17.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/1

—

savo 2015 m. birželio 4 d. rezoliuciją dėl 2015–2020 m. prioritetų ir 2016 m. gruodžio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2017 m. darbo programos,

—

2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

1.

pabrėžia, kad reikia Europos Sąjungos, gebančios susigrąžinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu; Sąjungos, kuri labiau vadovautųsi principu „iš apačios į viršų“ ir būtų susitelkusi į proporcingų, veiksmingų ir greitų svarbių uždavinių, kurių miestai, regionai ir valstybės negali išspręsti patys, sprendimų paiešką;

2.

įsipareigoja prisidėti prie svarstymų apie Europos ateitį proceso, t. y. priimdamas RK nuomonę, paremtą Baltąja knyga dėl Europos ateities, ir rengdamas vietos bendruomenėse piliečių dialogus, kurių tikslas – aptarti šioms bendruomenėms rūpimus Europos svarbos klausimus;

3.

dalyvaus su Jungtinės Karalystės sprendimu pasitraukti iš Europos Sąjungos susijusiame procese, išryškindamas konkrečias problemas, svarbias likusių 27 valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms, iš vietos ir regionų perspektyvos nagrinės klausimus, susijusius su būsimais ES santykiais su vietos ir regionų valdymo lygmeniu JK, įskaitant jos decentralizuotas šalis;

4.

pabrėžia, kad skubiai reikia strategiją „Europa 2020“ pakeisiančios ES ilgalaikės strategijos, kuria būtų siekiama užtikrinti pažangų, tvarų, integracinį, atsparų ir konkurencingą augimą bei nustatomos Europos semestro, ES daugiametės finansinės programos ir ES politikos kryptys;

5.

taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų priimtoje ir Komisijos patvirtintoje Darbotvarkėje iki 2030 m. nurodytus darnaus vystymosi tikslus (DVT), todėl ragina Komisiją peržiūrėti daugiametę finansinę programą (DFP), siekiant suderinti Darbotvarkės iki 2030 m. strategiją su strategija „Europa 2020“, ir persvarstyti pagrindines gaires pagal naujus darnaus vystymosi tikslus;

6.

primena Europos Komisijai, kad reikia parengti Europos demografijos strategiją, kuria būtų suteiktas plataus masto, koordinuotas ir visaapimantis atsakas į demografinius pokyčius ir kuriai būtų skirta pakankamai finansinių išteklių iškylančioms problemoms spręsti;

7.

tikisi, kad pasiūlymu dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m. – ją Komisija turi pateikti iki 2017 m. pabaigos – bus užtikrintas ES ilgalaikių išlaidų nuspėjamumas, pasiūlyta ES nuosavų išteklių reforma, garantuotas ES biudžeto vieningumas, pateikta daugiau paprastinimo priemonių, taip pat nustatytas 5+5 metų laikotarpis, per kurį, praėjus penkeriems metams, būtų privaloma esminė laikotarpio vidurio peržiūra;

8.

griežtai nepritaria bet kokiam ES 27 iki 2025 m. scenarijui, kaip nurodyta baltojoje knygoje dėl Europos ateities, pagal kurį būtų mažinamos ES pastangos sanglaudos politikos srityje; priešingai, ragina Komisiją pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl stiprios ir veiksmingos sanglaudos politikos po 2020 m. ir primena, kad 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje reikia naujo skyriaus, skirto teritorinės sanglaudos įgyvendinimo vertinimui, – to jau ne kartą buvo prašyta. Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti grindžiamas subsidiarumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais, atspindėti vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius bei gebėjimus ir paprastinimo veiksmų rezultatus, būti grindžiamas vienu taisyklių rinkiniu ir jį rengiant turi būti atsižvelgta į išsamias konsultacijas su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais; ragina Komisiją atlikti išsamią teisės akto projekto teritorinio poveikio analizę ir pareiškia esąs pasirengęs bendradarbiauti su Komisija šiuo klausimu; ragina pasiūlymuose dėl sanglaudos politikos po 2020 m. numatyti suderinti ESI fondų valdymo procedūras, kad regionai galėtų veikti kaip valdymo institucijos Europos Komisijos atžvilgiu;

9.

ragina Komisiją nuolat stebėti ir peržiūrėti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pridėtinę vertę ir poveikį sanglaudai, o pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir pagrindinius stebėsenos rodiklius ataskaitose išskaidyti pagal paramos gavėjus ir regionus NUTS II lygmeniu ir paskelbti. Vietos ir regionų valdžios institucijoms skubiai reikia daugiau aiškumo ir rekomendacijų, kaip ESIF derinti su kitomis ES schemomis, pavyzdžiui, su Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais, ir visų pirma būtina aktyviau įtraukti regionus ir savivaldybes į šio fondo valdymą sukuriant regionines ar daugiaregionines finansavimo platformas, taip pat užtikrinant sinergiją su sanglaudos politikos priemonėmis; tačiau iš esmės nepritaria, kad sanglaudos politikai skirti ištekliai būtų perduoti centralizuotai valdomoms programoms;

10.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl patobulintos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) po 2020 m., kuriuo būtų skatinama iniciatyva sukurti platų tinklą ir sujungti TEN-T tinklą pasienio regionuose, gerinti susisiekimą su periferiniais regionais ir sutelkti dėmesį į vadinamąsias tarpvalstybines jungtis, kurių trūksta; ragina, kad jūrų greitkeliais būtų taip pat užtikrintas susisiekimas su atokiomis vietovėmis, visų pirma susisiekimas tarp salų ir regioninių centrų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti ESIF, EITP ir ESI fondų finansinių išteklių sinergiją siekiant kuo efektyviau panaudoti visas turimas ES lėšas;

11.

dar kartą prašo į 2018 m. Komisijos metinę darbo programą įtraukti teritorinės vizijos iki 2050 m. parengimą; pabrėžia, kad reikia naujos teritorinės vizijos, nes 1999 m. susitarimą dėl Europos teritorijų planavimo perspektyvos reikia atnaujinti;

12.

pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, susijusių su ES miestų darbotvarkės įgyvendinimu, kad būtų galima susisteminti teminių partnerystės projektų rezultatus, bendrais bruožais nustatyti geresnio valdymo elementus ir pasiekti, kad juos būtų galima perkelti į būsimus su daugiamete finansine programa po 2020 m. susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šio požiūrio reikėtų laikytis ir rengiant būsimą sanglaudos politiką, vykdytiną po 2020 m. ir baigus galioti strategijai „Europa 2020“;

13.

šioje srityje tikisi konkrečių tolesnių veiksmų pagal Miestų teminę partnerystę būsto klausimu. Tokie tolesni veiksmai galėtų apimti Europos būsto darbotvarkę, skirtą koordinuoti būsto klausimus, kurie iki šiol yra sprendžiami tik horizontaliai įgyvendinant sektorių politiką, pavyzdžiui, Miestų darbotvarkę, darnaus vystymosi, sanglaudos, konkurencijos politiką ar socialines iniciatyvas, kaip antai Europos socialinių teisių ramstis;

14.

tikisi, kad Komisija iki 2017 m. pabaigos pateiks savo pasiūlymus dėl būsimos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kuri turėtų būti pagrįsta iniciatyva „Horizontas 2020“ ir išlaikyti strateginį požiūrį į Europos ateičiai svarbius klausimus, dėl kurių nereikia priimti trumpalaikių biudžeto sprendimų, taip pat nustatytų kompetencijos ir sanglaudos pusiausvyrą, kad būtų panaikintas inovacijų atotrūkis atsižvelgiant į dabartinius visuomeninius iššūkius;

15.

atkreipia dėmesį į keitimosi žiniomis platformoje nustatytą modelį, kurį taikant būtų geriau informuojama apie viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatus ir didinamas jų poveikis;

16.

pakartoja, kad reikia sukurti bendrą neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo sistemą, kad būtų lengviau nustatyti atitinkamas nacionalines procedūras;

17.

tikisi, kad galės padėti sėkmingai įgyvendinti 2018 m., Europos kultūros paveldo metų, veiklą susiejant ją su vietos ir regionų kultūros ir turizmo strategijomis;

18.

ragina Komisiją pateikti konkrečių priemonių investicijų kliūtims šalinti ir investicijų trūkumui mažinti; ypač pabrėžia, kad viešųjų investicijų – daugiau kaip pusę jų vykdo miestai ir regionai – tebėra per mažai, iš dalies taip yra dėl apribojimų, nustatomų biudžeto reguliavimo mechanizmais ES ir nacionaliniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją nustatyti priemones, dėl kurių Stabilumo ir augimo paktas taptų palankesnis augimui ir ilgalaikėms strateginėms investicijoms, pradedant nuo nacionalinio ir (arba) regioninio bendro finansavimo atsiejimo nuo skaičiavimų pagal Stabilumo ir augimo paktą siekiant nuosekliai ir neatidėliotinai jį suderinti su analogiškomis struktūrinių fondų lėšoms taikomoms taisyklėmis, nes šiomis priemonėmis siekiama tų pačių tikslų; be to, pakartoja savo raginimą Komisijai įvertinti 2010 m. EPI taisyklių poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimui investuoti ir išaiškinti, kaip traktuojamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagal Eurostato taisykles;

19.

atsižvelgdamas į deklaraciją „Korkas 2.0“, pakartoja savo raginimą parengti Baltąją knygą dėl ES kaimo darbotvarkės, kuria būtų grindžiama kaimo plėtros politika po 2020 m., ir ragina imtis praktinių priemonių „patikrai kaimo požiūriu“ (angl. rural proofing) įgyvendinti visose ES politikos srityse; taip pat ragina pripažinti, kad kaimo teritorijos yra plėtros ir inovacijų centrai, kuriais padedama siekti teritorinės sanglaudos tikslo;

20.

ragina parengti atnaujintą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), vykdytiną po 2020 m., kad būtų galima padėti vėl susitelkti į augimą ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse ir išlaikyti Europoje aukštą maisto kokybę bei saugą ir užtikrinti aprūpinimą maistu; taip pat ragina nuosekliau siekti darnaus vystymosi tikslų ir šalinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu paprastinti bendrą žemės ūkio politiką, užtikrinti didesnį jos valdymo lankstumą, mažinti naštą gamintojams, pereiti prie politikos, kurią įgyvendinant daugiau dėmesio skiriama inovacijoms ir konkurencingumui teikiant tikslinę paramą jauniesiems ūkininkams; ragina įgyvendinant BŽŪP toliau laikytis diferencijuoto požiūrio į atokiausius regionus, kuris leidžia taikyti specialias priemones, būtinas žemės ūkio šakų vystymui šiose teritorijose;

21.

tikisi, kad Komisija rems valstybes nares ir jų vietos bei regionų valdžios institucijas, šioms stengiantis modernizuoti savo sveikatos priežiūros sistemų organizavimą ir paslaugų teikimą, ir skatins europinį bendradarbiavimą šioje srityje, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams sukuriant programą, panašią į programą „Erasmus“;

22.

ragina Komisiją supaprastinti savo fondams ir politikai taikomą atsparumo nelaimėms principą, kad nekiltų pavojaus atspariam ir tvariam mūsų šalių ekonomikos vystymui;

23.

ragina parengti darnią ES maisto politiką, kuri aprėptų kokybiško maisto gamybos, žemės ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, aplinkos, sveikatos, mitybos, užimtumo ir vartotojų reikalų politiką ir skatintų darnesnius gamybos būdus ir vartojimo įpročius;

24.

ragina Komisiją peržiūrėti 2010 m. turizmo strategiją ir pradėti įgyvendinti integruotą ES turizmo politiką bei daugiametę darbo programą ir užtikrinti specialią biudžeto eilutę Europos turizmo projektams finansuoti po 2020 m.; šiuo atžvilgiu pakartoja savo ketinimą steigti tarpinstitucinę Turizmo kontaktų grupę ir, inter alia, remti regioninių turizmo investicijų platformų, kurios padėtų turizmo vietovėms ir jų MVĮ gauti lėšų savo projektams ir veiklai, kūrimą;

25.

primygtinai ragina Komisiją imtis plataus užmojo darbotvarkės mėlynosios ekonomikos ir tvaraus vandenynų valdymo srityje, o deklaraciją, kuri turės būti priimta pirmininkaujant Maltai, paversti politikos gairėmis; pakartoja, kad svarbu besiformuojančiai jūrų pramonei turėti galimybę gauti finansavimą, nes ši pramonė turi darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo visoje Europoje potencialą; šiuo atžvilgiu primena Komisijai savo raginimą kurti žinių ir inovacijų bendruomenę, kuri skatintų jūrų mokslinių tyrimų idėjas perkelti į privatųjį sektorių;

26.

patvirtina raginimą parengti naują ES alkoholio strategiją, kuri turėtų aprėpti tokias sritis kaip vartotojų informavimas, rinkodara ir kelių eismo saugumas; taip pat pažymi, kad svarbu išplėsti bendrus veiksmų planus ir (arba) parengti naują planą, skirtą vaikams ir jaunimui;

27.

remia nenutrūkstamą Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą bei stiprinimą ir Europos solidarumo korpuso steigimą; pabrėžia abiejų iniciatyvų teritorinio aspekto svarbą; pabrėžia, kad rengiant ir finansuojant tokias programas svarbu įtraukti privatųjį sektorių, kad būtų lengviau derinti jaunimo įgūdžius su darbo rinkos poreikiais;

28.

primygtinai ragina Komisiją gerinti savo bendravimo su jaunaisiais piliečiais priemones ir jas derinti su kitų institucijų priemonėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų vykdant numatytą Europos jaunimo strategijos, įgyvendintinos po 2018 m., peržiūrą;

29.

pabrėžia, kad reikia didinti ES ekonomikos valdymo ir koordinavimo veiksmingumą, legitimumą ir atsakomybę už šiuos procesus; ragina Komisiją bendradarbiauti su EP ir Taryba pagal RK pasiūlymą rengiant vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos semestre elgesio kodeksą;

30.

primygtinai ragina Komisiją struktūruotu būdu įtraukti RK į tolesnius veiksmus dėl tam tikrų Baltosios knygos dėl ES ateities dalių, susijusių su tolesne ekonominės ir pinigų sąjungos integracija;

31.

pakartoja savo raginimą stiprinti ES ir ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį aspektą; tikisi, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinių teisių ramsčio bus galima spręsti problemas, kurių kyla dėl darbuotojų teisių ir darbuotojų judumo kintančioje darbo rinkoje, kartu laikantis subsidiarumo principo; šis pasiūlymas neturėtų būti tik privalomos teisinės galios neturintis teisės aktas, kuris papildytų galiojančių teisės aktų rinkinį, jame pateiktos priemonės turėtų būti tokio pat poveikio, kaip priemonės, taikomos įgyvendinant ekonominę ir pinigų sąjungą, nes tai padėtų piliečiams geriau suprasti, kad ES yra socialiai atsakingesnė ir sugeba spręsti savo problemas;

32.

pritaria, kad turėtų būti dar labiau supaprastintos valstybės pagalbos taisyklės, visų pirma susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, išsamiai peržiūrint atitinkamą sprendimą ir sistemą (vadinamąjį Almunia dokumentų rinkinį); taip pat ragina išplėsti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, visų pirma susijusį su MVĮ galimybėmis gauti finansavimą ir parama tiek labai mažoms, tiek pradedančiosioms įmonėms;

33.

ragina nuodugniai įvertinti viešųjų pirkimų teisės aktų įgyvendinimą, įskaitant teisių gynimo direktyvą, ir galbūt juos pakoreguoti bei supaprastinti atsižvelgiant į mažesnių vietos ir regionų subjektų poreikius, kartu nekeliant pavojaus teisiniam tikrumui;

34.

pakartoja savo raginimą peržiūrėti ir patobulinti Europos iniciatyvą Small Business Act; pakartoja savo įsipareigojimą skatinti iniciatyvos Small Business Act įgyvendinimą pasitelkiant savo Europos verslių regionų iniciatyvą, taip pat pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą; šiomis aplinkybėmis ragina mažinti administracinę naštą ir diegti pažangųjį reglamentavimą;

35.

įsipareigoja bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant naujai sukurtą plačiajuosčio ryšio platformą ir stebėti, kaip visuose Europos regionuose, visų pirma kaimo ir rečiau apgyvendintose vietovėse, diegiamas greitesnis ir geresnis didelės spartos plačiajuostis ryšys, ir anksti nustatyti, kokių papildomų priemonių reikia skaitmeninei atskirčiai pašalinti ir papildomoms išlaidoms, susidarančioms dėl prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklo atokiausiuose regionuose, neutralizuoti;

36.

prašo Komisijos paaiškinti paslaugų direktyvos taikymo sritį dalijimusi ir (arba) bendradarbiavimu grindžiamoje ekonomikoje; be to, tikisi Komisijos pasiūlymų dėl darbuotojų teisių apsaugos naujų darbo formų, būdingų dalijimosi ir (arba) bendradarbiavimu grindžiamai ekonomikai, atveju; tikisi, kad Komisija rems dalijimusi ir (arba) bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos miestų forumo steigimą, o RK bus vienas pagrindinių suinteresuotųjų subjektų;

37.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad vykstant deryboms dėl naujų prekybos susitarimų būtų atsižvelgiama į ES prekybos politikos formavimo vietos ir regionų aspektą, ir prašo leisti nuolat turėti prieigą prie derybų dokumentų taikant skaityklos procedūrą, taikomą vykstant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės deryboms;

38.

ragina Komisiją paremti RK prašymą, sudarius oficialius susitarimus su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatu, laipsniškai institucionalizuoti vietos ir regionų lygmens valdžios vaidmenį pasauliniame klimato valdyme;

39.

ragina Komisiją atsižvelgti į galimą ES prekybos politikos įgyvendinimo poveikį regionams ir savivaldybėms tiek užimtumo, tiek aplinkos apsaugos srityje, todėl prašo būti aktyviau įtrauktas į prekybos politikos rengimo procesą;

40.

ragina Komisiją užtikrinti naujausių ir būsimų klimato ir energetikos politikos pasiūlymų, Paryžiaus susitarimo ir energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių skatinimo nuoseklumą; siūlo daugiau dėmesio skirti iniciatyvoms arba kampanijoms, grindžiamoms vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimu ir labai padedančioms siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų;

41.

pakartoja, kad prisitaikymas prie klimato kaitos turėtų būti įtrauktas į esamą politiką ir finansavimo priemones, ir ragina Komisiją pasiūlyti regionams ir miestams deramų galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese atsižvelgiant į ES strategijos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos peržiūrą; pakartoja savo įsipareigojimą bendradarbiauti su Komisija toliau plėtojant koncepciją, susijusią su vietos ir regionų lygmeniu nustatytomis pastangomis padėti skatinti kovos su klimato kaita veiksmus vietos ir regionų lygmeniu;

42.

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, ragina EK skatinti valstybes nares institucionalizuoti nacionalinių, vietos ir regionų valdžios institucijų dialogą rengiant nacionalinius klimato ir energetikos planus;

43.

tikisi glaudaus bendradarbiavimo atliekant Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, taip pat naudojantis bendra technine bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau dalyvauti būsimame Komisijos ir valstybių narių dialoge; nori padėti atlikti pagrindinių aplinkos direktyvų tinkamumo patikrą ir peržiūrą, kurių Komisija imsis 2018 m., be kita ko, parengdamas perspektyvinę nuomonę;

44.

yra įsipareigojęs aktyviai padėti įgyvendinti geresnio ES gamtos direktyvų įgyvendinimo veiksmų planą; ragina Komisiją įgyvendinti veiksmų planą ir laiku imtis laukiamų veiksmų, numatytų ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m., o 2018 m. pateikti pasiūlymą dėl teisinės ir finansinės transeuropinio žaliosios infrastruktūros tinklo (TEN-G) sistemos;

45.

ragina įgyvendinant žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį nustatyti ne tik komunalinių kietųjų atliekų, bet ir komercinių bei pramoninių atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslus;

46.

ragina Europos Komisiją persvarstytose geriamojo vandens ir miesto nuotekų direktyvose bei pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pakartotinio vandens naudojimo patvirtinti lankstų ir diferencijuotą modelį, grindžiamą prevenciniais ir „teršėjas moka“ principais;

47.

įspėja Komisiją, kad Merų paktui tampant globaliu ir toliau turi išlikti esminis vietos ir regionų lygmens dalyvavimas ir poreikis plėtoti pakto tikslus ir metodiką tiek ES, tiek už jos ribų; todėl primygtinai ragina Komisiją imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad pakto struktūrose būtų atstovaujama įvairioms įvairaus dydžio žemesnio nei nacionalinio lygmens struktūroms, taip pat išsaugoti partnerystės ir daugiapakopio valdymo principus; tikisi imtis aktyvaus vaidmens Pasaulinio merų pakto dėl klimato ir energetikos steigėjų taryboje;

48.

pabrėžia, kad reikalinga glaudi RK Merų pakto ambasadorių grupės ir Europos merų pakto politinės patariamosios tarybos partnerystė ir bendradarbiavimas;

49.

pritaria 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ataskaitai su rekomendacijomis Komisijai nustatyti bendrą ES mechanizmą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, įtraukiant esamas priemones, ir ragina, kad jis būtų taikomas visais valdymo lygmenimis;

50.

tvirtai remia ES lygmens pastangas įdiegti visapusišką ir veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir pabrėžia, kad reikia holistinio požiūrio į prieglobstį ir prieglobsčio prašytojų integraciją, skatinančio tvarią politiką, įtraukiančio ES institucijas, valstybes nares ir jų vietos bei regionų valdžios institucijas ir grindžiamo solidarumo ir abipusiškumo principu;

51.

ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros priemonių siekiant sukurti žmonėms papildomų teisėtų būdų atvykti į ES: ieškant tarptautinės apsaugos, humanitarinio prieglobsčio ar galimybių dirbti, mokytis, vykdyti mokslinius tyrimus ar investuoti. Teisėta migracija yra vienas iš keturių migracijos valdymo ramsčių, nurodytų 2015 m. ES migracijos darbotvarkėje; tokios priemonės ne tik padėtų spręsti ilgalaikes ekonomines, socialines ir demografines problemas ir mažinti darbo jėgos trūkumą ES, bet ir yra svarbios kovojant su prekyba žmonėmis;

52.

prašo Komisijos dar labiau supaprastinti ir paspartinti finansavimo procedūras ir suteikti regionams bei miestams tiesioginę galimybę gauti finansinių išteklių humanitarinėms krizėms ir trečiųjų šalių piliečių integracijai;

53.

primygtinai ragina Komisiją padėti dalytis geriausia praktika, kurią RK išryškino kovos su grįžtančių kovotojų deradikalizavimo bei naujo radikalizavimo prevencijos srityje;

54.

pabrėžia, kad programos, finansuojamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis, turėtų būti įgyvendinamos daugiausia vietos ir regionų valdžios institucijų ir kad tam reikėtų užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdymo institucijomis;

55.

ragina Komisiją padidinti finansavimą, teikiamą iš ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo, ir plėsti operatyvinį bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės Afrikoje migracijos valdymo klausimais;

56.

pabrėžia konkretų RK indėlį – per jo jungtinius konsultacinius komitetus ir darbo grupes su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis – siekiant Komisijos plėtros politikos tikslo skatinti stabilumą ir klestėjimą; ragina Komisiją ir toliau kartu su RK organizuoti metinius Plėtros dienos renginius;

57.

ragina Europos Komisiją toliau spręsti nelydimų nepilnamečių migracijos procese, kurio valdymas paprastai priklauso regionų kompetencijai, klausimą ir skatinti valstybes nares solidariai dalytis našta ir atsakomybe Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Todėl RK nekantriai laukia naujos bendrosios strategijos, kuri bus parengta kaip veiksmų plano dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.) priedas, siekiant atsižvelgti į dingusių ar nelydimų vaikų padėtį;

58.

dar kartą patvirtina vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kovojant su korupcija ir visuomenėje įtvirtinant demokratiją bei teisinę valstybę, ragina labiau remti decentralizaciją, gebėjimų stiprinimą ir vietos administravimo reformas kaimyninėse šalyse;

59.

ragina Komisiją toliau remti bendradarbiavimą taikant principą „iš apačios į viršų“ ir skirti pakankamų administracinių ir finansinių išteklių; pakartoja, kad būtina parengti naujas gebėjimų ugdymo priemones narystės siekiančiose šalyse ir Europos kaimynystės politikos šalyse, nes reikia skubiai pakeisti ankstesnę Vietos administravimo priemonę;

60.

primygtinai ragina Komisiją labiau bendradarbiauti su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja (ARLEM), Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija (CORLEAP) ir RK darbo grupe Ukrainos klausimais, visų pirma įgyvendinant regionines programas ir naujas iniciatyvas;

61.

palankiai vertina Komisijos paramą Nikosijos iniciatyvai, jos gebėjimų stiprinimo projektą, kuriuo siekiama stiprinti Libijos savivaldybių socialinę ir ekonominę padėtį vykdant dvišalį bendradarbiavimą su Europos vietos ir regionų valdžios institucijomis;

62.

ragina Komisiją vietos ir regionų valdžios institucijoms ir toliau skirti vis svarbesnį vaidmenį ir laikyti jas aktyviomis vystomojo bendradarbiavimo dalyvėmis bei partnerėmis, visų pirma atsižvelgiant į pasiūlymą dėl naujo Europos konsensuso dėl vystymosi ir į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių ir ES partnerystės susitarimo ateitį;

63.

palankiai vertina siūlomą Afrikai ir ES kaimyninėms šalims skirtą Išorės investicijų plano dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sutelkti investicijas ir didinti darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse, ir ragina Komisiją Europos regionų komitetą, kaip vietos ir regionų valdžios institucijų balsą ES, įtraukti į plano rengimą;

64.

pakartoja savo raginimą parengti visavertę ES tarptautinių kultūrinių santykių strategiją; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog tolesnio kultūros diplomatijos plėtojimo prioritetų nustatymas siekiant, kad jie būtų įtraukti į ES užsienio politiką, sukuria pridėtinę vertę;

65.

tikisi, kad bus visapusiškai įtrauktas į būsimas diskusijas, kaip gerinti Europos Sąjungos demokratinį valdymą ir veiksmingumą, kurios turėtų būti pradėtos paskelbus baltąją knygą dėl Europos ateities; primena poreikį per RK įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į visus oficialius veiksmus, kurie gali būti numatyti ES steigimo sutartims reformuoti;

66.

dar kartą pakartoja, kad svarbu skatinti moterų ir vyrų lygybę visose Europos Komisijos politikos srityse;

67.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą surengti visos ES informacinę ir informuotumo didinimo kampaniją ES piliečių teisių klausimais ir pasiūlyti iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama padėti piliečiams balsuoti ir kelti save kandidatais 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose;

68.

pakartoja savo raginimą persvarstyti esamą teisinę Europos piliečių iniciatyvos sistemą, kad ji būtų lengviau pasiekiama ir palankesnė naudotojams, ir visų pirma patobulinti nuostatas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su sėkmingai įvykdytomis piliečių iniciatyvomis, siekiant suaktyvinti visą šios priemonės potencialą telkti piliečius;

69.

primena, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė turi būti įgyvendinama užtikrinant daugiapakopį valdymą, ir pabrėžia konkretų vaidmenį, tenkantį vietos ir regionų valdžios institucijoms įvairiose srityse, kurioms įtakos turi ES reglamentavimas, taip pat jų, šių teisės aktų įgyvendintojų ir ES lėšų valdytojų, vaidmenį; pabrėžia, kad jų konkretūs uždaviniai suteikia joms gerą galimybę įvertinti esamą reglamentavimo sistemą ir nustatyti galimus pakeitimus;

70.

ragina Komisiją atlikti teritorinio poveikio vertinimą ir laikyti tai įprasta praktika atliekant teisės aktų, galinčių turėti asimetrinį poveikį teritorijoms ir platesnėje geresnio reglamentavimo darbotvarkėje, poveikio vertinimą;

71.

tikisi dar glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos Parlamentu stebint, kaip laikomasi subsidiarumo principo;

72.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Maltai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.