1.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 240/37

1.

itin palankiai vertina 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, kuriame pripažįstama, kad prekyboje gali slypėti didelis ekonomikos augimo, užimtumo, darbo vietų kūrimo ir investicijų ES potencialas;

2.

remia Komisijos siekį užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų teisingai paskirstyta, o neigiamas poveikis – sumažintas, ir pritaria, kad dabartiniai prekybos susitarimai, skirti sudaryti vienodas sąlygas, neturi apsiriboti vien tarifais ir turi būti daugiau dėmesio skiriama MVĮ; be to, sutinka su Komisija, kad prekybos politika bus veiksminga tik jeigu Europa ir toliau daug dėmesio skirs kliūčių, trukdančių užbaigti bendrosios rinkos kūrimą, panaikinimui;

3.

teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad kiekvienai svarbiai iniciatyvai prekybos politikos srityje bus taikomas reikalavimas atlikti poveikio tvarumui vertinimą; primena, jog svarbu atlikti baigiamuosius vertinimus, ir pabrėžia, kad poveikio vertinimai ir vertinimai, atliekami tinkamai konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, yra labai svarbūs formuojant patikimą, skaidrią ir įrodymais pagrįstą prekybos politiką;

4.

ragina Komisiją laiku pateikti prekybos liberalizavimo priemonių, numatytų laisvosios prekybos susitarimuose arba daugiašaliuose susitarimuose, pavyzdžiui, klausimo dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai, poveikio ES biudžetui ir ES finansuojamai struktūrinei politikai (Europos struktūriniams ir investicijų fondams ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui ir kt.) vertinimą;

5.

pabrėžia, kad iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansuojamos priemonės dažnai yra orientuotos į trumpą laikotarpį, tad ragina jas geriau derinti su kitų sričių ES politika, ypač sanglaudos politika, siekiant užtikrinti, kad esami regioniniai skirtumai Europos Sąjungoje ne tik toliau nedidėtų, o priešingai – mažėtų;

6.

pripažįsta, kad ekonominiu požiūriu labai svarbu suderinti teisės aktus, kadangi jie sumažina teisinių taisyklių, kurių turi laikytis susitarimą sudarę prekybos partneriai, skaičių. Tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog toks suderinimas ES prekybos susitarimuose išlaiko esamus arba pagerina su vartotojais, aplinka ir darbuotojų teisių apsauga susijusius standartus;

7.

tikisi, kad Europos Komisija užtikrins plataus užmojo planų dėl būsimų tarptautinių prekybos susitarimų skaidrumą. Šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą persvarstyti ES santykius su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono partneriais, taip pat toliau stiprinti bendradarbiavimą prekybos srityje įgyvendinant ES kaimynystės politiką;

8.

atkreipia dėmesį į labai svarbų MVĮ vaidmenį, kadangi jos sudaro regionų ir vietos vystymosi, o kartu ir visos ES sanglaudos pagrindą, todėl primena, kad MVĮ, norėdamos laikytis įvairių sričių tarptautinių standartų, paprastai patiria didesnes sąnaudas nei daugiašalės korporacijos. Todėl palankiai vertina tai, kad savo strategijoje Komisija suteikia svarbią vietą MVĮ atkreipdama dėmesį į sunkumus, su kuriais jos gali susidurti dėl prekybos liberalizavimo, ir prašo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų reguliariai kviečiamos dalyvauti numatytame Komisijos ir valstybių narių dialoge mažųjų ir vidutinių įmonių specialių poreikių klausimais;

9.

pabrėžia, kad trys pagrindiniai principai – veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių – kartais gali būti prieštaringi, ir atkreipia dėmesį į komunikato teiginį, kad prekybos politikoje turėtų būti svarstomos ir galbūt taip pat skatinamos kitos veiklos sritys; vis dėlto norėtų daugiau aiškumo, kaip būtų galima tai įgyvendinti praktiškai. Be to pabrėžia, ekonominiai interesai neturėtų būti svarbesni už siekį užtikrinti vienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis;

10.

pabrėžia, kad steigiant Tarptautinį investicijų teismą reikia užtikrinti, kad per visą pereinamąjį laikotarpį, kol Tarptautinis investicijų teismas visiškai pakeis visus ES prekybos susitarimuose numatytus investicinių ginčų sprendimo mechanizmus, ekonominiai interesai nėra viršesni už kompetentingų valdžios institucijų teisę teikti viešąsias paslaugas pagal jų manymu tinkamą reikalingą proporciją;

11.

palankiai vertina tai, jog Europos Komisija 2016 m. vasario 29 d. paskelbė, kad ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo (CETA) skyriuje dėl investicijų apsaugos, vadovaujantis ES siūlomu reformuotu metodu, bus įtraukti aspektai dėl skaidresnės investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemos ir numatyta:

12.

palankiai vertina Komisijos poziciją dėl viešųjų paslaugų, kad ir ateityje pagal ES prekybos susitarimus jokioms bet kuriuo lygmeniu veikiančioms valdžios institucijoms nebus draudžiama teikti, remti arba reguliuoti viešąsias paslaugas, iš valstybių nebus reikalaujama privatizuoti jokių paslaugų, taip pat joms nebus kliudoma didinti visuomenei teikiamų paslaugų įvairovės;

13.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visada turi turėti galimybę nustatyti, kaip turi būti teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, neatsižvelgiant į jų teikimo būdą ir finansavimą;

14.

palankiai vertina Tarybos išvadas, dėl kurių susitarta 2015 m. lapkričio 27 d. Prekybos taryboje, nes jos rodo labai subalansuotą požiūrį, kuriuo keičiama ne prekybos politikos esmė, o perkeliami akcentai atsižvelgiant į ES užsienio politiką;

15.

mano, kad strategijos teritorinė dimensija turėtų užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visoje ES lygiomis teisėmis pasinaudos augimo ir investavimo galimybėmis, kurių, kaip tikimasi, suteiks laisvosios prekybos susitarimai ir apskritai prekybos komunikate apibūdinti susitarimai; Taip pat turi būti aiškiai išdėstyta, koks būtų laisvųjų prekybos susitarimų poveikis atsižvelgiant į viešosiomis lėšomis finansuojamą veiklą vietos lygmeniu, skirtą išsaugoti asociacijų laisvę ir vietos savivaldą;

16.

ragina, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 ir 106 straipsnių ir Protokolo (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų iš prekybos susitarimų taikymo srities išbraukti dabartines ir būsimas visuotinės svarbos paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (įskaitant vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, socialinės apsaugos sistemas, švietimo paslaugas, atliekų tvarkymo ir viešojo transporto paslaugas);

17.

yra įsitikinęs, kad vietos ir regionai turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant MVĮ tarptautinimo programas, kuriose dalyvauja vietos ir regionų suinteresuotieji subjektai. Taip pat reikėtų nustatyti paramos teikimo spragas siekiant sumažinti skirtumus ir neigiamą poveikį, kurį didesnė prekybos liberalizacija gali sukelti tam tikruose regionuose;

18.

mano, kad svarbu priminti, jog prekyba ir investicijomis siekiama ne tik atverti rinkas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją ir inovacijas siekiant didesnio Europos konkurencingumo, kuris gali padėti kurti darbo vietas ir skatinti augimą, bet ir reikiamai plėtoti visus regionus siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir didinti visų piliečių gerovę;

19.

palankiai vertina tai, kad naujojoje strategijoje pabrėžiamos ES vertybės ir propaguojamos pagrindinės Europos vertybės, pavyzdžiui, darnus vystymasis ir žmogaus teisės prekybos susitarimuose, tačiau mano, kad jos turėtų būti apibrėžtos konkrečiau;

20.

pripažįsta, kad reguliavimo konvergencija laisvosios prekybos susitarimuose sektorių lygmeniu gali padėti išvengti nereikalingo procedūrų ir licencijų išdavimo reikalavimų dubliavimo ir duoti lygiaverčių rezultatų. Vis dėlto, siekiant ateityje išvengti konfliktų, labai svarbu tiksliai suformuluoti susitarimo tekstą ir parengti išsamų teigiamą paslaugų, kurios įtraukiamos į prekybos paslaugomis susitarimus, sąrašą;

21.

palankiai vertina tai, kad komunikate dėmesys sutelkiamas į neišnaudotą MVĮ potencialą ir būtinybę joms suteikti tinkamai nukreiptą paramą, pradedant tinkama prekybos politika;

22.

pažymi, kad reguliavimo konvergencija yra itin svarbi, nes atveria MVĮ tarptautinimo ir integracijos į pasaulio vertės grandines galimybių;

23.

mano, kad visuose ES laisvosios prekybos susitarimuose turėtų būti siekiama subalansuotų rezultatų pažeidžiamuose tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, ir juose turėtų būti pripažįstami kokybiški produktai ir užtikrinama apsauga tarptautiniu lygmeniu nuo klastojimo;

24.

pritaria, kad intensyvėjančios diskusijos dėl ES prekybos politikos suteikia galimybę labiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į įvairių mūsų iniciatyvų šioje srityje rengimo, derybų dėl jų ir jų įgyvendinimo procesą. Šiuo tikslu būtina užtikrinti didesnį nei iki šiol skaidrumą;

25.

ragina stiprinti priemones darniam vystymuisi ir geram valdymui remti pasitelkiant prekybos susitarimus, įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas ir kitas priemones, ypač daug dėmesio skiriant laisvai, sąžiningai ir etiškai prekybai, aplinkos apsaugai, darbuotojų teisėms, tinkamoms darbo sąlygoms, taip pat žmogaus teisėms, sveikatos ir vartotojų apsaugai, gyvūnų gerovei, užtikrinant kultūrų įvairovės apsaugą ir skatinant vystymąsi pasitelkiant prekybą, įskaitant pagalbą prekybai ir 2030 m. darbotvarkę;

26.

pažymi, kad prekybos susitarimais turėtų būti sudarytos lygios galimybės visoms ES valstybėms narėms, visiems ES regionams, įskaitant ES atokiausius regionus ir užjūrio teritorijas, taip pat visiems atitinkamiems sektoriams, įskaitant pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektorius. Šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Taryba pabrėžia, jog reikia supaprastinti ir pagerinti Europos bendrovių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, integraciją į pasaulines vertės grandines;

27.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą taikyti skaidrumo priemones ir tikisi, kad jos bus papildytos kitomis konkrečiomis, didesnį aiškumą užtikrinančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, įpareigojimu, taip pat taikomu ir kitoms šalims, skaidriai išdėstyti derybų pozicijas; Vis dėlto kritikuoja komunikatą, kad jame nesprendžiamos svarbesnės skaidrumo problemos, susijusios su prekybos politikos formavimu valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, kaip nustatomi prekybos politikos tikslai iki derybų pradžios, t. y. tuo etapu, kai 28 valstybės narės suteikia įgaliojimus;

28.

pabrėžia, kad vykstant diskusijoms dėl prekybos, svarstant privatumo, vartotojų saugumo ir jų teisės žinoti apie produktus klausimus, ES vartotojų teisės turi būti traktuojamos labiau subalansuotu būdu. Pagrindinius vartotojų apsaugos aspektus – informaciją, skaidrumą ir laisvą pasirinkimą reikia išlaikyti ir apsaugoti;

29.

vienodas dėmesys turėtų būti skiriamas eksportuojančioms ir neeksportuojančioms MVĮ siekiant užtikrinti, kad atvira prekyba ir ES prekybos politika būtų palanki ne tik toms MVĮ, kurios prisideda prie valstybės narės eksporto ekonomikos;

30.

ragina ES derybininkus siekti, kad smulkiojo verslo skyrius būtų įtrauktas į visus būsimus ES prekybos susitarimus;

31.

mano, kad reglamentavimo naštos sumažinimas būtų teigiamas žingsnis padedant mažosioms ir vidutinėms įmonėms patekti į naujas rinkas, kuriose dvigubo tikrinimo sistemos tarp laisvosios prekybos susitarimų nepasirašiusių prekybos partnerių trukdo patekti į rinką ir padeda didesnėms tvirtą poziciją užimančioms bendrovėms monopolizuoti rinkas;

32.

pritaria atviresnei prekybai, kuri yra atsvara nedidelėms investicijoms, kadangi liberalizacija stimuliuoja pasaulio ekonomiką, kai skolos tebėra didelės;

33.

pažymi, kad komunikate didelis dėmesys skiriamas dvišaliams laisvosios prekybos susitarimams, tačiau pasisako už tai, kad ES savo prekybos politiką vėl labiau suvoktų kaip PPO daugiašalės darbotvarkės dalį;

34.

yra susirūpinęs dėl to, kad, ypač daug dėmesio skiriant dvišalei prekybos darbotvarkei sudaromos palankios sąlygos ekonominių blokų formavimui ir diskriminavimo bei reguliavimo panaikinimo varžyboms, kurios atneštų žalos mažesnę derybinę galią turinčioms ekonomiškai silpnesnėms šalims;

35.

pažymi, kad vis sudėtingesnis standartų ir prekybos taisyklių tinklas niekam nėra naudingas, ir ragina Komisiją užtikrinti dvišalių, keliašalių ir daugiašalių susitarimų, dėl kurių šiuo metu deramasi, sinergiją ir nuoseklumą. Be to, naujieji susitarimai turėtų būti sudaromi laikantis aiškumo, skaidrumo ir paprastumo principų;

36.

prašo, kad vykdant ES prekybos politiką būtų skatinama prekyba, ypač tuose sektoriuose, kuriuose ES pirmauja pasaulyje, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų srityje;

37.

prašo, kad regionai ir vietos ir regioniniai prekybos rūmai arba atitinkamos atstovaujančiosios organizacijos ar didinamąjį poveikį turinčios organizacijos būtų tinkamai informuojamos apie augančios tarptautinės prekybos sudaromas problemas ir galimybes. Tai ypač svarbu MVĮ, nes joms labiausiai trūksta išteklių pasaulio prekybos pokyčiams stebėti;

38.

mano, kad reikėtų didesnio prekybos politikos ir kitų politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti besivystančioms šalims, nuoseklumo, tačiau kartu nereikėtų pamiršti ES strateginio vystymosi ir nuolatinio augimo svarbos;

39.

pabrėžia, kad darbo standartai, įskaitant aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, turi būti vienodai įtraukti į visus prekybos susitarimų skyrius ir kad šiuose susitarimuose turi būti numatytas peržiūros straipsnis, leidžiantis šaliai nutraukti susitarimą arba sustabdyti įsipareigojimus, jeigu pažeidžiami darbo ir socialiniai standartai;

40.

pabrėžia, kad kalbant apie investicijų susitarimus, įsipareigojimas apsaugoti teisėtas viešosios politikos priemones nuo laisvosios prekybos susitarimų keliamų problemų yra ypatingai svarbus, nes neturėtų būti jokių kliūčių valstybėms narėms įgyvendinti teisėtas viešosios politikos priemones, kaip tai yra, pavyzdžiui, kovojant su tabako vartojimu;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo bei investicijų teismų sistemos atstovų diskusija yra sudėtinga ir ragina užtikrinti, kad teisinius ginčus dėl šio prekybos susitarimo laikymosi spręstų teismai atsakovo ar atsakovų buveinės vietoje, šios šalies kalba ir remdamiesi šalyje galiojančiais teisės aktais; turi būti numatyta galimybė bylą peržiūrėti; taip pat reikėtų numatyti valstybių ginčų sprendimo mechanizmus atsižvelgiant į PPO taikomas procedūras;

42.

be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad iki investicijų teismų sistemos sukūrimo, investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai, remiantis didžiausio palankumo statuso suteikimu, nebūtų neribotai taikomi atvejais, nepatenkančiais į atitinkamo prekybos susitarimo sritį;

43.

pažymi, kad būtina prekybos susitarimuose, net ir po to, kai jie priimti ir ratifikuoti, numatyti mechanizmą (tam tikrą reguliavimo priežiūros instituciją), kuris sudarytų galimybę atlikti techninius patikslinimus, taip pat nuostatą dėl galimos naujos peržiūros tuo atveju, jei susitarimas bus peržiūrimas, ir taisyklę, kad bet kuriuo metu būtų galima atšaukti sprendimus dėl tam tikros paslaugos liberalizavimo, įskaitant atvejus, kai sprendimus pagal savo kompetencijos sritį priima vietos ir regionų valdžios institucijos;

44.

taip pat svarbu, kad ES ir jos prekybos partnerio (-ių) atstovai šioje organizacijoje būtų tinkamai informuoti ir užtikrinamas proporcingas atstovavimas interesams;

45.

pabrėžia, kad svarbu stengtis supaprastinti prekybą su visomis kitomis šalimis, su kuriomis ES nėra pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimo;

46.

sutinka, kad naujas atitinkamo išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių indėlio į sistemą subalansavimas yra labai svarbi sąlyga norint daryti pažangą ateityje;

47.

pabrėžia, kad joks ES prekybos susitarimas negali sumažinti dabartinio vartotojų, aplinkos, socialinės ir darbo apsaugos lygio ES ir atskirose valstybėse narėse; Be to, turi būti galima toliau plėtoti šį lygį. Komitetas rekomenduoja šiuos principus griežtinti bei aiškiau apibrėžti, kad jis taikomas ir gaminių saugos, sveikatos, gyvūnų ir duomenų apsaugai; tikimasi, kad bus užtikrinama Europos Sąjungos ir valstybių narių parlamentų bei Vyriausybių veiksmų laisvė ir tokiu būdu išsaugomos demokratinės jų piliečių galimybės tam daryti poveikį;

48.

ragina sukurti vartotojų paramos priemonių tarpvalstybinės prekybos prekėmis ir paslaugomis su trečiosiomis šalimis klausimais, pavyzdžiui, įsteigiant atitinkamas internetines pagalbos tarnybas, kurios teiktų informaciją arba patartų kilus ginčui;

49.

pritaria kovos su korupcija nuostatų įtraukimui į prekybos susitarimus, kadangi tai dar viena priemonė, galinti padėti užtikrinti visoms įmonėms ir vartotojams susitarimo naudą kartu mažinant atotrūkį tarp regionų;

50.

mano, kad Regionų komitetas turi atlikti esminį vaidmenį užtikrinant, kad prekybos susitarimų nauda būtų jaučiama vietos ir regionų lygmeniu, ir atidžiai išnagrinėti susitarimus, kurių poveikis nebuvo jaučiamas žemesniu vietos lygmeniu.

51.

pabrėžia, kad į tarptautinius prekybos susitarimus ES turi įtraukti viešuosius pirkimus, kartu numatant sverto poveikį derybose, siekiant reaguoti į neatitikimus, susidarančius dėl ES viešųjų pirkimų rinkų atvirumo ir pagrindinių prekybos partnerių taikomos ribojamosios praktikos;

52.

palankiai vertina persvarstytą Europos Komisijos pasiūlymą dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės (1) ir pabrėžia, kad ši priemonė gali padėti kovoti su korupcija trečiosiose šalyse; be to, ragina šią priemonę naudoti proporcingai, kad ja nebūtų naudojamasi siekiant apsaugoti arba uždaryti ES viešųjų pirkimų rinkas;

53.

pabrėžia ypatingus ES MVĮ poreikius ir sunkumus, su kuriais jos gali susidurti veikdamos trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkose; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad ši priemonė nebus taikoma ES MVĮ teikiamiems viešųjų pirkimų dokumentams, ir tai, kad jos taikymas apsiribos sutartimis, kurių vertė viršija tam tikrą ribą.