22.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/2

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl neįgalių asmenų judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos (4),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rusėjo 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/6/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ (COM(2007)0386),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 8 straipsnį (asmens duomenų apsauga), 11 straipsnį (saviraiškos ir informacijos laisvė), 21 straipsnį (nediskriminavimas), 23 straipsnį (moterų ir vyrų lygybė), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas), 34 straipsnį (socialinė apsauga ir socialinė parama), 36 straipsnį (galimybė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis), 37 straipsnį (aplinkos apsauga) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 14 straipsnį ir šios sutarties protokolą Nr. 26,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0163/2014),

A.

kadangi komunalinių paslaugų atžvilgiu labai svarbūs griežtesni reikalavimai dėl vartotojų duomenų ir kadangi reikia užtikrinti, jog vartotojai turės prieigą prie šių paslaugų, o valstybės narės – pakankamai lankstumo, kad galėtų atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų poreikius;

B.

kadangi priimti sektorių teisės aktai ir jau padidinta vartotojų apsauga, tačiau, atsižvelgdamas į tai, primena valstybėms narėms, kad vis dar reikia užtikrinti tinkamą jų taikymą ir vykdymą;

C.

kadangi kalbant apie komunalines paslaugas reikia atsižvelgti į nacionalinę kompetenciją ir į vietos lygmens savivaldos teisę ir kadangi sektorių reglamentavimas yra pakankama komunalinių paslaugų teisinė sistema;

1.

pažymi, kad kai kurios pagrindinės vartotojų teisės reglamentuojamos Direktyva 2011/83/ES, o bendros komunalinių paslaugų ypatybės nurodytos atitinkamuose sektorių teisės aktuose;

2.

primena valstybėms narėms, kad Direktyvą dėl vartotojų teisių jos turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. gruodžio mėn. vidurio ir kad ji galios visoms po 2014 m. birželio 13 d. sudarytoms sutartims;

3.

pažymi, kad vartotojų apsauga yra veiksminga tik tuo atveju, jei galima įgyvendinti vartotojų teises; todėl ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB), Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2006/114/EB) ir Vartotojų teisių direktyvos (2011/83/ES) nuostatas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų, kaip efektyvių, ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios skirtos konfliktams tarp vartotojų ir komunalinių paslaugų teikėjų spręsti, svarbą; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti neseniai priimtą Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo (2013/11/ES) ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio ginčų sprendimo;

4.

pabrėžia, kad užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą labai svarbus vartotojų informuotumo didinimas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį klientų aptarnavimo srityje; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už ryšius su klientais, turi būti deramai pasirengę ir išmanyti vartotojų teises; todėl skatina komunalinių paslaugų teikėjus atitinkamai parengti savo darbuotojus ir užtikrinti, kad visi jų klientai visais atvejais galėtų gauti asmeninę pagalbą;

5.

pabrėžia, kad visos ES vartotojams reikia sudaryti galimybes gauti prieinamas ir kokybiškas komunalines paslaugas, nes jos yra būtinos socialinei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti bei prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo;

6.

pritaria, kad, siekiant lengviau užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą, reikalingos stiprios ir nepriklausomos vartotojų apsaugos organizacijos, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia surasti tinkamą pusiausvyrą tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų poreikių;

7.

pabrėžia, kad galimybė naudotis komunalinėmis paslaugomis turėtų būti suteikiama visiems vartotojams, neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį; mano, kad tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės galėtų nustatyti atitinkamą tvarką, kuri būtų taikoma pažeidžiamiems vartotojams;

8.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio vartotojų informavimo ir švietimo kampanijoms komunalinių paslaugų srityje, siunčiant tinkamą žinią atitinkamam vartotojų segmentui, ir daugiau investuoti į jas;

9.

mano, kad, norint užtikrinti konkurencingas energijos kainas, tiekimo saugumą, tvarumą ir efektyvų atsinaujinančios energijos diegimą plačiu mastu, būtina atvira, skaidri ir integruota energijos vidaus rinka, todėl ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą, jį taikyti ir geriau stebėti; pažymi, kad reikalingas geresnis vartotojų informavimas, ypač siekiant pagerinti teikiamas paslaugas bei suteikti galimybę palyginti tarifus ir užtikrinti jų skaidrumą; tokiu būdu būtų užtikrintos nediskriminacinės kainos;

10.

pabrėžia, kad itin svarbu laiku, tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti esamus teisės aktus, taip pat užtikrinti reguliavimą, kaip reikalaujama pagal trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą, siekiant iki 2014 m. sukurti integruotą ir konkurencingą Europos energijos vidaus rinką;

11.

palankiai vertina pažeidžiamų vartotojų darbo grupės darbą Piliečių energetikos forume ir 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą dėl energijos kainų ir išlaidų Europoje (COM(2014)0021) bei prie jo pridėtą ataskaitą, kurioje nagrinėjamas energijos kainų ir sąnaudų valstybėse narėse poveikis ir ryšys; primena, kad valstybės narės taip pat privalo atsižvelgti į tam tikrus veiksnius ir situacijas, kurie susiję su energija ir pažeidžiamais vartotojais;

12.

pažymi, kad nutraukiant energijos tiekimo sutartis dažnai numatytos ribojamosios sąlygos ir sudėtingos procedūros; dėl šios priežasties sunku pakeisti energijos tiekėją; ragina numatyti greitesnes ir paprastesnes tiekėjo keitimo procedūras; pabrėžia, kad energijos vidaus rinkos teisės aktų pakete nurodyti vertinimo kriterijai yra atitinkamai papildyti į trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą įeinančiose Elektros ir Dujų direktyvose; pabrėžia reguliarių Komisijos energijos vidaus rinkos įgyvendinimo ataskaitų svarbą;

13.

pabrėžia, kad Komisija turi pateikti išvadas dėl elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo, nes tai priskiriama vartotojų internetinės energijos paskyros valdymui;

14.

apgailestauja, kad dabar nustatant energijos kainas nebūtinai atsižvelgiama į išorės sąnaudas, t. y. su konkrečiu energijos šaltiniu ar energijos gavybos būdu susijusią žalą aplinkai, kurią vis tiek ilgainiui gali tekti padengti visai visuomenei; ragina imtis priemonių, kad šiuo atžvilgiu būtų paskatintas didesnis kainų skaidrumas vartotojams;

15.

laikosi nuomonės, kad įmonės lengvai suprantama forma turėtų skelbti informaciją apie kainas, jų pokyčius ir sutarčių pakeitimus; primena valstybėms narėms, kad pagal trečiąjį vidaus energijos rinkos teisės aktų paketą jos ir taip privalo tai užtikrinti; ragina valstybes nares ir susijusias įmones imtis tinkamų priemonių, kad būtų galima užtikrinti vartotojų prieigą prie aiškios, suprantamos ir palyginamos informacijos apie kainas, sąlygas ir teisių gynimo priemones;

16.

primena, kad trečiajame vidaus energijos rinkos teisės aktų pakete valstybėms narėms siūloma prieš pradedant taikyti pažangiąsias matavimo sistemas atlikti sąnaudų ir naudos analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad pažangieji tinklai suteikia vartotojams galimybę stebėti ir koreguoti savo energijos sunaudojimą, bet pažymi, kad iš kai kuriose valstybėse narėse atliktos sąnaudų ir naudos analizės nematyti, jog vartotojai galėtų sutaupyti daug lėšų; pabrėžia, kad reikia laikytis vartotojų ir duomenų apsaugos nuostatų, taip pat tai, kad vartotojai ir toliau turi patys spręsti, ar naudotis pažangiaisiais skaitikliais;

17.

pabrėžia, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir elektroninių ryšių sektoriuje itin svarbus vartotojų aspektas, ir pažymi reikšmingą vartotojų apsaugos pagerėjimą įdiegus 2009 m. telekomunikacijų paketą (Direktyvos 2009/136/EB ir 2009/140/EB); atkreipia dėmesį į šiuo metu Parlamento pateiktus pasiūlymus dėl vartotojų apsaugos ir įgalinimo nuostatų atnaujinimo ir pagerinimo; pabrėžia, kad svarbu, jog visi vartotojai turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės telekomunikacijų paslaugomis ir kad būtų diegiama nauja infrastruktūra siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį;

18.

pakartoja savo pasiūlymus sudaryti vartotojams sąlygas lengviau pakeisti elektroninių ryšių paslaugų teikėją nenustatant papildomų mokesčių, išskyrus faktinį perjungimo mokestį, išsaugant sukauptus duomenis ir taikant kuo mažiau formalumų, bei skatinti juos tai daryti; taip pat remia pasiūlymus skatinti nepriklausomą informaciją apie kainas, sąskaitų išrašymą ir paslaugų kokybę, įskaitant duomenų perdavimo greičius;

19.

pažymi, kad pašto sektoriuje vartotojai gauna labiau į kokybę orientuotas paslaugas ir jaučia naudą dėl to, kad sumažinus sąnaudas sutaupytos lėšos buvo skirtos paslaugų gerinimui; pažymi, kad norint didinti vartotojų pasitikėjimą siuntų pristatymo rinkoje, būtina sąlyga yra daugiau pristatymo galimybių, didesnis skaidrumas, geresnė informacija ir kainos; pažymi, kad Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB, užtikrina, jog pašto paslaugos teikiamos kaip universaliosios paslaugos; primena, kad Komisija turi pateikti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų išsiaiškinta, ar valstybės narės užtikrina šių paslaugų teikimą; ragina Komisiją skatinti pašto paslaugų tarnybas gerinti sąveikumą ir paspartinti supaprastintų procesų taikymą, siekiant sumažinti siuntų pristatymo paslaugų sąnaudas, padidinti prieinamumą ir kokybę;

20.

pažymi, kad visoje Sąjungoje svarbu užtikrinti visapusiškas siuntų pristatymo paslaugas; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, jog pašto tarnybų ir privačių operatorių teikiamos siuntų pristatymo paslaugos būtų greitos ir patikimos, ypač siekiant patenkinti internetu užsakymus pateikiančių vartotojų poreikius; primena 2014 m. vasario 4 d. rezoliucijoje dėl siuntų pristatymo (6) pateiktus pasiūlymus, kad reikia remti paslaugų gerinimą ir sumažinti kainas;

21.

palankiai vertina visas pristatymo rinkos subjektų pastangas geriau tenkinti interneto vartotojų ir mažmeninių prekybininkų poreikius, pvz., siūlant lankstaus pristatymo ir prekių grąžinimo galimybes; taip pat pabrėžia, kad palankiai vertintinos ir kitos paskatos, skirtos paslaugų sąveikumui ir kokybei gerinti;

22.

pripažįsta, kad per pastaruosius kelerius metus vartotojų teisės transporto srityje buvo pagerintos šiam sektoriui skirtomis priemonėmis;

23.

pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vartotojams, galintiems naudotis efektyviu vietos viešuoju transportu, nesvarbu, jei jie gyvena vietovėse, kuriose tokios paslaugos būtų mažiau pelningos; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta valstybių narių atsakomybę ir ragina jas imtis atitinkamų veiksmų;

24.

primena, kad efektyvios viešojo transporto paslaugos ateityje taps dar svarbesnės ir dėl visuomenės senėjimo, taip pat jos yra būtinos siekiant strategijoje „Europa 2020“ keliamų klimato tikslų; ragina sukurti bendras priemones, kad būtų užtikrintas optimalus veiksmingų, kokybiškų viešojo transporto paslaugų įvairiarūšiškumas, siekiant užtikrinti laisvą žmonių judėjimą ir tokių paslaugų konkurencingumą;

25.

ragina laikytis kompleksinio požiūrio į pagyvenusius asmenis ir riboto judumo asmenis; mano, kad reikia atsižvelgti į visą viešojo transporto sistemą, įskaitant galimybę pasiekti viešojo transporto mazgus; norėtų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl būtinybės sukurti nuoseklią ryšių centrų sistemą siekiant padėti asmenims, kurių galimybės judėti ribotos;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.