(1)

2011 m. paskelbta baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, kurioje pabrėžta, kad būtina iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu , o iki 2020 m. – 20 proc. ; [1 pakeit.]

(1a)

šiuo metu nėra politikos priemonių, kuriomis būtų mažinamas vis didesnis sunkiasvorių krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis, todėl Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti kuro vartojimo efektyvumo standartus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, dar labiau išplėsdama automobiliams ir furgonams skirtos savo teisėkūros koncepcijos taikymą; [2 pakeit.]

(2)

atsižvelgiant į tai, baltojoje knygoje numatyta adaptuoti Tarybos direktyvą 96/53/EB (3), siekiant sumažinti energijos vartojimą bei išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pritaikyti teisės aktus prie technologijų raidos bei naujų rinkos poreikių ir sudaryti palankesnes sąlygas įvairiarūšiam vežimui;

(3)

tarp technologinių naujovių – galimybė transporto priemonių, daugiausia priekabų arba puspriekabių, gale tvirtinti įtraukiamuosius arba sulankstomuosius aerodinaminius įrenginius, tačiau tokiu atveju jų ilgis viršija Direktyvoje 96/53/EB nustatytą didžiausią leistiną ilgį. Tokie įrenginiai gali būti montuojami iškart po šios direktyvos įsigaliojimo, nes jie jau parduodami rinkoje ir naudojami kituose žemynuose . Tai taikoma ir smūgio energiją sugeriantiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams, kurie įtaisomi ratų zonoje šonuose ir gale po priekabomis, puspriekabėmis ir transporto priemonėmis. Šie įrenginiai gali ne tik gerokai padidinti transporto priemonės energinį efektyvumą, bet ir sumažinti pavojų sužeisti kitus eismo dalyvius. Šia direktyva taip pat turėtų būti skatinamos transporto priemonių ir transporto vienetų konstrukcijos inovacijos ir joms sudaromos geresnės sąlygos ; [3 pakeit.]

(3a)

Komisija turėtų parengti koncepciją, kaip krovininio kelių transporto srityje sumažinti reisų be krovinio skaičių, kelių kabotažui taikant „masės ir matmenų“ priemones ir minimalias derinimo taisykles, kad būtų išvengta dempingo praktikos. Be to, pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB  (4) (Eurovinjetės direktyva) peržiūra reikėtų taip pat apsvarstyti pažangą, padarytą vertinant išorės sąnaudas, ir leisti įtraukti išorės sąnaudas į sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo sistemą. Iki 2015 m. sausio 1 d. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Eurovinjetės direktyvos dalinio keitimo; [4 pakeit.]

(4)

sunkiasvorės krovininės transporto priemonės Europoje išmeta apie 26 proc. kelių transporto išmetamo CO2, o jų kuro vartojimo efektyvumas per pastaruosius 20 metų vargu ar pagerėjo. Pagerinus motorinių transporto priemonių kabinos aerodinamiškumą ir įmontavus 3 konstatuojamojoje dalyje minėtus įrenginius, taip pat gerokai padidėtų transporto priemonių energinis efektyvumas , o tai skubiai reikalinga, kad krovininio kelių transporto sektoriuje transporto priemonės išmestų gerokai mažiau teršalų . Tačiau pagerinti aerodinamiškumą atsižvelgiant į dabartines Direktyvoje 96/53/EB nustatytas ribas neįmanoma nesumažinus transporto priemonių apkrovos gebos – tai keltų pavojų ekonominei sektoriaus pusiausvyrai. Todėl reikia numatyti nuostatos dėl didžiausio leistino ilgio išimtį . Bet kokia tokia išimtis neturėtų būti naudojama siekiant padidinti transporto priemonės naudingąją apkrovą; [5 pakeit.]

(5)

savo komunikate „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ Komisija numatė, kokių veiksmų reikia imtis siekiant padidinti transporto priemonių saugumą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą. Transporto priemonių vairuotojų matymo lauko svarba pabrėžta ir Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/38/EB (5) įgyvendinimo. Padidinti kelių eismo saugą padės ir naujo tipo kabinų profiliai, nes tai sumažins vairuotojų nematomą akląją zoną, ypač po priekiniu stiklu ir transporto priemonės kabinos šone , ir padės išgelbėti gyvybę daugybei pažeidžiamų eismo dalyvių, kaip antai pėstiesiems ar dviratininkams. Todėl po atitinkamo pereinamojo laikotarpio naujo tipo kabinos profilis turėtų tapti privalomas. Tokiose naujo tipo profilių kabinose taip pat bus galima turėtų būti įrengtos energijos absorbcijos susidūrus su kliūtimi sistemos. Galimai padidėjus kabinos tūriui, padidės ir vairuotojų komfortas bei saugumas; [6 pakeit.]

(6)

prieš transporto priemonėse montuojant aerodinaminius įrenginius ir juos pateikiant rinkai turi būti atlikti bandymai , atitinkantys Komisijos rengiamą aerodinamiškumo matavimo bandymų tvarką . Šiuo tikslu valstybės narės išduos sertifikatus, kuriuos pripažins kitos valstybės narės . Komisija turėtų parengti išsamias technines gaires dėl paraiškų ir reikalavimų sertifikatams gauti ; [7 pakeit.]

(6a)

2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą numatyta, kad iki 2030 m. 30 proc. ilgesnį kaip 300 km atstumą keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, pvz., geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Tokį perėjimą turėtų palengvinti efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikės sukurti tinkamą infrastruktūrą. Šį tikslą Europos Parlamentas patvirtino savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“  (6) ; [8 pakeit.]

(6b)

siekiant įgyvendinti 2011 m. Baltosios knygos apie transportą tikslus, Direktyvos 96/53/EB peržiūra bus galimybė pagerinti vairuotojų saugą ir komfortą atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje 89/391/EEB  (7) (Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva) išdėstytus reikalavimus; [9 pakeit.]

(7)

ilgesnės transporto priemonės gali būti naudojamos tarpvalstybiniam vežimui, jei abi susijusios valstybės narės tai jau leidžia ir jei tenkinamos išimčių suteikimo pagal direktyvos 4 straipsnio 3, 4 arba 5 dalis sąlygos. Europos Komisija jau anksčiau pateikė rekomendacijų dėl direktyvos 4 straipsnio taikymo. 4 straipsnio 4 dalyje minėtos vežimo operacijos nedaro didelio poveikio tarptautiniam vežimui, jei tarpvalstybinis naudojimas apsiriboja dviem valstybėmis narėmis ir jei tai leidžia esama infrastruktūra bei kelių eismo saugos sąlygos. Tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp valstybių narių teisės, vadovaujantis proporcingumo principu, nuspręsti dėl konkrečiomis aplinkybėmis tinkamų transporto politikos priemonių ir poreikio užtikrinti, kad tokia politika neiškraipytų vidaus rinkos. 4 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į tai; [10 pakeit.]

(8)

sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse arba autobusuose (daugiausia kursuojančiuose miestuose arba jų periferijoje) įrengiant alternatyvius – elektrinius arba hibridinius – variklius, kurie jau naudoja ne tik iškastinę energiją ir todėl yra netaršūs arba ne tokie taršūs, susidaro masės perteklius, kuris neturi būti priskaičiuojamas prie transporto priemonės krovinio svorio, kad ekonomiškai nenukentėtų kelių transporto sektorius. Transporto priemonėms, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turėtų būti leidžiama viršyti didžiausią leistiną masę ne daugiau kaip 1 tona, priklausomai nuo masės, kurios reikia tai technologijai. Tačiau dėl papildomos masės neturėtų padidėti transporto priemonės apkrovos geba. Reikėtų išlaikyti technologinio neutralumo principą ; [11 pakeit.]

(9)

Baltojoje knygoje apie transportą taip pat pabrėžta, kad būtina stebėti įvairiarūšio vežimo sektoriaus raidą, ypač vis dažnesnio 45 pėdų konteinerių vežimo srityje. Konteineriai gabenami geležinkeliais arba laivybai tinkamais vandens keliais. Tačiau šiandien įvairiarūšio vežimo etapai, vykdomi automobilių keliais, įmanomi tik tuomet, jei laikomasi administracinių procedūrų, kurios tiek valstybėms narėms, tiek vežėjams kelia nepatogumų, arba jei konteineriai yra patentuotais nusklembtais kampais, kurių kaina pernelyg didelė. Konteinerius vežančias transporto priemones pailginus 15 cm, vežėjams nebereikėtų laikytis administracinių procedūrų, o įvairiarūšiam vežimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos, nekeliant nei pavojaus, nei žalos kitiems eismo dalyviams ar infrastruktūrai. 15 cm pailginimas yra nedidelis, palyginti su sujungtąja sunkiasvore krovinine transporto priemone, kurios ilgis – 16,50 m, todėl nekelia papildomo pavojaus kelių eismo saugai. Vis dėlto, atsižvelgiant į politinę Baltosios knygos apie transportą orientaciją, toks pailginimas leidžiamas tik įvairiarūšio vežimo atveju, kai vežimo operacijų, kurias sudaro vežimo geležinkeliais, upių ar jūrų keliais etapai, dalis, vykdoma automobilių keliais, neviršija 300 km. Panašu, kad tokio nuotolio pakanka, kad iš pramonės ar prekybos objekto būtų galima pasiekti geležinkelio krovinių stotį arba upių uostą. Norint pasiekti jūrų uostą ir remti jūrų greitkelių tiesimą, Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transporto operacijai vykdyti gali būti naudojamas ilgesnis nuotolis; [12 pakeit.]

(10)

siekiant toliau remti įvairiarūšį vežimą ir atsižvelgti į nepakrautų 45 pėdų konteinerių masę, būtina nuostatą, kuria leidžiama įvairiarūšiam vežimui naudoti 44 tonas sveriančius transporto priemonių su penkiomis arba šešiomis ašimis junginius, vežančius 40 pėdų konteinerius, taikyti ir junginiams, vežantiems 45 pėdų konteinerius;

(11)

nuo Direktyvos 96/53/EB priėmimo vidutinis autobusų keleivių ir jų bagažo svoris gerokai padidėjo, todėl, siekiant neviršyti direktyvoje nustatytų masės ribų, palaipsniui sumažintas vežamų keleivių skaičius. Kadangi, siekiant efektyvesnio energijos vartojimo, būtina pirmenybę teikti ne privačiajam, o viešajam transportui, reikia atstatyti ankstesnį autobuso keleivių skaičių, nes padidėjo jų ir bagažo svoris. Tai galima padaryti, leistiną dviašių autobusų masę padidinant tiek, kad infrastruktūros nenukentėtų nuo greitesnio nusidėvėjimo;

(12)

už vežimo keliais reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos nustato daug tokių reikalavimų, ypač dėl transporto priemonių masės, pažeidimų (kartais sunkių). Tai lemia nepakankamas patikrų pagal Direktyvą 96/53/EB skaičius arba menkas jų veiksmingumas. Be to, valstybės narės taiko skirtingas tikrinimo procedūras ir taisykles, dėl to atsiranda teisinis per kelias Sąjungos valstybes nares judančių transporto priemonių vairuotojų netikrumas. Be to, vežėjai, kurie nesilaiko šios srities taisyklių, įgyja didelį konkurencinį pranašumą konkurentų, kurie taisyklių laikosi, ir kitų transporto rūšių atžvilgiu. Tai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti ir kelia pavojų kelių eismo saugai . Todėl reikia, kad valstybės narės dažniau ir veiksmingiau atliktų patikras – tiek fizines patikras, tiek rizikos įvertinimo sistema grindžiamą pirminę atranką, atliekamą rengiant tokias patikras; [13 pakeit.]

(13)

jau dabar pirminę transporto priemonių, kurios gali būti pažeidusios taisykles, atranką galima atlikti paprastomis, fiksuotomis arba mobiliomis, technologinėmis priemonėmis – tai mažiau trukdo laisvam eismui, mažiau kainuoja ir sudaro optimalias saugumo sąlygas. Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių viduje gali būti montuojami tam tikri įrenginiai, kuriais vairuotojas gali pats kontroliuoti, ar laikosi teisės aktų. Be to, tokiais integruotais įrenginiais duomenys keliuose esantiems tikrintojams arba automatinėms tikrinimo sistemoms gali būti perduodami naudojant mikrobangų ryšių sietuvą. Panašu, kad, atliekant pirminę atranką, transporto priemonę dera sverti bent vieną kartą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų, kad Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas kelių transporto kontrolės veiksmingumas, nes statistiškai taip kiekvieną transporto priemonę galima vidutiniškai patikrinti kas tris dienas;

(14)

didelį Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimų skaičių iš esmės lemia neatgrasomas valstybių narių teisės aktuose numatytų sankcijų už šių taisyklių pažeidimus pobūdis ar net tokių sankcijų nebuvimas. Šią spragą dar labiau gilina nemaža skirtingose valstybėse narėse taikomų administracinių sankcijų dydžių įvairovė. Kad spragos būtų užpildytos, reikia imtis administracinių sankcijų už Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimus dydžių ir kategorijų derinimo visoje Sąjungoje. Tokios administracinės sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir nediskriminacinės ; [14 pakeit.]

(15)

kad tarptautinės transporto priemonių arba jų junginių masės patikros būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, valstybių narių kontrolės institucijoms turi būti sudarytos sąlygos keistis informacija, visų pirma apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir įmonės nepriekaištingą reputaciją. Padėti keistis informacija galėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (8) 18 straipsnio 1 dalį paskirtas nacionalinis ryšių palaikymo punktas;

(16)

svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų reguliariai informuojami apie valstybių narių atliekamas kelių eismo patikras. Gavusi tokią informaciją iš valstybių narių tokią informaciją, per atitinkamus jų ryšių palaikymo punktus, Komisija galės užtikrinti, kad vežėjai šios direktyvos laikytųsi, ir nustatyti, ar reikia parengti papildomų priverstinių priemonių; [15 pakeit.]

(16a)

Komisija turėtų atlikti Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikti ataskaitą apie šio priedo įgyvendinimą, atsižvelgdama į, inter alia, poveikį konkurencijai tarptautiniu lygmeniu, transporto pasiskirstymą pagal rūšis, infrastruktūros pritaikymo sąnaudas ir Europos Sąjungos aplinkosaugos ir saugos tikslus, nustatytus 2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą; [16 pakeit.]

(17)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų reikalavimus, taikomus transporto priemonių šonuose ir gale montuojamiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams arba naujų motorinių transporto priemonių konstravimui, siekiant pagal JTEEK nuostatas persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB  (9) nurodytas Europos tipo patvirtinimo procedūras, taip pat kad nustatytų technines specifikacijas, galinčias užtikrinti visišką integruotų svėrimo įrenginių sąveiką, ir rekomendacijas dėl judančių transporto priemonių masės tikrinimo procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai Konsultacijose turėtų dalyvauti suinteresuotosios šalys, pvz., gamintojai, vairuotojai, kelių eismo saugos srityje veikiančios asociacijos, už eismą atsakingos institucijos ir mokymo centrai. Komisija šių konsultacijų rezultatų ataskaitą paskelbia viešai. Suinteresuotosioms šalims turėtų būti palikta pakankamai laiko šiems reikalavimams įvykdyti ; [17 pakeit.]

(18)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali imtis reikiamų priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslam pasiekti;

(19)

todėl Direktyva 96/53/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

Nuorodos į Tarybos direktyvą 70/156/EEB pakeičiamos nuoroda į Direktyvą 2007/46/EB.

2)

2 straipsnio pirma pastraipa papildoma šių terminų apibrėžtimis:

3)

4 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

4)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, kuriuose įtaisyti toliau nurodytus reikalavimus atitinkantys įrenginiai, ilgis (ne daugiau kaip 500 mm) . Ilgis gali būti viršijamas tik siekiant transporto priemonių arba jų junginių gale tvirtinti jų aerodinamines savybes gerinančius įrenginius. [23 pakeit.]

2.   1 dalyje minėti įrenginiai turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:

Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.

3.   Prieš pritvirtinamą aerodinaminį įrenginį pateikiant rinkai, valstybės narės jį patvirtina pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB  (*1). Valstybės narės išduoda sertifikatą, kuriuo leidžia jį naudoti ir įrengti transporto priemonėje. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų, ir nurodoma, kad įrenginys iš esmės padeda pagerinti aerodinamines savybes. Vienoje valstybėje narėje išduoti sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [29 pakeit.]

4.   Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploatacinių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [30 pakeit.]

Vykdydama savo įgaliojimus Komisija užtikrina suderinamumą su Sąjungos teisės aktais dėl tipo patvirtinimo. [31 pakeit.]

5.   Kol deleguotieji aktai nepriimti, transporto priemonėms arba jų junginiams, kuriuose įtaisyti 2 dalyje minėtus reikalavimus atitinkantys ir pagal 3 dalį išbandyti aerodinaminiai įrenginiai, leidžiama judėti, jei jų ilgis I priedo 1.1 punkte nustatytą ilgį viršija ne daugiau kaip dviem metrais. Ši laikinoji priemonė taikoma nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. [32 pakeit.]

(*1)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“"

6)

8a straispnis išbraukiamas.

7)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines ir kelių eismo saugos savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, atitinkančių 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ilgis. Iš esmės ilgis viršijamas siekiant sudaryti sąlygas gaminti aerodinamines transporto priemonių arba jų junginių savybes gerinančias ir kelių eismo saugą – tiek pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu, tiek transporto priemonių galinio susidūrimo atveju – didinančias vilkikų kabinas. [33 pakeit.]

2.   1 dalyje minėtos kabinos turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:

Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.

2a.     Siekiant pagerinti vairuotojo saugumą ir komfortą, o galiausiai – užtikrinti geresnę transporto priemonių kelių eismo saugą pagal šią direktyvą, vairuotojo kabinos turi atitikti šiuos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo ir komforto reikalavimus:

3.   Prieš naujos konstrukcijos motorines transporto priemones pateikiant rinkai, valstybės narės pagal Direktyvos 2007/46/EB sistemą atlieka jų aerodinaminių ir saugos savybių bandymus ir šiuo tikslu išduoda sertifikatą. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų. Šių transporto priemonių aerodinaminių savybių bandymai atitinka atitinkamas Komisijos parengtas aerodinamiškumo matavimo taisykles. Vienoje valstybėje narėje išduoti bandymų sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [39 pakeit.]

3a.     Nuo [septyneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir transporto priemonių junginiuose naudojamos kabinos, atitinkančios 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus. [40 pakeit.]

4.   Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naujosios vilkikų kabinos, Komisijai pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , laikantis galiojančių JTEEK nuostatų . Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploatacinių saugos ir aerodinaminių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [41 pakeit.]

(*2)   1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).“ "

8)

10 straipsnyje žodžiai „nuo 11 straipsnyje nurodytos dienos“ pakeičiami žodžiais „nuo 1997 m. rugsėjo 17 d.“.

9)

10a straipsnis pakeičiamas taip:

„10a straipsnis

Hibridinių arba tik elektra varomų Transporto priemonių , kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, didžiausia leistina masė yra I priedo 2.3.1 2.3.4 punkte nurodyta masė. [42 pakeit.]

Tačiau hibridinės arba elektrinės transporto priemonės , kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turi atitikti I priedo 3 punkte nurodytas kiekvienos ašies didžiausios leistinos masės ribas.“[43 pakeit.]

10)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Didžiausi leistini transporto priemonių arba jų junginių, vežančių 45 pėdų konteinerius arba nuimamuosius kėbulus, matmenys gali būti viršyti 15 cm tuo atveju, kai konteinerių arba nuimamųjų kėbulų vežimas automobilių keliais yra įvairiarūšio mišriojo vežimo operacijos dalis. [44 pakeit.]

Taikant šį straipsnį ir I priedo 2.2.2 punkto c papunktį, įvairiarūšio vežimo operacijos metu naudojami bent geležinkeliai, upių arba jūrų transportas. Dalis pradinio ir (arba) galutinio vežimo operacijos maršruto taip pat vykdoma automobilių keliais. Kiekviena vežimo automobilių keliais dalis užima mažiau kaip 300 km Europos Sąjungos teritorijos arba siekia artimiausius terminalus, tarp kurių yra reguliarus susisiekimas. Vežimo operacija taip pat laikoma įvairiarūše, jei naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, neatsižvelgiant į pradinio ir galutinio vežimo automobilių keliais maršrutų ilgius. Vežimo operacijos, kurios metu naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, pradinis maršrutas automobilių keliais prasideda prekių pakrovimo vietoje ir baigiasi artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir (arba), kai tinka, galutinis maršrutas prasideda artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir baigiasi prekių iškrovimo vietoje. Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/106/EEB  (*3) ir visų pirma galiojanti mišriojo transporto sąvoka, siekiant atsižvelgti į raidą konteinerių vežimo srityje ir norint palengvinti veiksmingo įvairiarūšio vežimo plėtojimą. [45 pakeit.]

(*3)   1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).“ "

11)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

1.   Siekdamos užtikrinti šios direktyvos įpareigojimų vykdymą, valstybės narės sukuria tikslinę judančių transporto priemonių arba jų junginių pirminės atrankos ir tikrinimo sistemą.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie bet kokių šios direktyvos pažeidimų, kuriuos padaro atskiros įmonės, skaičių ir šių pažeidimų sunkumą būtų įtraukiama į rizikos įvertinimo sistemą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB  (*4) 9 straipsnį. [47 pakeit.]

Valstybės narės, nustatydamos, kurios transporto priemonės turi būti tikrinamos, gali pirmiausia pasirinkti transporto priemones, kurias naudoja didesnio rizikos laipsnio grupei priklausančios įmonės, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/22/EB. Transporto priemonės, kurios bus tikrinamos, gali būti pasirenkamos taip pat ir atsitiktine tvarka. [48 pakeit.]

2.   Praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, valstybės narės atlieka judančių transporto priemonių arba jų junginių masės matavimus. Pirminės atrankos matavimų tikslas – padidinti patikrų veiksmingumą ir nustatyti transporto priemones, kurios galėjo pažeisti taisykles ir turi būti tikrinamos fiziškai. Matavimai gali būti atliekami taikant infrastruktūrose įrengtas automatines sistemas arba transporto priemonių viduje montuojamas sistemas, apibūdintas 6 dalyje. Automatinės sistemos turės padėti nustatyti transporto priemones, kurios įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu. Kadangi tokios automatinės sistemos naudojamos tik pirminei atrankai, o ne pažeidimui konstatuoti, valstybės narės neprivalo jų sertifikuoti. Transporto priemonių viduje montuojamos sistemos gali būti integruojamos į skaitmeninius tachografus, kurie transporto priemonėse montuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014  (*5). [49 pakeit.]

3.   Valstybės narės vidutiniškai atlieka bent vieną transporto priemonės masės pirminės atrankos matavimą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų per metus.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, reikalinga, kad patikros Sąjungoje būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, paskirdamos nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis. Visų pirma informacijos reikia apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir atitinkamos įmonės nepriekaištingą reputaciją. Ryšių palaikymo punktas paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (*6) 18 straipsnio 1 dalį.

5.   Transporto priemonėms, kurios po pirminės atrankos, atliktos pagal 2 dalį, įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu, taikoma bent viena iš tokių priemonių:

6.   Pagal 1 dalį valstybės narės skatina dalį nuo [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir jų junginiuose įrengti integruotus įrengiamos integruotos (bendros masės ir kiekvienos ašies masės) svėrimo įrenginius, kuriais  sistemos, kurias naudojant bet kuriuo metu svėrimo duomenis iš judančios transporto priemonės galima perduoti institucijai, atliekančiai patikras kelyje arba atsakingai už prekių vežimo reglamentavimą. Duomenys perduodami Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatytus DSRC (*7) EN 12253, EN 12795, EN 12834, EN 13372 ir ISO 14906 standartus atitinkančiu sietuvu. Ši informacija taip pat prieinama vairuotojui. [50 pakeit.]

7.   Pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl

7a.     Komisija įvertina, ar transporto priemonėse įrengtos sistemos, sujungtos su skaitmeniniu tachografu, gali būti naudojamos kitų kelių transporto teisės aktų vykdymui užtikrinti. Prireikus Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [52 pakeit.]

(*4)   2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35). "

(*5)   2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1). "

(*6)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51)."

(*7)  DSRC – specialusis trumpojo nuotolio ryšys (Dedicated short Range Communications).“"

12)

13 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

„13 straipsnis

1.   Šios direktyvos pažeidimai skirstomi į kategorijas pagal sunkumą.

2.   Už 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimą mažiau nei 5 2  proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [53 pakeit.]

3.   1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 5 2 –10  15 proc. šioje direktyvoje laikomas smulkiu pažeidimu, už kurį taikoma finansinė sankcija. Kontrolės institucijos taip pat gali sustabdyti transporto priemonę ir neleisti jai judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [54 pakeit.]

4.   1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 10–20 15  proc. šioje direktyvoje laikomas sunkiu pažeidimu. Už tokį pažeidimą taikoma finansinė sankcija, o transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [55 pakeit.]

5.   1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas daugiau kaip 20 15  proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį , o už tokį pažeidimą taikoma sankcija . [56 pakeit.]

6.   Už 1 priedo 1 punkte nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą mažiau nei 2  1  proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [57 pakeit.]

7.   Už 1 priedo 1 punkte vežamam kroviniui arba pačiai transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą 2–20  1–10  proc. taikoma finansinė sankcija vežėjui . Kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio, arba tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą. [58 pakeit.]

8.   1 priedo 1 punkte kroviniui arba transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimas daugiau kaip 20  10  proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Už tokį pažeidimą vežėjui taikoma finansinė sankcija, o kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį. [59 pakeit.]

9.   3, 4, 5, 7 ir 8 dalyse nurodytos finansinės sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“

13)

Papildoma šiuo straipsniu:

„14 straipsnis

Vežėjui, kuriam paveda konteinerio vežimą keliais, prieš pakrovimą, ekspeditorius įteikia rašytinę deklaraciją, kurioje nurodo bendrą vežamo konteinerio masę. Tą deklaraciją galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis. Bet kokios formos dokumentą, kuriame deklaruojama bendra konteinerio masė, pasirašo ekspeditoriaus deramai įgaliotas asmuo. Kai tokios informacijos apie bendrą konteinerio masę nėra arba ji neteisinga, atsakomybė už transporto priemonės perkrovą tenka tiek ekspeditoriui, tiek vežėjui. [60 pakeit.]

Vykdant įvairiarūšio vežimo operacijas, informacija apie supakuoto konteinerio bendrą masę pateikiama kitai konteinerį perimančiai šaliai.“ [61 pakeit.]

14)

Papildoma šiuo straipsniu:

„15 straipsnis

Kas dveji metai, pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį, valstybės narės pateikia Komisijai per praėjusius dvejus kalendorinius metus atliktų patikrų, tokių patikrų rezultatų ir pažeidėjams taikytų sankcijų ataskaitą. Komisija parengia tokių ataskaitų analizę ir antrąjį kalendorinių metų ketvirtį ją perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai.“

15)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [62 pakeit.]

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dviem mėnesiais.“

15a)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16a straipsnis

Ne vėliau kaip 2016 m. Komisija atlieka Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kartu su juo tinkamai pateikdama poveikio vertinimą. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“ [63 pakeit.]

15b)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16b straipsnis

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Komisija užbaigia šios direktyvos peržiūrą ir, remdamasi šia peržiūra ir direktyvos poveikio vertinimu, ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą nustatyti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus visoms naujoms M2 ir M3 transporto priemonėms.“ [64 pakeit.]

16)

I priedas iš dalies keičiamas taip: