This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document E2013J0027
Judgment of the Court of 24 November 2014 in Case E-27/13 — Sævar Jón Gunnarsson v Landsbankinn hf. (Indexation of loans — Directive 87/102/EEC — Consumer credit agreements — Directive 93/13/EEC — Unfair terms — Mandatory terms)
2014 m. lapkričio 24 d. Teismo sprendimas, byloje E-27/13 – Sævar Jón Gunnarsson prieš Landsbankinn hf. (Kredito indeksavimas – Direktyva 87/102/EEB – Vartojimo kredito sutartys – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos – Privalomosios sąlygos)
2014 m. lapkričio 24 d. Teismo sprendimas, byloje E-27/13 – Sævar Jón Gunnarsson prieš Landsbankinn hf. (Kredito indeksavimas – Direktyva 87/102/EEB – Vartojimo kredito sutartys – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos – Privalomosios sąlygos)
OL C 183, 2015 6 4, p. 7–7
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
4.6.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 183/7 |
TEISMO SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 24 d.
byloje E-27/13
Sævar Jón Gunnarsson prieš Landsbankinn hf.
(Kredito indeksavimas – Direktyva 87/102/EEB – Vartojimo kredito sutartys – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos – Privalomosios sąlygos)
(2015/C 183/08)
Byloje E-27/13 Sævar Jón Gunnarsson v Landsbankinn hf. – Reikjaviko apylinkės teismo (Héraðsdómur Reykjavíkur) PRAŠYMAS Teismui pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį išaiškinti 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 87/102/EEB dėl vartojimo kredito ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, – Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris (teisėjas pranešėjas) ir teisėjai Peras Christiansenas bei Pállis Hreinssonas, 2014 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:
1. |
Tais atvejais, kai kredito sutartis yra susieta su vartotojų kainų indeksu, bendros kredito kainos ir bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimas remiantis 0 % infliacijos lygiu yra nesuderinamas su Direktyva 87/102/EEB, jei kredito sutarties sudarymo momentu žinomas infliacijos lygis nėra 0 %. Įvertinti tokios neteisingos informacijos teisines pasekmes ir taisomąsias priemones turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, su sąlyga, kad nesumažės Direktyvoje 87/102/EEB nustatytas apsaugos lygis, kaip išaiškino Teismas. Tuo atveju, kai prašymą pateikęs teismas nemano, kad nagrinėjamos vartojimo kredito grąžinimo įmokų indeksavimo sutartinės sąlygos yra Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstatymų ar kitų teisės aktų privalomosios nuostatos, atsakymai į kitus klausimus yra tokie: |
2. |
Direktyva 93/13/EEB iš esmės nedraudžiama teikėjo ir vartotojo sutartyse numatyti kredito indeksavimo sutartines sąlygas. Įvertinti, ar nagrinėjama sąlyga yra nesąžininga, turi prašymą pateikęs teismas. Vertinant turi būti atsižvelgta į tai, kaip Teismas išaiškino terminą „nesąžininga sąlyga“. |
3. |
Direktyva 93/13/EEB neriboja EEE valstybės diskrecijos teisės aktais arba administracinio reglamentavimo priemonėmis nustatyti veiksnius, dėl kurių gali pasikeisti iš anksto nustatytas indeksas, kaip antai Islandijos vartotojų kainų indeksas, ir šių pokyčių įvertinimo metodus su sąlyga, kad jie yra aiškiai apibūdinti sutartyje. |
4. |
Nustatyti, ar dėl konkrečios sutarties sąlygos buvo susiderėta atskirai, kaip nurodyta Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnyje, turi kompetentingas nacionalinis teismas. |
5. |
Nustatyti, ar turi būti laikoma, kad su paskolos grąžinimo įmokų indeksavimu susijusi sutarties sąlyga buvo aiškiai ir suprantamai apibūdinta vartotojui, turi kompetentingas nacionalinis teismas. Atliekant tokį vertinimą turi būti atsižvelgta į tikslią atitinkamų sutarties sąlygų formuluotę ir į visas kitas atitinkamas aplinkybes, įskaitant nacionalinio teismo ketvirto klausimo a ir b punktuose nurodytas aplinkybes ir nacionalinės teisės aktus dėl kainų indeksavimo. |
6. |
Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad reikštų, jog tais atvejais, kai nacionalinis teismas mano, kad atitinkama sąlyga yra nesąžininga, kaip nurodyta Direktyvoje 93/13/EEB, jis privalo užtikrinti, kad tokia sąlyga nebūtų privaloma vartotojui, su sąlyga, kad nesant nesąžiningos sąlygos sutartis gali galioti toliau, jei pagal nacionalinės teisės normas toks tolesnis sutarties galiojimas yra teisiškai įmanomas. |