinės orientacinės programos ir parama biudžetui gali būti vertingiausios priemonės inicijuojant verslo aplinkos reformas šalyse partnerėse ir skatinant jų vidaus industrializaciją; rekomenduoja ES pritarti UNCTAD investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų planui; atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas ir toliau yra ryžtingas ir sudėtingas siekis ir šių partnerysčių sėkmę taip pat priklauso nuo palankių sąlygų, kuriomis jos veikia;

58.

pabrėžia, kad už efektyvius bendrus veiksmus atsakingi ne vien tik paramos teikėjai ir susijusios įmonės, bet ir šalių partnerių vyriausybės; ragina ES stengtis stiprinti šalių partnerių pajėgumų kūrimą siekiant įvertinti, kada įsijungti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus; pabrėžia, kad geras valdymas, teisinė valstybė, verslo reformų sistema, kovos su korupcija priemonės, viešųjų finansų valdymas ir veiksmingos viešosios institucijos yra labai svarbios investicijoms, inovacijoms ir privačiojo sektoriaus plėtrai;

59.

ragina daugiau dėmesio skirti pagalbos teikėjų koordinavimui ir bendram programavimui gerinti, taip pat sutelkti dėmesį į išmatuojamus rezultatus ir vystymosi rezultatus tam, kad kuo labiau padidėtų ES vystymosi politikos poveikis ir būtų užtikrinta visiška atskaitomybė už vystymosi išlaidas;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD), Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijai (UNIDO) ir Aukšto lygio komisijai vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimu.