31.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/17

—

atsižvelgdama į per Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą (2015 m. gegužės 21–22 d.) priimtą Jungtinę Rygos deklaraciją, kuri paremta ankstesniais metais panašiomis aplinkybėmis priimtomis Vilniaus ir Varšuvos deklaracijomis,

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų“,

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 14–15 d. vykusiame ketvirtajame Bolonijos politikos forume ir Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą Jerevano ministrų komunikatą,

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos rezoliuciją „Pilietinės visuomenės stiprinimas Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir reformų, susijusių su pilietinės visuomenės įgalinimu, klausimus“,

—

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo,

—

atsižvelgdama į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija),

—

atsižvelgdama į 47 šalių švietimo ministrų patvirtintą 2010 m. kovo 12 d. Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė,

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje ministrų konferencijoje ir trečiajame Bolonijos politikos forume priimtą komunikatą,

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą Europos aukštojo mokslo erdvės 2020 m. judumo strategiją,

—

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo,

—

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių vykdomo vienodų trumpalaikių vizų išdavimo mokslo darbuotojams supaprastinimo,

—

atsižvelgdama į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2015 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“,

—

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo,

—

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020),

—

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo,

—

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacijas dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti jaunų besimokančiųjų judumą,

—

atsižvelgdama į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane (Armėnijoje) surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą,

—

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo,

—

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ataskaitą dėl tolesnių veiksmų įgyvendinant Bolonijos procesą,

—

atsižvelgdama į tarp Europos Sąjungos ir Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos Vyriausybių pasirašytus asociacijos susitarimus,

—

atsižvelgdama į stipendijų programas „Erasmus+“ ir „Erasmus Mundus“,

—

atsižvelgdama į Konvenciją dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regiono valstybėse (CETS Nr. 165, Lisabona, 1997 m. balandžio 11 d.),

A.

kadangi, neatsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant Bolonijos procesą ir Europos aukštojo mokslo erdvę, abipusis aukštojo mokslo diplomų pripažinimas ES ir Rytų partnerystės šalyse vis dar yra sudėtingas ir brangus procesas;

B.

kadangi studentams iš Rytų partnerystės šalių sunku ir kartais neįmanoma pasiekti, kad jų kvalifikacija būtų tinkamai pripažinta kai kuriose ES valstybėse narėse, o tam tikrais atvejais studentams iš ES panašių sunkumų kyla Rytų partnerystės šalyse;

C.

kadangi dėl diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo kliūčių gali būti neskatinimas akademinis ir profesinis judumas ir abiejų šalių kultūriniai ryšiai, taip pat gali būti trukdoma skatinti akademinius mokslinius tyrimus ir bendrąją pažangą daugelyje mokslo sričių Europoje;

D.

kadangi nėra nustatyta vienodo požiūrio taisyklių, susijusių su Europos partnerystės šalių / Bolonijos proceso ir Europos aukštojo mokslo erdvės narių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimu, ir dėl to daug aukštos kvalifikacijos specialistų tam tikrose reglamentuojamose srityse, kaip antai sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo, architektūros ir statybos (pvz., statybos inžinerijos), ir daugelyje kitų sričių, negali tobulinti turimų įgūdžių naudodamiesi jais ES, todėl vertingų žinių negali pritaikyti savo šalyse ir pašalinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo ES valstybėse narėse;

E.

kadangi Rytų partnerystės šalyse labai reikia sukurti daugiau į mokslinius tyrimus orientuotų įstaigų, įskaitant doktorantūros mokslo įstaigas, nes taip vietos studentams būtų suteikta daugiau profesinių galimybių mokslinių tyrimų srityje;

F.

kadangi požiūris į kvalifikacijų pripažinimą nevienodas ir pačioje ES, ir ES bei Rytų partnerystės šalyse, kurios yra Bolonijos proceso / Europos aukštojo mokslo erdvės narės;

G.

kadangi užsienio kvalifikacijų pripažinimo procesas nėra suderintas, taip pat nėra jokio ekonomiškai efektyvaus reaktyvaus informavimo mechanizmo Bolonijos procese / Europos aukštojo mokslo erdvėje dalyvaujančiose šalyse;

H.

kadangi daugiau kaip dviejuose trečdaliuose dalyvaujančiųjų šalių už galutinius sprendimus dėl užsienio kvalifikacijų pripažinimo atsako pačios aukštojo mokslo įstaigos;

I.

kadangi vis dar reiškiama nuogąstavimų dėl daugelio aukštojo mokslo įstaigų daugelyje Europos partnerystės šalių sąžiningumo, skaidrumo, standartų ir atskaitomybės;

J.

kadangi Rytų partnerystės šalių, o kartais – ir ES aukštojo mokslo įstaigose, vis dar gali būti korupcijos, biurokratizmo, konservatyvumo, neapibrėžtumo ir pasenusio mentaliteto ir šią problemą reikia spręsti ir su ja kovoti;

K.

kadangi nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklas yra pirmaujantis tinklas, per kurį keičiamasi informacija apie pripažinimą, kuriamos procedūrų, politikos ir praktikos pripažinimo priemonės ir galima informuoti visuomenę ir partnerius bei padėti šalims narėms ir pagrindinėms politinėms institucijoms suprasti pripažinimo procesą, taip pat gerinti nacionalinių teisės aktų ir procedūrų derinimą su ES praktika;

L.

kadangi universitetai – tai erdvės, kuriose skatinamas naujų idėjų atsiradimas ir akademinio lavinimo tikslais remiamasi žodžio ir minties laisve; kadangi tai gali prieštarauti politiškai motyvuotam spaudimui, todėl prie studentų dažnai gali būti priekabiaujama ir netgi gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės;

M.

kadangi programos „Erasmus +“ yra labai svarbios ir ES, ir Rytų partnerystės aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, tarptautinio bendradarbiavimo su ES įstaigomis ir aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo bei studentų judumo didinimo priemonės;

1.

patvirtina, kad abipusiai pripažįstamas studentų kokybiškas aukštasis išsilavinimas ir ES, ir Rytų partnerystės šalyse, taip pat abipusis pagrindinių reglamentuojamų profesijų profesinės kvalifikacijos pripažinimas bei visiškas ES ir Rytų partnerystės šalyse įgytos darbinės patirties pripažinimas gali būti labai svarbūs tam, kad būtų stiprinami ir gerinami įvairių kultūrų socialiniai ir ekonominiai ryšiai ir skatinama taika, vystymasis, klestėjimas ir stabilumas;

2.

palankiai vertina tai, kad buvo pasirašyti asociacijos susitarimai su trimis Rytų partnerystės šalimis, ir tikisi, kad tai turės teigiamą poveikį abipusiam diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir darbo patirties pripažinimui; mano, kad vienas pagrindinių prioritetų yra sukurti tikslingas ir ilgalaikes bendradarbiavimo su kitomis Rytų partnerystės šalimis priemones, kuriomis būtų užtikrinamas bendradarbiavimo šiuo ir kitais klausimais tęstinumas; tuo pačiu metu pažymi, kad asociacijos susitarimais užtikrinamos geresnės ryšių ir bendradarbiavimo priemonės Vyriausybiniu ir parlamentiniu lygmenimis ir kad jie galėtų būti tolesnio bendradarbiavimo pagrindas, nes būtų įsteigti nacionaliniai pripažinimo informacijos centrai, diegiama bendra ES ir Rytų partnerystės Europos profesinė kortelė ir, ES ir Rytų partnerėms naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), būtų kuriami ekonomiškai efektyvūs informavimo ir perspėjimo mechanizmai;

3.

pabrėžia, kad Bolonijos procesas jokiu būdu nėra vienkryptė sistema, o, atvirkščiai, jos tikslas – skatinti aukštojo mokslo vystymąsi ir akademinį judumą tarp ES ir Rytų partnerystės šalių, ir kad ES ir Rytų partnerystės šalių dalyviams reikia geresnių galimybių mokytis aukštojo mokslo įstaigose, diplomų pripažinimo, stipendijų programų ir visiško pripažinimo įvairiose aukštojo mokslo sistemose, jei jie atitinka visus reikiamus akademinius kriterijus;

4.

pabrėžia, kad šiuo metu susiklosčius tokiai padėčiai, kai dėl ilgalaikių sisteminių problemų daugeliui studentų ir jaunų specialistų iš Rytų partnerystės šalių sunku pasiekti, kad jų diplomai arba profesinė kvalifikacija būtų automatiškai pripažįstami ES, sukuriama didelių kliūčių laisvam specialistų judėjimui ir gerų tarpusavio santykių plėtojimui;

5.

pažymi, kad socialinį ir ekonominį Rytų partnerystės šalių vystymąsi galima labai pagerinti užtikrinus tam tikrą skaičių absolventų, specialistų ir verslininkų, įgijusių naujos patirties užsienio aplinkoje, o taip, savo ruožtu, sudaromos sąlygos rastis naujoms idėjoms ir procesams ir prisidedama prie vertybių ir praktinės patirties sklaidos, stiprinami vietos universitetai, pelnomas užsienio investuotojų pasitikėjimas ir padedama išvengti stagnacijos;

6.

mano, kad būtina priešinga linkme nukreipti gabaus jaunimo protų nutekėjimą iš Rytų partnerystės šalių regiono į Vakarus, nes taip jų šalyse netenkama labai reikalingos patirties, kad būtų galima tobulinti jų visuomenes ir užtikrinti darnų vystymąsi;

7.

pabrėžia, kad visos Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys ir teisės aktais, ir praktiškai visiems gyventojams turi užtikrinti visapusišką galimybę siekti išsilavinimo nediskriminuojant jų dėl lyties, religijos, etninės kilmės ar politinių pažiūrų; pažymi, kad universitetai yra visuotinai pripažintos mokymosi ir laisvo žodžio vietos ir kad akademinė kompetencija geriausiai skatinama tada, kai studentai apsaugomi nuo bet kokio pobūdžio persekiojimo ar priekabiavimo;

8.

mano, kad Komisija turėtų prioritetine tvarka dirbti su atitinkamomis akademinėmis, administracinėmis ir Vyriausybių institucijomis bei studentų organizacijomis arba atstovais, kad būtų atkreiptas dėmesys į studentams ir specialistams iš Rytų partnerystės šalių rūpimas problemas ir būtų nustatytos konkrečios poveikį regionui darančios problemos bei būtų rasti jų sprendimai;

9.

pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms, dirbant kartu su universitetais ir už konkrečias reglamentuojamas profesijas atsakingomis nacionalinėmis institucijomis, reikia intensyviau dėti pastangas, kad būtų nustatytos tinkamos kokybės kontrolės ir užtikrinimo sistemos ir kad taip jų piliečiams būtų suteiktos tinkamos galimybės tęsti studijas ir įgyti daugiau patirties, taip pat ir ES;

10.

su susirūpinimu konstatuoja, kad kai kuriose Rytų partnerystės šalių mokymo srityse vis dar yra nuolatinių lyčių skirtumų, ir mano, kad reikia aktyviau propaguoti ir skatinti vienodas galimybes abiejų lyčių atstovams siekti visų pakopų, ypač tretinio, išsilavinimo, skiriant tikslines stipendijas, kuriomis stiprinama teigiama diskriminacija;

11.

pabrėžia, kad visose Rytų partnerystės šalyse, išskyrus Baltarusiją, pasiekus vizų režimo liberalizavimą, daugiau šio regiono studentų domisi galimybe tęsti studijas ES; todėl primygtinai ragina ES įstaigas stiprinti derybas su Baltarusija dėl vizų režimo liberalizavimo siekiant skatinti studentų judumą tarp ES ir visų Rytų partnerystės šalių, netaikant jokių išimčių;

12.

pabrėžia, kad universitetų nepriklausomumas ir visiškas jų atskyrimas nuo valstybės ir politikos – pagrindinės ir būtinos sąlygos, kad švietimo sistema būtų veiksminga ir suderinta su ES; pabrėžia, kad sąžiningas universitetų finansavimas – būtinas žingsnis šia kryptimi ir jis neturėtų turėti nieko bendra su valstybe ar politika, o, priešingai, turėtų būti susietas su veiklos efektyvumu, studentų skaičiumi ir akademiniais rezultatais;

13.

ragina Rytų partnerystės šalių universitetus savo siūlomas švietimo paslaugas priderinti prie darbo rinkos poreikių;

14.

ragina ir ES, ir Rytų partnerystės šalių universitetus aktyviai siekti abipusio bendradarbiavimo, keistis patirtimi ir nustatyti nuolatinius dialogo mechanizmus, kad ten būtų galima geriau įgyvendinti pakeitimus;

15.

pripažįsta svarbų Europos nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklo vaidmenį, susijusį su įvairiais akademinio pripažinimo ir reglamentuojamų ir nereglamentuojamų profesijų pripažinimo aspektais, ir mano, kad reikia stiprinti tolesnį šio tinklo vystymą, be kita ko, plėtoti Rytų partnerystės šalių nacionalinių centrų veikimą ir vaidmenį;

16.

palankiai vertina tai, kad visos Rytų partnerystės šalys yra Europos aukštojo mokslo erdvės narės ir kad, nepaisant įvairių Bolonijos proceso principų įgyvendinimo skirtumų, jos visos stengiasi pasiekti tokius pačius aukštojo mokslo standartus, kurie taikomi kitose ES šalyse (kokybės užtikrinimo Europos aukštojo mokslo erdvėje standartus ir gaires), ir kad automatinis ir tiesioginis aukštojo mokslo diplomų pripažinimas turėtų būti pagrindinis tikslas visame regione;

17.

palankiai vertina 2015 m. Ministrų konferencijos dėl Baltarusijos prisijungimo prie Europos aukštojo mokslo erdvės sprendimą, nes tai yra Bolonijos proceso įtraukties įrodymas; ragina Baltarusiją užtikrinti, kad jos aukštojo mokslo sistema ir praktika atitiktų kitų Aukštojo mokslo erdvės šalių aukštojo mokslo sistemas ir praktiką;

18.

mano, kad Rytų partnerystės šalys šiuo metu teisingai įgyvendina Bolonijos proceso priemones, visų pirma Europos kvalifikacijų sandarą ir Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS), atsižvelgiant į jų atitinkamas nacionalines kvalifikacijų sandaras ir nacionalines kreditų perkėlimo sistemas, suderintas su Bolonijos priemonėmis, ir kad, nors dar yra ką tobulinti, nustačius kriterijus, kuriuos Europos pripažinimo erdvėje turi pripažinti ES institucijos partnerės, kad būtų galima automatiškai pripažinti universiteto diplomus, studentų iš Rytų partnerystės šalių diplomai turėtų būti pripažįstami sparčiau ir turėtų būti pripažįstama daugiau tokių diplomų;

19.

pabrėžia, kad, siekiant keistis patirtimi, reikia stiprinti ES ir Rytų partnerystės šalių švietimo įstaigų bendradarbiavimą, nes daugumoje šalių tos įstaigos pripažįsta užsienio diplomus akademiniais tikslais;

20.

pripažįsta, kad valstybės išlaidos aukštajam mokslui įvairiose Rytų partnerystės šalyse, taip pat ir pačiose ES valstybėse narėse, yra labai nevienodos; vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje Rytų partnerystės šalių ir kaimyninių ES valstybių narių tretiniam mokslui išleidžiamo BVP procentinė dalis Europos aukštojo mokslo erdvėje yra viena mažiausių, todėl tinkamai įgyvendinti plėtrą šioje srityje sunku arba neįmanoma;

21.

pažymi, kad Rytų partnerystės šalyse dažniausiai laikomasi Bolonijos proceso trijų pakopų aukštojo mokslo struktūros (bakalauras, magistras ir doktorantas), kuri nėra visiškai vienodai įgyvendinta visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje, tačiau problema ta, kad akivaizdžiai trūksta reikiamų doktorantūros mokymo įstaigų arba pakankamo tų šalių studentų finansavimo, – tai pagrindinė priežastis, dėl kurios dauguma potencialių kandidatų doktorantūros studijas renkasi kitur;

22.

pabrėžia, jog kadangi pačios aukštojo mokslo įstaigos dažniausiai būna pagrindinės institucijos, atsakingos už kokybės kontrolės kriterijus ir diplomų išdavimo procedūras laikantis Bolonijos proceso ir Lisabonos pripažinimo konvencijos procedūrų, Rytų partnerystės šalyse būtina kurti autonomiškesnes ir stipresnes aukštojo mokslo įstaigas, ir ragina Komisiją ir EIVT ištirti priemones, kuriomis būtų galima kartu su nacionalinėmis institucijomis paskatinti tokius pokyčius;

23.

primygtinai ragina ir Rytų partnerystės šalių, ir ES valstybių narių Vyriausybes ir parlamentus dirbti tam, kad nacionalinėje teisėje būtų geriau įtvirtinti Lisabonos pripažinimo konvencijos principai ir dėl nacionaliniu lygmeniu išduodamų diplomų kokybės, ir dėl automatinio užsienio kvalifikacijų pripažinimo palengvinimo;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad „diplomų fabrikai“ ir „akreditavimo fabrikai“ ir palyginamų, suderintų ir nuoseklių nacionalinių sistemų trūkumas įgyvendinant Bolonijos proceso ir Europos aukštojo mokslo erdvės priemones ir toliau yra pagrindinės priežastys, dėl kurių daugelis ES institucijų negali automatiškai pripažinti Rytų partnerystės šalyse suteiktų kvalifikacijų;

25.

ragina ES ir Rytų partnerystės šalių Vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti pasitikėjimą aukštojo mokslo sistema, visų pirma užtikrinant vienodas priėmimo ir egzaminavimo sąlygas ir galimybę naudotis ištekliais bei patalpomis, taip pat lygias teises gauti stipendijas, o svarbiausia – užtikrinant, kad diplomai būtų išduodami tik tiems studentams, kurie atitinka visus atitinkamos kvalifikacijos reikalavimus ir EKS mokymosi rezultatus;

26.

primygtinai ragina ES institucijas, bet taip pat universitetus, ištirti ir nustatyti, kaip būtų galima tikslingai remti Rytų partnerystės šalių studentus didinant Rytų partnerystės šalių studentams skiriamų akademinių stipendijų skaičių ir matomumą, naudojantis įvairiomis Sąjungos priemonėmis, bet taip pat skatinant nacionalines Vyriausybės, fondus ir nevyriausybines organizacijas įgyvendinti studentų iš Rytų partnerystės šalių, kurie daugeliu atvejų gali būti kilę iš neprivilegijuotos ekonominės aplinkos ir kuriems, nepaisant aukštų akademinių rezultatų, finansiškai sunku studijuoti ES, poreikius;

27.

palankiai vertina aktyvų Rytų partnerių dalyvavimą programoje „Erasmus+“ ir tai, kad jų biudžeto lėšų naudojimo gebėjimai yra labai geri; todėl apgailestauja, kad pagal šias programas 2014–2020 m. Rytų partnerystės šalims skirtas finansavimas liko maždaug toks pats, kaip praėjusiu finansiniu laikotarpiu;

28.

mano, kad siekiant tikslo skatinti didesnį bendradarbiavimą labai svarbu stiprinti turimus finansinius išteklius, naudojamus įgyvendinant ES stipendijų programas, kaip antai programą „Erasmus+“, kurie būtų konkrečiai skirti Rytų partnerystės šalių studentams ir kuriais šiam regionui būtų sukurtas konkretus ES finansavimo sistemų skyrius, kuris strateginiu ir kultūriniu požiūriu yra labai svarbus Sąjungai;

29.

mano, kad abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo reikia tam, kad būtų užtikrinami keli abiejų Rytų partnerystės projekto šalių vystymuisi labai svarbūs veiksmai, kaip antai gerinti laikiną judumą profesinės specializacijos tikslais ir taip atverti galimybių Rytų partnerystės šalių piliečiams įgyti naujų įgūdžių, kuriuos būtų galima panaudoti profesinės veiklos rezultatams gimtojoje šalyje gerinti, bet taip pat panaikinti labai svarbų darbo jėgos trūkumą ES ir Rytų partnerystės šalyse;

30.

pažymi, kad nors profesinės kvalifikacijos glaudžiai susijusios su diplomų pripažinimo pagal Bolonijos procesą gerinimu, nėra jokio konkretaus Direktyvai 2013/55/ES tapataus dokumento, kuriuo šis klausimas būtų reglamentuojamas ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje ir į kurį šiuo metu būtų įtrauktos Rytų partnerystės šalys; todėl ragina imtis naujų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama šiam prioritetui suteikti iš tiesų kontinentinę dimensiją;

31.

ragina Komisiją ir EIVT kartu su Rytų partnerystės šalių Vyriausybėmis ištirti galimybę sukurti naują Europos kaimynystės sistemą, kad Europos profesinės kortelės sistema būtų taikoma ir šioms partnerėms; tikisi, kad įgyvendinus šią priemonę būtų galima užtikrinti atnaujintą ir dinamiškesnį judumą Europoje ir jos kaimynystėje ir apskritai padėti pašalinti įvairių profesijų atstovų gebėjimų trūkumus bei pasiekti abipusį visoms šalims naudingą poveikį;

32.

pabrėžia, kad visu bendradarbiavimu dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo turėtų būti siekiama gerinti abiejų šalių specialistų galimybes kelti kvalifikaciją, taip pat praktiką ir judumą, nekeliant grėsmės darbo jėgos pasiūlai Rytų partnerystės šalyse arba nesukuriant jokių skirtumų ES;

33.

ragina plėtoti bendrą požiūrį atliekant profesinių kvalifikacijų pripažinimą visiems ir skatina Rytų partnerystės šalių Vyriausybes sukurti ir įgyvendinti patikimas ir skaidrias profesinių kvalifikacijų, visų pirma reglamentuojamų profesijų, pripažinimo procedūras;

34.

mano, kad abipusis kvalifikuotų darbuotojų darbo patirties pripažinimas yra labai svarbi dinamiškos darbo rinkos sukūrimo Europoje sąlyga ir kad turėtų būti nustatyti pagrindiniai kriterijai, kuriuos valstybės narės ir kitos partnerės galėtų kartu naudoti siekdamos užregistruoti ir kiekybiškai įvertinti reikšmingą darbuotojų darbo patirtį;

35.

mano, kad ES valstybės narės ir Rytų partnerystės šalys turėtų ne tik taikyti su kokybe, skaidrumu ir vientisumu susijusius kriterijus, bet ir užtikrinti, kad nacionalinės institucijos, sprendžiančios profesinių kvalifikacijų klausimus, ir bet kokios asociacijos ir darbdavių federacijos, sprendžiančios darbo patirties pripažinimo klausimus, imtųsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias bet kokio pobūdžio diskriminacijai dėl bet kokių priežasčių (lyties, religijos, etninės kilmės arba kilmės šalies, įskaitant bet kurias iš Rytų partnerystės šalių);

36.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms ir parlamentams.