18.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/39

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu. Strategija yra orientuota į tas svarbias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

remdamasi Komisijos pasiūlymais, 2015 m. liepos 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2). Abejos gairės kartu sudaro integruotas gaires, ir į jas valstybių narių buvo paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2014 m. liepos 8 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2014 m. Estijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2014 m. Estijos stabilumo programos. 2014 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (4), Komisija pateikė savo nuomonę dėl Estijos 2015 m. biudžeto plano projekto;

(4)

2014 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Estija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, pagal kuriuos reikia skatinti investuoti, sparčiau vykdyti struktūrines reformas ir vykdyti atsakingą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą;

(6)

2015 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė 2015 m. Estijos ataskaitą. Joje įvertinta Estijos pažanga įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. priimtas šaliai skirtas rekomendacijas;

(7)

Estija iki nustatyto termino nepateikė nacionalinės reformų programos;

(8)

šiuo metu Estijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. Naujoji vyriausybė nepateikė stabiliumo programos iki nustatyto termino. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, 2014 m. užfiksuotas nominalus perteklius 2015 m. taps 0,2 % BVP deficitu, o 2016 m. – 0,1 % BVP deficitu. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis laipsniškai mažės nuo 10,6 % BVP 2014 m. iki mažiau kaip 10 % BVP 2016 m. Remiantis Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2015 m. bus kiek nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, nes struktūrinis balansas, kaip prognozuojama, 0,4 % BVP nukryps nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Nuokrypis 2016 m. taps reikšmingas, nes tais metais reikalaujama užtikrinti 0,4 % pagerėjimą, tačiau prognozuojama, kad struktūrinis balansas pablogės 0,3 % BVP. Todėl 2015 m. ir 2016 m. reikės papildomų priemonių. Remdamasi savo vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2015 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Estija nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(9)

darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis per trečią 2014 m. ketvirtį Estijoje pasiekė 74,5 %, o nedarbo lygis nukrito iki žemiausio 7,6 % lygio nuo 2009 m. Ilgalaikių bedarbių dalis yra daug žemesnė nei ES vidurkis. Tačiau mąžtanti darbo jėga, kartu su mažu darbo našumu, tampa vidutinės trukmės ir ilgalaikiu iššūkiu. Tik neseniai pradėta įgyvendinti plataus užmojo darbingumo lygio nustatymo reforma. Nors siekiant didinti dalyvavimą darbo rinkoje priimta keletas mokesčių srities priemonių, jos nėra konkrečiai orientuotos į mažas pajamas gaunančius asmenis. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra vienas didžiausių Sąjungoje. Dėl vaikų priežiūros paslaugų trūkumo jauniems tėvams, ypač motinoms, yra sunkiau grįžti į darbo rinką. Studentų, dalyvaujančių pameistrystės darbo vietoje programose, procentinė dalis taip pat maža. Per mažai studentų užbaigia technologijų ir mokslo disciplinų mokslus. Vietos savivaldos lygmens socialinių paslaugų kokybė yra netolygi;

(10)

2014 m. pradžioje vyriausybė patvirtino mokymosi visą gyvenimą strategiją, o 2015 m. kovo mėn. pristatytos jos įgyvendinimo programos. Profesinio rengimo ir mokymo sistemos reforma dar vyksta, o dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose suaktyvėjo. 2015 m. pradžioje parlamentas patvirtino Suaugusiųjų švietimo įstatymą ir Profesijų įstatymą. Profesinio rengimo ir mokymo bei pameistrystės patrauklumas tebėra problematiškas. Pagerėjo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos bei įmonių, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimas. Tačiau viešoji parama mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai pagal Mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTTP) strategiją ir Verslumo augimo strategiją, regis, yra nepakankamai koordinuojama ir turėtų būti orientuota į mažesnį skaičių pažangiosios specializacijos sričių. Aukštojo mokslo sistemą, visų pirma mokslo ir technologijų srityse, dar vis reikia geriau derinti prie verslo ir mokslo tiriamųjų institucijų poreikių. Investicijos į intelektinę nuosavybę yra mažos, be to, su mokslo tiriamosiomis įstaigomis bendradarbiauja mažai įmonių;

(11)

Europos semestro procese Komisija atliko išsamią Estijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2015 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino veiksmus, kurių Estija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai teiktas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Estijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos 1–3 rekomendacijose;

(12)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje;

(13)

Europos semestro procese Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Estija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

2015–2016 m. išvengti nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

2.

didinti dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat įgyvendinant darbingumo lygio nustatymo reformą. Didinti paskatas dirbti taikant priemones, skirtas mažai uždirbantiems asmenims. Imtis veiksmų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti. Užtikrinti aukštos kokybės socialines paslaugas ir galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis vietos lygmeniu;

3.

didinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų skaičių ir šio išsilavinimo aktualumą darbo rinkai, visų pirma suteikiant daugiau pameistrystės vietų. Sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų srities viešąją paramą taip, kad būtų koordinuotai remiama mažiau pažangiosios specializacijos sričių koordinuotą.