(1)

užkrečiamosios gyvūnų ligos ir būtinos šių ligų kontrolės priemonės gali turėti pražūtingo poveikio atskiriems gyvūnams, jų populiacijoms, gyvūnų laikytojams ir ekonomikai ir gali turėti didelę įtaką visuomenės sveikatai ir maisto saugai ; [2 pakeit.]

(2)

kaip parodė nesena patirtis, užkrečiamosios gyvūnų ligos taip pat gali daryti didelį poveikį visuomenės sveikatai ir maisto saugai , pvz., paukščių gripo ir salmoneliozės atveju; [3 pakeit.]

(3)

be to, dėl sąveikos neigiamas poveikis gali būti daromas biologinei įvairovei, klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams. Klimato kaita gali turėti įtakos naujų ligų atsiradimui, jau egzistuojančių ligų paplitimui ir ligų sukėlėjų bei užkrato pernešėjų, įskaitant užkrečiančiuosius laukinę gyvūniją, geografiniam pasiskirstymui;

(3a)

tinkama užkrečiamųjų gyvūnų ligų, taip pat ir zoonozinių ligų, kontrolė yra būtina sąlyga bendrosios rinkos veikimui prekybos gyvais gyvūnais, gyvūniniais produktais ir maistu srityje; [4 pakeit.]

(4)

siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų ir visuomenės sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą ir padidinti našumą, reikėtų nustatyti Sąjungos lygmens gyvūnų sveikatos taisykles. Šios taisyklės, inter alia, yra būtinos siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ir išvengti infekcinių ligų plitimo;

(4a)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriais užtikrinama, kad su jais būtų elgiamasi humaniškai ir kad būtų vengiama be reikalo sukelti jiems skausmą ir kančią. Šios taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais ir gali pagerinti gyvūnų sveikatą; [5 pakeit.]

(5)

dabartinę Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktų sistemą sudaro įvairūs susieti ir tarpusavyje susiję pagrindiniai aktai, kuriais nustatomos su skirtingų rūšių gyvūnais susijusios sveikatos taisyklės, taikomos ES vidaus prekybai, gyvūnų ir produktų įvežimui į Sąjungą, ligų likvidavimui, veterinarinei kontrolei, pranešimams apie ligas ir finansinei paramai, tačiau trūksta vienos bendros teisinės sistemos, kuria būtų nustatyti suderinti visam sektoriui taikomi principai;

(5a)

siekiant užtikrinti didžiausią Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktų aiškumą, taip pat teisingą ir visišką jų taikymą, būtina nustatyti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kurie bus priimti įgyvendinant esamą reglamentą, organizavimo kriterijų ir principą; [6 pakeit.]

(6)

Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“, buvo išdėstyta 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Strategijos tikslas – skatinti gyvūnų sveikatą skirti daugiau dėmesio skiriant prevencinėms priemonėms, ligų priežiūrai, ligų kontrolei ir moksliniams tyrimams, siekiant mažinti gyvūnų ligų atvejų skaičių ir kuo labiau sumažinti kilusių protrūkių poveikį. Joje siūloma priimti „vieningą ir supaprastintą gyvūnų sveikatą reglamentuojančią sistemą“, kuri atitiktų tarptautinius standartus ir pagal kurią būtų tvirtai įsipareigota laikytis aukštų gyvūnų sveikatos standartų; [7 pakeit.]

(7)

šio reglamento tikslas – įgyvendinti toje Gyvūnų sveikatos strategijoje numatytus įsipareigojimus bei viziją, įskaitant principą „viena sveikata“, ir konsoliduoti bendros Sąjungos gyvūnų sveikatos politikos teisinį pagrindą, nustačius vieną, supaprastintą ir lanksčią gyvūnų sveikatą reglamentuojančią sistemą;

(7a)

Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos pabrėžiama, kad reikia imtis bendrų pastangų siekiant spręsti prevencijos ir biologinio saugumo priemonių klausimą, nes kai kurie užkrečiami patogenai gali lengvai plisti iš vieno ūkio į kitą; [8 pakeit.]

(8)

gyvūnai gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis arba neinfekcinėmis ligomis. Daugelį ligų galima išgydyti, jos turi poveikio tik atskiriems susijusiems gyvūnams arba jomis neužsikrečia kiti gyvūnai ar žmonės. Vis dėlto, užkrečiamosios ligos gali turėti ir didesnės įtakos gyvūnų ar visuomenės sveikatai, o jų poveikis gali būti pastebimas visoje populiacijoje. Šiame reglamente nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti taikomos tik toms pastarosioms ligoms;

(9)

nustatant tas gyvūnų sveikatos taisykles itin svarbu išnagrinėti ryšį tarp gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos, aplinkos, maisto ir pašarų saugos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu saugumo, taip pat ekonominių, socialinių, ir kultūrinių aspektų ir ypač gyvūnų gerovės, atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų gerovė ir gyvūnų sveikata priklauso viena nuo kitos ; [9 pakeit.]

(10)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (3) tuometinės Europos bendrijos vardu patvirtinta tų klausimų dalis, kuri priklauso Europos bendrijos kompetencijai: Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartis ir taip pat jos 1, 2 bei 3 prieduose pateiktos sutartys, į kurias įtraukta Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFP sutartis). SFP sutartimi reglamentuojamas žmogaus, gyvūno ar augalo gyvybei ar sveikatai apsaugoti reikalingų priemonių naudojimas, kad jos nebūtų šališkai ar nepagrįstai taikomos PPO narėms. Nustačius tarptautinius standartus, jais remtis privaloma. Vis dėlto, narės turi teisę nustatyti savo atitinkamus standartus, jei tokie standartai pagrįsti moksliniais įrodymais;

(11)

kiek tai susiję su gyvūnų sveikata, SFP sutartyje remiamasi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) standartais dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų vykdant tarptautinę prekybą. Siekiant sumažinti prekybos sutrikimo riziką, ES gyvūnų sveikatos priemonėmis turėtų būti siekiama tinkamo konvergencijos OIE standartams lygio;

(12)

ypatingomis aplinkybėmis, kai kyla didelė rizika gyvūnų ar visuomenės sveikatai, tačiau išlieka mokslinio pobūdžio abejonių, SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalimi, kuri buvo išdėstyta 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo, leidžiama tą sutartį pasirašiusiai šaliai priimti laikinąsias priemones, pagrįstas turima susijusia informacija. Susidarius tokioms aplinkybėms, PPO narė privalo gauti papildomos informacijos, būtinos objektyvesniam rizikos vertinimui atlikti, ir peržiūrėti priemonę per pagrįstą laikotarpį;

(13)

rizikos vertinimas, kuriuo remiantis pagal šį reglamentą nustatomos priemonės, turėtų būti pagrįstas turimais moksliniais įrodymais ir atliktas nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai. Taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (4) įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos nuomones;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, (5) nustatytos visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos tam tikriems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kad būtų išvengta šių produktų keliamos rizikos visuomenės ir gyvūnų sveikatai, ji būtų sumažinta ir ypač kad būtų užtikrinta maisto ir pašarų grandinės sauga. Siekiant išvengti Sąjungos teisės aktų nuostatų pasikartojimo, šį reglamentą reikėtų taikyti šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams tik tuo atveju, kai Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nenustatytos konkrečios taisyklės ir kai kyla rizikos gyvūnų sveikatai. Pavyzdžiui, Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 nenustatyta, kaip tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius taikant ligų kontrolės priemones, tad šie klausimai tinkamai reglamentuojami šiame reglamente;

(15)

be to, su užkrečiamomis gyvūnų ligomis, įskaitant tas ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės (zoonozėmis), susijusios konkrečios taisyklės jau nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001 (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 (8), o konkrečios taisyklės, susijusios su ligomis, kuriomis gali užsikrėsti žmonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB (9). Tie aktai turėtų toliau galioti priėmus šį reglamentą. Atitinkamai, kad nebūtų kartojamos Sąjungos teisės aktų nuostatos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms zoonozėms, kurios dar nereglamentuojamos tuose kituose Sąjungos aktuose nustatytomis konkrečiomis taisyklėmis;

(16)

ligos, kuriomis užsikrečia laukinių gyvūnų populiacijos, gali turėti neigiamo poveikio žemės ūkio ir akvakultūros sektoriams, visuomenės sveikatai, aplinkai ir biologinei įvairovei. Todėl tikslinga, kad tokiais atvejais šis reglamentas būtų taikomas laukiniams gyvūnams, kurie gali užsikrėsti tomis ligomis ir jas pernešti;

(17)

gyvūnų ligos plinta ne tik per tiesioginį gyvūnų sąlytį arba gyvūnų ir žmonių sąlytį. Jos taip pat toliau plinta per vandens ir oro sistemas, užkrato pernešėjus, kaip antai vabzdžiai, arba sėklą, kiaušialąstes ir embrionus, naudojamus dirbtiniam dauginimui, kiaušinėlių donorystei ar vykdant embrionų perkėlimą. Ligų sukėlėjų taip pat gali būti maiste ar kituose gyvūniniuose produktuose – odoje, kailyje, plunksnose, raguose ir kituose iš gyvūno kūno gautoje medžiagoje. Be to, ligų sukėlėjus gali platinti įvairūs kiti objektai, kaip antai transporto priemonės, įranga, pašariniai augalai, šienas ir šiaudai. Taigi veiksmingos gyvūnų sveikatos taisyklės turi apimti visus infekcijos plitimo kelius ir susijusias medžiagas;

(18)

gyvūnų ligos gali daryti neigiamą poveikį laukinių gyvūnų rūšių pasiskirstymui, o tai gali pakenkti biologinei įvairovei. Todėl gyvūnų ligas sukeliantys mikroorganizmai gali būti laikomi invazinėmis svetimomis rūšimis, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijoje. Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis taip pat atsižvelgiama į biologinę įvairovę, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tų rūšių gyvūnams, įskaitant apibrėžtąsias kaip invazinės gyvūnų rūšys, ir ligų sukėlėjams, kurie perduoda šiame reglamente nurodytas ligas arba yra jomis užsikrėtę;

(19)

Sąjungos teisės aktuose, priimtuose anksčiau nei šis reglamentas, nustatytos atskiros gyvūnų sveikatos taisyklės sausumos ir vandens gyvūnams. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (10) nustatytos konkrečios vandens gyvūnams taikomos taisyklės. Vis dėlto dažniausiai pagrindiniai gero gyvūnų sveikatos valdymo ir tinkamos gyvulininkystės principai taikomi abiejų rūšių gyvūnų grupėms. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tiek sausumos, tiek vandens gyvūnams ir, jei taikytina, jame turėtų būti suderintos tos gyvūnų sveikatos taisyklės. Vis dėlto, dėl tam tikrų aspektų, ypač susijusių su ūkių registravimu ir patvirtinimu, taip pat gyvūnų atsekamumu ir perkėlimu Sąjungoje, šiame reglamente laikomasi praeityje priimto požiūrio, pagal kurį nustatyti skirtingi gyvūnų sveikatos taisyklių rinkiniai sausumos ir vandens gyvūnams, atsižvelgiant į skirtingą jų aplinką ir atitinkamai skirtingus sveikatos apsaugos reikalavimus; [10 pakeit.]

(20)

Sąjungos teisės aktuose, priimtuose anksčiau nei šis reglamentas, ypač Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (11), taip pat nustatytos pagrindinės gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos kitų rūšių gyvūnams, nereglamentuojamiems kitais Sąjungos aktais, kaip antai ropliams, varliagyviams, jūros žinduoliams ir kitiems, kurie nėra vandens ar sausumos gyvūnai, kaip apibrėžta šiame reglamente. Paprastai tokių rūšių gyvūnai nekelia didelės rizikos žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai, todėl taikomos tik kelios gyvūnų sveikatos taisyklės, jei tokios nustatytos. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir sąnaudų, šiame reglamente turėtų būti laikomasi praeityje priimto požiūrio, t. y., turėtų būti pateiktas išsamių gyvūnų sveikatos taisyklių, taikomų tokių gyvūnų perkėlimui ir jų produktų vežimui, teisinis pagrindas, kurio reikia laikytis, jei to reikalauja susijusi rizika;

(21)

namų ūkiuose laikomi gyvūnai augintiniai, įskaitant dekoratyvinius vandens gyvūnus nekomerciniuose dekoratyviniuose akvariumuose, esančiuose patalpose arba lauke, paprastai kelia mažesnę riziką sveikatai, palyginti su kitais platesnio masto gyvūnų laikymo ar perkėlimo būdais, įprastais žemės ūkio sektoriuje. Todėl netikslinga, kad bendrieji registravimo, duomenų saugojimo ir perkėlimo Sąjungoje reikalavimai būtų taikomi tokiems gyvūnams, nes tai sudarytų nepagrįstą administracinę naštą ir sąnaudas. Todėl registravimo ir duomenų saugojimo reikalavimai neturėtų būti taikomi gyvūnų augintinių laikytojams. Be to, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, taikomos gyvūnų augintinių perkėlimui Sąjungoje nekomerciniais tikslais;

(22)

priede būtina išvardyti kai kurioms apibrėžtoms gyvūnų grupėms, kurioms šiame reglamente nustatytos specialios gyvūnų sveikatos taisyklės, priklausančias rūšis dėl tokios grupės dydžio. Tokia yra poranagių žinduolių, priskiriamų prie kanopinių gyvūnų, grupė. Ateityje šis sąrašas turėtų būti keičiamas, atsižvelgiant į su taksonomija susijusius pokyčius, mokslo pažangą ar moksliniais įrodymais pagrįstus techninius atnaujinimus. Taip pat dėl visuomenės raidos ar pakitusių gyvūnų augintinių laikymo įpročių gali reikėti pritaikyti gyvūnų augintinių rūšių sąrašą, ypač tais atvejais, kai šie gyvūnai perduoda ligas. Todėl, siekiant atsižvelgti į minėtus pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gyvūnų augintinių ir kanopinių gyvūnų sąrašų, nustatytų šio reglamento I ir II prieduose;

(23)

ne visoms užkrečiamosioms gyvūnų ligoms įmanoma ar reikia užkirsti kelią ir ne visas jas įmanoma ar reikia kontroliuoti reguliavimo priemonėmis, pavyzdžiui, jei liga yra per daug išplitusi, jei nėra diagnostikos priemonių arba jei privačiojo sektoriaus atstovai gali nustatyti priemones ir kontroliuoti ligą patys. Reguliavimo priemonės, kuriomis užkertamas kelias užkrečiamosioms gyvūnų ligoms ir jos kontroliuojamos, gali turėti rimtų ekonominių pasekmių susijusiems sektoriams ir sutrikdyti prekybą. Todėl itin svarbu, kad tokios priemonės būtų taikomos tik proporcingai ir kai būtina, pvz., kai liga kelia arba įtariama, kad gali kelti didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai;

(24)

be to, kiekvienai užkrečiamajai gyvūnų ligai taikomos prevencinės ir kontrolės priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečių poreikių, atsižvelgiant į specifinį epidemiologinį ligos pobūdį ir jos pasekmes. Todėl su prevencija ir kontrole susijusios ir kiekvienai šių ligų taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į konkrečią ligą ir būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingas regionines sąlygas ; [11 pakeit.]

(25)

užkrečiamųjų gyvūnų ligų atveju ligos būklė yra paprastai susijusi su infekcijos klinikiniu arba patologiniu pasireiškimu. Vis dėlto, taikant šį reglamentą, kurio tikslas – kontroliuoti tam tikrų užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimą ir jas likviduoti, reikėtų nustatyti platesnę ligos apibrėžtį, kad ji apimtų kitus ligos sukėlėjo pernešėjus;

(26)

kai kurios užkrečiamosios gyvūnų ligos lengvai neplinta ir neperduodamos kitiems gyvūnams ar žmonėms, todėl nedaro didelės ekonominės žalos ar žalos biologinei įvairovei. Taigi jos nekelia rimtos grėsmės gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje ir todėl to pageidaujant joms gali būti taikomos nacionalinės taisyklės;

(27)

kiek tai susiję su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis, kurioms netaikomos Sąjungos lygmens priemonės, bet kurios turi ekonominės svarbos vietos privačiajam sektoriui, to sektoriaus atstovai padedant valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų imtis veiksmų tokių ligų prevencijos arba kontrolės srityje, pavyzdžiui, nustatydami savireguliacijos priemones arba parengdami veiklos gaires;

(28)

priešingai nei 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse aprašytų užkrečiamųjų gyvūnų ligų atveju, labai užkrečiamos ligos gali lengvai plisti į kitas šalis ir, jei jos yra ir zoonozės, gali taip pat turėti poveikio visuomenės sveikatai ir maisto saugai. Taigi šis reglamentas turėtų būti taikomas labai užkrečiamoms gyvūnų ligoms ir zoonozėms;

(29)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai – Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas – nurodytame 5 veiksme pabrėžiamas prevencinis šio reglamento vaidmuo ir vėlesnis tikėtinas antibiotikų naudojimo gyvūnuose sumažinimas. Mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, į kurias jie anksčiau reaguodavo, didėja. Dėl šio atsparumo infekcinių ligų, kuriomis užsikrėtę žmonės ir gyvūnai, gydymas tampa sudėtingesnis. Todėl atsparumą antimikrobinėms medžiagoms išvysčiusius mikroorganizmus reikėtų traktuoti kaip užkrečiamąsias ligas ir jie turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(30)

su kai kuriomis ligomis ar rūšimis susiję nauji pavojai gali kilti visų pirma dėl klimato kaitos, su aplinka, gyvulininkyste, ūkininkavimo tradicijomis susijusių pokyčių, taip pat dėl visuomenės raidos , ekonominių santykių ir tarpusavio prekybos Sąjungoje ir už jos ribų pokyčių . Tokios ligos, kurios šiuo metu paplitusios teritoriniu požiūriu ribotose zonose, jeigu nebus visiškai išnaikintos, galėtų išplisti ir sukelti žalos didesnių teritorijų ekonomikai. Be to, M m okslo pažanga gali padėti įgyti naujų su dabartinėmis ligomis susijusių žinių ir padidinti informuotumą apie jas. Be to Kita vertus , šiuo metu svarbios ligos ir rūšys ateityje gali tapti ne tokios reikšmingos. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų būti plati ir jame nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos didelį poveikį visuomenei darančioms ligoms. Remiama Europos Komisijos, OIE atliko tyrimą „Prioritetinių gyvūnų ligų sąrašo sudarymas ir suskirstymas į kategorijas, įskaitant žmonėms perduodamas ligas“ ir sukūrė prioritetų nustatymo ir ligų suskirstymo į kategorijas sistemą ir tam tikslui įgyvendinti skirtą priemonę. Šiuo reglamentu reikėtų įtraukti tokį požiūrį į Sąjungos teisės aktus; [12 pakeit.]

(31)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų Sąjungoje įgyvendinimo sąlygas, būtina sudaryti suderintą užkrečiamųjų gyvūnų ligų sąrašą (toliau – į sąrašą įtrauktos ligos)) , kuris būtų išdėstytas lentelėje, pateiktoje šio reglamento priede . Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti tokį sąrašą iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus . Taigi Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tokiam sąrašui sudaryti deleguoti Komisijai ; [13 pakeit.]

(32)

ateityje gali atsirasti naujų ligų, kurios gali kelti didelę riziką visuomenės ar gyvūnų sveikatai ir turėti didelio poveikio sveikatai, ekonomikai ar aplinkai. Įvertinus tokias ligas ir, jei reikia, priėmus laikinas neatidėliotinas priemones, gali reikėti reaguoti skubiai ir įtraukti tokias ligas į minėtą sąrašą. Todėl šiais tinkamai pagrįstais atvejais, kai kyla rizika visuomenės ar gyvūnų sveikatai, Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal skubos procedūrą;

(33)

į sąrašą įtrauktos ligos valdomos taikant skirtingus metodus. Dėl kai kurių labai užkrečiamų ligų, kurių Sąjungoje šiuo metu nėra, reikia nustatyti privalomas priemones, kad tik atsiradusios tos ligos būtų nedelsiant likviduotos. Būtina privalomai ar savanoriškai likviduoti tas ligas, kurios jau gali būti paplitusios kai kuriose Sąjungos dalyse. Abiem atvejais tikslinga apriboti gyvūnų perkėlimą ir produktų vežimą, pvz., drausti juos perkelti ir vežti į užkrėstas teritorijas ir iš jų arba prieš perkeliant ir vežant tiesiog atlikti tyrimus. Kitais atvejais galbūt tikslinga tik prižiūrėti ligos plitimą, nesiimant papildomų priemonių. Tai visų pirma būtų taikoma naujos ligos, apie kurią neturima daug informacijos, atveju;

(34)

reikėtų apibrėžti kriterijus, siekiant užtikrinti, kad sprendžiant, kurios užkrečiamosios gyvūnų ligos turėtų būti įtrauktos į pagal šį reglamentą sudarytą sąrašą, būtų nagrinėjami visi svarbūs aspektai, ir siekiant nustatyti reglamente nurodytų ligos prevencijos ir kontrolės taisyklių tinkamumą skirtingoms į sąrašą įtrauktoms ligoms, kad būtų garantuotas darnumas ir nuoseklumas. Siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą bei susijusių tarptautinių standartų raidą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl galimų tų kriterijų pakeitimų;

(35)

šiame reglamente išdėstytos konkrečios užkrečiamosios gyvūnų ligos prevencijos ir kontrolės taisyklės turėtų būti taikomos tų rūšių gyvūnams, kurie gali perduoti susijusią ligą, tiek būdami imlūs tai ligai, tiek pernešdami užkratą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Todėl būtina sudaryti suderintą sąrašą , kuris būtų išdėstytas lentelėje, pateiktoje šio reglamento priede, ir į jį įtraukti tas rūšis, kurioms Sąjungos lygmeniu reikėtų taikyti konkrečioms į sąrašą įtrauktoms ligoms nustatytas priemones (toliau – „į sąrašą įtrauktos rūšys“), todėl Komisijai . Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti tokį sąrašą iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tokiam sąrašui sudaryti deleguoti Komisijai ; [14 pakeit.]

(36)

kiekvienos į sąrašą įtrauktos ligos atveju reikėtų darniai ir nuosekliai taikyti šiame reglamente pateiktas skirtingos kategorijos konkrečias ligų prevencijos ir kontrolės priemones, remiantis į sąrašą įtrauktos ligos svarba ir poveikio mastu, jos pasiskirstymu, paplitimu ir sergamumu ta liga Sąjungoje , taip pat jos plitimo rizika bei atsižvelgiant į tos į sąrašą įtrauktos ligos prevencijos ir kontrolės priemonių prieinamumą; [15 pakeit.]

(37)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento nuostatų dėl į sąrašą įtrauktoms ligoms taikomų prevencijos ir kontrolės priemonių, įgyvendinimo sąlygos, būtina nustatyti ir sąraše išdėstyti , kaip taikyti šiame reglamente nurodytas taisykles į sąrašą įtrauktoms ligoms Sąjungos lygmeniu. Todėl Komisijai Toks sąrašas turėtų būti suteikti įgyvendinimo pateikiamas ir atnaujinamas šio reglamento priede esančioje lentelėje. Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai nustatyti, kurioms į priimti tokį sąrašą įtrauktoms ligoms turi iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus turėtų būti taikomos kurios taisyklės deleguoti Komisijai ; [16 pakeit.]

(38)

veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai gali geriausiai stebėti ir užtikrinti gyvūnų, už kuriuos jie atsakingi, sveikatos būklę ir produktų sveikumą. Todėl jiems turėtų būti nustatyta pirminė atsakomybė įgyvendinti priemones, skirtas užkirsti kelią ligai plisti tarp gyvūnų ir produktų, už kuriuos jie atsakingi, ir kontroliuoti tą plitimą , ir jie turėtų kiekvienas atskirai ir visi kartu prisidėti prie geresnės gyvūnų sveikatos praktikos skatinimo ; [17 pakeit.]

(39)

biologinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių prevencijos būdų, kuriuos gali taikyti veiklos vykdytojai ir kiti dirbantieji su gyvūnais, kad būtų užkirstas kelias užkrečiamosioms gyvūnų ligoms patekti į gyvūnų populiaciją, vystytis joje ir plisti iš jos. Biologinio saugumo reikšmė taip pat pripažinta poveikio vertinime, atliktame siekiant priimti ES gyvūnų sveikatos teisės aktą, ir konkrečiai įvertintas galimas poveikis. Siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojų, gyvūnų ūkio darbuotojų ir gyvūnų augintinių laikytojų taikomos biologinio saugumo priemonės būtų pakankamai lanksčios, pritaikytos prie gamybos rūšies ir susijusių gyvūnų rūšių bei kategorijų, ir kad jomis būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir techninius pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų ir išsamesnių biologinio saugumo reikalavimų;

(40)

biocidiniai produktai, kaip antai dezinfekavimo priemonės, skirtos veterinarinei higienai užtikrinti arba naudoti maisto ir pašarų vietose, insekticidai, repelentai ar rodenticidai gali būti svarbūs įgyvendinant biologinio saugumo strategijas tiek ūkiuose, tiek vežant gyvūnus. Todėl jie turi būti laikomi biologinio saugumo dalimi;

(41)

žinios apie gyvūnų sveikatą, įskaitant žinias apie ligų simptomus, ligų pasekmes, galimus prevencijos būdus, įskaitant biologinį saugumą, gydymą ir kontrolę, yra išankstinė veiksmingo gyvūnų sveikatos valdymo sąlyga; tos žinios taip pat yra būtinos siekiant anksti nustatyti gyvūnų ligas. Todėl, jei taikytina, veiklos vykdytojai ir kiti gyvūnų ūkio darbuotojai turėtų įgyti tokių žinių. Tų žinių įgijimo būdai gali būti skirtingi, pavyzdžiui: formalusis švietimas, taip pat žemės ūkio sektoriaus ūkių konsultavimo sistema arba neformalus mokymas, prie kurio daug prisidėti gali nacionalinės ir Europos ūkininkų organizacijos ir kitos organizacijos. Šie alternatyvūs minėtų žinių įgijimo būdai taip pat turėtų būti pripažinti šiame reglamente . Analogiškai, bet atsižvelgiant į kitokią jų poziciją ir atsakomybės lygmenis, šias nuostatas galima taikyti ir gyvūnų augintinių laikytojams; [18 pakeit.]

(42)

veterinarijos gydytojai ir vandens gyvūnų sveikatos specialistai iš esmės prisideda prie visų gyvūnų sveikatos valdymo aspektų, tad šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendrosios taisyklės dėl jų vaidmens ir atsakomybės;

(43)

veterinarijos gydytojų išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija užtikrina, kad jie įgijo žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų, inter alia, ligoms diagnozuoti ir gyvūnams gydyti. Be to, dėl istorinių priežasčių arba dėl vandens gyvūnų ligas gydančių veterinarijos gydytojų trūkumo kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja specializuota profesija – vandens gyvūnų sveikatos specialistas. Tradiciškai šie specialistai nėra veterinarijos gydytojai, tačiau jie gydo vandens gyvūnus. Todėl šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į tų valstybių narių sprendimą pripažinti minėtą profesiją. Tokiais atvejais vandens gyvūnų sveikatos specialistų atsakomybė ir prievolės, susijusios su specifine jų darbo sritimi, turėtų būti tos pačios kaip veterinarijos gydytojų. Šis požiūris atitinka išdėstytąjį OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

(44)

siekiant užtikrinti, kad pagal šį reglamentą veiklą vykdantys veterinarijos gydytojai ir vandens gyvūnų sveikatos specialistai yra pakankamai kvalifikuoti ir dalyvauja tinkamuose mokymuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl jų kvalifikacijos ir mokymo;

(45)

valstybės narės ir ypač už gyvūnų sveikatą atsakingos kompetentingos institucijos yra vieni pagrindinių užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės srities veiklą vykdančių veikėjų. Kompetentinga už gyvūnų sveikatą atsakinga institucija, išduodama gyvūnų sveikatos sertifikatus, atlieka svarbų vaidmenį ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės priemonių, nenumatytų atvejų planavimo, informuotumo apie ligas didinimo srityse, taip pat lengvinant gyvūnų perkėlimą ir vykdant tarptautinę prekybą. Kad galėtų atlikti šiuo reglamentu nustatytas savo pareigas, valstybės narės yra priklausomos nuo turimos galimybės savo teritorijose naudotis tinkamais finansiniais, infrastruktūros ir personalo ištekliais, įskaitant laboratorijų pajėgumą, mokslo žinias ir kitą susijusią praktinę patirtį;

(46)

dėl ribotų išteklių kompetentinga institucija ne visada gali įvykdyti visus veiksmus, kuriuos ji privalo atlikti pagal šį reglamentą. Todėl būtina nustatyti teisinį pagrindą, pagal kurį šie veiksmai būtų perduoti atlikti veterinarijos gydytojams ir kitiems kvalifikuotiems specialistams . Dėl tos pačios priežasties yra nepaprastai svarbu, kad šie veterinarijos gydytojai ir specialistai neturėtų interesų konfliktų. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos būtinos sąlygos bendrai taikyti ligų prevencijos ir kontrolės priemones visoje Sąjungoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų veiksmų atlikimo perdavimo veterinarijos gydytojams ir tinkamo jų mokymo; [19 pakeit.]

(47)

optimaliai valdyti gyvūnų sveikatą galima tik bendradarbiaujant su gyvūnų laikytojais, veiklos vykdytojais, veterinarijos gydytojais, gyvūnų sveikatos specialistais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir prekybos partneriais. Siekiant užtikrinti jų paramą, būtina aiškiai ir skaidriai parengti sprendimų priėmimo procedūras ir taikyti šiame reglamente nustatytas priemones. Todėl kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų veiksmų visuomenei informuoti, ypač kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad gyvūnai ar produktai gali kelti riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai , maisto saugai arba aplinkai ir kai toks atvejis yra visuotinės svarbos; [20 pakeit.]

(48)

siekiant išvengti ligų sukėlėjų paplitimo iš laboratorijų, institutų ir kitų įstaigų, tvarkančių ligų sukėlėjus, itin svarbu, kad jie imtųsi tinkamų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonių. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos saugos priemonės, taikytinos tvarkant ar vežant tokius ligų sukėlėjus, vakcinas ir kitus biologinius produktus. Ši prievolė taip pat turėtų būti nustatyta bet kuriam tokioje veikloje dalyvaujančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Siekiant užtikrinti, kad tų saugos standartų būtų laikomasi tvarkant labai užkrečiamas biologines medžiagas, vakcinas ir kitus biologinius produktus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl saugos priemonių tose laboratorijose, institutuose bei įstaigose ir ligų sukėlėjų vežimo;

(49)

siekiant veiksmingos ligų kontrolės, būtina anksti nustatyti ligą ir sukurti aiškią pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo grandinę. Siekiant reaguoti veiksmingai ir greitai, įtarus ar patvirtinus tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų protrūkius, apie tai turėtų būti nedelsiant pranešta veterinarijos gydytojams ir vandens gyvūnų sveikatos specialistams . Kartu būtina užtikrinti profesionalų požiūrį į pranešimų ir ataskaitų teikimą, kad būtų išvengta nepagrįstų įspėjimų dėl sveikatos kompetentingai institucijai. Todėl ta pranešimo prievolė turėtų būti nustatyta juridiniams ar fiziniams asmenims, siekiant užtikrinti, kad būtų pranešta apie visus ligų protrūkius visiems veiklos vykdytojams, gyvūnų specialistams ir gyvūnų augintinių laikytojams ; [21 pakeit.]

(50)

veterinarijos gydytojai atlieka pagrindinį vaidmenį tiriant ligas ir yra svarbi jungtis tarp veiklos vykdytojų ir kompetentingos institucijos. Todėl veiklos vykdytojas jiems turėtų pranešti apie anomalaus gaištamumo atvejus, kitas su pavojinga liga susijusias problemas arba be aiškios priežasties labai sumažėjusią produkcijos apimtį;

(51)

siekiant užtikrinti, kad tie pranešimai būtų teikiami efektyviai ir veiksmingai ir išaiškinti skirtingas aplinkybes, susijusias su anomalaus gaištamumo atvejais ir kitais pavojingų ligų požymiais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl kriterijų, kuriais nurodoma, kokiomis aplinkybėmis būtina teikti pranešimus, ir, prireikus, nustatomos tolesnio tyrimo metu taikytinos taisyklės.

(52)

kiek tai susiję su tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis, itin svarbu, kad Komisijai ir kitoms valstybėms narėms būtų nedelsiant apie jas pranešta. Toks pranešimas Sąjungoje leis kaimyninėms ar kitoms nukentėjusioms valstybėms narėms imtis atsargumo priemonių, kai jos pagrįstos. Siekiant užtikrinti vienodas tokio pranešimo Sąjungoje teikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(53)

kita vertus, nebūtina nedelsiant pranešti apie kai kurias ligas ir imtis su jomis susijusių veiksmų. Tokiais atvejais labai svarbu rinkti informaciją apie tų ligų pasireiškimą ir teikti ataskaitas, kad su liga susijusi padėtis būtų kontroliuojama ir prireikus būtų imtasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių. Šis ataskaitų teikimo reikalavimas taip pat gali būti taikomas dėl ligų, apie kurias būtina pranešti Sąjungoje, tačiau apie kurias reikia pateikti papildomos informacijos, siekiant įgyvendinti veiksmingas ligų prevencijos ir kontrolės priemones. Kad teisinga informacija ir duomenys, būtini siekiant užkirsti kelią kiekvienai konkrečiai ligai plisti arba tokią ligą kontroliuoti, būtų surinkti per tinkamą laikotarpį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atvejų, apie kuriuos reikia pranešti;

(54)

pagrindinis pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo tikslas – surinkti patikimus, skaidrius ir prieinamus epidemiologinius duomenis. Turėtų būtų įdiegta Sąjungos masto kompiuterinė informacinė sistema, skirta veiksmingai rinkti ir valdyti priežiūros duomenis į sąrašą įtrauktų ligų ir, prireikus, naujų ligų arba antimikrobinėms medžiagoms atsparių patogenų atveju. Įdiegus tą sistemą turėtų būti suteikta galimybė optimaliai pasinaudoti duomenimis, palengvintas keitimasis jais ir sumažinta administracinė našta kompetentingoms valstybių narių institucijoms, į vieną procesą sujungiant pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimą Sąjungoje ir tarptautiniu mastu (tai yra OIE duomenų bazė WAHIS/WAHID). Taip pat turėtų būti užtikrintas nuoseklumas su Direktyvos 2003/99/EB nuostatomis dėl keitimosi informacija;

(55)

siekiant užtikrinti vienodas taisyklių, susijusių su pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu Sąjungoje, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sudaryti sąrašą ligų, dėl kurių būtų taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės, susijusios su pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu Sąjungoje, ir parengti reikalingas procedūras, formatą, duomenis ir keitimąsi informacija dėl pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo;

(56)

priežiūra yra pagrindinis ligų kontrolės politikos elementas. Ją vykdant būtų anksti nustatomos užkrečiamosios gyvūnų ligos ir veiksmingai apie jas pranešama, taip sudarant sąlygas sektoriaus atstovams ir kompetentingai institucijai laiku įgyvendinti, jei įmanoma, ligų prevencijos ir kontrolės priemones ir likviduoti ligą. Be to, vykdant priežiūrą būtų teikiama informacija apie kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos gyvūnų sveikatos būklę, o tai padėtų įrodyti, kad teritorija neužkrėsta, ir palengvintų prekybą su trečiosiomis šalimis;

(57)

veiklos vykdytojai reguliariai stebi savo gyvūnus ir gali geriausiai nustatyti anomalaus gaištamumo atvejus ar kitų pavojingų ligų simptomus. Taigi vykdant priežiūrą veiklos vykdytojams tenka kertinis vaidmuo; jie – pagrindiniai kompetentingos institucijos vykdomos priežiūros dalyviai . Šiame reglamente taip pat reikėtų pripažinti svarbų medžiotojų vaidmenį stebint laukinių gyvūnų ligas, nes jie turi patirties ir žinių apie laukiniams gyvūnams būdingas ligas. Analogiškai medžiotojų asociacijos ir teisę medžioti turintys asmenys taip pat galėtų papildyti veiklos vykdytojų darbą stebint laukinius gyvūnus ; [22 pakeit.]

(58)

siekiant užtikrinti glaudų veiklos vykdytojų ir veterinarijos gydytojų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir papildyti veiklos vykdytojų vykdomą priežiūrą, ūkiuose, priklausomai nuo gamybos rūšies ir kitų svarbių veiksnių, turėtų būti atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai. Siekiant užtikrinti susijusiai rizikai proporcingą priežiūros lygį skirtingų rūšių ūkiuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokiems gyvūnų sveikatos patikrinimams taikomų kriterijų ir patikrinimų pobūdžio skirtingų rūšių ūkiuose;

(59)

labai svarbu, kad kompetentinga institucija įdiegtų į sąrašą įtrauktų ligų, kurių priežiūra būtina, priežiūros sistemą. Ji taip pat turėtų būti taikoma naujų ligų atveju, kai turėtų būti įvertinta galima tos ligos keliama rizika sveikatai ir surinkti epidemiologiniai duomenys tokiam vertinimui atlikti. Siekiant geriausiai panaudoti išteklius, informaciją reikėtų rinkti, ja dalytis ir ją naudoti kiek įmanoma efektyviau ir veiksmingiau;

(60)

priežiūros metodika, dažnumas ir intensyvumas turėtų būti pritaikomi prie kiekvienos konkrečios ligos ir atsižvelgiama į konkretų priežiūros tikslą, gyvūnų sveikatos būklę susijusiame regione ir papildomą veiklos vykdytojų vykdomą priežiūrą;

(61)

kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į ligos epidemiologinį pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius, gali reikėti įdiegti struktūrinę priežiūros programą. Tokiu atveju tikslinga, kad valstybės narės parengtų epidemiologiškai pagrįstas priežiūros programas. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl priežiūros plano, oficialaus protrūkių patvirtinimo kriterijų, tų ligų atvejų apibrėžčių ir priežiūros programoms taikomų reikalavimų, kiek tai susiję su jų turiniu, įtrauktina informacija ir taikymo laikotarpiu;

(62)

siekiant koordinuoti valstybių narių veiksmus ir užtikrinti, kad tos priežiūros programos derėtų su Sąjungos tikslais, jas reikėtų pateikti Komisijai ir informavimo tikslais – kitoms valstybės narėms. Be to, priežiūros programą įgyvendinanti valstybė narė taip pat turėtų teikti Komisijai reguliarias ataskaitas apie tos priežiūros programos rezultatus. Siekiant užtikrinti vienodas priežiūros programų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sudaryti ligų, dėl kurių būtų taikomos priežiūros programos, sąrašą ir parengti suderintas procedūras, formatą, duomenis ir keitimąsi informacija;

(63)

valstybės narės, kuriose nustatytos į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms būtina taikyti šiame reglamente nustatytas likvidavimo priemones, arba nežinoma, kad jose tų ligų nėra, turi įdiegti privalomo likvidavimo programas toms ligoms likviduoti, jei jų likvidavimas yra privalomas Sąjungoje, arba turėti galimybę įdiegti savanoriško likvidavimo programas toms ligoms likviduoti, jei jų likvidavimas Sąjungoje numatytas, bet nėra privalomas. Siekiant užtikrinti vienodas bendro taikymo sąlygas Sąjungoje, būtina nustatyti suderintus reikalavimus, taikomus tokioms privalomo arba savanoriško likvidavimo programoms. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ligų likvidavimas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ligų kontrolės strategijų tikslų, pagal privalomo arba savanoriško likvidavimo programas taikomų ligų kontrolės priemonių ir tokioms programoms nustatytų reikalavimų; [23 pakeit.]

(63a)

kita vertus, esama ligų, kurios kelia Sąjungos masto rūpestį, tačiau nebūtina reikalauti, kad valstybės narės jas likviduotų. Valstybės narės gali nustatyti savanoriškas šių ligų likvidavimo programas, jei nusprendžia, kad likvidavimas joms svarbus. Tokios savanoriškos likvidavimo programos būtų pripažįstamos Sąjungos mastu. Pagal tokias programas būtų reikalaujama įgyvendinti tam tikras atitinkamas ligos kontrolės priemones. Be to, programa suteiktų valstybei narei galimybę, gavus Komisijos patvirtinimą, reikalauti tam tikrų garantijų priimant gyvūnus iš kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, pvz., papildomai ištirti, ar gyvūnai neserga tam tikra liga, ir patikinimo, susijusio su šių tyrimų rezultatais, perkėlimo sertifikatuose. Sąjunga gali prisidėti prie valstybių narių programų finansavimo, jei liga nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012  (12) sąraše ir jei jos pateikia prašymą dėl finansavimo; [24 pakeit.]

(63b)

siekiant užtikrinti vienodas bendro taikymo sąlygas Sąjungoje, būtina nustatyti suderintus reikalavimus, taikomus tokioms privalomo arba savanoriško likvidavimo programoms. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ligų likvidavimas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ligų kontrolės strategijų tikslų, pagal privalomo arba savanoriško likvidavimo programas taikomų ligų kontrolės priemonių ir tokioms programoms nustatytų reikalavimų; [25 pakeit.]

(64)

siekiant užtikrinti vienodas ligų likvidavimo programų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tokių programų, ataskaitų bei veiklos rodiklių teikimo tvarką;

(65)

be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė paskelbti, kad visos jų teritorijos, zonos ar laikymo vietos neužkrėstos viena ar keletu į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms taikomos privalomo ar savanoriško likvidavimo programų taisyklės, siekiant apsisaugoti nuo tokių į sąrašą įtrauktų ligų patekimo iš kitų Sąjungos dalių ar kitų trečiųjų šalių, ar teritorijų. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta aiški suderinta procedūra, įskaitant būtinus neužkrėstos teritorijos statuso kriterijus. Siekiant užtikrinti vienodas neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo Sąjungoje sąlygas, būtina oficialiai patvirtinti tokį neužkrėstos teritorijos statusą; taigi įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti tokį statusą turėtų būti suteikti Komisijai;

(66)

OIE Sausumos ir vandens gyvūnų sveikatos kodeksuose (OIE kodeksai) apibrėžta skirstymo į laikymo vietas sąvoka. Anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos teisės aktuose ši sąvoka vartojama tik kalbant apie konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose nurodytus konkrečių rūšių gyvūnus ir ligas, pvz., paukščių gripą ir vandens gyvūnų ligas. Šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė laikymo vietų sistemą taikyti kitų rūšių gyvūnams ir ligoms. Siekiant nustatyti išsamias sąlygas, susijusias su laikymo vietų pripažinimu, patvirtinimo taisyklėmis ir jiems taikomais reikalavimais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus;

(67)

siekdamos informuoti prekybos partnerius ir palengvinti prekybą, valstybės narės turėtų viešai paskelbti apie savo neužkrėstą teritoriją, zonas ir laikymo vietas;

(68)

siekiant nustatyti išsamias neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokio statuso suteikimo kriterijų, įrodymų ligų nebuvimui pagrįsti, specialių ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, apribojimų, teiktinos informacijos, nukrypti leidžiančių nuostatų ir neužkrėstos teritorijos statuso išsaugojimo, sustabdymo, atšaukimo ar sugrąžinimo sąlygų;

(69)

siekiant užtikrinti vienodas procedūrų, taikomų neužkrėstos teritorijos statusui suteikti, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tas į sąrašą įtrauktas ligas, kurioms gali būti taikoma laikymo vietų sistema, ir išsamias taisykles dėl paraiškų teikimo ir keitimosi informacija formato;

(70)

nustačius visiškai neturinčią imuniteto ir tam tikroms į sąrašą įtrauktoms ligoms imlią gyvūnų populiaciją, būtina nuolat informuoti apie ligą ir būti jai pasirengus. Įrodyta, kad nenumatytų atvejų planai – itin svarbi priemonė sėkmingai kontroliuojant nenumatytus ligų atvejus praeityje. Siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti šia efektyvia ir veiksminga priemone nenumatytiems ligų atvejams kontroliuoti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nenumatytų atvejų planams taikomų išsamių reikalavimų ir sąlygų;

(71)

praeityje kilusios gyvūnų sveikatos krizės parodė konkrečių, išsamių ir greitai įgyvendinamų valdymo procedūrų, skirtų nenumatytiems ligų atvejams, naudą. Šios organizacinės procedūros turėtų užtikrinti greitą ir veiksmingą atsaką ir pagerinti visų susijusių šalių, ypač kompetentingų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, pastangų koordinavimą;

(72)

siekiant užtikrinti nenumatytų atvejų planų tinkamumą kritinėse situacijose, labai svarbu išbandyti sistemas ir patikrinti, kaip jos veikia. Tuo tikslu, jei įmanoma ir jei reikia, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti imituojamąsias pratybas, bendradarbiaudamos su kaimyninių valstybių narių ir trečiųjų šalių bei teritorijų kompetentingomis institucijomis;

(73)

siekiant užtikrinti vienodas nenumatytų atvejų planų ir imituojamųjų pratybų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tų planų ir pratybų praktinio įgyvendinimo taisykles;

(74)

veterinariniai vaistai, kaip antai vakcinos, hiperimuniniai serumai ir antimikrobinės medžiagos, yra svarbūs užkertant kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms ir jas kontroliuojant. Atlikus ES gyvūnų sveikatos teisės akto priėmimo poveikio vertinimą, pabrėžta visų pirma vakcinų, kaip gyvūnų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemonės, svarba;

(75)

tačiau taikant kai kurių užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolės strategijas būtina uždrausti arba apriboti tam tikrų veterinarinių vaistų naudojimą, nes jų naudojimas sumažintų tų strategijų veiksmingumą. Pavyzdžiui, hiperimuniniai serumai arba antimikrobinės medžiagos gali paslėpti ligos požymius, dėl jų gali būti neįmanoma nustatyti ligos sukėlėją arba sunku atlikti greitą ir diferencinę diagnozę ir todėl būtų sudėtinga teisingai nustatyti ligą , taigi kiltų didelė rizika visuomenės ir gyvūnų sveikatai ; [26 pakeit.]

(76)

vis dėlto, skirtingų į sąrašą įtrauktų ligų kontrolės strategijos gali iš esmės skirtis. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti taisykles dėl veterinarinių vaistų naudojimo į sąrašą įtrauktų tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais ir suderintus kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sprendžiant, ar galima naudoti vakcinas, hiperimuninius serumus ir antimikrobines medžiagas, ir kaip juos naudoti. Siekiant užtikrinti lankstų požiūrį ir spręsti specifinius su skirtingomis į sąrašą įtrauktomis ligomis susijusius klausimus bei sudaryti galimybę naudotis veiksmingomis gydymo priemonėmis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų veterinarinių vaistų naudojimo ribojimo, draudimo arba prievolių, vykdant tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų kontrolę. Skubos atveju ir siekiant kovoti su naujais pavojais, galinčiais turėti pražūtingą poveikį gyvūnų ar visuomenės sveikatai, ekonomikai, visuomenei ar aplinkai, turėtų būti įmanoma tas priemones priimti skubos tvarka; [27 pakeit.]

(77)

atsižvelgiant į ekspertų nuomonėje išdėstytas išvadas dėl pagrindinėms gyvūnų ligoms skirtų vakcinų ir (arba) diagnostikos bankų (13), taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos sukaupti į sąrašą įtrauktų ligų, kurios kelia rimtą grėsmę gyvūnų ar visuomenės sveikatai, antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų rezervus Sąjungoje ir valstybėse narėse. Įsteigus Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų banką būtų lengviau siekti Sąjungos gyvūnų sveikatos srities tikslų, nes tai leistų greitai ir veiksmingai reaguoti tuo atveju, jei tokių išteklių prireiktų; tokiu būdu riboti ištekliai būtų naudojami veiksmingai;

(78)

siekiant užtikrinti tokį greitą ir veiksmingą atsaką pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokių bankų įsteigimo, valdymo ir jų veikimo saugos standartų bei reikalavimų. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti nustatomos ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, įskaitant skiepijimą, finansavimo taisyklės;

(79)

reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos suteikiama pirmenybė pasinaudoti Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų ištekliais, siekiant užtikrinti veiksmingą jų paskirstymą neatidėliotinais atvejais . Be to, toms valstybėms narėms, kurios nėra įsteigusios nacionalinių antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų arba kurios turi ribotas galimybes naudotis atsargomis, esančiomis Sąjungos bankuose, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jos galėtų naudotis kitų valstybių narių ištekliais ; [28 pakeit.]

(80)

dėl su bioterorizmu ir agroterorizmu susijusių saugumo priežasčių tam tikra išsami informacija apie Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus turėtų būti tvarkoma kaip įslaptinta informacija ir turėtų būti uždrausta ją skelbti;

(81)

siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų valdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama, kuriuos biologinius produktus reikia įtraukti į tuos bankus ir kokių ligų atveju jie naudotini; taip pat išsamias taisykles dėl tiekimo, kiekių, laikymo, pristatymo, procedūrinių ir techninių reikalavimų, taikomų vakcinoms, antigenams ir diagnostikos reagentams, ir Komisijai teikiamos informacijos dažnumo ir turinio;

(82)

kilus į sąrašą įtrauktos ligos, kuri, manoma, kelia didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje, protrūkiui, būtina nedelsiant imtis ligų kontrolės priemonių tai į sąrašą įtrauktai ligai likviduoti, kad būtų apsaugota gyvūnų, visuomenės sveikata ir susiję sektoriai;

(83)

už užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo kontrolę ir prevenciją visų pirma atsakingi veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai. Įtarus ar patvirtinus labai užkrečiamų ligų atvejus, jie turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų;

(84)

kompetentingai institucijai turėtų tekti atsakomybė inicijuoti pirminius tyrimus, kuriais patvirtinamas arba paneigiamas labai užkrečiamos į sąrašą įtrauktos ligos, kuri, manoma, kelia didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje, protrūkis;

(85)

kompetentinga institucija turėtų nustatyti preliminarias ligų kontrolės priemones, kad būtų užkirstas kelias galimam į sąrašą įtrauktos ligos plitimui ir atliktas epidemiologinis tyrimas;

(85a)

pagal Direktyvą 2003/99/EB valstybės narės kiekvienais metais turi teikti Komisijai ataskaitas apie zoonozių šaltinius, zoonozių sukėlėjus ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Taip pat, vykdydamos Reglamente (ES) Nr. xxxx/xxxx (Oficialios kontrolės reglamentas)  (14)  (*1) ir Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 nustatytus kontrolės planus ir kontrolės programas, valstybės narės turėtų imtis kitų infekcinių gyvūnų ligų, taip pat ir tų, kurios neįtrauktos į šio Reglamento priedo sąrašą, stebėjimo, prevencijos ir kontrolės strateginių priemonių. Šios priemonės turėtų apimti strategiją dėl tinkamos gyvulininkystės ir atsakomybę už veterinarinių vaistų naudojimą; [29 pakeit.]

(86)

tik patvirtinus į sąrašą įtrauktos ligos atvejį, kompetentinga institucija turėtų imtis reikalingų ligų kontrolės priemonių, jei reikia nustatydama ribojimų taikymo zonas, kad būtų užkirstas kelias tai ligai toliau plisti ir toks plitimas būtų sustabdytas;

(86a)

ligų kontrolės priemonės, kurių prireikia ligos protrūkio atveju, gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę ir ūkio gyvūnų genetinių išteklių apsaugą. Laikydamasi Biologinės įvairovės konvencijos ir ES biologinės įvairovės strategijos, kompetentinga institucija, spręsdama dėl ligų kontrolės priemonių taikymo, turėtų atsižvelgti į poveikį biologinei įvairovei ir ūkio gyvūnų genetiniams ištekliams; [30 pakeit.]

(87)

į sąrašą įtraukta liga užsikrėtę laukiniai gyvūnai gali kelti riziką visuomenės sveikatai ir laikomų gyvūnų sveikatai ir atvirkščiai . Todėl reikėtų nustatyti specialias taisykles, susijusias su ligų kontrolės ir likvidavimo priemonėmis, prireikus taikytinomis laukiniams arba prireikus laikomiems gyvūnams; [31 pakeit.]

(88)

kalbant apie į sąrašą įtrauktas ligas, kurios nėra labai užkrečiamos ir kurioms taikomos privalomo likvidavimo priemonės, siekiant užkirsti kelią toms į sąrašą įtrauktoms ligoms plisti visų pirma į neužkrėstas teritorijas, reikėtų įgyvendinti ligų kontrolės priemones. Vis dėlto, tos priemonės gali būti ne tokios griežtos arba skirtingos, palyginti su dėl pavojingiausių į sąrašą įtrauktų ligų taikomomis priemonėmis. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos specialios su tokiomis ligomis susijusios taisyklės. Valstybės narės, kurios įdiegė savanoriško likvidavimo programą, taip pat turėtų įgyvendinti tokios ligos kontrolės priemones. Vis dėlto, ligų kontrolės priemonių lygis ir intensyvumas turėtų būti proporcingas ir jomis turėtų būti atsižvelgta į susijusios į sąrašą įtrauktos ligos ypatumus, jos paplitimą ir svarbą nuo jos nukentėjusiai valstybei narei arba regionui ir visai Sąjungai; [32 pakeit.]

(89)

siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, gyvūnų augintinių laikytojai ir kompetentingos institucijos veiksmingai taikytų šiame reglamente nustatytas ligų kontrolės priemones ir atsižvelgiant į ligų kontrolės priemonių, taikomų konkrečioms į sąrašą įtrauktoms ligoms, ypatumus ir susijusius rizikos veiksnius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių ligų kontrolės priemonių įtarus arba patvirtinus į sąrašą įtrauktos ligos atvejį ūkiuose, kitose vietose ir ribojimų taikymo zonose;

(90)

siekiant suteikti galimybę Komisijai priimti laikinas specialias ligų kontrolės priemones, jei šiame reglamente nustatytos ligų kontrolės priemonės yra nepakankamos ar netinkamos minėtai rizikai pašalinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias ligų kontrolės priemones;

(91)

būtina registruoti tam tikrus ūkius, kuriose laikomi sausumos gyvūnai ar tvarkomi genetinės medžiagos produktai, ir tam tikrus vežėjus, kurie juos veža, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti tinkamą priežiūrą ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms, jas kontroliuoti ir likviduoti;

(92)

jei tam tikros rūšies ūkis, kuriame laikomi sausumos gyvūnai ar tvarkomi bei laikomi genetinės medžiagos produktai, kelia ypatingą riziką gyvūnų sveikatai, jį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija;

(93)

siekiant nesudaryti nepagrįstos administracinės naštos ir sąnaudų, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), valstybėms narėms turėtų būti leista registravimo ir patvirtinimo sistemą lanksčiai pritaikyti prie vietos ir regiono sąlygų ir gamybos modelių;

(94)

siekiant sumažinti administracinę naštą, jei įmanoma, registravimą ir patvirtinimą reikėtų įtraukti į registravimo ir patvirtinimo sistemą, kurią valstybė narė galbūt jau įdiegė kitais tikslais;

(95)

veiklos vykdytojai turi pirminių žinių apie gyvūnus, kuriuos prižiūri. Todėl jie turėtų saugoti atnaujintus duomenis, kurie yra svarbūs vertinant gyvūno sveikatos būklę, vykdant atsekamumą ir atliekant epidemiologinį tyrimą, pasireiškus į sąrašą įtrauktai ligai. Kompetentingai institucijai turėtų būti sudarytos sąlygos lengvai pasinaudoti tais duomenimis;

(96)

siekiant užtikrinti, kad atnaujinta informacija apie registruotus ūkius, vežėjus ir patvirtintus ūkius, yra prieinama visiems, kompetentinga institucija turėtų sudaryti ir tvarkyti tokių ūkių ir vežėjų registrą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, kurią reikia įtraukti į ūkių ir vežėjų registrą, ir duomenų saugojimo reikalavimų, kiek tai susiję su saugotina informacija, nuo duomenų saugojimo reikalavimų leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir specifiniais papildomais genetinės medžiagos produktams taikomais reikalavimais;

(97)

siekiant užtikrinti vienodas šiame reglamente nustatytų reikalavimų, susijusių su ūkių registravimu ir patvirtinimu, taip pat duomenų saugojimu ir registrais, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti informavimo prievoles, išimtis ir kitas taisykles, taip pat registrų ir duomenų veiklos specifikacijas bei formatą;

(98)

veiksmingas atsekamumas yra pagrindinis ligų kontrolės politikos elementas. Reikėtų nustatyti konkrečius identifikavimo ir registravimo reikalavimus, taikomus skirtingų rūšių laikomiems sausumos gyvūnams ir genetinės medžiagos produktams, kad būtų lengviau veiksmingai taikyti šiame reglamente nustatytas ligų prevencijos ir kontrolės taisykles. Be to, svarbu sudaryti galimybę įdiegti tų rūšių identifikavimo ir registravimo sistemą, kurioms šiuo metu tokia tvarka nenustatyta, arba kai tai būtina dėl kintančių aplinkybių ir susijusio pavojaus;

(99)

siekiant užtikrinti sklandų identifikavimo ir registravimo sistemos veikimą ir atsekamumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl prievolių, susijusių su duomenų bazėmis, kompetentingos institucijos skyrimu, išsamiais skirtingų rūšių gyvūnams taikomais identifikavimo ir registravimo reikalavimais ir dokumentais;

(100)

tikslinga sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas ir lanksčiai taikyti sistemą tais atvejais, kai atsekamumo reikalavimai gali būti tenkinami kitais nei šiame reglamente nustatytieji būdais. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo identifikavimo ir registravimo reikalavimų;

(101)

siekiant užtikrinti vienodas identifikavimo ir registravimo sistemos įgyvendinimo bei atsekamumo vykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su duomenų bazių techninėmis specifikacijomis, identifikavimo būdais, dokumentais ir formatu, terminais ir tokių sistemų netaikymo kriterijais;

(102)

svarbi užkrečiamosios gyvūnų ligos patekimo ir plitimo prevencijos priemonė yra tą ligą galinčių perduoti gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo apribojimų nustatymas. Vis dėlto, gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo ribojimas gali turėti didelio poveikio ekonomikai ir trukdyti vidaus rinkos veikimui. Todėl tokie apribojimai turėtų būti taikomi tik būtinais atvejais ir būti proporcingi susijusiai rizikai. Šis požiūris atitinka SFP sutartyje nustatytus principus ir OIE tarptautinius standartus;

(103)

šiame reglamente nustatyti bendrieji reikalavimai turėtų būti taikomi visų gyvūnų perkėlimui, kaip antai vežimo metu taikomi ligų prevencijos reikalavimai arba draudimas perkelti gyvūnus iš ūkio, kuriame nustatyti anomalaus gaištamumo atvejai ar kitų ligų simptomai, kurių priežastis nežinoma;

(104)

šiuo metu Sąjungos teisės aktais dėl sausumos gyvūnų perkėlimo nustatytos suderintos taisyklės, taikomos pirmiausiai sausumos gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą; valstybėms narėms leidžiama nustatyti reikalingus perkėlimo ir vežimo reikalavimus jų teritorijoje. ES gyvūnų sveikatos teisės akto poveikio vertinime pateiktas išsamus dabartinės padėties palyginimas su galimybe Sąjungos mastu suderinti perkėlimo ir vežimo valstybėse narėse taisykles. Padaryta išvada, kad reikėtų toliau taikyti dabartinį požiūrį, nes visiškai suderinti gyvūnų perkėlimą ir produktų vežimą būtų labai sudėtinga ir iš to gauta nauda, t. y., tokio perkėlimo ir vežimo tarp valstybių narių palengvinimas, nenusvertų galimo neigiamo poveikio gebėjimui kontroliuoti ligas;

(105)

iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems gyvūnams taikomas pagrindinių gyvūnų sveikatos reikalavimų rinkinys. Visų pirma, gyvūnai negali būti perkeliami iš ūkio, kuriame nustatyti anomalaus gaištamumo atvejai ar ligų, kurių priežastis nežinoma, simptomai. Tačiau gaištamumo, net jei jis anomalus, atvejai, susiję su mokslinėmis procedūromis, kurias leista vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES (15) ir nesukelti infekcinių į sąrašą įtrauktų ligų, neturėtų būti priežastis neleisti perkelti mokslo tikslais naudojamų gyvūnų . Bet kokiu atveju šiuos gaištamumo atvejus turėtų registruoti kompetentinga valdžios institucija; [33 pakeit.]

(106)

vis dėlto, šiuo reglamentu reikėtų suteikti daugiau lankstumo, siekiant palengvinti įvairių rūšių ir kategorijų sausumos gyvūnų perkėlimą, dėl kurio nekyla didelės į sąrašą įtrauktų ligų plitimo tarp valstybių narių rizikos. Be to, reikėtų suteikti papildomą galimybę nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai valstybės narės ar veiklos vykdytojai sėkmingai įgyvendina alternatyvias rizikos mažinimo priemones, pvz., užtikrina aukštą biologinio saugumo lygį ir įdiegia veiksmingas priežiūros sistemas;

(107)

kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai sudaro didelę reikšmę ekonomikai turinčių gyvūnų rūšių grupes ir jiems taikomi konkretūs perkėlimo reikalavimai, nustatyti anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos teisės aktuose, būtent: Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (16), Tarybos direktyvoje 91/68/EEB (17), Tarybos direktyvoje 2009/156/EB (18), Tarybos direktyvoje 2009/158/EB (19), ir iš dalies – Direktyvoje 92/65/EEB. Pagrindinės šių rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Išsamūs reikalavimai, kurie daugiausia priklauso nuo ligų, kurias gali perduoti skirtingų rūšių ar kategorijų gyvūnai, turėtų būti reglamentuojami vėlesniais Komisijos aktais, atsižvelgiant į ligų ir susijusių rūšių ir kategorijų gyvūnų ypatumus;

(108)

kadangi kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimo ir surinkimo operacijos kelia ypatingai didelę ligų riziką, šiame reglamente tikslinga nustatyti konkrečias taisykles susijusių gyvūnų sveikatai apsaugoti ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms plisti; [34 pakeit.]

(109)

priklausomai nuo į sąrašą įtrauktų ligų ir į sąrašą įtrauktų rūšių, būtina nustatyti konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tam tikrų rūšių gyvūnams, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius. Šių rūšių gyvūnams taikomos taisyklės taip pat buvo nustatytos prieš priimant šį reglamentą taikytuose teisės aktuose, visų pirma Direktyvoje 92/65/EEB. Toje direktyvoje nustatytos įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant bites, kamanes, žmogines beždžiones, šunis, kates ir t. t. konkrečios perkėlimo taisyklės, o šiame reglamente turėtų būti nustatytas deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kuriais apibrėžiamos konkrečios tų rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklės, priėmimo teisinis pagrindas;

(110)

atskirti ūkiai, paprastai naudojami laboratoriniams ar zoologijos sodų gyvūnams laikyti, dažniausiai pasižymi aukštu biologinio saugumo lygiu, palankia ir tinkamai kontroliuojama gyvūnų sveikatos būkle, o gyvūnai perkeliami rečiau arba perkeliami tik uždarose tų ūkių grandinėse. Atskirtų ūkių statusas, dėl kurio veiklos vykdytojai savanoriškai gali teikti paraišką, pirmą kartą paminėtas Direktyvoje 92/65/EEB, kurioje patvirtintoms įstaigoms, institutams ir centrams nustatytos patvirtinimo taisyklės ir reikalavimai, taip pat perkėlimo reikalavimai. Pagal tą sistemą minėtiems ūkiams leista keistis gyvūnais tarpusavyje ir nustatyta nedaug gyvūnų perkėlimo reikalavimų, taip pat suteiktos sveikatos garantijos atskirtų ūkių grandinėje. Todėl tokiai sistemai pritarė dauguma veiklos vykdytojų, kurie savanoriškai tokia galimybe naudojosi. Taigi tikslinga išsaugoti atskirtų ūkių sąvoką ir šiame reglamente taip pat nustatyti gyvūnų perkėlimo iš vieno tokio ūkio į kitą taisykles;

(111)

mokslo tikslais, kaip antai mokslinių tyrimų ar diagnostikos tikslais, ir ypač Direktyvoje 2010/63/ES patvirtintais tikslais, gali prireikti perkelti gyvūnus, kurie neatitinka šiame reglamente nustatytų bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų ir kurie kelia didesnę riziką gyvūnų sveikatai. Tokios rūšies perkėlimas neturėtų būti uždraustas arba netinkamai apribotas šio reglamento nuostatomis, nes tai galėtų trukdyti moksliniams tyrimams, kuriuos leista vykdyti, ir vilkinti mokslo pažangą. Vis dėlto, itin svarbu šiame reglamente nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokie gyvūnai perkeliami saugiai ir būtų registruojami kompetentingoje valdžios institucijoje ; [35 pakeit.]

(112)

cirko gyvūnų, zoologijos soduose laikomų gyvūnų, parodoms skirtų gyvūnų ir tam tikrų kitų gyvūnų perkėlimo modeliai dažnai skiriasi nuo kitų rūšių laikomų gyvūnų perkėlimo modelių. pritaikant Sąjungos taisykles prie tokių gyvūnų perkėlimo, reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas, atsižvelgiant į konkrečią riziką ir alternatyvias rizikos mažinimo priemones;

(113)

siekiant užtikrinti šio reglamento 102–112 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su vežant taikomomis ligų prevencijos priemonėmis, konkrečiomis tam tikrų rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklėmis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip antai surinkimo operacijos arba grąžintos siuntos, ir specialiais kito pobūdžio gyvūnų perkėlimo reikalavimais ar nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kaip antai perkėlimo mokslo tikslais atveju;

(114)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti specialias taisykles dėl perkėlimo tuo atveju, jei tokios taisyklės nėra pakankamos ar tinkamos, siekiant riboti tam tikros ligos plitimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias perkėlimo taisykles;

(115)

iš vienos valstybės narės į kitą perkeliami laikomi sausumos gyvūnai turėtų atitikti tokio perkėlimo reikalavimus. Jei tam tikrų rūšių gyvūnai kelia riziką sveikatai ir turi didesnės ekonominės svarbos, prie tokių gyvūnų turėtų būti pridedamas kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas;

(116)

jei tai įmanoma techniniu, praktiniu ir finansiniu požiūriu, reikėtų pasinaudoti technologiniais pokyčiais, kad būtų sumažinta veiklos vykdytojams ir kompetentingai institucijai tenkanti administracinė našta, susijusi su sertifikavimu ir pranešimų teikimu, informacinėmis technologijomis pakeičiant popierinius dokumentus ir palengvinant pranešimo procedūras, taip pat naudojant tas technologijas kiek įmanoma įvairesniais tikslais;

(117)

jei kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas nėra būtinas, veiklos vykdytojas, perkeliantis gyvūnus į kitas valstybes nares, turėtų pateikti savo paties parengtos deklaracijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus perkėlimo reikalavimus;

(118)

siekiant užtikrinti šio reglamento 115, 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl turinio, informavimo prievolių ir nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, taip pat dėl konkrečių sertifikavimo taisyklių ir valstybinių veterinarijos gydytojų prievolės atlikti tinkamus patikrinimus prieš pasirašant gyvūnų sveikatos sertifikatą;

(119)

pranešimai apie gyvūnų perkėlimą ir genetinės medžiagos produktų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą ir kai kuriais atvejais – valstybių narių nacionalinėse teritorijose yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti gyvūnų ir tų produktų atsekamumą, kai toks perkėlimas ar vežimas gali būti susijęs su užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo rizika. Todėl apie tokį perkėlimą ir vežimą turi būti pranešta ir jis turi būti registruojamas. Tuo tikslu turėtų būti naudojama IMSOC sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*2) (Oficialios kontrolės reglamentas) 130 straipsnio 1 dalyje;

(120)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimų apie perkėlimą bei vežimą teikimo vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles dėl gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių, paties veiklos vykdytojo parengtos deklaracijos dokumentų, pranešimų apie sausumos ir vandens gyvūnų perkėlimą bei genetinės medžiagos produktų ir, prireikus, gyvūninių produktų vežimą formato bei terminų;

(121)

dėl specifinio gyvūnų augintinių perkėlimo pobūdžio gyvūnų sveikatai kylanti rizika labai skiriasi nuo perkeliant kitus laikomus gyvūnus kylančios rizikos. Todėl šiame reglamente tokiam perkėlimui turėtų būti nustatytos konkrečios tokio perkėlimo taisyklės ir toliau taikomos jau priimtos nuostatos . Siekiant užtikrinti, Taip bus užtikrinama, kad gyvūnai augintiniai nekelia nekeltų didelės užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo rizikos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai . Komisijai pagal SESV 290 straipsnį , nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013  (20) nuostatų turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių tų gyvūnų perkėlimo taisyklių. Siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su gyvūnų augintinių perkėlimu, vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su ligų prevencijos ir kontrolės priemonėmis, kurių reikia imtis dėl tokio perkėlimo; [36 pakeit.]

(122)

laukiniai gyvūnai dėl įvairių priežasčių kelia riziką gyvūnų ir visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, juos perkeliant į ūkį ar iš vienos aplinkos į kitą. Siekiant išvengti užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo, gali reikėti imtis tinkamų su tokių gyvūnų perkėlimu susijusių prevencinių priemonių. Siekiant užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai nekeltų didelės ligų plitimo rizikos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo reikalavimų;

(123)

panaši užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo tarp gyvų gyvūnų rizika gali kilti dėl genetinės medžiagos produktų. Be to, dėl veisliniams gyvūnams taikomų aukštų sveikatos reikalavimų tų produktų gavyba yra specifinė ir todėl reikia nustatyti griežtesnius ar atskirus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gyvūnams donorams. Siekiant užtikrinti saugų genetinės medžiagos produktų vežimą, reikalaujamus aukštus jų sveikatos standartus ir atsižvelgti į kai kurias specifines naudojimo paskirtis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių tam tikrų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos vežimo reikalavimų ir dėl specialių reikalavimų, pavyzdžiui, taikomų mokslo tikslais vežamiems produktams, taip pat nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolės;

(124)

gyvūniniai produktai gali kelti užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką. Sąjungos teisės aktuose nustatytais maisto saugos reikalavimais, taikomais gyvūniniams produktams, užtikrinama su higiena susijusi geroji patirtis ir sumažinamas tokių produktų keliamas pavojus gyvūnų sveikatai. Vis dėlto, šiame reglamente reikėtų nustatyti tam tikrais atvejais taikomas konkrečias gyvūnų sveikatos priemones, kaip antai, ligų kontrolės ir neatidėliotinas priemones, siekiant užtikrinti, kad dėl gyvūninių produktų neplistų gyvūnų ligos. Siekiant užtikrinti saugų gyvūninių produktų vežimą tomis konkrečiomis aplinkybėmis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių gyvūninių produktų vežimo taisyklių, kiek tai susiję su nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis, gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolėmis ir nuo tų taisyklių nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kai tai įmanoma dėl su tokiu vežimu susijusios rizikos ir taikomų rizikos mažinimo priemonių;

(125)

valstybėms narėms nustačius perkeliamiems gyvūnams ir vežamiems genetinės medžiagos produktams taikomas nacionalines priemones arba nusprendus imtis nacionalinių priemonių užkrečiamųjų gyvūnų ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui jų teritorijoje riboti, tos nacionalinės priemonės neturėtų prieštarauti vidaus rinkoje galiojančioms taisyklėms, nustatytoms Sąjungos teisės aktuose , gali prieštarauti tik tada, kai tai pagrįsta moksliniu požiūriu, siekiant kontroliuoti infekcinę ligą, ir yra proporcinga rizikos atžvilgiu . Todėl tikslinga nustatyti tokių nacionalinių priemonių pagrindą ir užtikrinti, kad jomis neperžengiamos Sąjungos teisės aktais nustatytos ribos; [37 pakeit.]

(126)

siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti tinkamą priežiūrą ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms, jas kontroliuoti ir likviduoti, būtina registruoti ir patvirtinti akvakultūros ūkius. Direktyva 2006/88/EB reikalaujama, kad visi vandens gyvūnus perkeliantys ūkiai turėtų leidimą. Tokia leidimų sistema turėtų išlikti šiame reglamente, nepaisant to, kad jame, palyginti su Direktyva 2006/88/EB, kai kuriomis oficialiomis Sąjungos kalbomis vartojami skirtingi terminai šiai leidimų sistemai apibrėžti;

(127)

skerdžiant ir perdirbant akvakultūros gyvūnus, kuriems taikomos ligų kontrolės priemonės, užkrečiamoji gyvūnų liga gali išplisti, pavyzdžiui, per perdirbimo ūkių nuotekas, kuriose yra patogenų. Todėl reikia patvirtinti perdirbimo ūkius, kurie taiko rizikos mažinimo priemones, kad galėtų skersti ir perdirbti minėtus gyvūnus. Taigi šiuo reglamentu reikėtų patvirtinti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkius;

(128)

siekiant užtikrinti viešą atnaujintos informacijos apie registruotus ir patvirtintus ūkius prieigą, kompetentinga institucija turėtų sudaryti ir tvarkyti tokį registrą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl į akvakultūros ūkių registrą įtrauktinos informacijos ir akvakultūros ūkiams ir vežėjams taikomų duomenų saugojimo reikalavimų;

(129)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl akvakultūros ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių registravimo ir patvirtinimo, ūkių duomenų saugojimo ir registrų vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su informavimo prievolėmis, nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir kitomis įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat registrų ir duomenų formatu ir veiklos specifikacijomis;

(130)

kadangi dažniausiai neįmanoma individualiai identifikuoti vandens gyvūnų, duomenų saugojimas akvakultūros ūkiuose bei maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiuose ir vežėjų vykdomas duomenų saugojimas yra labai svarbi priemonė vandens gyvūnų atsekamumui užtikrinti. Šie duomenys taip pat yra naudingi su sveikata susijusiai padėčiai ūkiuose prižiūrėti;

(131)

kaip ir sausumos gyvūnų atveju, būtina nustatyti suderintas vandens gyvūnų perkėlimo taisykles, įskaitant taisykles dėl gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimų apie perkėlimą;

(132)

Direktyva 2006/88/EB nustatytos taisyklės, taikomos tiek valstybėse narėse, tiek iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems vandens gyvūnams. Pagrindinis lemiamas veiksnys nustatant vandens gyvūnų perkėlimo taisykles yra sveikatos būklė, susijusi su į sąrašą įtrauktomis ligomis paskirties valstybėje narėje, zonose ir laikymo vietose;

(133)

tokia pati sistema taip pat turėtų būti nustatyta šiame reglamente. Vis dėlto, siekiant paskatinti valstybes nares pagerinti savo vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklę, reikėtų atlikti kai kuriuos pakeitimus ir suteikti papildomo lankstumo;

(134)

siekiant užtikrinti vandens gyvūnų perkėlimo kontrolę, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl vežant taikomų ligų prevencijos priemonių, tam tikrų kategorijų vandens gyvūnų įvairiais tikslais vykdomo perkėlimo konkrečių taisyklių, konkrečių reikalavimų arba leidžiančių nukrypti nuostatų tam tikro pobūdžio perkėlimo atvejais, kaip antai perkėlimas mokslo tikslais, ir dėl papildomų laukinių vandens gyvūnų perkėlimo reikalavimų;

(135)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti laikinas leidžiančias nukrypti nuostatas ir konkrečius reikalavimus, taikomus perkeliamiems vandens gyvūnams tuo atveju, jei šiame reglamente nustatytos perkėlimo taisyklės nėra pakankamos ar tinkamos, siekiant riboti tam tikros į sąrašą įtrauktos ligos plitimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias perkėlimo taisykles arba nukrypti leidžiančias nuostatas;

(136)

kalbant apie gyvūnų rūšis ir gamybos sistemas, Sąjungos akvakultūros produkcija yra nepaprastai įvairi ir jos įvairovė sparčiai didėja. Dėl šios priežasties gali būti, kad su ligomis, išskyrus pagal šį reglamentą į sąrašą įtrauktas ligas, susijusios nacionalinės priemonės nustatomos valstybių narių lygmeniu. Tačiau tokios nacionalinės priemonės turėtų būti pagrįstos, būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Be to, jos neturėtų kenkti gyvūnų perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą, nebent tai būtina, siekiant užkirsti kelią ligai plisti arba kontroliuoti tokį plitimą. Nacionalinės priemonės, turinčios įtakos prekybai tarp valstybių narių, turėtų būti patvirtintos ir reguliariai peržiūrimos Sąjungos lygmeniu;

(137)

šiuo metu į sąrašą įtrauktos ligos tik labai nedideliu mastu susijusios su tomis gyvūnų rūšimis, kurios nėra šiame reglamente apibrėžtos sausumos ir vandens gyvūnų rūšys, kaip antai ropliai, varliagyviai, vabzdžiai ir kt. Todėl netikslinga reikalauti, kad tiems gyvūnams būtų taikomos visos šio reglamento nuostatos. Vis dėlto, jei ligą, susijusią su kitomis nei sausumos ir vandens gyvūnų rūšimis, reikėtų įtraukti į sąrašą, toms rūšims turėtų būti taikomos atitinkami šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų ir proporcingų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių;

(138)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti tų gyvūnų, kurie nėra šiame reglamente apibrėžti kaip sausumos ir vandens gyvūnai, perkėlimo taisykles ir iš jų gautų genetinės medžiagos produktų bei gyvūninių produktų vežimo taisykles, jei tai būtina dėl kilusios rizikos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ūkių registravimo ir patvirtinimo, duomenų saugojimo ir registrų, identifikavimo, registravimo ir atsekamumo bei perkėlimo reikalavimų, gyvūnų sveikatos sertifikavimo, paties veiklos vykdytojo parengtos deklaracijos ir pranešimų apie perkėlimą bei vežimą teikimo prievolių, kiek tai susiję su tų rūšių gyvūnais, genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais produktais;

(139)

tais atvejais, kai būtina užtikrinti vienodas tiems kitų rūšių gyvūnams, iš jų gautiems genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles, susijusias su tais reikalavimais;

(140)

siekiant išvengti į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų patekimo į Sąjungą, būtina nustatyti veiksmingas taisykles, taikomas į Sąjungą įvežamiems tokias ligas galintiems perduoti gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams;

(141)

gyvūnų ir produktų įvežimo į Sąjungą reikalavimai turėtų atspindėti tos pačios kategorijos, rūšių ir numatytos paskirties gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo Sąjungoje reikalavimus;

(142)

siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių ar teritorijų kilmės gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai tenkintų gyvūnų sveikatos reikalavimus, kuriais teikiamos tokios pat garantijos, kaip nustatytaisiais Sąjungos teisės aktuose, labai svarbu, kad į Sąjungą eksportuojančių trečiųjų šalių arba teritorijų kompetentingos institucijos juos tinkamai kontroliuotų. Prireikus, prieš suteikiant leidimą įvežti tokius gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, turėtų būti tikrinama sveikatos būklė kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje. Taigi tik tos trečiosios šalys ir teritorijos, kurios gali įrodyti, kad laikosi gyvūnų sveikatos standartų, taikomų į Sąjungą įvežamiems gyvūnams ir produktams, turėtų būti paskelbtos tinkamomis eksportuoti juos į Sąjungą ir tuo tikslu įtrauktos į sąrašą;

(143)

kalbant apie tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, Sąjungos sudaryti trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių galima juos įvežti į Sąjungą, sąrašai nebuvo nustatyti anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos aktuose. Tokiais atvejais, kol bus priimtos taisyklės pagal šį reglamentą, valstybėms narėms turi būti leista nustatyti, iš kurių šalių ir teritorijų galima įvežti į jų teritorijas minėtus gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus. Tai nustatydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į šiame reglamente pateiktus kriterijus dėl Sąjungos sudarytų trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašų;

(144)

siekiant užtikrinti, kad įvežimui į Sąjungą taikomi šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai tenkintų ir atitiktų OIE gyvūnų sveikatos kodeksuose nustatytus principus, prie visų į Sąjungą įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų turėtų būti pridėtas kilmės trečiosios kilmės šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad laikomasi visų įvežimui į Sąjungą nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų. Tačiau reikėtų leisti nukrypti nuo šios taisyklės produktų, kurie kelia nedidelę riziką gyvūnų sveikatai, atveju;

(145)

kai kuriais atvejais gali pakakti tik gyvūnų sveikatos sertifikatų, tačiau Sąjungos teisės aktuose dažnai reikalaujama sertifikuoti kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant patvirtinti, kad laikomasi visuomenės sveikatos ar gyvūnų gerovės reikalavimų, nustatytų gyvūnams ar produktams. Į tai turi būti atsižvelgta. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, į minėtus gyvūnų sveikatos sertifikatus taip pat gali būti leidžiama įtraukti informaciją, kurią reikia pateikti pagal kitus Sąjungos maisto ir pašarų saugos srities teisės aktus;

(146)

ligos gali plisti kitais būdais, ne tik per gyvūnus, genetinės medžiagos produktus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius. Pavyzdžiui, ligos taip pat gali plisti per transporto priemones, krovinių konteinerius, šieną, augalinius produktus ir medžiagas, kurie galėjo turėti sąlytį su užkrėstais gyvūnais ir įranga. Prireikus reikėtų nustatyti priemones, kad būtų užkirstas kelias ligoms plisti minėtais būdais;

(147)

siekiant užtikrinti tinkamą įvežimo į Sąjungą reikalavimų išsamumo lygį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl trečiųjų šalių ir teritorijų įtraukimo į sąrašus kriterijų papildymo ir pakeitimo, jų įtraukimo sustabdymo arba jų išbraukimo iš to sąrašo kriterijų, ūkių trečiosiose šalyse ir teritorijose patvirtinimo taisyklių papildymo ir nukrypti leidžiančių nuostatų, iš trečiųjų šalių ir teritorijų į Sąjungą įvežamoms siuntoms taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, gyvūnų sveikatos sertifikatų turinio ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, nustatytų ligų sukėlėjams, kitoms medžiagoms, transporto priemonėms ir įrangai, per kuriuos gali plisti gyvūnų ligos;

(148)

siekiant užtikrinti vienodas šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežamoms gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntoms, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles dėl, inter alia, trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašo ir gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių;

(149)

ankstesnė patirtis parodė, kad kilus pavojingos ligos protrūkiui valstybėse narėse, trečiosiose šalyse arba teritorijose, iš kurių gyvūnai ar produktai įvežami į Sąjungą, reikia nedelsiant imtis ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, kad būtų apribotas jų patekimas ir plitimas. Toks neatidėliotinas atvejis gali būti susijęs su į sąrašą įtrauktomis ligomis, naujomis ligomis ar kitais gyvūnų sveikatai kylančiais pavojais. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti aišku, kokius šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių rinkinius galima naudoti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos pasireiškimo arba pavojaus atveju. Visais šiais atvejais itin svarbu, kad priemonių būtų galima imtis per labai trumpą laikotarpį ir nedelsiant. Kadangi tokiomis priemonėmis būtų ribojamas perkėlimas ir vežimas Sąjungoje arba įvežimas į Sąjungą, jei įmanoma, jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos lygmeniu;

(150)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą atsaką į naujai kylančią riziką, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti neatidėliotinas priemones;

(151)

tinkamai pagrįstais atvejais Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus dėl, inter alia, ligų ir rūšių įtraukimo į sąrašus, į sąrašą įtrauktoms ligoms taikytinų konkrečių ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių rinkinių, Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų atsargų įsigijimo, jų tiekimo, laikymo, pristatymo bei kitų procedūrų, specialių ligų kontrolės priemonių ir nukrypti leidžiančių nuostatų nustatymo ribotam laikotarpiui, specialių sausumos ir vandens gyvūnų perkėlimo taisyklių nustatymo ribotam laikotarpiui, neatidėliotinų priemonių ir trečiųjų šalių bei teritorijų įtraukimo į sąrašus dėl įvežimo į Sąjungą;

(152)

šiame reglamente nustatytos su užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevencija ir kontrole susijusios bendrosios ir konkrečios taisyklės, kuriomis užtikrinamas suderintas požiūris į gyvūnų sveikatą visoje Sąjungoje. Kai kuriose srityse, kaip antai bendroji atsakomybė už gyvūnų sveikatą, pranešimus, priežiūrą, registravimą, patvirtinimą ar atsekamumą, valstybėms narėms reikėtų leisti taikyti papildomas ar griežtesnes nacionalines priemones. Tačiau tokios nacionalinės priemonės turėtų būti taikomos tik tais atvejais, jei jos netrukdo siekti šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos tikslų, neprieštarauja pagrindinėms šio reglamento taisyklėms ir nesudaro kliūčių gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą, nebent tai būtų būtina, siekiant užkirsti kelią ligai patekti ar jos plitimui kontroliuoti;

(153)

siekiant sumažinti administracinę naštą, dėl 152 konstatuojamojoje dalyje nurodytų nacionalinių priemonių turėtų būti taikoma supaprastinta pranešimo procedūra. Patirtis parodė, kad bendroji pranešimo procedūra, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB (21), yra svarbi priemonė, pagal kurią nustatomi nacionaliniai techniniai reglamentai ir gerinama jų kokybė, t. y., jie tampa skaidresni, aiškesni ir veiksmingesni, nesuderintose ar iš dalies suderintose srityse. Todėl tikslinga taikyti šią direktyvoje 98/34/EB nustatytą bendrąją pranešimo procedūrą;

(154)

šiuo metu Sąjungos gyvūnų sveikatos taisyklės nustatytos šiais Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktais ir pagal juos vėliau priimtais Komisijos teisės aktais:

(155)

154 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos taisyklės turi būti pakeistos šiuo Reglamentu ir teisės aktais, kuriuos pagal šį reglamentą vėliau turės priimti Komisija. Todėl minėti teisės aktai turėtų būti panaikinti. Vis dėlto, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir išvengti teisinio vakuumo, panaikinimas turėtų įsigalioti tik pagal šį reglamentą priėmus susijusius deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Todėl būtina suteikti Komisijai įgaliojimą nustatyti datas, kai turėtų įsigalioti šių teisės aktų panaikinimas;

(156)

toliau nurodyti Tarybos gyvūnų sveikatos srities teisės aktai yra nebeaktualūs ir, siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo, turėtų būti panaikinti: Tarybos sprendimas 78/642/EEB (47); Tarybos direktyva 79/110/EEB (48); Tarybos direktyva 81/6/EEB (49); Tarybos sprendimas 89/455/EEB (50); Tarybos direktyva 90/423/EEB (51); ir Tarybos direktyva 90/678/EEB (52);

(157)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi tol, kol nebus pradėti taikyti visi deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kuriuos Komisija turi priimti pagal šį reglamentą. Tikslinga numatyti, kad nuo šio reglamento įsigaliojimo datos iki naujų taisyklių taikymo datos praeitų mažiausiai 36 mėnesiai, kad veiklos vykdytojai, kurie privalės laikytis tų taisyklių, turėtų pakankamai laiko prisitaikyti;

(158)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su gyvūnų identifikavimo ir registravimo taisyklių taikymu, tam tikroms zoonozėms nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis ir gyvūnų augintinių perkėlimu nekomerciniais tikslais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl datos, nuo kurios nebetaikomi reglamentai (EB) Nr. 1760/2000, (ES) Nr. XXX/XXX [buvęs reglamentas 998/2003] , (EB) Nr. 21/2004 ir nebetaikomos direktyvos 92/66/EEB, 2000/75/EB, 2001/89/EB, 2002/60/EB, 2003/85/EB, ir 2005/94/EB ir 2008/71/EB; [40 pakeit.]

(159)

pagal šį reglamentą nustatytais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (53);

(160)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais , taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [41 pakeit.]

(161)

šiuo reglamentu mažosioms ir vidutinėms įmonėms neturėtų būti sukuriama neproporcingos administracinės naštos arba daroma tokio ekonominio poveikio. Pagal šį reglamentą, remiantis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiama į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Kadangi siekiama viešosios politikos tikslų – apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą – nebuvo svarstyta galimybė tokioms įmonėms taikyti visuotines nuo šio reglamento reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į susijusią riziką, minėtoms įmonėms turėtų būti nustatytos kai kurios nuo įvairių šio reglamento reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos;

(162)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti gyvūnų sveikatos taisykles, taikomas gyvūnams, genetinės medžiagos produktams, gyvūniniams produktams, šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams tuo atveju, jei jiems netaikomos specialios kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, taip pat kitoms medžiagoms, per kurias gali plisti užkrečiamosios gyvūnų ligos, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustačius bendrą ir koordinuotą gyvūnų sveikatos teisinę sistemą. Todėl šis reglamentas atitinka Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės;

b)

priemonės ir mechanizmai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neužkrėstų zonų ir teritorijų paskelbimui;

c)

prioritetiniai veiksmai; ir

d)

atsakomybės pasidalijimas gyvūnų sveikatos srityje. [42 pakeit.]

a)

Sąjungai svarbių ligų suskirstymu į kategorijas bei jų prioritetų nustatymu ir su gyvūnų sveikata susijusios atsakomybės nustatymu (I dalis);

b)

ankstyvu ligų nustatymu, pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu, priežiūra, likvidavimo programomis ir neužkrėstos teritorijos statusu (II dalis);

c)

informuotumu apie ligas, pasirengimu joms ir ligų kontrole (III dalis);

d)

ūkių ir vežėjų registravimu ir patvirtinimu, gyvūnų siuntų perkėlimu, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų vežimu ir atsekamumu Sąjungoje (IV dalis);

e)

gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimu į Sąjungą ir tokių siuntų eksportu iš Sąjungos (V dalis);

f)

neatidėliotinomis priemonėmis, kurias reikia priimti su liga susijusios neatidėliotinos padėties atveju (VI dalis).

a)

užtikrinama:

b)

atsižvelgiama į:

a)

laikomiems , nelaikomiems ir laukiniams gyvūnams; [49 pakeit.]

b)

genetinės medžiagos produktams;

c)

gyvūniniams produktams;

d)

šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytų taisyklių;

e)

patalpoms, transporto priemonėms, įrangai ir visiems kitiems infekcijos plitimo keliams ir medžiagoms, susijusioms arba galimai susijusioms su užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimu.

a)

Sprendimu Nr. 2119/98/EB;

b)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001;

c)

Direktyva Nr. 2003/99/EB;

d)

Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003.

a)

sausumos gyvūnams ir gyvūnams, kurie nėra sausumos gyvūnai, bet kurie gali perduoti ligas, kuriomis serga sausumos gyvūnai;

b)

genetinės medžiagos produktams, gautiems iš sausumos gyvūnų;

c)

gyvūniniams produktams, gautiems iš sausumos gyvūnų.

a)

vandens gyvūnams ir gyvūnams, kurie nėra vandens gyvūnai, bet kurie gali perduoti ligas, kuriomis serga vandens gyvūnai;

b)

gyvūniniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų.

a)

kitiems gyvūnams, išskyrus gyvūnus, apibrėžtus kaip sausumos ir vandens gyvūnai 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

b)

genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, gautiems iš kitų a punkte nurodytų gyvūnų.

1)

gyvūnai – stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai;

2)

sausumos gyvūnai – paukščiai, sausumos žinduoliai, bitės ir kamanės;

3)

vandens gyvūnai – toliau nurodytų rūšių bet kurios vystymosi stadijos gyvūnai, įskaitant ikrus, spermą ir gametas:

4)

kiti gyvūnai – gyvūnai, išskyrus sausumos ir vandens gyvūnus;

5)

laikomi gyvūnai – žmonių laikomi gyvi gyvūnai arba akvakultūros gyvūnai; [50 pakeit.]

5a)

nelaikomi naminių veislių gyvūnai – žmonių neprižiūrimi arba nebeprižiūrimi gyvūnai; [51 pakeit.]

6)

akvakultūra – vandens gyvūnų auginimas taikant metodus, kuriais siekiama, kad šių gyvūnų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, kurio metu gyvūnai lieka vieno fizinio arba juridinio asmens arba keleto jų nuosavybe visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir jos surinkimo metu, išskyrus laikinai prieš skerdimą be maisto laikomus žmonėms vartoti skirtus surinktus ar sugautus laukinius vandens gyvūnus;

7)

akvakultūros gyvūnai – akvakultūros ūkyje auginami vandens gyvūnai , auginami taikant metodus, kuriais siekiama, kad šių gyvūnų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje ; [52 pakeit.]

8)

laukiniai gyvūnai – laikomiems ir nelaikomiems naminių veislių gyvūnams nepriskiriami gyvūnai; [53 pakeit.]

9)

naminiai paukščiai – nelaisvėje veisiami arba laikomi paukščiai:

10)

nelaisvėje laikomi paukščiai – paukščiai, išskyrus naminius paukščius, laikomi nelaisvėje dėl kitų nei 9 punkte nurodytų priežasčių, įskaitant paukščius, kurie laikomi pasirodymams, lenktynėms, parodoms, varžyboms, veisti ar parduoti;

11)

gyvūnas augintinis – bet kurios į I priedą įtrauktos rūšies gyvūnas:

12)

gyvūno augintinio laikytojas – fizinis asmuo, laikantis gyvūną augintinį;

13)

perkėlimas nekomerciniais tikslais – gyvūnų augintinių perkėlimas, kuriuo nesiekiama tiesiogiai ar netiesiogiai gauti finansinės naudos arba perduoti nuosavybės teisę ne komerciniais tikslais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 576/2013 3 straipsnio a punkte ; [54 pakeit.]

14)

liga – gyvūnų infekcijos ir užkrato, kurį sukelia vienas ar keli gyvūnams arba žmonėms perduodami ligos sukėlėjai, pasireiškimas, kai klinikiniai arba patologiniai požymiai yra matomi arba ne;

15)

į sąrašą įtrauktos ligos – ligos, įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 5 straipsnio 2 dalį;

16)

nauja liga – bet kuri į sąrašą neįtraukta liga, kuri gali atitikti 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus įtraukimo į sąrašą kriterijus dėl to, kad ji yra:

17)

ligos pobūdis – 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti ligos kriterijai;

18)

į sąrašą įtrauktos rūšys – gyvūnų rūšys ar gyvūnų rūšių grupės, įtrauktos į sąrašą pagal 7 straipsnio 2 dalį, arba, naujų ligų atveju – gyvūnų rūšys ar gyvūnų rūšių grupės, atitinkančios į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims taikomus kriterijus, nustatytus 7 straipsnio 2 dalyje;

19)

pavojus – gyvūno arba produkto ligos sukėlėjas arba gyvūno arba produkto būklė, galintys turėti nepageidaujamą poveikį žmonių arba gyvūnų sveikatai;

20)

rizika – moksliškai įrodyta arba įrodoma nepageidaujamo poveikio gyvūnų arba visuomenės sveikatai atsiradimo tikimybė ir mokslo patvirtintas arba patvirtinamas galimas jo biologinių bei ekonominių padarinių mastas; [56 pakeit.]

21)

biologinis saugumas – visos valdymo ir fizinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti:

22)

veiklos vykdytojas – už gyvūnus ir produktus atsakingas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant gyvūnų laikytojus ir vežėjus, bet neįskaitant gyvūnų augintinių laikytojų ir veterinarijos gydytojų;

23)

gyvūnų ūkio darbuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio profesija susijusi su gyvūnais arba jų produktais, tačiau kuris nėra veiklos vykdytojas ar veterinarijos gydytojas;

24)

ūkis – bet kokios patalpos, statinys arba aplinka, kuriuose laikomi gyvūnai arba genetinės medžiagos produktai, išskyrus:

25)

genetinės medžiagos produktai:

26)

gyvūniniai produktai:

27)

šalutiniai gyvūniniai produktai – žmonėms vartoti neskirti gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, išskyrus genetinės medžiagos produktus;

28)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – iš šalutinių gyvūninių produktų, vieną ar daugiau kartų apdorotų, transformuotų arba perdirbtų, pagaminti gaminiai;

29)

produktai:

30)

oficiali kontrolė – oficiali kontrolė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*3) [Oficialios kontrolės reglamentas] 2 straipsnio 1 punkte;

31)

sveikatos būklė – ligos būklė, atsižvelgiant į visas į sąrašą įtrauktas ligas, nustatytas konkrečioms į sąrašą įtrauktoms rūšims, kai tai susiję su:

32)

zona:

33)

vandens baseinas – gamtinių elementų, pavyzdžiui, kalvų ar kalnų, atskirta sausumos ploto ar baseino dalis, į kurią suteka visas nuotėkis;

34)

laikymo vieta – vienas ar daugiau ūkių arba vienas ar daugiau akvakultūros ūkių, kuriuose įdiegta bendra biologinio saugumo valdymo sistema ir laikoma gyvūnų subpopuliacija, kurios sveikatos būklė skiriasi, kiek tai susiję su konkrečia liga ar konkrečiomis ligomis, dėl kurių taikomos atitinkamos priežiūros, ligų kontrolės ir biologinio saugumo priemonės;

35)

karantinas – kompetentingai institucijai prižiūrint vykdomas gyvūnų izoliavimas, kad jie neturėtų tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su kitais gyvūnais, siekiant užtikrinti, kad ligos neplistų, kol gyvūnai stebimi nustatytą laikotarpį ir, jei to reikia, tiriami bei gydomi;

36)

epidemiologinis vienetas – gyvūnų grupė, galinti patirti panašų ligos sukėlėjo poveikį;

37)

protrūkis – vienas ar daugiau ligos atvejų ūkyje, namų ūkyje ar kitoje vietoje, kurioje gyvūnai laikomi; [59 pakeit.]

38)

atvejis – oficialiai patvirtintas į sąrašą įtrauktos gyvo ar kritusio gyvūno ligos arba naujos ligos atvejis;

39)

ribojimų taikymo zona – zona, kurioje ribojamas tam tikrų gyvūnų perkėlimas arba produktų vežimas ir taikomos kitos ligų kontrolės priemonės, siekiant užkirsti kelią atitinkamai ligai plisti į teritorijas, kuriose apribojimų nėra; prireikus ribojimų taikymo zona gali apimti apsaugos ir priežiūros zonas;

40)

apsaugos zona – nustatyta oficialiai patvirtinto vienos ar kelių ligų protrūkio zona, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, siekiant užkirsti kelią ligai plisti iš tos zonos;

41)

priežiūros zona – aplink apsaugos zoną nustatyta zona, kurioje dėl oficialiai patvirtinto ligos protrūkio taikomos ligų kontrolės priemonės siekiant užkirsti kelią ligai plisti iš jos ir apsaugos zonos;

42)

periniai kiaušiniai – naminių paukščių kiaušiniai perinti;

43)

kanopiniai gyvūnai – II priede išvardyti gyvūnai;

44)

genetinės medžiagos produktų ūkis:

45)

perykla – ūkis, kuriame surenkami, saugomi, inkubatoriuose laikomi ir perinami kiaušiniai ir kuri tiekia:

46)

vežėjas – savarankiškai arba trečiai šaliai dirbantis gyvūnus vežantis veiklos vykdytojas;

47)

atskirtas ūkis – nuolatinis geografines ribas turintis, savanoriškai įkurtas ir gyvūnams perkelti patvirtintas ūkis, kuriame:

48)

surinkimo operacija – laikomų sausumos gyvūnų surinkimas iš daugiau nei vieno ūkio trumpesniam laikotarpiui nei šios rūšies gyvūnams nustatytas laikymo laikotarpis;

49)

laikymo laikotarpis – laikotarpis, kurį gyvūnas privalo būti laikomas ūkyje, prieš jį išvežant iš to ūkio;

50)

IMSOC – kompiuterinė informacijos valdymo sistema, nustatyta Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*4) [Oficialios kontrolės reglamentas] 130 straipsnio 1 punkte;

50a)

perdirbimo ūkis – maisto įmonė, patvirtinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004  (54) 4 straipsnį; [60 pakeit.]

50b)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkis – maisto įmonė, patvirtinta pagal 177 straipsnį ir IV dalies II antraštinę dalį; [61 pakeit.]

51)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkis – maisto įmonė, patvirtinta laikantis:

51a)

veterinarijos gydytojas – išsamų mokslinį išsilavinimą turintis specialistas, teisinės institucijos licencijuotas visiems veterinarinės medicinos aspektams gyvūnų, kliento ir visuomenės interesais nepriklausomai, etiškai ir asmeniškai atsakingai atlikti; [63 pakeit.]

51b)

valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas tinkamai kvalifikuotas oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti, kaip numatyta Reglamente (ES) xxxx/xxxx  (*5) (Oficialios kontrolės reglamentas) įtvirtintose nuostatose; [64 pakeit.]

a)

I priede nustatytu gyvūnų augintinių sąrašu;

b)

II priede nustatytu kanopinių gyvūnų sąrašu.

a)

į sąrašą -I priedą įtrauktoms ligoms; [65 pakeit.]

b)

naujoms ligoms.

a)

ligos, kurios gali turėti didelio poveikio bent vienam iš toliau išvardytų aspektų:

b)

ligos, dėl kurių nustatytos arba gali būti sukurtos rizikos mažinimo priemonės, proporcingos tokių ligų keliamai rizikai.

a)

ligos pobūdį, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

b)

ligos poveikį:

c)

jos potencialą sukelti krizę ir galimą jos naudojimą bioterorizmo tikslais;

d)

toliau išvardytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinamumą, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis:

e)

ligų prevencijos ir kontrolės priemonių poveikį, kiek tai susiję su:

a)

gyvūnų populiacijos, kuriai kyla rizika, imlumą ligai;

b)

gyvūnų inkubacinio ir infekcinio laikotarpio trukmę;

c)

tų gyvūnų pajėgumą pernešti tas konkrečias ligas.

ca)

tų gyvūnų naudojimą veisimui, gamybai ar skerdimui; [79 pakeit.]

a)

į sąrašą įtrauktos ligos, kurias nustačius būtina nedelsiant imtis likvidavimo priemonių ir kurioms taikomos taisyklės dėl: [83 pakeit.]

b)

į sąrašą įtrauktos ligos, kurios turėtų būti kontroliuojamos visose valstybėse narėse, galiausiai siekiant jas išnaikinti visoje Sąjungoje, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [84 pakeit.]

c)

į sąrašą įtrauktos ligos, kurios yra aktualios tam tikroms valstybėms narėms ir dėl kurių reikia imtis priemonių, kad jos nepasklistų į oficialiai neužkrėstas arba į likvidavimo programas turinčias Sąjungos dalis, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [85 pakeit.]

d)

į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms taikomos minėtos a, b ir c punktų nuostatos, ir kitos ligos, dėl kurių reikalingos priemonės, kad jos, tuo atveju, jei atsirastų Sąjungoje, arba dėl perkėlimo tarp valstybių narių neišplistų, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [86 pakeit.]

e)

į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms taikomos minėtos a ir b punktų sąlygos, taip pat kitos ligos, kurias būtina stebėti Sąjungoje, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [87 pakeit.]

a)

ligos poveikio gyvūnų ir visuomenės sveikatai, gyvūnų gerovei ir ekonomikai mastą;

b)

ligos paplitimą, pasiskirstymą ir sergamumą ta liga Sąjungoje;

c)

galimybę naudotis šiame reglamente nustatytais skirtingais su ta liga susijusiais prevencijos ir kontrolės priemonių rinkiniais, jų įgyvendinamumą ir veiksmingumą , atidžiai atkreipiant dėmesį į vyraujančias regionines sąlygas . [91 pakeit.]

a)

atsako už laikomų gyvūnų ir produktų, už kuriuos yra atsakingi, sveikatą ir sveikumą;

b)

naudodamiesi profesiniais gerosios patirties vadovais, ypač taikydami gerą mikrobiologinę praktiką, atsižvelgdami į susijusią riziką, imasi tinkamų biologinio saugumo priemonių, siekdami užtikrinti tų laikomų gyvūnų sveikatą ir produktų sveikumą ir užkirsti kelią ligoms atsirasti tuose laikomuose gyvūnuose ir produktuose, už kuriuos jie yra atsakingi, ligoms vystytis ir daugintis juose bei plisti iš jų, išskyrus tada, kai tai konkrečiu atveju leidžiama mokslo tikslais, atsižvelgiant į: [92 pakeit.]

ba)

laikosi tinkamos gyvulininkystės principo; [93 pakeit.]

bb)

užtikrina kontroliuojamą veterinarijos vaistų naudojimą. [94 pakeit.]

a)

gyvūnų ligas, įskaitant ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės;

b)

biologinio saugumo principus , tinkamą gyvulininkystę ir atsakingą veterinarinių vaistų naudojimą ; [96 pakeit.]

c)

gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir žmonių sveikatos sąveiką.

a)

laikomų gyvūnų arba produktų, už kuriuos jie atsakingi, kategorijų ir rūšių;

b)

gamybos rūšies;

c)

atliekamų užduočių.

a)

per profesinę patirtį arba mokymus;

b)

per siūlomas programas žemės ūkio arba akvakultūros sektoriuose, kurios susijusios su gyvūnų sveikata;

c)

per formalųjį švietimą. [97 pakeit.]

a)

imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligoms patekti, vystytis ir plisti;

aa)

konsultuoja veiklos vykdytojus apie priemones zoonozių, sukėlėjų per maistą, liekanų ir teršalų rizikai sumažinti, kad būtų užtikrinta maisto sauga; [98 pakeit.]

b)

užtikrina ankstyvą ligos nustatymą, tinkamai jas diagnozuodami ir atlikdami diferencinę diagnozę, siekiant patvirtinti arba paneigti ligą prieš pradedant simptominį gydymą;

c)

aktyviai dalyvauja veikloje, susijusioje su:

d)

taikydami šiame reglamente nustatytas ligų prevencijos ir kontrolės priemones, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, veiklos vykdytojais, gyvūnų ūkio darbuotojais ir gyvūnų augintinių laikytojais.

da)

remdamiesi naujausiais turimais duomenimis pataria veiklos vykdytojams ir gyvūnų specialistams apsaugos nuo biologinio pavojaus ir kitais gyvūnų sveikatos klausimais, svarbiais atsižvelgiant į ūkio rūšį ir ūkiuose laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis. [102 pakeit.]

a)

kvalifikuotą personalą, patalpas, įrangą, finansinius išteklius ir veiksmingą struktūrą, apimančią visą valstybės narės teritoriją;

b)

prieigą prie laboratorijų, kuriose dirba kvalifikuotas personalas ir kurios turi patalpas, įrangą ir finansinius išteklius, siekiant užtikrinti greitą ir tikslią į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų diagnozę ir diferencinę diagnozę;

c)

tinkamai apmokytus veterinarijos gydytojus, dalyvaujančius 11 straipsnyje nurodytoje šio reglamento taikymo sričiai priklausančioje veikloje.

a)

veiklą, susijusią su II dalies 1 skyriuje nurodytu pranešimų ir ataskaitų teikimu ir tos dalies 2 skyriuje nurodyta priežiūra;

b)

veiklą, susijusią su:

a)

nustatomos 1 dalyje ir 1a dalyse nurodytos veiklos delegavimo aplinkybės ir sąlygos; [111 pakeit.]

b)

nurodoma, kokia kita šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla gali būti papildomai deleguota veterinarijos gydytojams, kokiomis aplinkybėmis ir nustačius kokias sąlygas;

c)

remiantis Direktyva 2005/36/EB nustatomi būtiniausi veterinarijos gydytojų mokymo, nurodyto 12 straipsnio 1 dalies c punkte, reikalavimai; [112 pakeit.]

a)

imasi tinkamų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonių, siekdami išvengti ligų sukėlėjų paplitimo ir jų vėlesnio sąlyčio su gyvūnais, esančiais ne laboratorijoje ar kitoje patalpoje, kuriuose mokslinių tyrimų tikslais tvarkomi ligų sukėlėjai;

b)

užtikrina, kad ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų vežimas iš laboratorijų ar kitų patalpų ir į jas nekeltų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų plitimo rizikos.

a)

biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonės;

b)

ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų vežimo reikalavimai.

a)

kompetentingai institucijai apie 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos protrūkį ar įtarimą dėl tokio protrūkio; [116 pakeit.]

b)

veterinarijos gydytojui arba vandens gyvūnų sveikatos specialistui apie anomalaus gaištamumo atvejus ir kitus pavojingų užkrečiamų ligų simptomus arba be aiškios priežasties labai sumažėjusią gyvūnų produkcijos apimtį, kad būtų atliekamas papildomas tyrimas, pvz., prireikus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. [117 pakeit.]

a)

kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis aplinkybėmis reikia teikti šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus pranešimus;

b)

išsamių taisyklių, taikomų šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam papildomam tyrimui.

a)

ligos sukėlėjas ir atitinkamais atvejais potipis;

b)

įtarimo apie protrūkį ir jo patvirtinimo datos;

c)

protrūkio vieta;

d)

visi susiję protrūkiai;

e)

nuo protrūkio nukentėję gyvūnai;

f)

dėl protrūkio taikomos ligų kontrolės priemonės;

g)

galima arba žinoma į sąrašą įtrauktos ligos kilmė;

h)

naudoti diagnostikos metodai.

a)

nebūtina nedelsiant pranešti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

būtina nedelsiant pranešti pagal 17 straipsnio 1 dalį ir reikia pateikti papildomos informacijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dėl:

a)

nustatytas 1 dalyje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas;

b)

priežiūros rezultatus, kai to reikalaujama pagal 29 straipsnio b punkto ii papunktį priimtose taisyklėse;

c)

priežiūros programų rezultatus, kai to reikalaujama pagal 27 straipsnio 3 dalį ir pagal 29 straipsnio b punkto ii papunktį priimtose taisyklėse;

d)

likvidavimo programas, kai to reikalaujama pagal 33 straipsnį ir pagal 35 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte nustatytose taisyklėse.

a)

ligos pobūdį;

b)

protrūkio tipą.

a)

informacija, kurią turi pateikti valstybės narės teikdamos pranešimus ir ataskaitas Sąjungoje pagal 17 ir 18 straipsnių 1 dalis;

b)

20 straipsnyje nurodytos kompiuterinės informacinės sistemos diegimo ir naudojimo tvarka ir pereinamojo laikotarpio priemonėmis, skirtomis perkelti duomenis ir informaciją iš dabartinių sistemų į naująją sistemą ir užtikrinti jos visišką operatyvumą;

c)

duomenų, kuriuos reikia įtraukti į 20 straipsnyje nurodytą kompiuterinę informacinę sistemą, formatu ir struktūra;

d)

17 ir 18 straipsnių 1 dalyse nurodytų pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje terminais ir dažnumu;

e)

regionais, iš kurių teikiami pranešimai ir ataskaitos Sąjungoje, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje.

a)

stebi gyvūnų, už kuriuos yra atsakingi, sveikatą ir elgesį gerovę ; [123 pakeit.]

aa)

stebi bet kokius pokyčius gyvūniniuose produktuose, už kuriuos yra atsakingi, kurie, kaip gali būti įtariama, buvo sukelti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos; [124 pakeit.]

b)

stebi įprastų gamybos rodiklių pokyčius ūkiuose arba su gyvūnais ar genetinės medžiagos produktais, už kuriuos yra atsakingi, susijusius pokyčius, kurie, gali būti įtariama, buvo sukelti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos;

c)

nustato gyvūnų, už kuriuos yra atsakingi, anomalų gaištamumą ir kitus juose pasireiškusius pavojingų užkrečiamųjų ligų simptomus; [125 pakeit.]

ca)

laikydamiesi 23 straipsnyje nustatytų kriterijų, užtikrina, kad veterinarijos gydytojai atliktų gyvūnų sveikatos patikrinimus, siekiant užkirsti kelią, kad nepasireikštų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų. Tokių patikrinimų metu veiklos vykdytojams taip pat teikiami patarimai biologinio saugumo klausimais. [126 pakeit.]

a)

ūkio rūšį;

b)

ūkyje laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis;

ba)

epidemiologinę padėtį zonoje ar regione; [129 pakeit.]

c)

kitą atitinkamą priežiūrą, kokybės užtikrinimo sistemas ar oficialią kontrolę, taikomas laikomiems gyvūnams ir tam tikros rūšies ūkiams.

a)

informuoti apie nustatyti požymius, patvirtinančius į sąrašą įtrauktų ligų arba naujų ligų pasireiškimą; [131 pakeit.]

b)

patarti veiklos vykdytojui biologinio saugumo ir kitais gyvūnų sveikatos klausimais, atsižvelgiant į ūkio rūšį ir ūkiuose laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis;

ba)

teikti informaciją kompetentingai institucijai, vykdančiai 25 straipsnyje numatytą papildomą priežiūrą. [132 pakeit.]

a)

papildomi:

b)

nustatomos ūkių, kuriuose turi būti atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai, rūšys. [133 pakeit.]

a)

ligos pobūdį;

b)

susijusius rizikos veiksnius;

c)

sveikatos būklę:

d)

veiklos vykdytojų pagal 22 straipsnį arba kitų valdžios institucijų vykdytą priežiūrą.

a)

ligos pobūdžio;

b)

susijusių rizikos veiksnių;

ba)

buvusios patirties su ligomis valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje; [135 pakeit.]

a)

priežiūros plano, būdų, diagnostikos metodų, dažnumo, intensyvumo, tikslinės gyvūnų populiacijos ir mėginių ėmimo būdų, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

b)

8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir atitinkamais atvejais naujų ligų oficialaus patvirtinimo kriterijų ir tų ligų atvejų apibrėžčių;

ba)

nustatymo, kurioms 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoms į sąrašą įtrauktoms ligoms reikia taikyti priežiūros programas; [135 pakeit.]

c)

27 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priežiūros programoms taikomų reikalavimų, susijusių su:

a)

dėl kurių 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų reikia įgyvendinti priežiūros programas; [137 pakeit.]

b)

formatas ir tvarka teikiant:

a)

nustato tos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo arba neužkrėtimo ta liga įrodymo programą, kuri turi būti vykdoma ta liga užkrėstose gyvūnų populiacijose ir apimti susijusias jų teritorijos dalis arba atitinkamas jų zonas ar laikymo vietas (toliau – privalomo likvidavimo programa);

b)

pateikia Komisijai patvirtinti privalomo likvidavimo programos projektą;

a)

valstybė narė prašo Sąjungoje pripažinti gyvūnų sveikatos tos ligos atžvilgiu garantijas gyvūnų ar produktų perkėlimo aplinkybėmis arba

b)

savanoriško likvidavimo programa yra kandidatė gauti finansinį Sąjungos įnašą. [140 pakeit.]

a)

privalomo likvidavimo programos projektą, pateiktą jai patvirtinti pagal 1 dalį;

b)

savanoriško likvidavimo programos projektą, pateiktą jai patvirtinti pagal 2 dalį.

a)

privalomo ir savanoriško likvidavimo programų tikslų, ligų kontrolės strategijų ir tarpinių tikslų;

b)

nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo pateikti tvirtinti privalomo likvidavimo programas ir savanoriško likvidavimo programas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai toks patvirtinimas nėra būtinas priėmus su tomis programomis susijusias taisykles pagal 31 ir 34 straipsnių 2 dalis ir 35 straipsnį;

c)

informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, susijusios su nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo pateikti tvirtinti privalomo likvidavimo programas ir savanoriško likvidavimo programas, kaip nurodyta b punkte.

a)

ligų kontrolės priemonės, skirtos likviduoti ligos sukėlėją ūkiuose, laikymo vietose ir zonose, kuriuose pasireiškia liga, ir užkirsti kelią pakartotinai užsikrėsti;

b)

pagal 26–29 straipsniuose nustatytas taisykles vykdoma priežiūra, siekiant įrodyti:

c)

ligų kontrolės priemonės, kurių reikia imtis teigiamų priežiūros rezultatų atveju.

a)

1 dalies a punkte nurodytų ligų kontrolės priemonių;

b)

ligų kontrolės priemonių, kurių reikia imtis siekiant išvengti pakartotinio tikslinės gyvūnų populiacijos užkrėtimo susijusia liga ūkiuose, zonose ir laikymo vietose;

c)

priežiūros plano, būdų, diagnostikos metodų, dažnumo, intensyvumo, tikslinės gyvūnų populiacijos ir mėginių ėmimo būdų, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

d)

ligų kontrolės priemonių, kurių reikia imtis teigiamų su į sąrašą įtraukta liga susijusių rezultatų atveju, kaip nurodyta 1 dalies c punkte;

e)

skiepijimo;

a)

į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios nustatyta privalomo ar savanoriško likvidavimo programa, epidemiologinės padėties aprašą;

b)

geografinės ir administracinės teritorijos, kurioje vykdoma privalomo ar savanoriško likvidavimo programa, aprašą ir nustatymą;

c)

ligų kontrolės priemonių, nustatytų pagal privalomo ar savanoriško likvidavimo programą, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje ir pagal 31 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, aprašą;

d)

numatomą privalomo ar savanoriško likvidavimo programos trukmę;

e)

tarpinius tikslus ir ligos kontrolės strategijas, nustatytus privalomo ar savanoriško likvidavimo programai vykdyti;

f)

privalomo ar savanoriško likvidavimo programos numatytų sąnaudų ir naudos analizę.

fa)

tikslų viešojo sektoriaus institucijų ir (arba) privačių asmenų, kurie įvairiais lygmenimis dalyvauja programose, nurodymą, taip pat aiškią informaciją apie atitinkamas jų funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant programas apibrėžimą. [142 pakeit.]

a)

reguliarias tarpines ataskaitas dėl vykdomų privalomo ar savanoriško likvidavimo programų tikslų, nurodytų 32 straipsnio e punkte, įgyvendinimo;

b)

galutinę ataskaitą, baigus vykdyti programą.

a)

iki tol, kol patenkinamos sąlygos teikti paraišką dėl neužkrėstos valstybės narės teritorijos arba zonos statuso, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, arba neužkrėstos laikymo vietos statuso, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje, arba

b)

jei taikant savanoriško likvidavimo programą sąlygos teikti paraišką dėl neužkrėstos teritorijos statuso netenkinamos, o pagal tą programą nebeįgyvendinami jos tikslai, kompetentinga institucija arba Komisija ją nutraukia laikydamasi procedūros, pagal kurią ji buvo nustatyta.

a)

privalomo likvidavimo ir savanoriško likvidavimo programų projektų teikimo tvirtinti;

b)

veiklos rodiklių; [144 pakeit.]

c)

ataskaitų teikimo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dėl privalomo ar savanoriško likvidavimo programų įgyvendinimo rezultatų.

a)

visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose nėra nė vienos iš gyvūnų rūšių, įtrauktų į sąrašą dėl paraiškoje dėl neužkrėstos teritorijos statuso nurodytos ligos;

b)

žinoma, kad ligos sukėlėjas nesugebėtų išgyventi visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose;

c)

tuo atveju, jei į sąrašą įtrauktos ligos plinta tik per užkrato pernešėjus, nenustatytas nė vienas užkrato pernešėjas arba yra žinoma, kad jis nesugebėtų išgyventi visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose;

d)

teritorijos neužkrėtimas į sąrašą įtraukta liga patvirtintas:

a)

laikymo vietoje gali būti veiksmingai užkertamas kelias toje paraiškoje nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai arba į sąrašą įtrauktoms ligoms atsirasti, atsižvelgiant į ligos pobūdį;

b)

paraiškoje nurodytoje laikymo vietoje įdiegta viena bendra biologinio saugumo valdymo sistema, siekiant užtikrinti neužkrėstų visų ją sudarančių ūkių statusą;

c)

paraiškoje nurodytą laikymo vietą patvirtino kompetentinga institucija gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo tikslais:

a)

laikymo vietoje gali būti veiksmingai užkertamas kelias toje paraiškoje nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai arba į sąrašą įtrauktoms ligoms atsirasti, atsižvelgiant į ligos pobūdį;

b)

tenkinamos viena ar daugiau šių sąlygų:

c)

laikymo vietoje esančius ūkius kontroliuojantys veiklos vykdytojai taiko bendrą biologinio saugumo valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas neužkrėstos laikymo vietos statusas;

d)

paraiškoje nurodytą laikymo vietą patvirtino kompetentinga institucija gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo tikslais:

a)

neužkrėstų laikymo vietų statuso pripažinimo reikalavimų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų pobūdį, kiek tai susiję bent su:

b)

išsamių taisyklių, kurias taiko kompetentinga institucija neužkrėstų laikymo vietų statusui patvirtinti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c)

laikymo vietų, kurios yra dviejose ar daugiau valstybių narių teritorijų;

a)

neužkrėstos teritorijos arba zonos, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje;

b)

neužkrėstų laikymo vietų statusas, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

a)

išsamių taisyklių dėl neužkrėstų valstybių narių ir jų zonų statuso, atsižvelgiant į skirtingų ligų pobūdį, kiek tai susiję su: