17.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/58

1.

pabrėžia svarbų vandenynų energijos indėlį tenkinant ne tik būsimus Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio energijos poreikius; be to, teigiamai vertina tai, kad vandenynų energija Mėlynojo augimo strategijoje pripažinta viena iš penkių prioritetinių sričių; mano, kad ES turėtų būti svarbi veikėja vandenynų energijos srityje;

2.

pažymi, kad vandenynų energija, kaip patikimas ir prognozuojamas atsinaujinančiosios energijos išteklius, gali:

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad vandenynų energija apima labai daug skirtingų metodų, todėl ji turi būti vystoma įvairiais lygmenimis ir esant įvairioms sąlygoms. ES galėtų būti sėkminga pasaulinio masto veikėja šioje srityje, atsižvelgiant į jos didelį pakrančių regionų skaičių;

4.

pažymi, kad 2010–2050 m. Europos vandenynų energetikos veiksmų plane (EVEVP) apytikriai apskaičiuota, jog:

5.

pripažįsta, kad didžiausią vandenynų energijos potencialą Europos Sąjungoje turi Atlanto vandenynas, tačiau pabrėžia ir svarbų kitų ES jūrų ir vandens baseinų, įskaitant Šiaurės ir Baltijos jūras, Lamanšo sąsiaurį ir Viduržemio jūrą, indėlį;

6.

pripažįsta švarios vandenyno energijos potencialą, kuris gali būti išnaudojamas daugybėje ES salų; naudojant šią energiją, būtų galima užtikrinti didesnį salų ir periferinių jūrų regionų, įskaitant atokiausius regionus (3), energetinį savarankiškumą, taip pat ir didžiulį socialinio ir ekonominio vystymosi potencialą, šiose bendruomenėse vietos mastu kuriant darbo vietas, įskaitant atsiveriančias galimybes daugeliui mažų ir vidutinio dydžio uostų ES;

7.

pabrėžia, kad vandenynų energetikos sektoriaus plėtojimas yra naudingas visai ES: galimybės investuoti į mokslinius tyrimus, žinias, įgūdžius ir technologinę plėtrą, sudedamųjų dalių gamybą ir eksportą, tiekimo grandinių plėtojimą neapsiriboja vien pakrančių ir salų regionais;

8.

pabrėžia, jog atsinaujinantiesiems jūrų energijos ištekliams svarbu taikyti visybinį požiūrį. Tam tikros problemos, su kuriomis susiduriama vandenynų energijos srityje, pavyzdžiui, prieiga prie tinklo ir sujungiamumas, taip pat įgūdžių ugdymas, būdingos ir kitiems jūrų energijos ištekliams;

9.

atkreipia dėmesį į įvairias vandenynų energijos rūšis: potvynio ir atoslūgio lygių skirtumą (pavyzdžiui, potvynių lagūnos), potvynio ir atoslūgio srovių energiją, bangų energiją, druskingumo gradientų energiją ir vandenyno šiluminės energijos konversiją (angl. OTEC) (4);

10.

pažymi, kad šių įvairių vandenynų energijos technologijų išplėtojimo lygiai yra nevienodi ir visos jos, išskyrus energijos gamybos iš potvynio ir atoslūgio lygių skirtumo technologiją, nėra pažengusios toliau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapo; tai daugiausia mažos apimties bandomieji projektai, nėra nė vieno veikiančio komercinio masto komplekso ir dar nėra sutarimo, kurie technologiniai įrenginiai yra tinkamiausi;

11.

tačiau pabrėžia, kad potvynio ir atoslūgio srovių ir bangų energijos keitikliai sulaukia vis didesnio komercinio susidomėjimo ir vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu gali įgyti vis didesnę svarbą, nes jie energiją gali gaminti įvairiausiose vietovėse;

12.

pažymi, kad plėtodama šį sektorių ES šiuo metu pirmauja pasaulyje: čia įgyvendinama daugybė mažos apimties demonstracinių ir mokslinių tyrimų projektų, vandenynų energetikos sektoriuje veikia daugiau kaip 500 įmonių ir sutelkta daugiau kaip 50 % visame pasaulyje vykdomos potvynių ir atoslūgių energijos srities veiklos; be to, jau galutinai įforminti tam tikrų projektų finansiniai aspektai (5);

13.

pripažįsta, kad daugeliu atvejų vandenynų ir jūrų energijos plėtojimo iniciatyvos kyla valstybių narių teritorinių vienetų lygmeniu, pavyzdžiui, Kornvalyje, Bretanėje, Akvitanijoje, Luaros krašte, Žemutinėje Normandijoje, Baskų krašte, Kantabrijoje, Galisijoje, Škotijoje, Velse, Flandrijoje, Vestra Jotalando regione ir kt.;

14.

vis dėlto pažymi, kad nepaisant pramonės susidomėjimo ir įvairių tarptautinių bendrovių bei energijos tiekimo įmonių dalyvavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikloje, investicijos į šį sektorių savo mastu iki šiol neprilygsta kitiems atsinaujinančiųjų išteklių sektoriams, o 2020 m. numatyti diegimo tikslai nėra įgyvendinami;

15.

pripažįsta, kad nesiimdama pakankamai veiksmų ES gali netekti pasaulio lyderės vaidmens;

16.

atkreipia dėmesį į keletą sektoriaus augimui kylančių tarpusavyje susijusių kliūčių, kurias reikia įveikti. Tai:

17.

pabrėžia, kad visas šias problemas reikia šalinti bendrai, tačiau itin skubiai reikia spręsti technologinius ir finansinius klausimus, nes be koncepcijos pagrįstumo įrodymų ir patikimų technologijų šis sektorius susidurs su sunkumais, kliudančiais siekti esminių pokyčių ir įrodyti, kad jis yra perspektyvus;

18.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad ankstyvas didžiosios dalies vandenynų energijos technologijų plėtojimo etapas, kuriam būdingos didelės bandymų vandenyne ir jūroje sąnaudos (ypač atšiauriomis ir neprognozuojamomis sąlygomis), yra pagrindinė kliūtis didelėms investicijoms ir varžo technologinės plėtros pažangą; ši problema itin aktuali privatiems investuotojams, nes koncepcijos pagrįstumo įrodymas ir technologijų išplečiamumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys galimybes gauti finansavimą ir mažinti vieneto įkainius;

19.

primena Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir neseniai parengtoje savo nuomonėje šia tema (6) išdėstytų aplinkosaugos klausimų svarbą; pritaria, kad reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas siekiant rasti tvarius vandenynų energijos bandymų ir technologijų diegimo sprendimus, kadangi energijos (triukšmo, šviesos, šilumos ir radiacijos) patekimas į jūrą turi poveikio jūros aplinkai ir jūrų ekosistemoms;

20.

ragina pasimokyti iš vėjo ir jūrų vėjo energijos sektorių, visų pirma įmonėms bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institutais siekiant išvengti darbų ir finansavimo dubliavimosi, taip pat skatinti standartizavimą šiame sektoriuje, nes tai būtina sąnaudų konkurencingumui didinti;

21.

tvirtina, kad, atsižvelgiant į vandenynų energetikos sektoriaus potencialui išnaudoti reikalingų investicijų mastą, labai svarbu koordinuoti veiksmus, kurių imamasi įvairiais ES valdymo lygmenimis, todėl ragina Europos Komisiją surengti konferenciją su Europos investicijų banku, Europos Parlamentu ir kitomis ES institucijomis, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, vietos ir regionų valdžios institucijomis, mokslinių tyrimų institutais ir universitetais, nevyriausybinėmis organizacijomis, šiuo besiformuojančiu sektoriumi ir galimais investuotojais;

22.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą sukurti Vandenynų energijos forumą, kuriam būtų pavesta paskelbti vandenynų energetikos veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų plėtojamas šis sektorius, ir šia savo nuomone siekia užtikrinti, kad rengiant veiksmų planą būtų tinkamai atsižvelgta į tvirtą vietos ir regionų matmenį vystant šį besiformuojantį pramonės sektorių;

23.

ragina Europos Komisiją Vandenynų energijos forumą paversti sektoriaus platforma, kuri padėtų skatinti vandenynų energetikos veiksmų plane nustatytų pagrindinių veiksmų įgyvendinimą;

24.

ragina ES lygmeniu nustatyti vandenynų energijos tikslus ir taip aiškiai įvardyti savo ketinimus, kad investuotojai būtų užtikrinti dėl ilgalaikių įsipareigojimų;

25.

pabrėžia, jog visai su jūromis ir vandenynais susijusiai veiklai turi būti taikomas darnus požiūris; teigia, kad vandenynų energetikos sektoriaus plėtojimas galėtų paskatinti sukurti ES jūrų pramonės politiką;

26.

palankiai vertina Airijoje ir Portugalijoje sukurtą nacionalinę jūrų ir vandenynų energijos strategiją; teigiamai vertina aštuonių valstybių narių, t. y. Jungtinės Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Suomijos, Italijos ir Nyderlandų sprendimą įtraukti vandenynų energiją į savo nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planus, taip pat iniciatyvas, kurių imamasi kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje;

27.

ragina valstybes nares strategiškai ir politiškai vadovauti šio sektoriaus plėtojimui ir aktyviau remti savo teritorijoje įgyvendinamus mokslinių tyrimų ir demonstracinius projektus; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti stabilias reglamentavimo sistemas ir ekonomiškai efektyvias subsidijavimo schemas, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai pritrauktų ilgalaikių tikslų turinčių investuotojų;

28.

pakartotinai ragina sukurti specialią mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijų bendriją (7), nes įgūdžių ugdymas ir jūrų mokslinių tyrimų idėjų perdavimas privačiajam sektoriui yra ypatingai svarbūs vandenynų energijai plėtoti;

29.

pabrėžia būtinybę pasinaudoti esamomis sėkmingomis iniciatyvomis ir bendradarbiavimo projektais (8), visapusiškai naudotis žiniomis, sukauptomis įgyvendinant Strateginį energetikos technologijų (SET) planą ir jo mokslinių tyrimų ramstį, Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą, t. y. pasirūpinti, kad kuriant vietos ir regionų energetikos strategiją prisidėtų ir SET plano, Pažangiųjų miestų iniciatyvos ir programos „Horizontas 2020“ dalyviai;

30.

todėl palankiai vertina tai, kad į „Horizontas 2020“ 2016–2017 m. darbo programos skyrius „Mėlynasis augimas“ ir „Mažo anglies dioksido kiekio energija“ (LCE) (LCE 15 „Scaling up in the ocean energy sector to arrays“ (Vandenynų energijos sektoriaus jungimas į didesnes struktūras) ir LCE 16 „2nd generation of design tools for ocean energy devices and arrays development and deployment“ (Antrosios kartos kūrimo priemonės vandenynų energijos struktūrų ir mechanizmų plėtrai ir naudojimui)) įtraukti du atskiri raginimai, susiję su vandenynų energijos sektoriumi;

31.

atkreipia dėmesį į būtinybę organizuoti profesinį mokymą, skirtą ugdyti įgūdžius, reikalingus vandenyno elektrinėms įrengti bei prižiūrėti, šiuo metu sutelktus naftos ir dujų įmonėse, ir skatinti sektorius dalytis žiniomis ir mokytis vieniems iš kitų;

32.

palankiai vertina 2015 m. balandžio mėn. duotą leidimą suteikti valstybės pagalbą Portugalijos schemai dėl paramos demonstraciniams projektams (50 MW įrengtosios galios), pagal kuriuos gaminama atsinaujinančioji energija iš vandenyno išteklių (bangų energija, potvynio ir atoslūgio srovių energija) ir kuriamos novatoriškos jūros vėjo energijos technologijos;

33.

pažymi, jog daugelis suinteresuotųjų subjektų mano, kad 2014 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės yra pakankamai lanksčios demonstraciniams projektams šioje srityje remti;

34.

ragina valstybės pagalbos ekspertus, bendradarbiaujant su Vandenynų energijos forumu, atlikti tolesnę techninę analizę ir užtikrinti, kad valstybės pagalbos sistemoje būtų atsižvelgiama į ypatingas problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius, ir būtų sudaromos sąlygos didelėms viešosioms investicijoms, pavyzdžiui, į tinklo infrastruktūrą ir didelius ikikomercinio bandomojo etapo projektus;

35.

ragina būsimas ES finansavimo programas, kuriomis remiamas teritorinis bendradarbiavimas, įskaitant Tarptautinę Atlanto vandenyno regiono programą, perorientuoti į vandenynų energijos plėtojimo rėmimą;

36.

rekomenduoja nuodugniai apsvarstyti galimybę sukurti Atlanto makroregioną, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama vandenynų energijos plėtojimui; toks požiūris penkioms šio regiono valstybėms narėms bei šalims ir (arba) regionams parodytų aiškią bendradarbiavimo kryptį ir galbūt paskatintų sukurti nuoseklią Atlanto makroregiono jūrų pramonės strategiją, kuri būtų orientuota į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir sujungiamumą;

37.

rekomenduoja visiems skirtingiems jūrų baseinams parengti tinkamas ir specialiai pritaikytas strategijas ir technologijas, kad esamą patirtį ir plėtojamas pažangias technologijas būtų galima panaudoti mažesnį ar kitokį jūrų energijos potencialą turinčiuose regionuose;

38.

palankiai vertina Komisijos komunikatą C(2015) 6317 „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET)“, visų pirma nuorodas į regioninio bendradarbiavimo vandenynų energijos klausimais stiprinimą Atlanto vandenyno pakrantėse siekiant dar labiau sumažinti išlaidas šioje srityje;

39.

teigia, kad vandenynų energijai plėtoti labai svarbi didelė viešoji parama, įskaitant paramą, teikiamą novatoriškos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdu;

40.

pripažįsta svarbų esamų EIB paramos mechanizmų vaidmenį (9), tačiau pabrėžia ir būtinybę ES lygmeniu kurti naujas ir novatoriškas priemones, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos remti investicijas į „rizikingesnes“ novatoriškas energijos technologijas, ypač investicijas į vandenynų energijos technologijų diegimą;

41.

todėl palankiai vertina tai, kad 2015 m. birželio mėn. EIB ir Europos Komisija pradėjo įgyvendinti naujus demonstracinius energetikos projektus „InnovFin“ ir ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas skatinti naudotis šiuo nauju mechanizmu vandenynų energijos projektams remti;

42.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į jungtis, ypač tarp valstybių narių ir jų regionų, modernizuoti perdavimo infrastruktūrą siekiant didinti jos pajėgumą perduoti iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją, investuoti į skirstomuosius tinklus, išplėsti tinklus į atokius regionus, taip pat kurti ir diegti išmaniuosius tinklų sprendimus;

43.

ragina EIB ir Europos Komisiją priimant sprendimus dėl naujojo Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) panaudojimo pirmenybę teikti paramai investicijoms į vandenynų energetikos sektorių, be kita ko, vertinant galimybes panaudoti šį fondą tinklų plėtrai ir sujungiamumui remti;

44.

palankiai vertina sprendimą įvairiose pažangiosios specializacijos strategijose skirti daugiau dėmesio atsinaujinančiajai jūrų energijai; teigiamai vertina pradėjusią veikti Europos energetikos pažangiosios specializacijos platformą ir pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šios priemonės papildytų Vandenynų energijos forumo darbą;

45.

palankiai vertina sprendimą investicijų į jūrų energiją prioritetą įtraukti į regioninių veiksmų programas;

46.

pabrėžia ES energetikos politikos ir sanglaudos politikos tarpusavio ryšio stiprinimo svarbą ir ragina Europos Komisiją ESI fondų 2014–2020 m. regioninių veiksmų programose pateikti išsamią informaciją apie vandenynų energijai teikiamą prioritetą, taip pat pateikti analizę, kurie regionai savo pažangiosios specializacijos strategijose teikia pirmenybę vandenynų energijai;

47.

palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą sprendimą atnaujinti programą „NER 300“ ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šiol reikalavimus atitiks ir mažos apimties projektai (10);

48.

ragina nuolat užtikrinti didesnę CO2 išmetimo leidimų kainą ir pagal naująją schemą skirti didesnius finansavimo asignavimus (novatoriškiems) atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams;

49.

palankiai vertina tokius projektus kaip vandenynų energetikos ERA-NET, kuriuo siekiama koordinuoti valstybių narių ir regionų agentūrų veiklą moksliniams tyrimams ir inovacijoms šiame sektoriuje remti, ir tikisi, kad pagal programą „Horizontas 2020“ ir kitas programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“, bus remiama daug įvairių projektų vandenynų energijos srityje;

50.

pakartotinai ragina didesnį politinį prioritetą suteikti ES, valstybių narių ir subnacionalinių (vietos ir regionų valdžios institucijų) biudžetų (11) sinergijos kūrimui siekiant remti didžiausios europinės svarbos investicijas, pavyzdžiui, investicijas į vandenynų energiją;

51.

tvirtina, kad vandenynų energetika gali būti plėtojama gerinant natūralią gamtinę aplinką;

52.

pabrėžia regionų valdžios institucijų, aplinkos apsaugos organizacijų ir kitų NVO dalyvavimo Vandenyno energijos forume ir kitose strateginėse ES lygmens iniciatyvose užtikrinimo svarbą ir ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas bei šį sektorių visapusiškai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad šis naujasis sektorius būtų plėtojamas tvariai ir darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai;

53.

pabrėžia nepaprastai svarbų jūrinių teritorijų planavimo vaidmenį remiant vandenynų (ir jūrų) energetikos sektoriaus plėtrą, nes toks planavimas užtikrina galimybę suburti įvairius vandenynų ir jūrų naudotojus (energetikos, jūrų transporto, akvakultūros, žvejybos, poilsio ir gamtos apsaugos sektorius), kad jie dalyvautų dialoge, keistųsi informacija ir priimtų suderintus sprendimus dėl jūrų erdvių panaudojimo, nes tai padeda išvengti atskirų sektorių tarpusavio konfliktų, kurti sinergiją ir mažinti neigiamą poveikį ekosistemoms; ragina valstybes nares ir rengiant jūrinių teritorijų planus dalyvaujančias vietos bei regionų valdžios institucijas šiame procese planuoti ir vandenynų energijos plėtojimą;

54.

pabrėžia, kad svarbu supaprastinti planavimo ir sutikimo administracines procedūras vietos ir regionų valdžios institucijų bei nacionaliniu lygmeniu ir atkreipia dėmesį į šioje srityje pripažintą Škotijos gerąją praktiką – jūrų planavimo, aplinkos mokslinių tyrimų ir strateginės stebėsenos sektorių programas, vieno langelio principu veikiančią sutikimo įstaigą ir konsultavimą dėl sutikimo;

55.

atkreipia dėmesį į galimybės susipažinti su duomenimis ir dalytis informacija svarbą, kad būtų vengiama dubliavimo, mažinamos veiklos pradėjimo sąnaudos ir platesnei visuomenei būtų padedama suprasti, kas yra jūrų aplinka ir koks galimas plėtojamų projektų poveikis jūrų ekosistemoms;

56.

pabrėžia supratimo apie jūrų aplinką ir ekologiją bei jų stebėsenos ir mokslinių tyrimų svarbą siekiant sukaupti išsamesnį nei dabartinis duomenų rinkinį (be kita ko, atliekant išsamius poveikio aplinkai tyrimus, taikant ekosistema pagrįstą metodą šių regionų biologinei įvairovei įvertinti) ir kiekybiškai įvertinti galimą įrenginių poveikį jūrų aplinkai;

57.

mano, kad pagrindinis prioritetas siekiant ES piliečių palankumo turėtų būti informacijos apie vandenynų energijos naudą ir potencialą skleidimas;

58.

pabrėžia dialogo ir komunikacijos su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant žvejus, akvakultūros sektorių ir kitus jūrų naudotojus bei jūrininkystės sektoriaus dalyvius, svarbą;

59.

pabrėžia vaidmenį, kurį Europos Komisija ir Regionų komitetas gali atlikti didinant informuotumą apie vandenynų energiją, pavyzdžiui, per Tvarios energijos savaitę, Europos regionų ir miestų savaitę OPEN DAYS, vykdant Merų paktą ir galbūt kuriant naujus projektus.