(1)

ilgalaikis finansavimas yra itin svarbi priemonė užtikrinant, kad Europos ekonomikai taptų būdingas tvarus, pažangus ir integracinis augimas, kaip numatyta pagal strategiją „Europa 2020“, didelis užimtumas ir konkurencingumas, taip pat kuriant rytojaus ekonomiką taip, kad ją mažiau veiktų sisteminė rizika ir kad ji būtų atsparesnė. Europos ilgalaikių investicijų fondais (EIIF) užtikrinamas įvairių infrastruktūros projektų, nebiržinių įmonių ar biržinių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) , išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, ilgalaikis finansavimas. Finansuodami tokius projektus, EIIF padeda finansuoti Sąjungos realiąją ekonomiką ir jos politikos įgyvendinimą ;

(2)

kalbant apie paklausą, EIIF gali užtikrinti stabilų ir užtikrintą pajamų srautą pensijų administratoriams, draudimo bendrovėms , fondams, savivaldybėms ir kitiems subjektams, turintiems nuolatinių ir pasikartojančių įsipareigojimų ir siekiantiems ilgalaikės grąžos gerai reguliuojamose struktūrose . Nors EIIF likvidumas yra mažesnis palyginti su investicijomis į perleidžiamus vertybinius popierius, EIIF taip pat gali užtikrinti nuolatinį užtikrintą pajamų srautą pavieniams investuotojams, pasikliaujantiems reguliariu grynųjų pinigų srautu, kurį gali generuoti EIIF. EIIF taip pat gali ilgainiui pasiūlyti gerų kapitalo vertės didėjimo galimybių nuolatinio užtikrintų pajamų srauto negaunantiems investuotojams. Jei EIIF likvidavo vieną iš savo turto objektų, turėtų būti įmanoma leisti EIIF proporcingai sumažinti savo kapitalą;

(3)

projektams, susijusiems su transporto infrastruktūra, tvarią energijos gamyba ar paskirstymu, socialine infrastruktūra (būstu ar ligoninėmis), naujųjų technologijų bei išteklių ir energijos suvartojimą mažinančių sistemų plėtra ar tolesniu MVĮ augimu, gali trūkti finansavimo. Kaip parodė finansų krizė, bankų finansavimo papildymas įvairesniais finansavimo šaltiniais, sugebančiais geriau mobilizuoti kapitalo rinkas, galėtų padėti užpildyti finansavimo spragas. EIIF šiuo požiūriu gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Tam tikrų projektų atveju šie fondai pasitelkdami, pavyzdžiui, naujoviškas finansines priemones, galėtų papildyti viešąjį finansavimą, sumažėjusį dėl valstybės skolos krizės;

(4)

kadangi investuotojai gali būti suinteresuoti investuoti į EIIF , bet turėtų turėti tam tinkamas paskatas ir, ypač mažmeniniai investuotojai, gali neturėti reikiamų išteklių arba pakankamai diversifikuoto portfelio, kad galėtų skirti savo kapitalą ilgam laikotarpiui, EIIF turėtų galėti pasiūlyti išpirkimo teises savo investuotojams. Taigi EIIF valdytojui reikėtų suteikti galimybę atsižvelgiant į EIIF investavimo strategiją savo nuožiūra nuspręsti, kokius EIIF įsteigti – su išpirkimo teisėmis ar be jų. Nustačius išpirkimo teises, jos ir jų pagrindinės ypatybės turėtų būti aiškiai iš anksto apibrėžtos ir atskleistos EIIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. Be to, Komisijos poveikio vertinime nustatyta, kad nacionaliniu lygmeniu esama ilgalaikių fondų, kurie yra biržiniai subjektai. Tai leidžia investuotojams prekiauti savo fondo akcijomis ar investiciniais vienetais antrinėje rinkoje. Įtraukus fondo akcijas į biržos sąrašus, investuotojai gali pirkti ir parduoti jas tiesiogiai biržoje, kaip ir bet kokį kitą į biržos prekybos sąrašus įtrauktą vertybinį popierių. Antrinė rinka gali veikti ir tada, kai fondo akcijos ar investiciniai vienetai į biržos prekybos sąrašus neįtraukti. Tuo atveju investuotojai gali keistis akcijų paketais tiesiogiai su kitais investuotojais. Tarpininkai, pvz., bankai arba platintojai, šioje antrinėje rinkoje gali atlikti pagalbinį vaidmenį. Jie pavedimus pirkti ir parduoti gali rinkti ir suderinti tarp savo klientų. Jei norima, kad ilgalaikis investavimas taptų tikrai patrauklus smulkesniems investuotojams ar apskritai mažmeniniams investuotojams, antrinės rinkos bus pagrindinė vieta, kurioje bus galima pirkti arba parduoti ilgalaikio fondo investicinius vienetus arba akcijas. Praėjus trejiems metams po šio reglamento patvirtinimo, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar šia taisykle įgyvendinti tikėtini rezultatai, susiję su EIIF platinimu ▌;

(4a

) kad EIIF taptų įmanomu ir patraukliu pasirinkimu profesionaliems investuotojams, pavyzdžiui, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įstaigoms, pensijų fondams ir draudimo įmonėms, svarbu deramai pakoreguoti jiems taikomus reguliavimo reikalavimus dėl nuosavų lėšų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB  (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB  (4) , kad EIIF atveju būtų suteikiama lankstumo didelių su investicijomis į nelikvidų turtą susijusių kapitalo reikalavimų atžvilgiu. Be to, prireikus turėtų būti nuodugniai įvertinti papildomi nacionaliniai reguliavimo apribojimai;

(5)

šiame reglamente ilgalaikio turto klasės turėtų aprėpti nebiržinių įmonių ir biržinių MVĮ išleistas nuosavo kapitalo ar skolos priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas. Jos taip pat turėtų aprėpti biržinių įmonių, kurių kapitalizacija sudaro ne daugiau kaip 1 milijardą EUR, išleistas nuosavo kapitalo ar skolos priemones. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nekilnojamam turtui, kuriam iš pat pradžių reikia didelio kapitalo ir kuriuo per jo gyvavimo ciklą generuojamas pasikartojantis ir prognozuojamas grynųjų pinigų srautas ;

(6)

nesant reglamento, kuriuo būtų nustatytos EIIF taisyklės, nacionaliniu lygmeniu gali būti patvirtintos skirtingos priemonės dėl investicijų apsaugos priemonių skirtumų galinčios iškraipyti konkurenciją. Dėl skirtingų reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, diversifikavimui ir reikalavimus atitinkančiam turtui (visų pirma investicijoms į prekes), atsiranda kliūčių tarpvalstybiniam su nebiržinėmis įmonėmis ir nekilnojamuoju turtu susijusių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimui, nes investuotojai negali lengvai palyginti įvairių jiems teikiamų investavimo pasiūlymų. Dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų skiriasi ir investuotojų apsaugos lygiai. Be to, dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų, susijusių su investavimo metodais, tokiais kaip leistinas skolinimosi lygis, išvestinių finansinių priemonių naudojimas, skolintų vertybinių popierių pardavimo ar vertybinių popierių finansavimo sandorių taisyklės, investuotojų apsaugos lygis tampa nevienodas. Skirtingi reikalavimai dėl išpirkimo ir (ar) laikymo laikotarpių taip pat kliudo vykdyti į nebiržinį turtą investuojančių fondų investicinių vienetų ar akcijų pardavimą tarpvalstybiniu mastu. Tokie skirtumai , dėl kurių didėja teisinis netikrumas , gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui jiems svarstant galimybę investuoti į tokius fondus ir apriboti investuotojų galimybes tinkamai rinktis iš įvairių ilgalaikių investicijų variantų. Taigi turėtų būti numatyta, kad valstybės narės negalėtų nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų šiuo reglamentu reguliuojamai sričiai, ir kad šio reglamento tinkamas teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(7)

norint užtikrinti, kad EIIF produktų apibūdinimas būtų visoje Sąjungoje nuoseklus ir pastovus , būtinos visoje Sąjungoje vienodos taisyklės. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos sklandų veikimą ir aukštą investuotojų apsaugos lygį, būtina nustatyti vienodas EIIF veiklos taisykles, visų pirma, dėl EIIF portfelių sudėties ir investicinių priemonių, kurias leidžiama naudoti norint įgyti poziciją ilgalaikio turto, pvz., biržinių MVĮ ir nebiržinių įmonių išleistų nuosavo kapitalo ar skolos priemonių ir nekilnojamojo turto, atžvilgiu. Vienodų taisyklių dėl EIIF portfelio reikia dar ir tam, kad būtų užtikrinta, jog reguliarių pajamų siekiantys EIIF išlaikytų diversifikuotą investicinio turto portfelį, užtikrinantį reguliarų grynųjų pinigų srautą. Be to, būtina koordinuoti valstybių narių mokesčių sistemas siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, susijusias su patrauklumu investuotojams, taip pat reikia suvienodinti nacionalinę politiką, kad būtų sudarytos panašios sąlygos investicijų aplinkai ir pašalinti skirtumai tarp valstybių narių;

(8)

būtina užtikrinti, kad apibrėžiant EIIF veiklą, visų pirma EIIF portfelio sudėtį ir investicines priemones, kuriomis jie gali naudotis, užtikrinama, kad šiuos reikalavimus būtų galima taikyti tiesiogiai EIIF valdytojams, ir todėl tokios naujos taisyklės turi būti patvirtintos reglamentu. Tuo taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos naudoti EIIF pavadinimą, nes išvengiama skirtingų nacionalinių reikalavimų. EIIF valdytojai turėtų laikytis visoje Sąjungoje vienodų taisyklių, kad padidintų investuotojų pasitikėjimą EIIF ir užtikrintų tvirtą pavadinimo reputaciją. Kartu, patvirtinus vienodas taisykles, su EIIF taikomi reguliavimo reikalavimai supaprastėja. Taikant vienodas taisykles, taip pat sumažėja valdytojų išlaidos, patiriamos norint įgyvendinti skirtingas nacionalines taisykles, taikomas fondams, investuojantiems į  biržines MVĮ bei nebiržinį ilgalaikį turtą ir panašias nekilnojamojo turto klases. Tai ypač pasakytina apie valdytojus, kurie nori kaupti kapitalą tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat padedama panaikinti konkurencijos iškraipymus;

(9)

Naujosios EIIF taisyklės yra glaudžiai susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (5), nes ta direktyva sukuriama teisinė sistema, reglamentuojanti alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdymą ir platinimą Sąjungoje. Iš esmės, EIIF yra ES AIF, kuriuos valdo veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES turintys alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV);

(10)

kadangi Direktyvoje 2011/61/ES taip pat numatytas kelių etapų trečiųjų šalių režimas dėl ne ES AIFV ir ne ES AIF, naujųjų EIIF taisyklių taikymo sritis yra siauresnė, visų pabrėžiant naujųjų ilgalaikių investicinių produktų europinį metmenį. Todėl tik ES AIF, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, turėtų galėti tapti įgaliotu EIIF ir tik tuo atveju, jei jį valdo ES AIFV, turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES. Tačiau trečiųjų šalių investuotojai turėtų taip pat būti skatinami investuoti į EIIF, atsižvelgiant į vertingą kapitalą, kuriuo jie gali prisidėti prie Sąjungos projektų įgyvendinimo;

(11)

naujosios EIIF taikytinos taisyklės turėtų būti pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą 2011/61/ES ir jos įgyvendinimo aktais. Todėl produktų taisyklės, susijusios su EIIF, turėtų būti taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis. Visų pirma, EIIF turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytos valdymo ir platinimo taisyklės. Taip pat EIIF tarpvalstybinei veiklai turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytos taisyklės dėl tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvės. Jas turėtų papildyti konkrečios platinimo taisyklės dėl EIIF platinimo tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams;

(12)

vienodos taisyklės turėtų būti taikomos visiems ES AIF, kurie nori veikti kaip EIIF. ES AIF, nenorintiems veikti kaip EIIF, šios taisyklės neturėtų būti privalomos, ir atitinkamai jie sutinka nesinaudoti EIIF suteiktais privalumais. Kita vertus, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir ne ES AIF negalėtų veikti kaip EIIF;

(13)

siekiant užtikrinti, kad EIIF atitiktų suderintas šių fondų veiklos taisykles, būtina kompetentingosioms institucijoms nustatyti reikalavimą išduoti veiklos leidimus EIIF. Todėl pagal Direktyvą 2011/61/ES nustatytas ir AIFV taikomas suderintas veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros procedūras reikėtų papildyti specialia veiklos leidimų išdavimo EIIF procedūra. Reikėtų sukurti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad EIIF valdytų tik pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turintys ir EIIF valdyti galintys ES AIFV. Imamasi visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad EIIF galėtų atitikti šių fondų veiklą reglamentuojančias suderintas taisykles;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad ES AIF gali turėti įvairų teisinį statusą, kuris jiems nebūtinai suteikia juridinio asmens savybių, nuostatas, pagal kurias iš EIIF reikalaujama imtis veiksmų, reikėtų aiškinti taip, kad, jei EIIF yra ES AIF, negalintis veikti pats, nes nėra juridinis asmuo, veiksmų privalo imtis EIIF valdytojas;

(15)

siekiant užtikrinti, kad EIIF būtų sutelkti į ilgalaikes investicijas ir padėtų finansuoti tvarų ES ekonomikos augimą , pagal taisykles dėl EIIF portfelio reikėtų reikalauti aiškiai nustatyti turto kategorijas, į kurias EIIF gali investuoti, ir sąlygas, kuriomis į tokį turtą leidžiama investuoti. EIIF turėtų investuoti bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą ir bent 60 proc. savo kapitalo į vertybinius popierius, kuriuos išleido Sąjungoje įsteigta reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė . Siekiant užtikrinti EIIF patikimumą, taip pat pageidautina uždrausti EIIF vykdyti tam tikrus finansinius sandorius, dėl kurių gali kilti pavojus jų investavimo strategijai ir tikslams, nes atsirastų papildoma rizika, kuri būtų kitokia, nei būtų galima tikėtis į ilgalaikes investicijas orientuotame fonde. Siekiant užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama ilgalaikėms investicijoms, kurios gali būti naudingos mažmeniniams investuotojams, kurie nėra susipažinę su mažiau paplitusiomis investavimo strategijomis, EIIF neturėtų būti leista investuoti į išvestines finansines priemones, išskyrus atvejus, kai siekiama riboti su jo paties investicijomis susijusią riziką. Atsižvelgiant į biržos prekių ir išvestinių finansinių priemonių, suteikiančių netiesioginę poziciją jų atžvilgiu, likvidų pobūdį, investicijoms į biržos prekes nereikia ilgalaikių investuotojų įsipareigojimų, todėl jų nereikėtų įtraukti. Toks argumentas netaikomas investicijoms į infrastruktūrą ar įmones, kurios susijusios su biržos prekėmis ar kurių veiklos rezultatai netiesiogiai susiję su biržos prekių kaina, kaip antai ūkiai žemės ūkio biržos prekių atveju ar jėgainės energetikos biržos prekių atveju;

(15a)

kad EIIF galėtų veiksmingai prisidėti prie tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo Sąjungoje, kiekvienas EIIF turėtų įvertinti reikalavimus atitinkančių investicijų socialinį poveikį atsižvelgiant į jų aplinkosaugines, socialines ir valdymo savybes. Pirmiausia EIIF valdytojas turėtų apsvarstyti, kaip atrinktu turtu padedama siekti Europos augimo modelio tikslų (t. y. gerinti socialinę infrastruktūrą, didinti tvarų judumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir paskirstymą, efektyvaus energijos vartojimo procesus), taip pat skirti dėmesį įmonėms, veikiančioms sektoriuose, kuriuose skatinama taikyti aplinkos apsaugos ir socialinius sprendimus, arba turinčias daug galimybių diegti inovacijas;

(16)

ilgalaikių investicijų sąvoka yra pakankamai plati. EIIF valdytojas nebūtinai turi taikyti ilgą laikymo laikotarpį, bet reikalavimus atitinkantis investicinis turtas paprastai nėra likvidus, jam reikia įsipareigojimų tam tikram laikui, o ekonominiu požiūriu jam būdingas ilgalaikiškumas. Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas yra neperleidžiami vertybiniai popieriai, neturintys prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Jiems dažnai reikia nustatytos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė juos platinti. Vis dėlto, kadangi biržinės MVĮ gali turėti sunkumų, susijusių su likvidumu ir prieiga prie antrinių rinkų, jų išleistas nuosavo kapitalo arba skolos priemones derėtų įtraukti į reikalavimus atitinkantį investicinį EIIF turtą, nes joms reikia išlaikyti stabilią akcijų portfelio struktūrą. Taigi reikalavimus atitinkantis investicinis turtas gali būti perleidžiami vertybiniai popieriai ir todėl gali turėti prieigą prie antrinių rinkų likvidumo. EIIF siekiamų investicijų ekonominis ciklas dėl didelių kapitalo įsipareigojimų ir grąžos laukimo laikotarpių iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio. Todėl toks turtas netinka investicijoms su išpirkimo teisėmis , išskyrus konkrečiais atvejais ir tam tikromis sąlygomis ;

(17)

EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitą, o ne į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kai to reikia siekiant efektyviai valdyti jo grynųjų pinigų srautus, bet tik tuo atveju, kai tai atitinka EIIF ilgalaikių investicijų strategiją;

(18)

reikalavimus atitinkantis investicinis turtas turi apimti tokias dalyvavimo priemones kaip nuosavas kapitalas ar kvazinuosavas kapitalas, skolos priemonės reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse bei joms suteiktos paskolos. Jis taip pat turėtų apimti investicijas į kitus fondus, kuriuose daugiausia investuojama į nebiržinių įmonių, išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, priemones ir panašų turtą. Tiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas taip pat turėtų būti reikalavimus atitinkančio turto klase taikant griežtas jo įsigijimo vertės ir grynųjų pinigų srauto pobūdžio sąlygas , nebent jis būtų pakeistas vertybiniais popieriais;

(19)

kvazinuosavo kapitalo priemonės turi būti suprantamos kaip tokios finansavimo priemonės – tai nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurio grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurio grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su akcijų išpirkimo teise;

(20)

siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką, EIIF turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF tik tuo atveju, jeigu tie EIIF patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. savo kapitalo į kitus EIIF;

(21)

finansinių įmonių reikia norint veiksmingai platinti EIIF investuotojams, taip pat kaupti ir organizuoti įvairių investuotojų įnašus į infrastruktūros projektus, įskaitant viešojo pobūdžio investicijas. Todėl EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą per finansines įmones, jei šios įmonės užsiima ilgalaikių projektų ir MVĮ augimo finansavimu;

(22)

▌reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės turėtų apimti infrastruktūros projektus, investicijas į augimo siekiančias nebiržines įmones ir biržines MVĮ , kurios galėtų būti tinkamos ilgalaikėms investicijoms;

(23)

dėl infrastruktūros projektų masto šiems projektams reikia didelio kapitalo, kuris būtų investuojamas ilgam laikui. Prie tokių infrastruktūros projektų turėtų būti priskiriama viešoji pastatų infrastruktūra, kaip antai mokyklos, ligoninės ar kalėjimai, socialinė infrastruktūra, tokia kaip socialinis būstas, transporto infrastruktūra, kaip antai keliai, viešojo transporto sistemos ar oro uostai, energetikos infrastruktūra, kaip antai energetikos tinklai, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių ir jų švelninimo projektai, jėgainės ar vamzdynai, vandens tvarkymo infrastruktūra, kaip antai vandentiekio sistemos, kanalizacija ar drėkinimo sistemos, komunikacijų infrastruktūra, pvz., tinklai, ir atliekų tvarkymo infrastruktūra, pvz., perdirbimo ar surinkimo sistemos;

(24)

nebiržinės įmonės gali susidurti su sunkumais norėdamos patekti į kapitalo rinkas ir finansuoti tolesnį augimą ir plėtrą. Įprastas lėšų rinkimo būdas – privatus finansavimas skiriant nuosavo kapitalo dalį ar gaunant paskolą. Kadangi šios priemonės yra iš esmės ilgalaikės investicijos, joms reikia ilgalaikio kapitalo, kurį gali suteikti EIIF . Be to, biržinės MVĮ dažnai susiduria su didelėmis kliūtimis gaunant ilgalaikį finansavimą, o EIIF gali suteikti vertingų alternatyvių finansavimo šaltinių;

(25)

investicijoms į  infrastruktūrą reikia ilgalaikio kapitalo, nes nėra likvidžių antrinių rinkų. Investiciniai fondai yra labai svarbus turto, kuriam reikia didelių kapitalo sąnaudų, finansavimo šaltinis. Tokiam turtui dažnai reikia kaupti kapitalą, kad būtų pasiektas norimas finansavimo lygis. Tokioms investicijoms reikia ilgų laikotarpių dėl su tokiu turtu paprastai siejamo ilgo ekonominio ciklo. Paprastai investicijoms į stambų nekilnojamąjį turtą amortizuoti prireikia kelerių metų. Kad tokį stambų turtą būtų lengviau vystyti, EIIF turėtų turėti galimybę investuoti tiesiogiai į  infrastruktūrą , kurios vertė viršija 10 milijonų EUR ir kuria per jos gyvavimo ciklą generuojami prognozuojami ir pasikartojantys grynųjų pinigų srautai . ▌Dėl šių priežasčių ir tiesiogiai valdomą infrastruktūrą , ir investicijų dalį reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse būtina vertinti panašiai;

(26)

jei valdytojas turi dalį portfeliui priklausančioje įmonėje, kyla rizika, kad valdytojas visų pirma paiso savo, o ne fondo investuotojų interesų. Kad būtų išvengta tokio interesų konflikto ir būtų užtikrintas patikimas bendrovių valdymas , EIIF turėtų investuoti tik į su valdytoju nesusijusį turtą, nebent EIIF investuoja į turtą, akcijas arba investicinius vienetus, kuriuos valdo EIIF valdytojas ir kurie atitinka reikalavimus pagal šį reglamentą ;

(27)

kad EIIF valdytojams būtų užtikrintas tam tikras lankstumas investuojant jų fondų lėšas, reikėtų leisti prekiauti turtu, kuris nėra ilgalaikės investicijos ir kuris galėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kapitalo;

(28)

siekiant apriboti EIIF prisiimamą riziką, būtina mažinti sandorio šalies riziką – EIIF portfeliui reikia taikyti aiškius diversifikavimo reikalavimus. Nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (6);

(29)

norint išvengti per didelės investuojančio EIIF įtakos kito EIIF ar emitento vadovybei, būtina vengti pernelyg didelės EIIF koncentracijos toje pačioje investicijoje;

(30)

siekiant leisti EIIF valdytojams toliau kaupti kapitalą fondo gyvavimo ciklo metu, jiems turėtų būti leista skolintis grynųjų pinigų, kurių suma galėtų sudaryti ne daugiau kaip 40  proc. fondo kapitalo. Tai turėtų užtikrinti papildomą grąžą investuotojams. Siekiant panaikinti valiutų neatitikties riziką, EIIF turėtų skolintis tik ta valiuta, kuria valdytojas tikisi įsigyti turtą;

(31)

dėl EIIF investicijų ilgalaikio ir nelikvidaus pobūdžio valdytojai turėtų turėti pakankamai laiko investicijų riboms pritaikyti. Nustatant šioms riboms įgyvendinti būtiną laiką, reikėtų atsižvelgti į investicijų ypatumus ir savybes, bet jis negali viršyti penkerių metų;

(31a)

išskirtinėmis steigimo taisyklėse numatytomis aplinkybėmis EIIF gyvavimo ciklas galėtų būti prailgintas arba sutrumpintas užtikrinant didesnį lankstumą, kai, pvz., projektas yra baigiamas įgyvendinti vėliau arba anksčiau nei tikėtasi, kad jis būtų suderintas su EIIF ilgalaike investavimo strategija;

(31b)

Sąjungos infrastruktūros finansavimo patirties turintis Europos investicijų bankas (EIB) ir kitos panašios nacionalinės institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti su EIIF valdytojais ir investuotojais, ypač mažmeniniais investuotojais, kurie atitinkamos patirties gali neturėti. Be to, siekiant mažinti su tokio pobūdžio investicijomis susijusią riziką ir skatinti investuotojus pasitikėti EIIF kaip saugia investicine priemone, EIB projektų obligacijų iniciatyvą ir kitas panašias priemones, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonę, reikėtų tiesiogiai susieti su EIIF, o EIB turėtų prisiimti riziką ir teikti garantijas;

(32)

▌niekas neturėtų trukdyti EIIF siekti, kad šiomis akcijomis ar investiciniais vienetais būtų leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/…/ES  (7) [naujosios FPRD] 4 straipsnio 21 dalyje , daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 22 dalyje, ar organizuotoje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 23 dalyje, taip numatant investuotojams galimybę parduoti savo investicinius vienetus ar akcijas iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Todėl EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose neturėtų būti draudžiama įtraukti investicinius vienetus ar akcijas į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ar jais ten prekiauti, neturėtų būti draudžiama ir investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar investicinius vienetus tretiesiems subjektams, kurie pageidauja tas akcijas ar investicinius vienetus įsigyti . Vis dėlto, kaip matyti iš iki šiol nacionalinėse rinkose įgytos patirties, kai kuriose rinkose prekyba antrinėse rinkose gali būti efektyvi, bet kitose rinkose pasirinkus šią galimybę EIIF akcijoms ir investiciniams vienetams, kurie įtraukiami į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus arba kuriais jose prekiaujama, gali būti taikomi dideli priedai arba didelės nuolaidos, todėl praktiškai šia alternatyva investuotojai pasinaudoti negalėtų. Taigi ši galimybė negali būti pakankama, kad pakeistų reguliariau naudojimo išpirkimo teisių galimybę;

(33)

siekiant, kad investuotojai galėtų veiksmingai išpirkti jiems priklausančius investicinius vienetus ar akcijas pasibaigus fondo gyvavimo ciklui, valdytojas turėtų pradėti parduoti EIIF turto portfelį iš anksto, kad būtų tinkamai realizuota turto vertė. Nustatydamas planingo investicijų likvidavimo grafiką, EIIF valdytojas turėtų atsižvelgti į skirtingus įvairių investicijų likvidavimo terminus ir laiką, kurio reikia EIIF investicinio turto pirkėjui rasti. Kadangi šio likvidavimo laikotarpio metu netikslinga išlaikyti investicijų ribas, jos prasidėjus likvidavimo laikotarpiui nebeturėtų būti taikomos;

(34)

turtas, į kurį investavo EIIF, fondo gyvavimo ciklo metu gali būti įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje. Jei taip įvyktų, turtas nebeatitiktų šio reglamento reikalavimo, kad turtas neturėtų būti įtrauktas į biržos sąrašus. Kad valdytojai galėtų planingai likviduojant investicijas į tokį turtą, šio turto vertė galėtų ne ilgiau kaip trejus metus toliau būti įtraukiama į 70 proc. reikalavimus atitinkančio investicinio turto ribą;

(35)

atsižvelgiant į EIIF ypatumus bei jų tikslinius mažmeninius ir profesionalius investuotojus, svarbu nustatyti griežtus skaidrumo reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta galimybė potencialiems investuotojams priimti informacija pagrįstą sprendimą ir visiškai suprasti susijusią riziką. Be Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytų skaidrumo reikalavimų, EIIF turėtų skelbti prospektą, kuriame turėtų būti būtinai pateikta visa informacija, kurią privalo atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (8) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 (9). Norint platinti EIIF mažmeniniams investuotojams, turėtų būti privaloma skelbti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/… [Mažmeninių investicinių produktų paketo (MIPP) reglamentą] (10). Be to, visuose platinimo dokumentuose turėtų būti konkrečiai atkreipiamas dėmesys į su EIIF susijusią riziką ir paminėti visi dalyvavimo priemonėse, kurioms naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos, atvejai ;

(36)

kadangi EIIF skirti tiek profesionaliems, tiek mažmeniniams investuotojams visoje Sąjungoje, būtina Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus platinimo reikalavimus papildyti tam tikrais kitais reikalavimais, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų , ypač mažmeninių investuotojų, apsaugos lygį. Todėl reikėtų numatyti priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas, vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti. Be to, siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neatsidurtų mažiau palankioje padėtyje palyginti su patyrusiais profesionaliais investuotojais, reikia numatyti tam tikras apsaugos priemones, jei EIIF investiciniai vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams;

(37)

EIIF kompetentinga institucija turėtų nuolat tikrinti, ar EIIF sugeba laikytis šio reglamento. Kadangi pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingosioms institucijoms jau suteikti platūs įgaliojimai, tokius įgaliojimus reikia išplėsti, kad jais būtų naudojamasi pagal EIIF naująsias bendrąsias taisykles;

(38)

EVPRI turėtų turėti galimybę pagal šį reglamentą naudotis visais įgaliojimais, kurie jai yra suteikti pagal Direktyvą 2011/61/ES , ir būti aprūpinta visais ištekliais, reikalingais šiam tikslui įgyvendinti, ypač žmogiškaisiais ištekliais ;

(39)

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11), turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį taikant taisykles dėl EIIF, užtikrindama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles. Kadangi ši institucija turi itin specializuotų ekspertinių žinių vertybinių popierių ir jų rinkų srityje, būtų efektyvu ir tikslinga pavesti ESMA parengti techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nebūtų numatyti politikos variantai ir kuris turėtų būti pateiktas Komisijai, tame projekte numatant aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas būtų pakankamai ilgas, kad apimtų kiekvieno EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, nustatant planingo EIIF turto likvidavimo grafiko ypatybes, apibrėžtis, skaičiavimo metodus ir informacijos apie sąnaudas pateikimą bei priemonių, kurias EIIF turi įdiegti kiekvienoje valstybėje narėje, kuriose jis ketina platinti investicinius vienetus ar akcijas, savybes;

(39a)

mokesčių lengvatų, susijusių su ilgalaikėmis investicijomis per EIIF, taikymas nacionaliniu lygmeniu gali atlikti svarbų vaidmenį nukreipiant esamus turimus išteklius į ilgalaikių Sąjungos projektų finansavimą, visų pirma sutelkiant dėmesį į projektus, kurie naudingi visuomenei ir aplinkai. Todėl galėtų būti įvertinta, ar projektų obligacijos taip pat turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiu turtu, siekiant užtikrinti masto ekonomiją ir skatinti Sąjungos investicinių priemonių sąveiką. Valstybės narės, kurios patiria fiskalinio koregavimo padarinius, skatinamos teikti valstybės garantijas ir nustatyti palankius mokesčių režimus, pvz., mokesčių atskaitą investuotojams, kurie dalyvauja EIIF. Valstybės narės turėtų imtis visų teisėkūros ir institucinių priemonių, būtinų šio reglamento įgyvendinimui užtikrinti;

(39b)

valstybėms narėms, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka didelė atsakomybė už veiksmingą EIIF skatinimą ir platinimą investuotojams, taip pat už konkrečios informacijos apie tos naujos sistemos siūlomus privalumus teikimą piliečiams ir vartotojams;

(39c)

labai svarbu skatinti įvairių pusiau profesionalių Sąjungos investuotojų, pvz., vidutinio lygmens pensijų sistemų, draudimo bendrovių, savivaldybių, bažnyčių, labdaros organizacijų ir fondų, kurie gali turėti pakankamai kapitalo ir tam tikros patirties, investicijas į EIIF;

(40)

naujosios suderintos taisyklės dėl EIIF turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13) nuostatas;

(40a)

EIIF neturėtų investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kuriame dalį tiesiogiai ar netiesiogiai turi to EIIF valdytojas, išskyrus atvejus, kai ta dalis yra to valdytojo valdomo EIIF investiciniai vienetai ar akcijos. Taip pat turėtų būti nustatytos garantijos, siekiant išvengti praktikos, kuria iškraipoma konkurencija arba kuriamos kliūtys patekti į rinką;

(41)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti visoje Sąjungoje vienodus reikalavimus EIIF investicijoms ir veiklos sąlygoms, kartu visapusiškai atsižvelgiant į poreikį suderinti EIIF saugumą ir patikimumą su efektyviu ilgalaikio finansavimo rinkos veikimu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų sąnaudomis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(42)

naujosiomis suderintomis taisyklėmis dėl EIIF paisoma pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač galimybės naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, vartotojų apsaugos, laisvės verstis verslu, teisės į teisių gynimo priemones ir į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmens duomenų apsaugos teisės. Naujosios suderintos taisyklės dėl EIIF turėtų būti taikomos vadovaujantis tomis teisėmis ir principais,

1)

kapitalas – visi kapitalo įnašai ir nepareikalautasis numatytasis kapitalas, apskaičiuoti remiantis investuotinomis sumomis, atėmus iš jų visus mokesčius, rinkliavas ir sąnaudas, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai;

1a)

mažmeninis investuotojas – investuotojas, kuris nėra profesionalus klientas pagal Direktyvos … /…/ES [nauja FPRD] II priedo I skirsnį;

1b)

profesionalus investuotojas – investuotojas, kuris yra profesionalus klientas pagal Direktyvos … /…/ES [nauja FPRD] II priedo I skirsnį arba kuris, pateikus prašymą, gali būti laikomas profesionaliu klientu pagal tą direktyvą;

1c)

pusiau profesionalus investuotojas – mažmeninis investuotojas, kuris įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija;

2)

nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, kurios išleidžiamos jos investuotojams;

3)

kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies finansavimo priemonė, kurios grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

4)

finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

4a)

profesionalus EIIF – EIIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos atitinka reikalavimus būti platinamiems tik profesionaliems ir pusiau profesionaliems investuotojams;

4b)

ES AIF– tai ES AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies k punkte;

4c)

ES AIFV– tai ES AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies l punkte;

5)

EIIF kompetentinga institucija – ES AIF buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies p punkte, kompetentinga institucija;

6)

EIIF buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje EIIF turi veiklos leidimą;

6a)

atpirkimo sandoris – sandoris, kuriuo viena sandorio šalis kitai sandorio šaliai perleidžia vertybinius popierius arba teises į jų nuosavybę ir įsipareigoja juos atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą nustatytą arba ateityje nustatomą dieną;

6b)

skolinto turto pardavimas – nepadengtas skolinto turto pardavimo sandoris;

6c)

mažmeninis EIIF – EIIF, tarp kurio investuotojų yra mažmeninių investuotojų;

6d)

vertybinių popierių skolinimas ir vertybinių popierių skolinimasis – sandoris, kurio metu įstaiga arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius tam tikru nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; toks sandoris perdavėjui yra vertybinių popierių skolinimas, o perėmėjui – vertybinių popierių skolinimasis;

6e)

infrastruktūra – pagrindinės materialiosios ir nematerialiosios organizacinės struktūros ir priemonės, kurių reikia, kad bendrovė arba įmonė galėtų veikti.

a)

fondo taisyklės ar steigiamieji dokumentai;

b)

informacija apie siūlomo EIIF valdytojo tapatybę , dabartinę ir ankstesnę fondų valdymo veiklą ir su ilgalaikėmis investicijomis susijusią patirtį ;

c)

depozitoriumo tapatybės informacija;

d)

investuotojams skelbtinos informacijos aprašymas;

da)

mažmeniniams EIIF – taikomų mažmeninių investuotojų skundų nagrinėjimo procedūrų ir sąlygų aprašas;

e)

bet kokia kita informacija ar dokumentai, kurių prašo EIIF kompetentinga institucija, kad patikrintų šio reglamento reikalavimų vykdymą.

a)

įsitikina, kad prašymą pateikęs EIIF sugebės laikytis visų šio reglamento reikalavimų ir yra patvirtinęs fondo taisykles arba steigimo dokumentus bei pasirinkęs depozitoriumą ;

b)

patvirtino pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turinčio ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF ▌;

ba)

įsitikina, kad siūlomam EIIF valdytojui arba siūlomo EIIF valdytojo valdymo funkcijas vykdančiam asmeniui anksčiau netaikytos nuobaudos už nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas fondo valdymas, pažeidimus.

a)

ES AIFV neatitinka šio reglamento reikalavimų;

b)

ES AIFV neatitinka Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų , kaip nustatyta bendradarbiaujant su EIIF valdytojo kompetentinga institucija pagal šį reglamentą ir taikant bendradarbiavimo priežiūros srityje tvarką, nustatytą Direktyvoje 2011/61/ES ;

c)

ES AIFV kompetentinga institucija nesuteikė jam leidimo valdyti AIF, įskaitant fondų rūšį, kuriai taikomas šis reglamentas , kaip nustatyta bendradarbiaujant su EIIF valdytojo kompetentinga institucija pagal šį reglamentą ;

d)

ES AIFV nepateikė 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų arba jokio paaiškinimo ar informacijos, kaip reikalaujama toje dalyje .

a)

reikalavimus atitinkantis investicinis turtas;

b)

turtas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (16) 50 straipsnio 1 dalyje.

a)

skolinto turto pardavimu;

b)

tiesioginės ar netiesioginės pozicijos įsigijimu biržos prekių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai naudojamos išvestinės finansinės priemonės, jų sertifikatai, jomis pagrįsti indeksai ar bet kokios kitos priemonės, kurios jiems suteiktų poziciją;

d)

išvestinių finansinių priemonių naudojimu, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos tik su kitomis EIIF investicijomis susijusiai ▌ rizikai apdrausti.

a)

nuosavo kapitalo ar kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias:

b)

reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės išleistos skolos priemonės , kurių išpirkimo terminas suderintas su EIIF gyvavimo ciklu ;

c)

paskolos, kurias EIIF suteikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei ir kurių išpirkimo terminas suderintas su EIIF gyvavimo ciklu ;

d)

vieno ar kelių kitų EIIF, Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) investiciniai vienetai ar akcijos, jei tie EIIF, EuVECA ir EuSEF patys nėra investavę daugiau nei 10 proc. savo kapitalo į EIIF;

e)

tiesiogiai ar netiesiogiai per reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones kontroliuojami infrastruktūros objektai, kuriems iš pat pradžių kapitalo išlaidų reikia ne mažiau kaip 10 milijonų EUR ar tokios pat sumos kita valiuta tuo metu, kai buvo patirtos išlaidos , ir iš kurių gaunama reguliari prognozuojama grąža .

a)

nėra finansų įmonė , išskyrus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 [RKP] 117 straipsnio 2 dalies f, i, j ir k punktuose nurodytus Europos daugiašalius plėtros bankus ;

b)

nėra įtraukta į prekybos sąrašus:

▌

ba)

yra įtraukta į prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, o jos rinkos kapitalizacija sudaro ne daugiau kaip 1 milijardą EUR;

bb)

yra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje sąrašus ir yra laikoma MVĮ pagal Komisijos rekomendacijos 223/361/EB  (17) priedo 2 straipsnio 1 dalį;

c)

yra įsteigta valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, jei ta trečioji valstybė:

a)

10 proc. savo kapitalo į turtą, kurį išleidžia bet kokia viena reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

b)

10 proc. savo kapitalo tiesiogiai arba netiesiogiai į pavienį infrastruktūros objektą pagal 9 straipsnio e punktą ;

c)

10 proc. savo kapitalo į vieno EIIF, EuVECA, EuSEF ar AIF investicinius vienetus ar akcijas;

d)

5 proc. savo kapitalo į 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą turtą, kai tokį turtą išleidžia bet koks vienas subjektas.

a)

jis sudaro ne daugiau kaip 40  proc. EIIF kapitalo;

b)

skolinamasi siekiant įgyti reikalavimus atitinkančio investicinio turto dalį;

c)

skolinamasi ta pačia valiuta, kokia ketinama pirkti turtą, kuriam pirkti skolinamasi grynųjų pinigų;

▌

ea)

įkeičiamas turtas, kuris sudaro ne daugiau kaip 30 proc. EIIF kapitalo;

eb)

paskolos terminas suderinamas su EIIF gyvavimo ciklu;

a)

taikomos iki datos, nurodytos EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose, kai nustatant šią datą atsižvelgiama į turto, į kurį investuoja EIIF, ypatumus ir savybes, o nustatytas laikotarpis nėra ilgesnis nei penkeri metai arba pusė EIIF gyvavimo ciklo, kaip nustatyta pagal 16 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, po EIIF veiklos leidimo suteikimo. Išimties tvarka EIIF kompetentinga institucija, pateikus tinkamai pagrįstą investavimo planą, gali patvirtinti šio laikotarpio pratęsimą ne daugiau kaip dar vieniems metams;

b)

nebetaikomos, kai EIIF pradeda parduoti turtą pagal savo išpirkimo politiką, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

c)

laikinai netaikomos, kai EIIF kaupia papildomą kapitalą, jei toks laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau nei 12 mėnesių , visų pirma investicijų į infrastruktūrą atveju .

a)

EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta tokia galimybė, nustatant sąlygą, kad su visais investuotojais elgiamasi sąžiningai;

b)

investuotojas raštu pateikia prašymą grąžinti jam lėšas suteikiant dalį fondo turto;

c)

toks turto perleidimas neapribojamas jokiomis specialiosiomis taisyklėmis.

a)

potencialių pirkėjų rinkos vertinimas;

b)

galimų pardavimo kainų vertinimas ir palyginimas;

c)

likviduotino turto vertinimas;

d)

tikslios turto likvidavimo grafiko datos.

a)

bet kokios pajamos, reguliariai gaunamos iš turto;

b)

kapitalo vertės padidėjimas dėl turto objekto likvidavimo ▌.

a)

pareiškimas, kuriuo paaiškinama, kaip EIIF investavimo tikslai ir šių tikslų įgyvendinimo strategija lemia fondo ilgalaikį pobūdį;

b)

informacija, kurią turi atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (19) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 (20);

c)

informacija, kuri turi būti atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, jei jai netaikomas šios dalies b punktas;

d)

aiškus turto, į kurį investuoti turi leidimą EIIF, kategorijų aprašymas;

da)

pinigų srauto ataskaita.

a)

investuotojai informuojami apie EIIF investicijų ilgalaikį pobūdį;

b)

jei taikytina pagal 16 straipsnio 1 dalį, investuotojai informuojami apie EIIF gyvavimo ciklo pabaigą , taip pat EIIF gyvavimo ciklo laikino pratęsimo arba nutraukimo teises, jei jos nustatytos, ir numatytas konkrečias jų įgyvendinimo sąlygas ;

c)

nurodoma, ar ketinama EIIF investicinius vienetus ar akcijas platinti mažmeniniams investuotojams;

d)

nurodomos investuotojų teisės išpirkti savo investicijas pagal 16 straipsnio 1 dalį ir EIIF taisykles arba steigiamuosius dokumentus ;

e)

nurodomas pajamų paskirstymo išmokų investuotojams, jei jų bus, dažnis ir laikas fondo gyvavimo ciklo metu;

f)

investuotojams patariama, kad į EIIF reikėtų investuoti tik nedidelę jų viso investicijų portfelio dalį;

fa)

investuotojai informuojami apie strategiją, taikomą reikalavimus atitinkančioms nebiržinėms įmonėms, kurios įtrauktos į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus;

fb)

investuotojai informuojami apie išvestinių finansinių priemonių naudojimo strategiją atsižvelgiant į konkrečias atitinkamo projekto savybes ir aspektus;

fc)

nurodomas bet koks dalyvavimas priemonėse, kurioms naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos;

fd)

investuotojai reguliariai (bent kartą per metus) informuojami apie kiekvieno investicinio projekto pažangą, pavienių reikalavimus atitinkančių portfelio investicijų vertę ir kito turto, į kurį investuoti atliekami grynieji pinigai, vertę, taip pat apie kiekvienos naudotos išvestinės finansinės priemonės pobūdį, tikslą ir vertę.

a)

EIIF steigimo sąnaudos;

b)

su turto įsigijimu susijusios sąnaudos;

c)

valdymo sąnaudos;

d)

platinimo sąnaudos;

e)

kitos sąnaudos, įskaitant administravimo, reguliavimo, depozitoriumo, saugojimo, profesinių paslaugų ir audito sąnaudas.

a)

bendras 1 dalyje išvardytų sąnaudų bei 2 dalyje nurodyto bendrojo santykio apibrėžtis, skaičiavimo metodiką ir pateikimo formatus;

b)

3 dalyje nurodytų visų sąnaudų bendrą apibrėžtį, skaičiavimo metodiką ir pateikimo formatą.

a)

EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta, kad visiems investuotojams sukuriamos vienodos sąlygos ir kad pavieniams investuotojams ar investuotojų grupėms nesuteikiama jokių privilegijų ar konkrečių ekonominių pranašumų;

b)

EIIF struktūra gali būti partnerystė , jei dėl to investuotojui, be pirminio kapitalo įsipareigojimo, nereikia prisiimti papildomų įsipareigojimų ;

c)

EIIF investicinių vienetų ar akcijų pasirašymo laikotarpio metu ▌ mažmeniniai investuotojai gali atšaukti pasirašymą ir susigrąžinti pinigus be baudos;

ca)

EIIF valdytojas nustato tinkamas mažmeninių investuotojų skundų nagrinėjimo procedūras ir sąlygas, sudarant galimybę mažmeniniams investuotojams teikti skundus valstybine ar viena iš valstybinių savo valstybės narės kalbų;

cb)

EIIF teisinė forma yra tokia, kad mažmeniniai investuotojai negali netekti didesnės sumos nei investuotoji į fondą;

cc)

EIIF gali investuoti į EuVECA ir EuSEF investicinius vienetus ar akcijas tik tuo atveju, jei šie fondai turi depozitoriumą.

a)

EIIF prospektą;

b)

EIIF pagrindinės informacijos dokumentą, jei jo investiciniai vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams;

c)

informaciją apie 22 straipsnyje nurodytas priemones.

a)

pažeisdamas 12 ir 15 straipsnius nevykdo reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai ir diversifikavimui;

b)

pažeisdamas 24 ir 25 straipsnius platina EIIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams;

c)

naudoja nuorodą „EIIF“, nors neturi atitinkamo leidimo pagal 3 straipsnį;

d)

naudoja nuorodą „EIIF“ platindamas fondų, kurie nėra steigti pagal 3 straipsnio 1 dalį, akcijas ir investicinius vienetus;

e)

pažeisdamas 6 straipsnį nepaiso taikytinų taisyklių ir atsakomybės.

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad EIIF valdytojas vykdytų 3, 6, 12, 15, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus;

b)

uždraudžia naudoti nuorodą „EIIF“ ir iš atitinkamo EIIF valdytojo veiklos leidimo pašalina leidimą naudoti tą nuorodą.

a)

16 straipsnio 1 dalies nuostatos ▌ poveikis ▌;

b)

12 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos dėl 70 proc. reikalavimus atitinkančio investicinio turto mažiausio lygio poveikis turto diversifikavimui, visų pirma siekiant įvertinti, ar būtina stiprinti likvidumo priemones ▌;

c)

mastas, kuriuo EIIF investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje, įskaitant tai, ar AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje, gali būti suinteresuoti EIIF platinimu;

ca)

mastas, kuriuo turėtų būti atnaujinamas reikalavimus atitinkančio turto rūšių sąrašas, taip pat diversifikavimo taisyklės, portfelio sudėties nuostatos ir ribos, susijusios su grynųjų pinigų skolinimusi.