20.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/63

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Nauja aviacijos era. Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“ (COM(2014)0207),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies g punktą, 16 straipsnį ir VI antraštinę dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

—

atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl Komisijos komunikato Parlamentui ir Tarybai „Nauja aviacijos era. Aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“,

—

atsižvelgdamas į Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų iniciatyvinės grupės baigiamąją ataskaitą „Civilinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų integravimo į Europos aviacijos sistemą veiksmų planas“,

—

atsižvelgdamas į Rygos deklaraciją dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių (bepiločių orlaivių) „Aviacijos ateities formavimas“,

—

atsižvelgdamas į Lordų Rūmų pranešimą „Bepiločių orlaivių naudojimas civiliniais tikslais Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) pasiūlymą „Bepiločių orlaivių operacijų koncepcija. Rizika pagrįstas nepilotuojamo orlaivio reglamentavimo metodas“,

—

atsižvelgdamas į 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0261/2015),

A.

kadangi entuziastai nedidelius radijo bangomis valdomų modelių orlaivius skraidina daugelį dešimtmečių; kadangi per pastaruosius penkiolika metų naudojimosi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, labiau žinomomis kaip bepiločiai orlaiviai, mastas sparčiai didėjo; kadangi visų pirma nedidelės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos, skirtos tiek mėgėjams, tiek pramogoms, tampa vis populiaresnės;

B.

kadangi pirmiausia kariniais tikslais sukurta technologija dabar taikoma komerciniais tikslais, todėl kyla poreikis praplėsti teisines ribas; kadangi dabar profesiniais tikslais naudojamos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos taip pat duoda daug naudos įvairiose civilinio naudojimo srityse, o jų papildoma nauda auga didėjant atstumui nuo aparato iki nuotolinio valdymo prietaiso (skrydžiai už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų); kadangi šių sistemų panaudojimo galimybės labai įvairios ir ateityje gali būti dar labiau išplėtotos: jos, pavyzdžiui, padeda atlikti saugumo patikrinimus ir stebėti infrastruktūrą (geležinkelių bėgius, užtvaras ir energijos įrenginius), taip pat įvertinti gaivalines nelaimes, vykdyti (aplinkos požiūriu atsakingo) tiksliojo ūkininkavimo veiklą, kurti žiniasklaidos produkciją, atlikti aviacinę termografiją ar pristatyti siuntas į izoliuotus regionus; kadangi galima numatyti, kad artimiausioje ateityje bus greitai plėtojami nauji taikymo būdai, o tai rodo, kokia naujoviška ir dinamiška yra nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pramonė;

C.

kadangi ši technologija gali pakeisti žmogų dirbant pavojingoje aplinkoje;

D.

kadangi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos būna dviejų kategorijų – naudojamos profesinėms reikmėms ir naudojamos laisvalaikio tikslais; kadangi šios dvi kategorijos yra iš esmės skirtingos ir joms pagal tą pačią ES reglamentavimo sistemą turėtų taikomi skirtingi reikalavimai;

E.

kadangi dabartiniuose ES teisės aktuose nustatyta, kad Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) iš esmės yra nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, kurių maksimali kilimo masė yra daugiau kaip 150 kg, tvirtinančioji institucija; kadangi 150 kg arba lengvesnės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos priskiriamos valstybės narės jurisdikcijai;

F.

kadangi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų reguliavimo nuostatos galioja arba yra rengiamos Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje (1), Prancūzijoje (2) ir Vokietijoje; kadangi Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose jau veikia sertifikuotos skraidymo mokyklos, o Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje jau dirba daugiau kaip 500 licencijuotų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pilotų;

G.

kadangi visos Europoje taikomos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklės pritaikytos skrydžių saugos rizikai vertinti; kadangi tokios nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklės yra orientuotos į naudotoją ir pagal jas netaikomas į orlaivį orientuotas požiūris, kuriuo vadovaujamasi pilotuojamų orlaivių srityje; kadangi rizika priklauso ne tik nuo aparato rūšies ir jo savybių (svorio, greičio ir kt.), bet ir nuo papildomų veiksnių, pavyzdžiui, nuo teritorijos, virš kurios skrendama, aukščio, naudotojo kompetencijos, konkrečios skrydžio rūšies ir naudotojo gebėjimų veikti susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms;

H.

kadangi šiame pramonės sektoriuje (nuo gamintojų iki galutinių naudotojų) tiek didelėms įmonėms, tiek iš tūkstančių MVĮ sudarytai tiekimo grandinei, taip pat naujoviškoms pradedančiosioms įmonėms suteikiama daug ekonomikos augimo galimybių; kadangi būtina išlaikyti pasaulinio lygio gamybos ir veiklos standartus, kartu skatinant Europos lyderystę šioje srityje;

I.

kadangi, pripažįstant sparčią šios rinkos plėtrą, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos pagrįstai įtraukiamos į esamas aviacijos programas, pavyzdžiui, į Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (angl. SESAR) ir programą „Horizontas 2020“; kadangi pramonės įmonės jau investavo daug finansinių išteklių ir investuotų dar daugiau, jeigu MVĮ, kurios sudaro didžiąją dalį sektoriaus įmonių, būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą; papildomas tolesnių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas bus labai svarbus siekiant remti šią naują pramonę, taip pat saugų ir patikimą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos integravimą į oro erdvę;

J.

kadangi net ir šiuo ankstyvu etapu ir valstybės narės, ir pramonė, ir Komisija pripažino šios rinkos teikiamas galimybes ir primygtinai pabrėžia, kad, norint konkuruoti visame pasaulyje, taikant bet kokią politikos sistemą turi būti sudaromos sąlygos šio sektoriaus augimui Europoje;

K.

kadangi ši besiformuojanti rinka suteikia daug galimybių tiek investuoti ir diegti naujoves, tiek kurti naujas darbo vietas visoje tiekimo grandinėje visuomenės labui, kartu pripažįstant, kad privalu apsaugoti viešąjį interesą, įskaitant visų pirma klausimus, susijusius su privatumu, duomenų apsauga, atskaitomybe ir civiline atsakomybe;

L.

kadangi, nepaisant ekonomines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų teikiamų galimybes, šių sistemų plėtra turi būti vienas svarbiausių ateities uždavinių aviacijos pramonės saugos ir asmenų ir bendrovių saugumo ir saugos klausimais;

M.

kadangi Europos Sąjungai derėtų kuo greičiau parengti teisės aktų rinkinį, kuriuo būtų reglamentuojamas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimas tiktai civiliniais tikslais;

N.

kadangi Europos Sąjungos teisės aktai turi tiek suteikti sektoriui galimybę toliau diegti naujoves ir vystytis geriausiomis sąlygomis, tiek užtikrinti piliečiams veiksmingą turto, asmens neliečiamybės, asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą;

1.

pažymi, kad Jungtines Amerikos Valstijas daugelis laiko pirmaujančia nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, tegu ir naudojamų karinėms operacijoms, rinka; vis dėlto pabrėžia, kad Europa yra civilinio sektoriaus lyderė – Europoje yra 2 500 naudotojų (400 – Jungtinėje Karalystėje, 300 – Vokietijoje, 1 500 – Prancūzijoje, 250 – Švedijoje ir kt.), o likusiame pasaulyje – 2 342 naudotojai, ir ji turėtų imtis visų priemonių, kad sustiprintų savo stiprias konkurencines pozicijas;

2.

pažymi, kad Japonijoje yra daug nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojų ir kad ji sukaupė dvidešimties metų patirtį, daugiausia tiksliojo ūkininkavimo taikant šias sistemas, pavyzdžiui, pasėlių purškimo, srityje; primena, kad Japonija buvo pirmoji šalis, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje leidusi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų technologiją naudoti ūkininkavimo veiklai vykdyti, ir kad per kelerius metus naudotojų skaičius keleriopai išaugo;

3.

pažymi, kad Izraelis turi labai aktyvią gamybos pramonę, tačiau ji tiesiogiai orientuota į karines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas; pabrėžia, kad dėl integruotų civilinių ir karinių oro navigacijos paslaugų dabar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas galima paprasčiau integruoti į Izraelio oro erdvę;

4.

pažymi, kad Australija, Kinija (kur gaminama daug labai mažų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų) ir Pietų Afrika yra vienos iš penkiasdešimties kitų šiuo metu šias sistemas kuriančių šalių;

5.

pabrėžia, kad privalu pripažinti pasaulinį nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų aspektą, ir ragina Komisiją visapusiškai į tai atsižvelgti;

6.

pabrėžia, kad visos valstybės narės vykdo tam tikrą su nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis susijusią veiklą: jas gamina ir (arba) jomis naudojasi;

7.

pabrėžia, kad, jei nepadaryta išimtis, skrydžiai vykdomi teisėtai tik jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai; primena, kad ši nuostata grindžiama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisykle, kad visiems bepiločių orlaivių vykdomiems skrydžiams turi būti išduodami atskiri leidimai (3);

8.

pažymi, kad darnaus reglamentavimo Sąjungos mastu trūkumas gali sutrukdyti vystytis Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių rinkai, nes nacionalinio lygmens leidimai paprastai nėra pripažįstami kitose valstybėse narėse;

9.

mano, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektoriui labai reikia, kad būtų nustatytos Europos ir visuotinės taisyklės tarpvalstybinei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų plėtrai užtikrinti; mano, kad reikia aiškios Europos teisinės sistemos siekiant užtikrinti, kad būtų investuojama į konkurencingą Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektorių ir skatinama jo plėtra; pabrėžia, kad, jei tuojau pat nebus imamasi veiksmų, kils pavojus, jog nebus visapusiškai išnaudojamos ekonominės nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų teikiamos galimybės ir nebus pasinaudota teigiamu jų poveikiu;

10.

pabrėžia ekonominę šio sektoriaus svarbą ir pabrėžia, kad svarbu laikytis tinkamos politikos, pagal kurią būtų saugomas privatumas ir užtikrinama duomenų apsauga, sauga ir saugumas ir kuri būtų proporcinga savo tikslui kartu neužkraunant neproporcingos naštos MVĮ;

11.

mano, kad aiškios, veiksmingos, tikrumą užtikrinančios ir greitai įdiegiamos ES lygmens taisyklės galėtų išjudinti diskusijas dėl visuotinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo taisyklių;

12.

laikosi nuomonės, kad šiuose būsimuose teisės aktuose turės būti aiškiai atskirtas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimas profesinėms reikmėms ir laisvalaikio tikslais;

13.

pabrėžia, kad sauga ir saugumas yra svarbiausi bet kokių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo ir jų taisyklių aspektai ir kad jie turi būti proporcingi rizikai; mano, kad būsimosiose ES taisyklėse turi būti atsižvelgiama į specifinę riziką, susijusią su nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių skrydžiais, bet jos neturi atgrasinti nuo tokių skrydžių;

14.

pabrėžia, kad, duomenų apsaugos ir privatumo klausimai yra labai svarbūs skatinant plačiosios visuomenės paramą civilinių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimui, todėl jie labai svarbūs siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sektoriaus augimui ir saugiam nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų integravimui į civilinės aviacijos sritį, griežtai laikantis Direktyvos 95/46/EB dėl duomenų apsaugos ir užtikrinant teisę į privataus gyvenimo apsaugą, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje bei teisę į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnyje; ragina Komisiją užtikrinti, kad, laikantis reikalingumo ir proporcingumo principų, į bet kokią kuriamą ES politiką dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų būtų įtrauktos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją skatinti rengti projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos standartus;

15.

pritaria ir visapusiškai palaiko penkis Rygos deklaracijoje išdėstytus pagrindinius būsimos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų plėtros principus:

16.

pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu oro eismo valdymo požiūriu jau įdiegtos skrydžių procedūros, pagal kurias nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaiviams leidžiama skraidyti už konkrečių ir apribojimų zonų ribų; primena, kad, didinant paprastai pilotuojamiems orlaiviams taikomus standartinius atstumo kriterijus, daug civilinės ir karinės paskirties nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaivių skraidinama naudojantis specialiais koridoriais;

17.

pabrėžia, kad skrydžiai už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų yra svarbūs sektoriaus plėtrai; mano, kad ES taisyklės turi skatinti tokią veikseną;

18.

pripažįsta, kad dėl nedidelio nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų ir pilotuojamų orlaivių santykio nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos daro nedidelį poveikį pilotuojamo oro transporto srautui; vis dėlto pažymi, kad dėl palankiai priimamo nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo sporto ir pramogų tikslais gali padidėti oro eismo valdymui daromas spaudimas ir kai kuriais atvejais tai gali kelti pavojų oro eismo saugumui, ir ragina atitinkamas valdžios institucijas, taip pat nustatant būsimas ES taisykles atsižvelgti į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų nuolat taikomi veiksmingi oro eismo valdymo standartai;

19.

pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu įgyvendinant techninius ir reguliavimo sprendimus verčiau turėtų būti sudaromos sąlygos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms naudotis oro erdve kartu bet kuriais kitais oro erdvės naudotojais pastariesiems nenustatant naujų įrangos reikalavimų; pažymi, kad yra daug nedidelių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų orlaivių, kurie kartu su pilotuojamais orlaiviais skraido žemiau 500 pėdų; pabrėžia, kad, nors šiame aukštyje oro navigacijos paslaugų teikėjai neteikia skrydžių valdymo paslaugų, jiems tenka atsakomybė teikti pakankamą informaciją abiejų rūšių orlaiviams, kad jie galėtų skraidyti toje pačioje oro erdvėje; pažymi, kad Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) padeda valstybėms narėms susidaryti bendrą supratimą apie šios srities klausimus ir kuo labiau suderinti teisės aktus;

20.

mano, kad reikia iš esmės spręsti nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų identifikavimo klausimą, nepaisant jų dydžio; pabrėžia, kad reikia rasti sprendimų atsižvelgiant į tai, ar orlaiviai naudojami laisvalaikio, ar profesiniais tikslais;

21.

mano, kad, remiantis rizikos vertinimu, turi būti parengta aiški, suderinta ir proporcinga Europos ir visuotinė reguliavimo sistema, pagal kurią verslo subjektams nebūtų taikomos neproporcingos reguliavimo nuostatos, atgrasančios nuo investicijų ir inovacijų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų pramonėje, ir kuria tuo pačiu metu būtų apsaugoti piliečiai ir kuriamos tvarios ir inovatyvios darbo vietos; mano, kad išsamus rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas EASA apibrėžta operacijų sąvoka, be to, juo turėtų būti atsižvelgiama į nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vidines charakteristikas (svorį, operacijų aprėptį, greitį) ir jų naudojimo paskirtį (pramogų ar profesiniais tikslais); ši sistema turėtų atitikti šių technologijų ilgalaikę perspektyvą ir galimą jų raidą bei pokyčius ateityje;

22.

pritaria Komisijos ketinimui panaikinti 150 kg ribą ir pakeisti ją nuoseklia ir išsamia ES reguliavimo sistema, pagal kurią kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kvalifikuotos įstaigos arba asociacijos galėtų vykdyti tikrinimo ir priežiūros veiklą; mano, kad taisyklių proporcingumą turėtų papildyti reikiamas procesų ir procedūrų lankstumas;

23.

mano, kad į EASA kompetencijos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų srityje raidą turi būti atsižvelgta tvirtinant šios agentūros biudžetą, kad ji galėtų įvykdyti jai priskirtus uždavinius.

24.

ragina Komisiją užtikrinti, kad kuriant bet kokią ES politiką dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų būtų įtraukiamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos ir kaip mažiausias reikalavimas būtų nustatyti privalomi poveikio vertinimai ir projektuojant numatyta ir standartizuota privatumo apsauga;

25.

susirūpinęs dėl galimo neteisėto ar nesaugaus nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo (pvz., jei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistema iš civilinės priemonės būtų paverčiama kariniams ar kitiems tikslams naudojama priemone ar jei ji būtų naudojama siekiant slopinti navigacijos arba ryšio sistemas); ragina Komisiją remti reikalingų technologijų kūrimą siekiant užtikrinti saugą, saugumą ir privatumą naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, įskaitant programos „Horizontas 2020“ lėšas, kad jos būtų pirmiausia būtų naudojamos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai sistemų, technologijų ir t. t., kurias kaip pritaikytas ar standartines galima naudoti siekiant padidinti privatumo apsaugą ir remti tokių technologijų kaip kliūčių aptikimo ir išvengimo, geografinio apribojimo, trukdžių slopinimo ir kovos su užgrobimais technologijos, taip pat technologijų, kurias kaip pritaikytas ar standartines galima naudoti siekiant padidinti privatumo apsaugą, kūrimą sudarant sąlygas saugiai naudoti civilines nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas;

26.

skatina kurti novatoriškas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų technologijas, kuriomis būtų suteikiama daug galimybių kurti darbo vietas, visų pirma žaliąsias darbo vietas, nes jas gali užimti įvairių profesijų atstovai; skatina plėtoti ir nagrinėti dideles MVĮ galimybes teikti specializuotų dalių ir medžiagų gamybos paslaugas; pabrėžia, kad reikia kurti ir skatinti kvalifikacijų kėlimo ir mokymo centrus;

27.

mano, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis taikomose taisyklėse turėtų būti aiškiai nurodytos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms taikomos nuostatos, susijusios su vidaus rinka, tarptautine prekyba (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų gamyba, pardavimas, pirkimas, prekyba ir naudojimas) ir pagrindinėmis privatumo ir duomenų apsaugos teisėmis; taip pat mano, kad šios taisyklės turėtų padėti užtikrinti, kad teisės aktai dėl privatumo, duomenų apsaugos ir bet kurie teisės aktai, susiję su įvairia rizika ir atsakomybe, kylančia dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo, pvz., baudžiamosios, intelektinės nuosavybės, aviacijos ir aplinkos apsaugos teisės aktai, būtų tinkamai vykdomi; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kuris asmuo, naudojantis nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, turėtų būti informuotas apie taisykles, kurios taikomos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimui, šios taisyklės turėtų būti nurodytos pirkėjams skirtoje naudojimo instrukcijoje;

28.

mano, kad pramonės atstovai, reguliavimo institucijos ir komercinės veiklos vykdytojai turi bendradarbiauti, kad užtikrintų investuotojams teisinį tikrumą ir išvengtų „vištos ir kiaušinio“ problemos, kai pramonė nenori investuoti į reikiamų technologijų plėtrą, nes nėra aiškiai apibrėžta, kaip ji bus reguliuojama, o reguliavimo institucijos nenori rengti standartų, kol pramonė pateiks technologijas, kurias būtų galima patvirtinti; primygtinai reikalauja įtraukti MVĮ į standartizavimo procesą;

29.

mano, kad rizika pagrįstas metodas pagal Rygos deklaraciją ir EASA parengta operacijų koncepcija yra tvirtas pagrindas siekiant užtikrinti saugų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimą ir kad Europos reguliavimo reikalavimai turės būti nustatomi arba kiekvienu atveju atskirai, arba taikant rūšimi ir (arba) klase grindžiamą metodą, atsižvelgiant į tai, kuris būdas yra tinkamesnis, ir padės užtikrinti aukštą saugos ir sąveikumo lygį; mano, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų gamintojų ir naudotojų veiklą, labai svarbu, kad atitinkamos reguliavimo institucijos patvirtintų Europos civilinės aviacijos įrangos organizacijos (angl. EUROCAE) standartizacijos reikalavimus;

30.

mano, kad būsimose Europos ir visuotinėse nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisyklėse turėtų būti sprendžiami su šiais aspektais susiję klausimai:

31.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad apmokant profesionalius nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojus ir savininkus į mokymus turi būti įtraukti specialūs mokymai apie duomenų apsaugą ir privatumą ir kad profesionaliems nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojams būtų taikomas abipusio pripažinimo valstybėse narėse reikalavimas siekiant pašalinti bet kokius rinkos apribojimus;

32.

pabrėžia, kad, siekiant aptikti ta pačia oro erdve besinaudojančius orlaivius, skrydžių už vizualaus ryšio su orlaiviu ribų atvejais nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose turi būti įdiegta kliūčių nustatymo ir išvengimo technologija, taip užtikrinant, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos nekeltų pavojaus pilotuojamų orlaivių saugai, taip pat kad būtų atsižvelgiama į tankiai apgyvendintas teritorijas, neskraidymo zonas, pavyzdžiui, į oro uostus, elektrines, branduolines elektrines, chemijos pramonės gamyklas ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti būtiną moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtą biudžetą pasitelkiant bendrą įmonę SESAR;

33.

ragina Europos Komisiją, agentūras ir susijusias bendras įmones tobulinti savo mokslinių tyrimų ir plėtros programas; mano, kad turint omenyje tikėtiną šio sektoriaus ekonominį poveikį, ES turėtų skatinti kurti europines technologijas, pvz., pasinaudojant programa „Horizontas 2020“; prašo, kad į tai būtų atsižvelgiama ir kuriant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių aptikimo bei užvaldymo technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programas;

34.

primena, kad Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programa EGNOS, kuria siekiama sustiprinti GPS signalą, 2011 m. buvo patvirtinta tinkama naudoti civilinės aviacijos srityje ir kad Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO) artimiausiais metais bus laipsniškai pradėta eksploatuoti; mano, kad šiuo atžvilgiu pažangi oro eismo valdymo sistema ir nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taikymas pagal Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programas padės užtikrinti saugų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimą;

35.

pažymi, kad, siekiant užtikrinti atsekamumą, atskaitomybę ir tinkamą civilinės atsakomybės taisyklių įgyvendinimą, taikant rizika pagrįstą metodą nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose turėtų būti įrengtas tapatybės nustatymo lustas ir jos turėtų būti registruotos;

36.

remia EASA Bepiločių orlaivių operacijų koncepciją, pagal kurią skiriamos trijų skirtingų kategorijų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos ir nustatomos atitinkamos taisyklės;

37.

pažymi, kad labai svarbu užtikrinti teisės aktų dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų priverstinį vykdymą, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos būtų saugiai ir sėkmingai integruojamos į Europos oro erdvę;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas teisės aktų dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų priverstinis vykdymas;

39.

pabrėžia, kad Jungtinė nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucija (angl. JARUS) yra tarptautinis savanoriškos narystės organas, sudarytas iš dvidešimt dviejų ES valstybių narių ir ne ES šalių nacionalinių civilinės aviacijos institucijų ir reguliavimo agentūrų ir (arba) įstaigų; primena, kad Jungtinei nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucijai pirmininkauja Europos aviacijos saugos agentūros – institucijos, kuri nustatys būsimas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų taisykles, – atstovas; primena, kad Jungtinės nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucijos tikslas – parengti techninius, saugos ir veiklos reikalavimus didelių ir mažų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų sertifikavimui ir saugiam integravimui į oro erdvę ir aerodromus;

40.

mano, kad Jungtinė nepilotuojamų sistemų taisyklių nustatymo institucija galėtų užtikrinti, kad, taikant tarpusavio pripažinimo procesą, bet kokios būsimos ES taisyklės būtų koordinuojamos kitose šalyse galiojančiais tarptautiniais susitarimais;

41.

mano, kad valstybių narių duomenų apsaugos agentūros turėtų bendradarbiauti, siekdamos dalytis duomenimis ir geriausia praktika ir užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių duomenų apsaugos gairių ir reguliavimo nuostatų, pvz., Direktyvos 95/46/EB;

42.

pabrėžia, kad teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos, naudodamos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, turi gerbti pagrindines teises į privatumą, duomenų apsaugą, judėjimo laisvę ir saviraiškos laisvę ir kad reikia išnagrinėti, kokia rizika gali kilti naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, kai stebimi asmenys ir grupės bei viešosios erdvės, kaip, pvz., sienos;

43.

mano, kad valstybių narių duomenų apsaugos institucijos turėtų kartu taikyti esamas konkrečias duomenų apsaugos gaires komercinėms nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms, ir ragina valstybes nares atidžiai įgyvendinti duomenų apsaugos teisės aktus taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į visuomenės susirūpinimą dėl privatumo ir kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudotojams netektų prisiimti pernelyg didelės administracinės naštos;

44.

itin rekomenduoja pradėti dabartines ES ir nacionalinių politikos formuotojų ir teisės aktų leidėjų, pramonės, MVĮ ir komercines operacijas vykdančių subjektų diskusijas ir viešas diskusijas, kuriose dalyvautų piliečiai ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, NVO (įskaitant pilietinių teisių gynimo organizacijas) ir teisėsaugos valdžios institucijos, siekiant atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga ir atsakomybe bei problemomis, su kuriomis susiduria įvairūs subjektai saugodami šias teises ir užtikrindami piliečių, kurie naudoja nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, saugumą, ir juos spręsti;

45.

laikosi nuomonės, kad Parlamentas turi pateikti savo poziciją prieš Komisijai patvirtinant savo aviacijos srities teisės aktų rinkinį ir taip reaguoti į pramonės įmonių raginimą pateikti aiškias gaires;

46.

pabrėžia, kad būtina sukurti aiškią teisinę sistemą, grindžiamą atitinkamais kriterijais, taikomais kamerų ir jutiklių naudojimui, ypač nuotoliniu būdu pilotuojamose orlaivių sistemose, nes tai veiksmingai užtikrins teisę į privatumą ir duomenų apsaugą bei piliečių saugumą, atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų dalys gaminamos vis mažesnio dydžio, todėl prietaisai bus vis lengvesni ir sunkiau aptinkami;

47.

ragina Transporto ir turizmo (TRAN) ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetus surengti bendrą klausymą, į kurį būtų pakviesti pramonės, nacionalinių privataus gyvenimo apsaugos tarnybų, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnybos, Komisijos ir pagrindinių teisių srityje veikiančių NVO atstovai;

48.

ragina Komisiją apsvarstyti reguliarių ataskaitų teikimo mechanizmą, kuriuo būtų atsižvelgiama į technologijų plėtrą, politikos naujoves ir geriausią patirtį nacionaliniu lygmeniu ir sprendžiami klausimai, susiję su incidentais naudojant nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, bei pateikti reguliavimo metodų valstybių narių lygmeniu apžvalgą ir vertinimą, kad būtų galima palyginti ir nustatyti geriausią patirtį.

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.