19.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 458/27

Pranešėjas:

Stefano Palmieri

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina Europos Sąjungos strategiją Adrijos ir Jonijos jūrų regione (EUSAIR) (1) ir mano, kad tai yra puiki priemonė skatinti ir paremti konkurencingumą ir užimtumo augimą tokiu būdu užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę regiono sanglaudą.

1.2

EESRK pabrėžia, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regionui būdinga kultūrinė, socialinė ir ekonominė įvairovė, todėl EUSAIR įgyvendinti ypač sudėtinga. Tokio tipo regione svarbu nustatyti daugiapakopį valdymą, kuris veiksmingai apjungtų vertikalųjį valdymo lygmenį (centrinių, regioninių vyriausybių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas) ir horizontalųjį valdymo lygmenį (pilietinės visuomenės dalyvavimas). Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų įvertinti galimybę sukurti nuolat veikiantį forumą.

1.3

EESRK mano, kad EUSAIR aiškiai orientuota į Balkanų ir Dunojaus regionus ir kad reikėtų skirti lygiavertį dėmesį ir kitiems Viduržemio jūros regionams, įskaitant kaimyninius Tirėnų ir Egėjo jūrų regionus. Šių regionų įtraukimas padidintų strateginę EUSAIR vertę ir išplėstų vystymosi galimybes.

1.4

EESRK nuomone, labai svarbu EUSAIR papildyti kitomis dviem Viduržemio jūros vakarų ir rytų regionams svarbiomis strategijomis. Apjungus tris strategijas būtų galima užtikrinti veiksmingesnį ekonomikos vystymąsi visame Viduržemio jūros baseino regione.

1.5

EESRK teigiamai vertina tvirtą politinį palaikymą EUSAIR ir mano, kad tai lemiamas aspektas siekiant paremti veiksmingą strategijos „Europa 2020“, Europos plėtros politikos ir regioninio vystymosi strategijų integraciją.

1.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad ne visose susijusiose teritorijose vienodai aktyviai vyko dalyvavimo procesas planuojant ir rengiant EUSAIR. Pastebėta tam tikrų problemų Balkanų šalyse, visų pirma kalbant apie MVĮ, profesinių sąjungų ir įvairiems socialiniam interesams atstovaujančių asociacijų dalyvavimą.

1.7

EESRK mano, kad įvairiais EUSAIR įgyvendinimo etapais būtina viešojo ir privataus sektorių ekonominės veiklos vykdytojams, socialiniams subjektams ir įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės struktūroms užtikrinti tinkamą paramą taikant ad hoc mokymo ir organizacinės ir techninės pagalbos programas.

1.8

EESRK teigiamai vertina EUSAIR ir Adrijos ir Jonijos jūrų strategijų tarpusavio papildomumą. Į šias strategijas buvo veiksmingai integruoti vidaus teritorijų vystymosi prioritetai ir galimybės. Tokiems veiksmams turėtų būti numatyta papildoma parama, kadangi jais sukuriama papildoma vertė, kuri naudinga MVĮ konkurencingumui, aplinkos apsaugai ir piliečių gerovei.

1.9

EESRK pažymi, kad pilietinės visuomenės dalyvavimui EUSAIR turi būti skiriamas didesnis dėmesys, visų pirma gebėjimų ir valdymo stiprinimo veiksmams. Labai svarbu geriau koordinuoti esamus bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmus.

1.10

EESRK pripažįsta Europos Komisijos veiksmų rengiant ir pristatant EUSAIR naudą ir pabrėžia, kad jos dalyvavimas visapusiškai atsižvelgiant į susijusių valstybių institucijoms suteiktas funkcijas būtų taip pat reikalingas siekiant paremti strategijos įgyvendinimą.

1.11

Nors EUSAIR struktūra ir tikslai leidžia užtikrinti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono partneriams paramą įveikiant problemas, kurios negali būti veiksmingai sprendžiamos įprastomis priemonėmis, EESRK mano, kad šie aspektai turi būti patobulinti ir sustiprinti.

1.12

Labai svarbu konkrečiai paremti MVĮ skirtas priemones ypatingą dėmesį skiriant galimybių gauti kreditą klausimui, taip pat svarbu kurti metodus, kurie padėtų užtikrinti įvairių finansavimo programų papildomumą ir sinergiją, ir nustatyti, kaip į visas keturias svarbiausias strategijos sritis įtraukti veiksmus, kurie padėtų spręsti darbo sąlygų, lygių galimybių, neįgaliųjų ir imigrantų klausimus.

1.13

Mėlynojo augimo srityje turi būti skatinami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama padėti atverti naujas verslo galimybes ir kurti naujas darbo vietas.

1.14

Regiono infrastruktūros tobulinimo srityje reikėtų labiau remti veiksmus, kuriais sprendžiami šie klausimai: jūrų transporto saugumas, jūrų ir pakrančių teritorijų sujungimas su vidaus teritorijomis, energijos tinklų stiprinimas ir junglumas.

1.15

Įgyvendinant veiksmus aplinkos kokybės srityje reikėtų numatyti didesnes ekosistemų (jūrų ir sausumos) ir tikslų (gyvūnų apsauga, žmonių sveikata ir saugumas) sąsajas.

1.16

Tvaraus turizmo srityje labai svarbu remti veiksmus, kuriais stiprinamas regionuose esančio paveldo (gamtos, kultūros ir meno) turistinis aspektas.

1.17

EESRK pažymi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje dalyvaujančioms MVĮ EUSAIR numatyta per mažai galimybių, kurios leistų atgaivinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas regione. Todėl mano, kad reikėtų numatyti veiksmus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ gauti kreditą, pritraukti privačias investicijas, dalyvauti ES finansavimo programose, bendradarbiauti su mokslinių tyrimų centrais ir universitetais.

1.17.1

EESRK nuomone, siekiant, kad būtų pasinaudota mokslinių tyrimų ir inovacijų atveriamomis galimybėmis, dėmesį reikia sutelkti į šiuos prioritetus:

1.18

EESRK apgailestauja, kad EUSAIR nenumatyti konkretūs veiksmai socialiniam aspektui regione stiprinti. Į strategiją reikėtų įtraukti prioritetus ir veiksmus, kuriais būtų remiama neįgalių asmenų įtrauktis, užkertamas kelias diskriminacijai dėl rasinės arba etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos ir lyties, taip pat sprendžiamos dėl neteisėtos imigracijos srautų kylančios ir visų pirma šio regiono pietinei daliai aktualios socialinės problemos.

1.18.1

EESRK mano, kad atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą socialinis aspektas turi būti įtrauktas į EUSAIR ir sustiprintas skatinant socialines investicijas ir tinkamai atnaujinant socialinės apsaugos sistemas, kad:

1.19

EESRK pabrėžia, kad reikėtų nustatyti ad hoc rodiklius, kurie sudarytų galimybę užtikrinti pagal EUSAIR vykdomų programų ir priemonių stebėseną, įgyvendinimą ir vertinimą.

2.1

Šios nuomonės tikslas įvertinti Europos Sąjungos strategiją Adrijos ir Jonijos jūrų regione (EUSAIR) ir su ja susijusį veiksmų planą iš organizuotos pilietinės visuomenės perspektyvos. Šioje nuomonėje remiamasi 2014 m. gegužės 27 d. Palerme įvykusio klausymo išvadomis (2) ir kitomis ta pačia tema priimtomis EESRK nuomonėmis (3).

2.2

EUSAIR kuriama svarbiu istoriniu etapu, kai realioji ekonomika patiria neigiamus finansų krizės padarinius ir vyksta struktūrinės ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos permainos, todėl būtinos konkrečios priemonės norint paskatinti ekonomikos vystymąsi ir didinti piliečių gerovę.

2.3

EUSAIR pagrindinis dėmesys skiriamas Balkanų ir Dunojaus regionams. Nors į strategiją įtraukti Tirėnų ir Egėjo jūrų regionai, ji nėra susieta su kitų Viduržemio jūros regionų vystymosi ir sanglaudos politika. Kadangi nėra aiškios veiksmingos viso Viduržemio jūros regiono vystymosi politikos, gali kilti laipsniško Adrijos ir Jonijos jūrų regionų marginalizacijos grėsmė.

2.4

EUSAIR neturėtų būti laikoma tik priemone paremti Balkanų integracijos į ES procesus, kadangi jos strateginę vertę lemia galimybės užtikrinti geresnį Europos makroekonominės politikos, plėtros politikos ir regioninės plėtros strategijos suderinimą.

2.5

Ne visi viešojo sektoriaus, ekonomikos ir socialinės srities veikėjai, pavyzdžiui, MVĮ, profesinės sąjungos ir įvairiems socialiniams interesams atstovaujančios asociacijos turėjo galimybę dalyvauti rengiant EUSAIR.

2.6

Siekiant, kad per artimiausius keletą metų Adrijos ir Jonijos jūrų regione pavyktų įveikti iškilsiančius iššūkius, reikia ne tik tvirtos politinės paramos ir aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo EUSAIR valdymo ir įgyvendinimo procesuose, bet ir sustiprinti verslo sistemą įgyvendinant MVĮ konkurencingumą didinančius veiksmus.

2.6.1

Todėl viešiems ir privatiems ekonomikos subjektams, socialiniams partneriams ir įvairiems organizuotos pilietinės visuomenės atstovams reikėtų užtikrinti tinkamą paramą visais strategijos įgyvendinimo etapais taikant ad hoc mokymo ir organizacinės ir techninės pagalbos programas.

3.1

EUSAIR buvo kuriama pagal Baltijos jūros regiono (4) ir Dunojaus regiono (5) strategijų modelį. Ją rengiant atsižvelgta į Adrijos ir Jonijos jūrų strategiją (6) bendradarbiavimą jūrų srityje papildant bendradarbiavimu sausumos teritorijose ir tokiu būdu atveriant naujas vystymosi galimybes, taigi stiprinti sanglaudą ir konkurencingumą regione.

3.2

EUSAIR numatyta spręsti tokias problemas, kaip regione esantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai, transporto infrastruktūros trūkumai, jūrų eismo spūstys, nepakankamas elektros tinklų junglumas, MVĮ skirtų paremti mokslinių tyrimų orientuotų į įmonių veiklą tinklų trūkumas, netvari žuvininkystė, užterštumo aplinkai keliama grėsmė, būtinybė saugoti didele įvairove pasižyminčią jūrų aplinką, klimato kaitos padariniai ir nepakankami instituciniai ir administraciniai gebėjimai.

3.3

Siekiant Adrijos ir Jonijos jūrų regione sustiprinti konkurencingumą ir sanglaudą reikia tinkamai pasinaudoti gausiomis vystymosi galimybėmis: mėlynąja ekonomika, visų pirma tvari žvejybos produktų gamyba ir vartojimas, jūrų ir pakrančių turizmu, mėlynosiomis technologijomis, atsinaujinančiąja energija, gamtos, istorijos ir kultūros paveldu.

3.4

Išnagrinėjęs keturiose prioritetinėse srityse ir dviejose tarpusavyje susijusiose srityse nustatytus tikslus, EESRK mano, kad EUSAIR reikia sustiprinti konkrečiais papildymais, kad ši strategija taptų sėkmės veiksniu, kuris padėtų siekti konkurencingumo ir sanglaudos visame regione.

3.4.1

Siekiant, kad mėlynosios ekonomikos potencialas būtų veiksmingai panaudotas vystymosi galimybėms, būtina stiprinti veiksmus, kuriais MVĮ sukuriamos palankios sąlygos gauti kreditą ir viešąjį finansavimą, skatinamas judumą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, remiama tvari ir atsakinga žvejyba.

3.4.2

Svarbu stiprinti transporto infrastruktūrą, taip pat jūrų ir sausumos ir vidaus teritorijų sąsajas tiek prekių, tiek asmenų judėjimo požiūriu.

3.4.3

Būtina aktyviai remti bendrą jūrų aplinkos ir sausumos aplinkos apsaugą, kadangi jūrų ekosistemomų apsaugai gali trukdyti nevisiškai ekologiška vidaus teritorijose vykdoma veikla.

3.4.3.1

Atsižvelgiant į su EUSAIR susijusios jūrų erdvės struktūrą visos suinteresuotosios šalys turi atidžiai įvertinti naujas angliavandenilių išteklių paieškos ir eksploatavimo veiklos plėtojimo galimybes ir dėl jų susitarti. Reikia atlikti strateginį aplinkos vertinimą.

3.4.4

Būtina geriau integruoti turizmą ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono gamtos, kultūros ir meno paveldą ir taip geriau panaudoti šio regiono turtą, kad būtų galima paremti konkurencingumą ir kurti saugias darbo vietas.

3.4.5

Reikia imtis veiksmų siekiant įveikti kliūtis, kurios trukdo MVĮ gebėjimui dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, ir kartu skatinti jų gebėjimą pritraukti privačias investicijas.

3.4.6

Labai svarbu, kad gebėjimų stiprinimo (angl. capacity building) veikloje dalyvautų ne tik valdžios institucijos, bet ir pilietinės visuomenės atstovai. Tai būtų galima pasiekti sukuriant nuolatinį forumą, kuriame būtų atstovaujama socialiniams ir ekonominiams partneriams, kaip jau buvo padaryta universitetų (7), prekybos rūmų (8) ir miestų (9) atveju.

3.4.7

Siekiant užtikrinti, kad EUSAIR būtų galima tinkamai atnaujinti atsižvelgiant į problematiką, kritines pastabas ir naujai atsirandančias tendencijas, reikia gebėjimų stiprinimo procesą papildyti veiksminga stebėsenos sistema, kuri leistų įvertinti pažangą ir būtinybę koreguoti strategiją remiantis kokybine ir kiekybinė rezultatų analize. Todėl labai svarbu nustatyti ad hoc rodiklius, kurie sudarytų galimybę užtikrinti pagal EUSAIR vykdomų programų ir priemonių stebėseną, įgyvendinimą ir vertinimą.

3.4.8

Atsižvelgiant į komunikatą dėl makroregioninių strategijų valdymo (10), būtina užtikrinti, kad EUSAIR daugiapakopiam valdymui būtų realiai suteiktas „horizontalus matmuo“ (pilietinės visuomenės dalyvavimas), kuris apimtų ir užtikrintų „vertikalų matmenį“ (vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas), visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų (11).

3.4.9

Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą įgyvendinant Baltijos ir Dunojaus strategijas, labai svarbu, kad Europos Komisijos techninė pagalba būtų teikiama ne tik programavimo, bet ir strategijos įgyvendinimo etapu.

3.4.10

Labai svarbu, kad EUSAIR būtų skirti reikalingi finansiniai ištekliai joje numatytiems tikslams pasiekti. Be Europos struktūrinių ir investicinių fondų (12) ir 2014–2020 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) (13), taip pat yra svarbūs šie ES fondai:

3.4.11

Yra ir kitų finansavimo šaltinių, visų pirma Vakarų Balkanų investicijų programa (WBIF) (19), Europos investicijų bankas (EIB) (20) ir kitos tarptautinės investicijų organizacijos. Šios lėšos ir priemonės gali padėti sukurti sverto efektą ir ateityje pritraukti privačių investuotojų lėšas.

3.4.12

Taip pat labai svarbu, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos aktyviai vykdytų politiką, kuri padėtų užtikrinti palankias sąlygas pritraukti privačių investicijų srautus, visų pirma, plėtoti tinkamą teritorinę rinkodaros politiką, didinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą, remti iniciatyvas, padedančias užtikrinti teisėtumą ir kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir nedeklaruojamu darbu.

3.5

EESRK palankiai vertina veiksmų planą, tačiau mano, kad keturiuose srityse numatytas priemones reikia labiau paremti ir išplėtoti.

3.5.1

Dėl Mėlynojo augimo, kuris turi padėti sukurti naujų verslo galimybių ir darbo vietų, EESRK mano, kad reikia:

3.5.2

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vystymąsi, konkurencingumą ir saugų jūrų eismą, pagerinti įvairiarūšio transporto jungtis tarp pakrantės ir sausumos teritorijų ir plėtoti junglią makroregioninę energijos rinką „Regiono infrastruktūros tobulinimo“ srityje reikia:

3.5.3

EESRK mano, kad siekiant paremti veiksmus, kurių tikslas mažinti neigiamą poveikį jūrų ir pakrančių ekosistemoms ir riboti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, aplinkos kokybės srityje reikia:

3.5.4

Tvaraus turizmo klausimu, EESRK mano, kad siekiant turizmo tikslais pasinaudoti regiono gamtos, kultūros ir meno paveldu reikia:

3.5.5

Būtina apibrėžti bendrą referencinį pagrindą, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgta į visas keturias sritis ir kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos darbo sąlygų, lyčių, neįgaliųjų ir imigrantų klausimams spręsti. Todėl turėtų būti vykdomi veiksmai siekiant:

4.1

EESRK mano, kad EUSAIR yra naudinga priemonė spręsti šio regiono problemas, kurių, dėl jų sudėtingumo, įprastomis savo priemonėmis negali tinkamai išspręsti pavienės valstybės arba regionai, tačiau atkreipia dėmesį į konkrečius sunkumus, susijusius su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijų diegimu mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir strategijos socialiniu aspektu.

4.2

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Nepaisant bendrų su 2007–2013 m. ir 2014–2020 m programų įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, MVĮ inovacijomis grindžiamos augimo galimybės turėjo menką poveikį konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui.

4.2.1

Paramos tyrimams ir inovacijoms sistema Adrijos ir Jonijos jūrų regione vis dar yra pernelyg sudėtinga ir atgraso visų pirma labai mažas ir mažas įmones dalyvauti ES projektuose. Be sudėtingų ir ilgai trunkančių administracinių reikalavimų, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens programoms taikomos ir labai skirtingos procedūros.

4.2.2

Tai dažniausiai lemia sunkumai gauti kreditą, nepakankamas MVĮ ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros vykdytojų ir inovacijų „teikėjų“ bendradarbiavimas ir tai, kad nėra tinkamos plėtros politikos, galinčios pritraukti privačias investicijas.

4.2.3

Dėl rizikos kapitalo lėšų trūkumo vis dar sunku gauti finansavimą, ypač mažoms novatoriškoms įmonėms. Nepaisant didelio su inovacijomis susijusių viešųjų pirkimų potencialo vis dar pernelyg retai taikomos įgyvendinimo priemonės, pavyzdžiui, ikiprekybiniai viešieji pirkimai, kad duotų apčiuopiamos naudos MVĮ.

4.2.4

Norint, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų teikiamos galimybės taptų konkurencingumą ir ekonomikos vystymąsi skatinančiais veiksniais, reikia stiprinti modernią verslumo kultūrą ir plėtoti MVĮ atsižvelgiant į Smulkiojo verslo aktą (22) ir veiksmų planą „Verslumas 2020“ (23).

4.2.5

Regionui, kuriam taikoma EUSAIR, būtų galima nurodyti ir kitų vystymosi galimybių:

4.2.6

Labai svarbu stiprinti MVĮ ir MTTP institucijų bendradarbiavimą, remti pradedančiųjų verslo įmonių (angl. start-up), kurių veiklos pagrindas – mokslinių tyrimų ir inovacijų perdavimas, taip pat konsultavimą (coaching) bei lėšų telkimą (fundraising). Taip pat labai svarbu skatinti įgyti specialių gebėjimų, kad būtų galima palengvinti technologijų perdavimą MVĮ ir pasinaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais.

4.2.7

Atsižvelgiant į trūkumus ir problemas, ribojančias MVĮ galimybes pasinaudoti inovacijų teikiamais privalumais, prioritetiniais turėtų būti laikomi šie veiksmai:

4.3

Socialinis aspektas. Ekonomikos krizė ne tik turėjo neigiamos įtakos realiajai ekonomikai ir milijonų vyrų ir moterų gyvenimo sąlygoms, bet ir aiškiai parodė, kad valstybės turi imtis priemonių, kad užkirstų kelią ekonomikos vystymuisi trukdantiems veiksniams, ir apsaugoti piliečių gyvenimo sąlygas ir gerovę stiprinant socialines ir socialinės apsaugos politikos priemones.

4.3.1

EESRK mano, kad reikia labiau remti EUSAIR socialinį aspektą siekiant, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti konkurencingumą ir kartu asmenų socialinę įtrauktį ir apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir nepalankioje padėtyje esantiems piliečiams.

4.3.2

Įtraukiant ir stiprinant EUSAIR socialinį aspektą būtina atsižvelgti į Komisijos komunikatą dėl socialinių investicijų į augimą ir socialinę sanglaudą (24), kuriame valstybės narės raginamos teikti pirmenybę socialinėms investicijoms ir modernizuoti savo socialinės apsaugos sistemas įgyvendinant tris konkrečius veiksmus:

4.3.3

Labai svarbu įgyvendinti ir remti veiksmus, skirtus neįgaliųjų integracijai ir užkirsti kelią diskriminacijai dėl rasės, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lyties. Būtina vienareikšmiškai remti neįgaliųjų prieigą prie infrastruktūros, technologijų ir paslaugų, kadangi tai yra būtina integracinio augimo sąlyga.

4.3.4

EUSAIR taip pat turi būti numatyti veiksmai, kurie padėtų spręsti su neteisėta migracija susijusius socialinius klausimus, kurie ypač aktualūs pietinei regiono daliai.