Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62016CN0073

    Byla C-73/16: 2016 m. vasario 10 d. Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Peter Puškár ir kitos bylos šalys

    OL C 165, 2016 5 10, p. 6–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    10.5.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 165/6


    2016 m. vasario 10 d.Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Peter Puškár ir kitos bylos šalys

    (Byla C-73/16)

    (2016/C 165/07)

    Proceso kalba: slovakų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Najvyšší súd Slovenskej republiky

    Šalys pagrindinėje byloje

    Pareiškėjas: Peter Puškár

    Kitos bylos šalys: Finančné riaditeľstvo Slovenskej republiky, Kriminálny úrad finančnej správy

    Prejudiciniai klausimai

    1

    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kiekvienas asmuo, kurio teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis, įtvirtintą 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1) 1 straipsnio 1 dalyje ir paskesnėse nuostatose, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą gynybą teisme šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią teisė pasinaudoti veiksminga gynyba teisme, t. y. pareikšti skundą administraciniame teisme, siejama su sąlyga, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir laisves, prieš kreipdamasis į teismą turi išnaudoti visas pagal lex specialis, pavyzdžiui, Slovakijos administracinių skundų įstatymą, turimas procesines galimybes?

    2.

    Ar tuo atveju, kai tariamai pažeidžiama teisė į asmens duomenų apsaugą, Europos Sąjungos lygiu įtvirtinta Direktyvoje 95/46/EB, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, ir teisę į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą šios Chartijos 8 straipsnyje, galima aiškinti:

    kartu su valstybių narių pareiga užtikrinti asmenų teisės į privatų gyvenimą apsaugą tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 1 dalis) ir

    kartu su valstybėms narėms suteikta teise tvarkyti asmens duomenis, kai to reikia vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui (7 straipsnio e punktas), arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys,

    ir atsižvelgiant, be kita ko, į valstybėms narėms suteiktą išimtinę teisę (13 straipsnio 1 dalies e ir f punktai), kai toks apribojimas yra reikalinga priemonė norint užtikrinti svarbius ekonominius ar finansinius valstybės narės ar Europos Sąjungos interesus, įskaitant ir monetarinius, biudžeto ar mokesčių klausimus,

    taip, kad valstybė narė negali be suinteresuotojo asmens sutikimo sukurti asmens duomenų registro mokesčių administravimo tikslais, nes asmens duomenų pateikimas valdžios institucijoms siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu savaime yra galimas pažeidimas?

    3.

    Ar valstybės narės finansų institucijos registras, kuriame yra [pareiškėjo] asmens duomenų ir kurio neprieinamumas garantuojamas tinkamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, skirtomis apsaugoti, kad asmens duomenys nebūtų neleistinai atskleisti ar palikti prieinami, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnio 1 dalį, su kuriuo [pareiškėjas] susipažino neturėdamas valstybės narės tokios finansų institucijos teisėto sutikimo, gali būti laikomas neteisėtu įrodymu, kurį nacionalinis teismas turi atmesti pagal ES teisės principą dėl teisingo bylos nagrinėjimo, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje?

    4.

    Ar su minėta teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (konkrečiai su minėtu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu) suderinamas nacionalinio teismo požiūris, kad tuo atveju, kai, esant konkrečioms aplinkybėms, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika skiriasi nuo atsakymo, kurį pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį pirmenybė turi būti teikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisinei nuomonei?


    (1)  OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355.


    Top