i)

užtikrinti, kad skaidriomis derybomis dėl TPIP būtų pasiektas plataus užmojo, visapusiškas, subalansuotas ir aukštus standartus atitinkantis prekybos ir investicijų susitarimas, kuriuo būtų skatinamas visoms ES valstybėms narėms naudingas tvarus augimas, o partneriams teikiama abipusė nauda, didinamas tarptautinis konkurencingumas ir suteikiamos naujos galimybės ES įmonėms, ypač MVĮ, remiamas aukštos kokybės darbo vietų ES piliečiams kūrimas ir suteikta tiesioginės naudos Europos vartotojams; susitarimo turinys ir įgyvendinimas yra svarbesni nei derybų sparta; pabrėžti, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) yra svarbiausias pastarojo meto ES ir JAV projektas ir kad ji turėtų pagyvinti visą transatlantinę partnerystę, ne tik jos prekybos aspektus; pabrėžti, kad geopolitiniu požiūriu labai svarbu sėkmingai sudaryti šią partnerystę;

ii)

pabrėžti, kad, nors derybas dėl TPIP sudaro derybos dėl trijų pagrindinių sričių – plataus užmojo siekis gerinti abipusį patekimą į rinką (prekių, paslaugų, investicijų ir visų valdžios sektoriaus lygmenų viešųjų pirkimų rinką), mažinti netarifines kliūtis bei didinti reguliavimo tvarkos suderinamumą ir parengti bendras taisykles, siekiant reaguoti į bendrus pasaulio prekybos iššūkius ir galimybes, – visos šios sritys yra vienodai svarbios ir turi būti įtrauktos į visapusišką paketą; TPIP turėtų būti plataus užmojo ir privalomas visais valdžios sektoriaus lygmenimis abipus Atlanto, susitarimu turėtų būti pasiektas ilgalaikis tikras abipusis rinkos atvirumas ir sukurtos palankesnės sąlygos prekybai vietoje, taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinėms priemonėms, kuriomis būtų siekiama geresnio transatlantinio bendradarbiavimo laikantis reguliavimo standartų ir užtikrinant vartotojų apsaugą, taip pat užkertant kelią socialiniam, fiskaliniam ir aplinkosauginiam dempingui;

iii)

atsižvelgti į strateginę ES ir JAV ekonominių santykių svarbą apskritai ir į TPIP svarbą konkrečiai, be kita ko, kaip galimybę propaguoti taisyklėmis grindžiama sistema įtvirtintus principus ir vertybes, kuriomis dalijasi ir kurias puoselėja ES ir JAV, ir parengti viziją ir bendrą požiūrį į pasaulio prekybą, investicijas ir su prekyba susijusius klausimus, kaip antai aukšti standartai, normos ir reguliavimas, siekiant sukurti platesnę transatlantinę viziją ir bendrą strateginių tikslų rinkinį; nepamiršti, kad, atsižvelgiant į transatlantinės rinkos dydį, TPIP yra galimybė formuoti ir reguliuoti tarptautinės prekybos tvarką, siekiant užtikrinti, kad abu blokai klestėtų glaudžiai tarpusavyje susaistytame pasaulyje;

iv)

užtikrinti, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusius teigiamus pokyčius Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kad susitarimas su JAV būtų tik tarpinis žingsnis siekiant platesnių prekybos derybų ir netrukdytų vykdyti PPO proceso ar nedarytų jam neigiamo poveikio; dvišaliai ir keliašaliai prekybos susitarimai apskritai turėtų būti laikomi antra geriausia galimybe ir jais neturi būti užkertamas kelias pastangoms siekti didelės daugiašalio lygmens pažangos; TPIP privalo užtikrinti sąveiką su kitais prekybos susitarimais, dėl kurių dabar deramasi;

v)

atsižvelgti į tai, kad SESV nustatyta, jog ES prekybos politika yra bendrų Sąjungos išorės veiksmų sudedamoji dalis, taigi reikia įvertinti galutinio susitarimo pasekmes, pripažįstant galimybes, kaip antai galimybės lengviau patekti į rinką nustačius bendrus transatlantinius standartus, ir pavojus, kaip antai prekybos srautų nukreipimas nuo besivystančių šalių nykstant muitų tarifų lengvatoms;

vi)

užtikrinti, kad susitarimu būtų garantuojamas visapusiškas ES standartų dėl pagrindinių teisių laikymasis, įtraukiant teisiškai privalomą ir stabdomojo poveikio nuostatą dėl žmogaus teisių, kuri būtų standartinė ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis;

i)

užtikrinti, kad įvairių sričių pasiūlymai dėl patekimo į rinką būtų abipusiai, vienodai plataus užmojo ir atitiktų abiejų šalių lūkesčius, pabrėžia, kad įvairūs tų sričių pasiūlymai privalo būti proporcingi;

ii)

siekti panaikinti visus tarifo muitus, atsižvelgiant į tai, kad abiejose susitarimo šalyse yra keletas jautrių žemės ūkio ir pramonės produktų, dėl kurių išsamių sąrašų turės būti susitarta derybų procese; numatyti jautriausiems produktams tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir kvotas, o tam tikrais atvejais – jų išimtis, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju dėl ES taisyklių šių produktų gamybos išlaidos yra didesnės Europos Sąjungoje;

iii)

kaip aiškiai nurodyta derybų įgaliojimuose, susitarime įtvirtinti apsaugos išlygą, kuri būtų taikoma tuo atveju, jei padidėjęs tam tikrų prekių importas galėtų labai pakenkti vietos gamybai, konkrečiai nurodant ES maisto gamybą ir energijai imlius, cheminių produktų, žaliavų ir plieno sektorius, taip pat sektorius, kuriems būdingas anglies dioksido nutekėjimas;

iv)

turėti omenyje, kad, kadangi ES yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje, itin specializuotame paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, inžinerijos ir kitų kvalifikuotų paslaugų, telekomunikacijų, finansų ar transporto paslaugų srityse, ES turi svarbių aktyvių interesų;

v)

didinti galimybes patekti į paslaugų rinką taikant vadinamąjį hibridinio sąrašo metodą, naudojantis patekimo į rinką teigiamais sąrašais, kuriuose aiškiai nurodomos paslaugos, kurias galės teikti užsienio įmonės, o naujos paslaugos neįtraukiamos, ir kartu užtikrinti, kad galimos neveikimo ir negrįžimo išlygos būtų taikomos tik nediskriminacinėms nuostatoms ir numatomas pakankamas lankstumas norint vėl pradėti taikyti viešąją kontrolę visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, taip pat atsižvelgti į naujų ir novatoriškų paslaugų atsiradimą ir taikant nacionalinį režimą laikytis neigiamo sąrašo metodo;

vi)

derybose turėtų būti prasmingai atsižvelgiama į dabartinius Europos įmonių teikiamų jūrų ir oro transporto paslaugų apribojimus, kuriuos JAV yra nustačiusi tokiuose teisės aktuose kaip Joneso aktas, Užsienio dugno gilinimo įrangos aktas, Federalinis aviacijos aktas ir JAV oro kabotažo aktas, ir oro linijų priklausomybės užsienio subjektams kapitalo apribojimus, kuriais ES bendrovėms labai trukdoma patekti į rinką ir diegti inovacijas pačioje JAV, ir tokius apribojimus panaikinti;

vii)

remtis bendru pareiškimu, kuriame nurodytas aiškus derybininkų įsipareigojimas į TPIP taikymo sritį neįtraukti dabartinių ir būsimų visuotinės svarbos paslaugų, taip pat visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (įskaitant vandens tiekimą, sveikatos ir socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas ir švietimą, bet šiomis paslaugomis neapsiribojant), užtikrinti, kad nacionalinės ir, jei taikytina, vietos valdžios institucijos išsaugotų visapusišką teisę nustatyti, priimti, toliau taikyti ar panaikinti bet kokią priemonę, susijusią su į viešųjų paslaugų užsakymu, organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip nurodyta Sutartyse ir ES derybų įgaliojimuose; ši išimtis turėtų būti taikoma nepaisant to, kaip paslaugos teikiamos ir finansuojamos;

viii)

aktyviai siekti užtikrinti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, visų pirma sukuriant teisinę sistemą, kurioje dalyvautų reguliavimo įgaliojimus šioje srityje turintys federaliniai teritoriniai vienetai, kad ES ir JAV specialistai galėtų užsiimti profesine veikla abiejose Atlanto pusėse, ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojų, specialistų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir technikų judumui tarp ES ir JAV tuose sektoriuose, kuriems taikomas TPIP susitarimas;

ix)

turėti mintyje tai, kad Europos paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams taikomas vizų režimo supaprastinimas yra pagrindinis TPIP susitarimo naudą užtikrinantis elementas, ir vykstant deryboms padidinti politinį spaudimą JAV siekiant, kad būtų užtikrintas visiškas vizų režimo abipusiškumas ir vienodas, be diskriminacijos požiūris į visus ES valstybių narių piliečius, atsižvelgiant į jų patekimą į JAV;

x)

aukščiausiu lygmeniu suderinti derybas dėl patekimo į finansinių paslaugų rinką su finansinio reguliavimo konvergencija, kad būtų teikiama parama nustatant reguliavimą, kuris būtinas siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, užtikrinti tinkamą finansinių produktų ir paslaugų vartotojų apsaugą ir remti dabartines pastangas bendradarbiauti kituose tarptautiniuose forumuose, pvz., Bazelio bankų priežiūros komitete ir Finansinio stabilumo taryboje, ir užtikrinant šio reguliavimo suderinamumą; užtikrinti, kad šiomis bendradarbiavimo pastangomis nebūtų ribojamas ES ir valstybių narių suverenumas reguliavimo ir priežiūros srityse, įskaitant jų gebėjimą uždrausti tam tikrus finansinius produktus ir veiklą;

xi)

sukurti tvirtesnį ES, valstybių narių ir JAV bendradarbiavimą, įskaitant veiksmingesnio tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus, siekiant nustatyti aukštesnius pasaulinius kovos su finansiniais ir mokestiniais nusikaltimais ir korupcija standartus;

xii)

užtikrinti, kad duomenų srautų liberalizavimas, visų pirma e. prekybos ir finansinių paslaugų srityje, nekeltų pavojaus ES duomenų apsaugos srities teisynui, pripažįstant duomenų srautų kaip transatlantinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos pagrindo reikšmę; įtraukti, kaip pagrindinį punktą, išsamią ir vienareikšmę atskirą horizontaliąją nuostatą, pagrįstą Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) XIV straipsniu, pagal kurią esamai ir būsimai ES teisinei sistemai dėl asmens duomenų apsaugos susitarimas būtų visiškai netaikomas, nenumatant jokios jos atitikties kitoms TPIP dalims sąlygos; derėtis dėl nuostatų, kurios susijusios su asmens duomenų srautu, tik tuo atveju, jei užtikrinamas visapusiškas asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas ir laikymasis abiejose Atlanto pusėse; bendradarbiauti su JAV siekiant paskatinti trečiąsias šalis visame pasaulyje priimti atitinkamai aukštus duomenų apsaugos standartus;

xiii)

turėti omenyje, kad esama pavojaus, jog Europos Parlamentas nepritars galutiniam TPIP susitarimui, kol nėra visiškai nutraukta JAV visa apimanti masinio sekimo veikla ir nėra rastas tinkamas sprendimas dėl ES piliečių teisių į duomenų apsaugą, įskaitant teisių gynimo administracine tvarka ir teisme priemones, kaip nurodyta 2014 m. kovo 12 d. Parlamento rezoliucijos (27) 74 dalyje;

xiv)

užtikrinti, kad būtų sparčiai ir visiškai atkurtas ES ir JAV tarpusavio pasitikėjimas, kuriam pakenkė masinio sekimo skandalai;

xv)

įtraukti plataus užmojo skyrių dėl konkurencijos užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi Europos konkurencijos teisės, visų pirma skaitmeniniame pasaulyje; užtikrinti, kad privačiosios įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti su valstybės įmonėmis arba valstybės kontroliuojamomis įmonėmis; užtikrinti, kad valstybės subsidijos privačiosioms įmonėms būtų reglamentuojamos ir joms būtų taikoma skaidri kontrolės sistema;

xvi)

raginti užtikrinti atvirą konkurenciją skaitmeninės ekonomikos, kuri pagal savo pobūdį yra visuotinė, bet turi pagrindines bazes ES ir JAV, srityje ir šios ekonomikos plėtrą; derybose pabrėžti, kad, atsižvelgiant į transatlantinę rinką, skaitmeninė ekonomika, daranti įtaką pasaulio ekonomikai ir tolesniam pasaulio rinkų atvėrimui, turi būti svarbiausia;

xvii)

atsižvelgiant į informacinės visuomenės ir telekomunikacijų paslaugas turėti omenyje, jog ypač svarbu, kad TPIP susitarimu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienodos bei skaidrios, abipusiškumu grindžiamos galimybės ES paslaugų įmonėms patekti į JAV rinką ir kad JAV paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas Europoje ar Europos vartotojams, būtų įpareigoti laikytis visų atitinkamų pramonės ir produktų saugos standartų ir vartotojų teisių;

xviii)

susitarime, visapusiškai laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, numačius teisiškai privalomą visam susitarimui taikomą bendrąją nuostatą, užtikrinti, kad šalys išsaugotų savo teisę priimti arba toliau taikyti bet kokią priemonę (ypač reguliuojamojo ir (arba) finansinio pobūdžio), susijusią su kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga ar skatinimu, kaip įtvirtinta atitinkamuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniuose, taip pat su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, nepaisant to, kokios naudojamos technologijos arba platinimo platformos, ir turint omenyje, kad į Europos Komisijai valstybių narių suteiktus įgaliojimus aiškiai neįtrauktos audiovizualinės paslaugos;

xix)

nurodyti, kad nė viena susitarimo nuostata neturi poveikio ES ar ES valstybių narių galimybei teikti subsidijas ir finansinę paramą kultūros pramonei ir kultūros, švietimo, audiovizualinėms ir spaudos paslaugoms;

xx)

patvirtinti, kad knygų, laikraščių ir žurnalų kainos nustatymo sistemos nebus užginčytos vykdant prievoles pagal TPIP susitarimą;

xxi)

įtraukus bendrąją nuostatą užtikrinti ES valstybių narių teisę patvirtinti ar toliau taikyti konkrečią priemonę dėl visų švietimo paslaugų, kurios teikiamos nesiekiant pelno ir (arba) gauna bet kokios formos ar dydžio viešąjį finansavimą ar valstybės pagalbą, teikimo ir užtikrinti, kad privačiai finansuojami užsienio teikėjai atitiktų tuos pačius kokybės ir akreditavimo reikalavimus, kurie taikomi ES paslaugų teikėjams;

xxii)

atsižvelgiant į didelį Europos įmonių, visų pirma MVĮ, suinteresuotumą gauti nediskriminacinę prieigą prie viešųjų sutarčių JAV tiek federaliniu, tiek žemesniu nei federaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, prieigą prie statybos paslaugų, civilinės inžinerijos, transporto ir energetikos infrastruktūros ir prekių bei paslaugų sutarčių, laikytis plataus užmojo požiūrio į skyrių dėl viešųjų pirkimų, kartu užtikrinant skyriaus atitiktį naujoms ES viešųjų pirkimų ir koncesijų direktyvoms, siekiant laikantis abipusiškumo principo panaikinti didelius dviejų viešųjų pirkimų rinkų abiejose Atlanto pusėse atvirumo skirtumus, kurie šiuo metu egzistuoja, plačiai atveriant JAV rinką (vis dar valdomą pagal 1933 m. JAV viešųjų pirkimų įstatymą „Buy American“) federaliniu ir žemesniu nei federalinis lygmenimis, remiantis Sutartyje dėl viešųjų pirkimų prisiimtais įsipareigojimais ir panaikinant apribojimus, kurie šiuo metu taikomi federaliniu, valstybiniu ir vietos lygmenimis Jungtinėse Amerikos Valstijose; taip pat sukurti mechanizmus siekiant užtikrinti, kad JAV įsipareigojimai, prisiimti federaliniu lygmeniu, būtų įgyvendinami visais politiniais bei administraciniais lygmenimis;

xxiii)

siekiant sukurti atvirus, nediskriminacinius ir iš anksto žinomus procedūrinius reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ES ir JAV įmonės, ypač MVĮ, turės vienodas galimybes dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose, užtikrinti, kad JAV jos teritorijoje taikomą sprendimų priėmimo procesą padarytų skaidresnį;

xxiv)

skatinti ES ir JAV bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, siekiant propaguoti bendrus viešųjų pirkimų tvarumo standartus visais federalinio ir žemesnio nei federalinis administravimo lygmenimis, be kita ko, įgyvendinant neseniai persvarstytą Sutartį dėl viešųjų pirkimų; skatinti priimti įmonių socialinės atsakomybės standartus, pagrįstus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, ir laikytis šių standartų;

xxv)

užtikrinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos būtų įtrauktos į derybų procesą, kad būtų pasiekta svarbių rezultatų JAV viešųjų pirkimų sutartis padarant prieinamas ES įmonėms;

xxvi)

kalbant apie viešuosius pirkimus, suvokti opų gynybos ir saugumo sričių pobūdį ir atsižvelgti į 2013 m. Gynybos taryboje valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytus tikslus skatinti Europos saugumo ir gynybos rinkos ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) sukūrimą;

xxvii)

užtikrinti, kad derantis dėl prekių kilmės taisyklių būtų siekiama suderinti ES ir JAV požiūrius ir sukurti veiksmingas prekių kilmės taisykles, išvengiant prekių kilmės taisyklių pažeidimo kitais susitarimais, ir derybas laikyti galimybe pereiti prie bendrų standartų privalomo produktų kilmės žymėjimo srityje; atsižvelgiant į užbaigtas derybas dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ir į galimą ES ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimo patobulinimą, reikės apsvarstyti kumuliacijos galimybę ir taikymo sritį; tačiau reikia turėti omenyje, kad TPIP tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas prekybai iš tikrųjų JAV ir ES pagamintais produktais, o ne leisti importuoti iš trečiųjų šalių, todėl išimtys tam tikrų produktų atžvilgiu turės būti svarstomos kiekvienu atskiru atveju, o jautriems sektoriams turėtų būti suteiktos išimtys atsižvelgiant į visų rūšių kumuliaciją;

xxviii)

užtikrinti, kad TPIP būtų atviras susitarimas, ir ieškoti būdų, kaip vertingi partneriai, kurie suinteresuoti derybomis dėl TPIP dėl muitų sąjungos susitarimų su ES arba JAV, galėtų būti aktyviau informuojami apie įvykius;

i)

užtikrinti, kad bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriaus nuostatomis būtų skatinama skaidri, veiksminga, konkurencijai palanki ekonominė aplinka – būtų atpažintos ateityje galimos netarifinės prekybos kliūtys, kurios daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ, ir užkertamas joms kelias, palengvinta prekyba ir investicijos, kartu gerinant ir užtikrinant aukščiausią sveikatos apsaugos ir saugos lygį, vadovaujantis SESV 191 straipsnyje nustatytu atsargumo principu, rengiant ir apsaugant su vartotojais, darbo aplinka ir gyvūnų gerove susijusius teisės aktus ir plėtojant ir saugant ES egzistuojančią kultūrų įvairovę; pritarti tam, kad skaidriausiu įmanomu būdu ir įtraukiant suinteresuotuosius subjektus būtų nustatytas reguliavimo institucijų struktūruotas dialogas ir bendradarbiavimas, visapusiškai atsižvelgiant į reguliavimo institucijų savarankiškumą; įtraukti kompleksinius reglamentavimo nuoseklumo ir skaidrumo klausimus, siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingas, ekonomiškas ir labiau suderintas prekių ir paslaugų taisykles; abiejų šalių derybininkai turi nustatyti ir labai aiškiai nurodyti, kurios techninės procedūros ir standartai yra pagrindiniai, dėl kurių neinama į kompromisus, kuriems gali būti taikomas bendras metodas, kuriose srityse pageidaujama abipusio pripažinimo, paremto bendrais aukštais standartais ir tvirta rinkos stebėsenos sistema, ir kuriose galimi tik geresni informacijos mainai, remiantis patirtimi, įgyta per kelerius metus vykstančias derybas įvairiuose forumuose, įskaitant Transatlantinę ekonomikos tarybą ir Aukščiausio lygio bendradarbiavimo reguliavimo srityje forumą, siekiant taip pat užtikrinti, kad tai neturės įtakos standartams, kurie dar turi būti nustatyti srityse, kuriose JAV teisės aktai arba standartai, palyginti su ES, labai skiriasi, pavyzdžiui, esamų (pagrindų) teisės aktų (pvz., REACH) įgyvendinimo, naujų teisės aktų (pvz., klonavimas) priėmimo ar būsimų apibrėžimų, kurie turi įtakos apsaugos lygiui (pvz., endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos) srityse; užtikrinti, kad bet kokios TPIP nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje nereiškia procedūrinio reikalavimo dėl su juo susijusio Sąjungos teisės aktų priėmimo ir nesukuria naujų įgyvendinamų teisių tuo atžvilgiu;

ii)

derybas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir priemonių dėl techninių prekybos kliūčių pagrįsti daugiašalės Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir daugiašalės Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių pagrindiniais principais ir apsaugoti Europos sanitarinius ir fitosanitarinius standartus ir procedūras; visų pirma siekti panaikinti arba labai sumažinti pernelyg didelę naštą sudarančias sanitarines ir fitosanitarines priemones, įskaitant susijusias importo procedūras; ypač užtikrinti, kad išankstiniai patvirtinimai, privalomi protokolai arba patikros iki muitinio įforminimo nebūtų taikomos kaip nuolatinės importo priemonės; padidinti skaidrumą ir atvirumą, abipusį lygiaverčių standartų pripažinimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, stiprinti reguliuotojų ir suinteresuotųjų subjektų dialogą ir gerinti tarptautinius standartus nustatančių organų bendradarbiavimą; derybose dėl sanitarinių ir fitosanitarinių ir techninių prekybos kliūčių priemonių užtikrinti, kad jokiu būdu nebūtų mažinami aukšti standartai, nustatyti siekiant ES užtikrinti maisto saugą, apsaugoti žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą;

iii)

pripažįsta, kad srityse, kuriose ES ir JAV laikosi labai skirtingų taisyklių, nebus pasiektas susitarimas, pvz., dėl visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, GMO, hormonų naudojimo galvijienos sektoriuje, cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) bei to įgyvendinimo, gyvūnų klonavimo ūkiniais tikslais, ir todėl šiais klausimais nesiderama;

iv)

raginti JAV panaikinti jautienos importo iš ES draudimą;

v)

atsižvelgiant į horizontalųjį bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyrių, puoselėti reguliavimo institucijų dvišalį bendradarbiavimą siekiant išvengti nereikalingų skirtumų, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir paslaugomis, kad tai būtų naudinga ES ir JAV konkurencingumui ir vartotojų galimybėms pasirinkti; šio tikslo siekti vykdant didesnius informacijos mainus ir patobulinti tarptautinių priemonių priėmimą ir įgyvendinimą atsižvelgiant į subsidiarumo principą, remiantis sėkmingais precedentais, kaip antai ISO standartais arba Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasauliniu forumu transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29); prisiminti, kad kuo didesnio skaičiaus transporto priemonių saugos reguliavimo nuostatų lygiavertiškumo pripažinimas, paremtas patikrinta vienodo lygio apsauga, būtų vienas iš svarbiausių susitarimo pasiekimų; užtikrinti, kad, atliekant išankstinį kiekvieno norminio akto poveikio vertinimą, kartu su poveikiu prekybai ir investicijoms taip pat turėtų būti įvertintas jo poveikis vartotojams ir aplinkai; skatinti reguliavimo suderinamumą nekeliant pavojaus teisėtiems reguliavimo ir politikos tikslams ir nepažeidžiant ES ir JAV teisės aktų leidėjų kompetencijos;

vi)

siekti ir toliau užtikrinti aukštą produktų saugos lygį Sąjungoje, kartu panaikinant nereikalingą bandymų kartojimą, dėl kurio švaistomi ištekliai, pirmiausiai mažos rizikos produktų bandymams;

vii)

spręsti muitinės klausimus, kurių neapima PPO prekybos lengvinimo susitarimo taisyklės, ir pabrėžti, kad siekiant iš tikrųjų pašalinti administracinę naštą būtina stengtis pasiekti kuo didesnį reguliavimo suderinimą muitinės ir pasienio politikos ir praktikos srityse;

viii)

atsižvelgiant į būsimą bendradarbiavimą reguliavimo srityje, aiškiai apibrėžti, kurios priemonės susijusios su techninėmis prekybos kliūtimis ir pasikartojančia arba pertekline administracine našta bei formalumais, o kurios – su pagrindiniais standartais ir normomis arba viešosios politikos tikslu vykdomomis procedūromis;

ix)

kuriant būsimo bendradarbiavimo sistemą visapusiškai laikytis abipus Atlanto nustatytų reguliavimo sistemų, taip pat atsižvelgti į Europos Parlamento vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir jo demokratišką ES reguliavimo procesų priežiūrą ir kartu užtikrinti didžiausią skaidrumą ir budriai siekti subalansuoto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo konsultacijose, kurios vykdomos rengiant reguliavimo pasiūlymą, ir nevilkinti ES teisėkūros proceso; konkrečiai nurodyti Bendradarbiavimo reguliavimo klausimais institucijos vaidmenį, sudėtį ir teisinį statusą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas tiesioginis ir privalomas jos rekomendacijų taikymas reikštų Sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų pažeidimą; taip pat stebėti, kad būtų visapusiškai išlaikyta nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų galimybė teisės aktais nustatyti savo politikos priemones, ypač socialinės ir aplinkos politikos priemones;

i)

suderinti derybas dėl patekimo į rinką ir bendradarbiavimą reguliavimo srityje su plataus užmojo taisyklių ir principų nustatymu, turint mintyje, kad kiekviename ramstyje esama specialių jautrių aspektų, tokiais klausimais, kaip, pvz., tvaraus vystymosi, energetikos, MVĮ, investicijų ir valstybės įmonių klausimai, bet jais neapsiribojant;

ii)

užtikrinti, kad tvaraus vystymosi skyrius būtų privalomas ir vykdytinas ir kad juo būtų siekiama visiško ir veiksmingo aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir jų turinio, TDO deramo darbo darbotvarkės ir pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; nuostatomis turi būti siekiama toliau gerinti darbo ir aplinkosaugos standartų apsaugos lygį; plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius taip pat turi apimti EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms pagrįstas įmonių socialinės atsakomybės taisykles ir aiškios struktūros dialogą su pilietine visuomene;

iii)

užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai nebūtų nagrinėjami tik prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuje, bet būtų įtraukti ir į kitas susitarimo dalis, pavyzdžiui, susijusias su investicijomis, prekyba paslaugomis, bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir viešaisiais pirkimais;

iv)

užtikrinti, kad darbo ir aplinkosaugos standartai būtų vykdytini, remiantis gera patirtimi, įgyta ES ir JAV įgyvendinant galiojančius laisvosios prekybos susitarimus ir nacionalinės teisės aktus; užtikrinti, kad būtų atliekama darbo nuostatų įgyvendinimo ir atitikties joms veiksminga stebėsena, į procesą įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus, ir kad šiuo požiūriu būtų taikomas bendras ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas visoms susitarimo nuostatoms;

v)

visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų užtikrinti, kad transatlantinių įmonių, įregistruotų pagal ES valstybės narės teisę, darbuotojams būtų suteikta teisė gauti informaciją ir konsultacijas pagal Europos darbų tarybos direktyvą;

vi)

užtikrinti, kad TPIP ekonominis ir socialinis poveikis ir poveikis užimtumui ir aplinkai būtų ištirtas taip pat atliekant išsamų ir objektyvų ex ante prekybos poveikio tvarumui vertinimą, visiškai laikantis ES direktyvos dėl poveikio tvarumui vertinimo nuostatų, ir užtikrinti aiškų ir struktūruotą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą šiame procese; prašo Komisijos kiekvienoje valstybėje narėje atlikti palyginamąjį išsamų poveikio tyrimą ir ES sektorių bei analogiškų JAV sektorių konkurencingumo vertinimą, kad būtų galima pateikti prognozes dėl prarandamų ir naujai sukurtų darbo vietų kiekvienos valstybės narės paveiktuose sektoriuose, kai prisitaikymo išlaidos iš dalies būtų dengiamos ES ir valstybės narės lėšomis;

vii)

ir toliau siekti tikslo įtraukti atskirą skyrių dėl energetikos, įskaitant pramonines žaliavas; užtikrinti, kad vykstant deryboms abi šalys išnagrinėtų būdus, kaip palengvinti energijos eksportą, kad TPIP susitarimu būtų panaikinti bet kokie dviejų prekybos partnerių nustatyti kuro, įskaitant suskystintas gamtines dujas ir žalią naftą, eksporto apribojimai ar kliūtys, siekiant sukurti konkurencingą, skaidrią ir nediskriminacinę energijos rinką ir taip remti energijos išteklių įvairinimą, prisidėti siekiant tiekimo saugumo tikslo ir sudaryti sąlygas žemesnėms energijos kainoms; pabrėžia, kad į šį skyrių dėl energetikos turi būti įtrauktos aiškios garantijos, kad nebus pakenkta ES aplinkosaugos standartams ir veiksmų klimato srityje tikslams; raginti ES ir JAV bendradarbiauti siekiant panaikinti komercinei aviacijai taikomas kuro mokesčių lengvatas, laikantis G 20 įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro subsidijų;

viii)

užtikrinti, kad jokiu susitarimu nebūtų daroma jokio poveikio nė vieno partnerio teisei valdyti ir reguliuoti energijos šaltinių žvalgymą, eksploatavimą ir gamybą, tačiau priėmus sprendimą dėl eksploatavimo turi būti taikomas nediskriminavimo principas; atsižvelgti į tai, kad, laikantis atsargumo principo, nė viena susitarimo nuostata neturi būti daromas neigiamas poveikis tiesėtiems nediskriminaciniams demokratiniams sprendimams dėl energijos gamybos; užtikrinti, kad ES arba JAV įmonėms taip pat nediskriminuojant būtų suteikta prieiga prie žaliavų ir energijos ir būtų laikomasi energinių produktų kokybės standartų, įskaitant energiniams produktams taikomus standartus, susijusius su jų poveikiu išmetamam CO2 kiekiui, pvz., įtvirtintus Kuro kokybės direktyvoje;

ix)

užtikrinti, kad įgyvendinant TPIP būtų remiamas ekologiškų prekių ir paslaugų naudojimas ir skatinimas, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas jas plėtoti, ir būtų supaprastintas jų eksportas ir importas taip pasinaudojant didelėmis aplinkosauginės ir ekonominės naudos galimybėmis, kurias siūlo transatlantinė ekonomika, ir papildant vykstančias susitarimo dėl ekologiškų prekių derybas siekiant remti kovą su visuotiniu atšilimu ir kurti naujas žaliosios ekonomikos darbo vietas;

x)

užtikrinti, kad TPIP būtų forumas, kuriame rengiami plataus užmojo ir privalomi bendri energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo tvarumo standartai, visuomet atsižvelgiant į esamus abiejų šalių standartus, pvz., ES Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir Ekologinio projektavimo direktyvose nustatytus standartus, ir jų laikantis, ir ieškoti būdų, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje ir skatinant mažai anglies dioksido išmetančias ir ekologiškas technologijas;

xi)

užtikrinti, kad TPIP susitarimu būtų remiamas žuvininkystės išteklių tvarus valdymas, pirmiausia abiems šalims bendradarbiaujant kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN);

xii)

užtikrinti, kad į TPIP susitarimą būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl MVĮ, grindžiamas bendru abiejų derybų šalių įsipareigojimu, ir remiantis sukaupta faktine eksportuojančių MVĮ patirtimi juo būtų siekiama suteikti naujų galimybių Jungtinėse Amerikos Valstijose Europos MVĮ (įskaitant labai mažas įmones), pavyzdžiui, panaikinant dvigubo sertifikavimo reikalavimus, sukuriant internetinę informavimo apie skirtingą reguliavimą ir geriausios praktikos pavyzdžius sistemą, sudarant palankesnes galimybes MVĮ pasinaudoti paramos sistemomis, pradedant taikyti paspartintas procedūras pasienyje ar panaikinant vis dar nustatomus specifinius didžiausius tarifus; šiame skyriuje reikėtų nustatyti abiems šalims skirtus mechanizmus, kad jos galėtų bendradarbiauti siekdamos palengvinti MVĮ dalyvavimą transatlantinėje prekyboje ir investicijų srityje, pavyzdžiui, įgyvendinant bendrą MVĮ vieno langelio principą, kai MVĮ suinteresuotieji subjektai atliktų pagrindinį vaidmenį jį kuriant, ir pagal šį principą būtų teikiama konkreti informacija, kurios reikia MVĮ siekiant eksportuoti į JAV, importuoti iš jų ar jose investuoti, įskaitant informaciją apie muitus, mokesčius, reguliavimo nuostatas, muitinės procedūras ir rinkos galimybes;

xiii)

užtikrinti, kad TPIP apimtų išsamų skyrių dėl investicijų, įskaitant nuostatas dėl patekimo į rinką ir investicijų apsaugos, pripažįstant, kad galimybė gauti kapitalo gali skatinti užimtumą ir ekonomikos augimą; investicijų skyriuje turėtų būti siekiama užtikrinti nediskriminacines sąlygas steigiant Europos ir JAV įmones kitos susitarimo šalies teritorijoje, kartu atsižvelgiant į jautrų kai kurių konkrečių sektorių pobūdį; šiomis nuostatomis reikėtų siekti sustiprinti Europos patrauklumą investicijoms, padidinti pasitikėjimą ES investicijomis JAV ir atsižvelgti į investuotojų įsipareigojimus ir pareigas kaip kriterijus nurodant, be kita ko, EBPO daugiašalių įmonių principus ir JT verslo ir žmogaus teisių principus;

xiv)

užtikrinti, kad nuostatos dėl investicijų apsaugos apimtų tik po įsisteigimo taikomas nuostatas ir jose didžiausias dėmesys būtų skiriamas nacionaliniam režimui, didžiausio palankumo režimui, sąžiningoms ir teisingoms sąlygoms ir apsaugai nuo tiesioginės ir netiesioginės ekspropriacijos, įskaitant teisę nedelsiant, tinkamai ir veiksmingai gauti kompensaciją; turėtų būti tiksliai teisiškai parengti apsaugos standartai ir suformuluotos investuotojo bei investicijų apibrėžtys, kad būtų apsaugota teisė reguliuoti vadovaujantis viešuoju interesu, paaiškinta netiesioginės ekspropriacijos reikšmė ir užkirstas kelias nepagrįstoms ar tuščioms pretenzijoms; laisvi kapitalo pervedimai turėtų būti atliekami pagal ES sutarties nuostatas ir turėtų būti numatyta neribotos trukmės prudencinė išlyga, taikytina finansų krizių atveju;

xv)

užtikrinti, kad užsienio investuotojai nebūtų diskriminuojami ir nesinaudotų didesnėmis teisėmis nei nacionaliniai investuotojai, pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) sistemą nauja sistema, kuri būtų skirta investuotojų ir valstybės ginčams spręsti, kuriai būtų taikomi demokratijos principai ir kontrolė, kuria remiantis galimas bylas skaidriai viešuose posėdžiuose nagrinėtų valstybės paskirti, nepriklausomi profesionalūs teisėjai, kuri apimtų apeliacijos mechanizmą ir pagal kurią būtų užtikrintas teismo sprendimų nuoseklumas, gerbiama ES bei valstybių narių teismų jurisdikcija ir pagal kurią privatūs interesai negalėtų kenkti viešosios politikos tikslams;

xvi)

užtikrinti, kad į TPIP būtų įtrauktas plataus užmojo, subalansuotas ir modernus skyrius dėl intelektinės nuosavybės teisių ir jų tiksliai apibrėžtų sričių, įskaitant geografinių nuorodų pripažinimą ir sustiprintą jų apsaugą, ir kad TPIP garantuotų teisingą ir veiksmingą apsaugos lygį, netrukdant ES poreikiui reformuoti savo autorių teisių sistemą, kartu užtikrinant teisingą intelektinės nuosavybės teisių ir viešojo intereso pusiausvyrą, visų pirma patenkinant poreikį išsaugoti galimybes gauti vaistų prieinama kaina, toliau remiant intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), lankstumą;

xvii)

laikytis nuomonės, jog yra labai svarbu, kad ES ir JAV ir toliau būtų įsipareigojusios dalyvauti ir dalyvautų visuotinėse daugiašalėse diskusijose dėl patentų suderinimo, vykstančias esamose tarptautinėse organizacijose, ir todėl įspėja, kad nebūtų bandoma įtraukti į TPIP materialinės patentų teisės nuostatų, ypač dėl klausimų, susijusių su veiksnumu naudotis patentu ir lengvatiniais laikotarpiais;

xviii)

užtikrinti, kad į intelektinės nuosavybės teisių skyrių nebūtų įtrauktos nuostatos dėl interneto tarpininkų atsakomybės arba dėl baudžiamųjų sankcijų kaip priverstinio vykdymo priemonės, kurią jau anksčiau atmetė Parlamentas, įskaitant pasiūlytą Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (angl. ACTA);

xix)

užtikrinti visapusišką ES geografinių nuorodų pripažinimą ir griežtą jų teisinę apsaugą ir priemones, kuriomis būtų kovojama su neteisingu naudojimu ir klaidinančia informacija bei praktika; kaip pagrindinę subalansuoto susitarimo dalį vartotojams užtikrinti šių produktų ženklinimą, atsekamumą ir tikros kilmės nuorodą, o gamintojams – praktinės patirties apsaugą;

i)

toliau stengtis didinti derybų skaidrumą plačiajai visuomenei paskelbiant daugiau derybų pasiūlymų, įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas, ypač susijusias su taisyklėmis dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija;

ii)

užtikrinti, kad šios pastangos siekti skaidrumo atneštų reikšmingų praktinių rezultatų, be kita ko, pasiekti susitarimų su JAV dėl skaidrumo didinimo, įskaitant galimybę Europos Parlamento nariams susipažinti su visais derybų dokumentais, taip pat ir konsoliduotais tekstais, kartu užtikrinant reikiamą konfidencialumą, siekiant sudaryti sąlygas Parlamento nariams ir valstybėms narėms vykdyti konstruktyvias diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene; užtikrinti, kad abi derybų šalys turėtų pagrįsti kiekvieną atsisakymą atskleisti derybinį pasiūlymą;

iii)

skatinti dar glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kurios buvo atsakingos už derybų įgaliojimus, pagal kuriuos Europos Komisija pradėjo derybas su JAV, siekiant, kad joms aktyviai dalyvaujant būtų geriau informuojama apie susitarimo taikymo sritį ir galimą naudą ES piliečiams, kaip įsipareigota 2015 m. kovo 20 d. Tarybos išvadose, ir kad Europoje būtų užtikrinti plataus masto, faktais paremti vieši debatai dėl TPIP, siekiant išnagrinėti su susitarimu susijusius pagrįstai susirūpinimą keliančius klausimus;

iv)

derybų procese gerinti nuolatinį ir skaidrų bendradarbiavimą su įvairių sričių suinteresuotaisiais subjektais; ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti procese ir teikti deryboms svarbias iniciatyvas ir informaciją;

v)

skatinti valstybes nares į procesą įtraukti nacionalinius parlamentus, atsižvelgiant į jų atitinkamas konstitucines prievoles, kad jie teiktų visą reikiamą paramą valstybėms narėms įgyvendinant šią užduotį, ir didinti nacionaliniams parlamentams skirtą informavimo veiklą, kad nacionaliniai parlamentai būtų tinkamai informuoti apie vykstančias derybas;

vi)

remtis tvirtu bendradarbiavimu su Parlamentu ir siekti dar glaudesnio struktūruoto dialogo, nes Parlamentas ir toliau atidžiai stebės derybų procesą ir bendradarbiaus su Komisija, valstybėmis narėmis, JAV Kongresu ir administracija, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais abipus Atlanto, siekdamas užtikrinti, kad derybų rezultatai būtų naudingi ES, JAV ir kitų valstybių piliečiams;

vii)

užtikrinti, kad rengiant TPIP ir ateityje ją įgyvendinant būtų stiprinamas transatlantinis parlamentinis bendradarbiavimas, remiantis ir naudojantis Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo patirtimi, o tai ateityje turėtų lemti platesnio masto ir tvirtesnę politinę sistemą, padedančią kurti bendrus metodus, stiprinti strateginę partnerystę ir gerinti pasaulinį ES ir JAV bendradarbiavimą;