23.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 482/141

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 ir 3 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 14, 151 ir 153 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į pataisytą Europos Tarybos Europos socialinę chartiją, ypač į jos 31 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 34 ir 36 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio mėn. Europos konsensuso konferenciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“ (angl. Confronting Homelessness in the European Union) (SWD(2013)0042),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į šešis principus, dėl kurių susitarta 2013 m. kovo 1 d. Levene pirmininkavusios Airijos iniciatyva surengtoje ministrų apskritojo stalo diskusijoje dėl benamystės;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi visi žmonės gimsta laisvi, turi vienodą orumą ir teises ir kadangi valstybių narių atsakomybė yra šių teisių įgyvendinimą remti ir užtikrinti;

B.

kadangi benamystė yra žmogaus orumo ir žmogaus teisių pažeidimas; kadangi būstas yra pagrindinis žmogaus poreikis ir būtina sąlyga oriam gyvenimui ir socialinei įtraukčiai užtikrinti;

C.

kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“, taip pat pagal ES socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį benamystė tapo ES kovos su skurdu politikos prioritetu; tačiau kadangi dėl dabartinio skurdo ir socialinės atskirties lygio kyla pavojus, kad nebus pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas – sumažinti žmonių, kurie skursta ir yra socialiai atskirti arba kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.;

D.

kadangi benamystė – viena iš ekstremaliausių skurdo ir nepritekliaus formų ir pastaraisiais metais jos mastas išaugo beveik visose valstybėse narėse;

E.

kadangi tos valstybės narės, kurios patiria didžiausią ekonomikos ir finansų krizę, susiduria su beprecedenčiu benamystės didėjimu;

F.

kadangi pasikeitė socialinį būstą naudojančių žmonių socialinis ir šeiminis profilis ir kadangi dabar yra didesnė tokio būsto paklausa;

G.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse trūksta socialinių būstų ir didėja įperkamo būsto poreikis;

H.

kadangi kai kurios ES institucijos, pvz., Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO), Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Parlamentas ragino Komisiją parengti ES benamystės strategiją ar panašų dokumentą;

I.

kadangi benamystė dėl jos pobūdžio yra daugialypė problema ir jai reikalingas daugialypės politikos atsakas;

J.

kadangi esama vis daugiau įrodymų, kad su būsto užtikrinimu susijęs požiūris į benamystę yra pats veiksmingiausias;

K.

kadangi įgyvendinant ES semestrą benamystei skiriama vis daugiau dėmesio, o kai kurios valstybės narės įtraukė benamystę kaip kovos su skurdu prioritetą į savo 2012 ir 2013 m. nacionalines reformų programas;

L.

kadangi dabartinė ES politikos sistema ir socialinės realijos vietoje lemia tai, kad ES lygmeniu reikia įgyvendinti daugiau platesnio užmojo veiksmų benamystės klausimais;

M.

kadangi ES valstybių narių socialinės apsaugos sistema su didžiausiais socialinių išmokų gyventojams įnašais yra pažangiausia pasaulyje;

N.

kadangi tiesioginė atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir ypač regionų ir vietos valdžios institucijoms ir kadangi ES strategija atlieka papildomą vaidmenį;

O.

kadangi didesnis Komisijos vaidmuo galimas pagal jos dabartines kompetencijos sritis ir laikantis subsidiarumo principo;

P.

kadangi vis daugiau valstybių narių turi holistinę benamystės strategiją ir galėtų gauti naudos iš Europos lygmens bendradarbiavimo, kad galėtų toliau plėtoti savo politiką;

Q.

kadangi skurdas nėra nusikaltimas ir kadangi benamystė nėra nei nusikaltimas, nei pasirinktas gyvenimo būdas;

1.

pažymi, kad benamiai stengiasi išgyventi ir yra priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis;

2.

ragina Komisiją nedelsiant parengti ES benamystės strategiją laikantis 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos dėl ES benamystės strategijos ir kitų ES institucijų bei įstaigų pasiūlymų;

3.

laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES benamystės strategiją turėtų būti visapusiškai laikomasi Sutarties, kurioje patvirtinamas „svarbus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir didelė veiksmų laisvė teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas“; mano, kad atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir kad todėl ES benamystės strategija turėtų padėti valstybėms narėms šią atsakomybę kuo veiksmingiau prisiimti visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

4.

ragina Komisiją įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri padėtų jai rengti ir toliau tobulinti ES benamystės strategiją;

5.

ragina Komisiją deramai apsvarstyti benamystę tų valstybių narių konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, kuriose būtina skubi pažanga benamystės klausimu; ragina valstybes nares toliau į savo nacionalines reformų programas vis dažniau įtraukti klausimus dėl benamystės;

6.

pabrėžia, kad reikia surinkti išsamius ir palyginamus duomenis apie benamystę nestigmatizuojant benamių; pabrėžia, kad duomenų rinkimas yra būtina sąlyga, norint plėtoti veiksmingą politiką, padėsiančią ilgainiui panaikinti benamystę;

7.

palankiai vertina naujojo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas dėl investicijų, susijusių su benamiais arba būsto netekusiais asmenimis, veiksmingumo stebėsenos rodiklių nustatymo; ragina Komisiją išnaudoti visą šių naujų priemonių potencialą;

8.

kviečia Komisiją pasinaudoti Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) kaip pagrindiniu ES strategijos, skirtos moksliniams tyrimams ir tarpvalstybiniams mainams finansuoti, finansavimo šaltiniu ir toliau didinti savo bendradarbiavimą su pagrindiniais Europos suinteresuotaisiais subjektais;

9.

ragina Komisiją įtraukti benamystę į visas susijusias ES politikos sritis;

10.

ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti šioms prioritetinėms ES benamystės strategijos temoms:

11.

primena savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl benamystės dėl pagrindinių ES benamystės strategijos elementų ir ypač atkreipia dėmesį į šiuos elementus:

12.

ragina valstybes nares plėtoti socialinį ir įperkamą būstą, pritaikytą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, siekiant išvengti socialinės atskirties ir benamystės;

13.

ragina valstybes nares nepažeisti tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ir visapusiškai gerbti visus susitarimus, kuriuos jos pasirašė, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir pataisytą Europos Tarybos socialinę chartiją;

14.

ragina valstybes nares nedelsiant nutraukti baudžiamosios atsakomybės benamiams taikymą ir pakeisti diskriminacinę praktiką, kuri naudojama siekiant užkirsti kelią benamių galimybėms pasinaudoti socialinėmis paslaugomis ir prieglaudomis;

15.

ragina valstybes nares naudotis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (angl. FEAD), taip pat kitų programų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis siekiant gerinti benamių padėtį ir sukurti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką planą;

16.

ragina valstybes nares ir ES pirmininkaujančią valstybę narę reguliariai rengti už benamystę atsakingų ES ministrų Europos apskritojo stalo diskusijas, kaip tai 2013 m. kovo mėn. pradėjo daryti ES pirmininkavusi Airija; kviečia Komisiją šiam susirinkimui teikti praktinę ir finansinę paramą;

17.

ragina valstybes nares gilinti bendradarbiavimą siekiant stiprinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausia praktika bei plėtoti bendrą politinį požiūrį;

18.

ragina valstybes nares taikyti holistinį požiūrį rengiant visapusiškas benamystės strategijas, kurios visų pirma būtų nukreiptos į aprūpinimą būstu ir kuriose didelis dėmesys būtų skiriamas prevencijai;

19.

mano, kad valstybės narės ir jų vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nuomininkų organizacijomis, turėtų įgyvendinti veiksmingą prevencijos politiką, kad būtų sumažintas iškeldinimų skaičius;

20.

ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pradėti taikyti rekomendaciją dėl garantijos, kad būtų užtikrinta, jog niekas ES nebūtų priverstas nakvoti gatvėje dėl to, kad stinga (skubios pagalbos) paslaugų;

21.

ragina valstybes nares pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su atitinkamomis pagalbos organizacijomis, siekiant teikti konsultacijas ir apgyvendinimą benamiams;

22.

pabrėžia, kad būtina skubiai kovoti su bet kokio pobūdžio benamių diskriminacija ir ištisų bendruomenių atskirtimi;

23.

pabrėžia, kad tik užtikrinus teisę į būstą bus garantuojamos įvairios kitos teisės, įskaitant kai kurias politines ir socialines teises;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Socialinės apsaugos komitetui ir Europos Tarybai.