Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014CN0415

    Byla C-415/14 P: 2014 m. rugsėjo 2 d. Quimitécnica.com – Comércio e Indústria Química, SA ir José de Mello – Sociedade Gestora de Participações Sociais, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-564/10 Quimitécnica.com ir de Mello / Komisija

    OL C 388, 2014 11 3, p. 5–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    3.11.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 388/5


    2014 m. rugsėjo 2 d.Quimitécnica.com – Comércio e Indústria Química, SA ir José de Mello – Sociedade Gestora de Participações Sociais, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-564/10 Quimitécnica.com ir de Mello/Komisija

    (Byla C-415/14 P)

    2014/C 388/07

    Proceso kalba: portugalų

    Šalys

    Apeliantės: Quimitécnica.com – Comércio e Indústria Química, SA ir José de Mello – Sociedade Gestora de Participações Sociais, SA, atstovaujamos advokato J. Calheiros

    Kita proceso šalis: Europos Komisija

    Apeliančių reikalavimai

    remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa panaikinti 2014 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą T-564/10, kuriuo atmestas apeliančių pareikštas ieškinys dėl 2010 m. spalio 8 d. raštu priimto Europos Komisijos apskaitos pareigūno sprendimo panaikinimo tiek, kiek juo reikalaujama, kad prašomą pateikti finansinę garantiją pagal Reglamento (EB, Euratom) Nr. 2342/2002 (1) 85 straipsnį suteiktų ilgalaikį AA įvertinimą turintis bankas, ir kuriuo apeliantėms nurodoma padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

    priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

    panaikinus skundžiamą sprendimą patenkinti apeliančių reikalavimus pirmojoje instancijoje ir dėl tos priežasties iš dalies panaikinti 2010 m. spalio 8 d. Komisijos apskaitos pareigūno raštu priimtą sprendimą tiek, kiek juo reikalaujama, kad prašomą pateikti finansinę garantiją pagal Reglamento (EB, Euratom) Nr. 2342/2002 85 straipsnį suteiktų ilgalaikį AA įvertinimą turintis bankas.

    priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Apeliaciniam skundui pagrįsti Apeliantės nurodo du pagrindus:

    1.

    Pirmasis pagrindas. Teisės klaida motyvuojant ginčijamą sprendimą, kuriuo atmestas apeliančių pateiktas argumentas Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje dėl 2010 m. spalio 8 d. priimto Komisijos sprendimo nepakankamo motyvavimo tiek, kiek jame reikalaujama, kad finansinę garantiją pateiktų ilgalaikį AA įvertinimą turintis bankas.

    Skundžiamame sprendime pripažįstama, kad 2010 m. spalio 8 d. priimtame sprendime nepateiktas aiškus pagrindas dėl garantiją suteikiančio banko įvertinimo reikalavimo. Atvirkščiai, teigiama, kad Komisijos argumentų pagrindas išplaukia iš jos pačios reikalavimo.

    SESV 296 straipsnyje nustatyta, kad visi aktai, įskaitant sprendimus, privalo būti motyvuoti.

    „Komisijos argumentų pagrindas“ turi išplaukti iš sprendimo pagrindimo, o ne iš paties ginčijamo akto.

    Tai tuo labiau privaloma tuo atveju, kai „Sąjungos finansinių interesų apsauga“, kuri yra „Komisijos argumentų pagrindas“, gali būti tinkamai užtikrinta suteikus apeliančių siūlomą garantiją 2010 m. rugsėjo 3 d. Komisijai išsiųstame rašte.

    Iš kitos pusės, 2010 metais, kai Komisija nustatė šį reikalavimą, jau buvo visiškai neadekvatu įvertinimą nustatyti kaip vienintelį kriterijų suteikiant banko garantiją, nes tas kriterijus, kuris objektyviai diskutuotinas, reikalauja tvirtesnio ir aiškesnio motyvavimo.

    Taip pat dėl aplinkybės, kad papildomas mokėjimo terminas suteikiamas naudojantis turima diskrecija, pareiga motyvuoti yra griežtesnė, nei tuo atveju kai naudojamasi susieta kompetencija.

    Reikia pridurti, kad sprendime taip pat nenurodoma jokia Sąjungos teisės norma, kuria gali būti grindžiamas šis reikalavimas.

    Kadangi, kaip pripažįstama skundžiamame sprendime, 2010 m. spalio 8 d. Komisijos sprendime nepateiktas joks aiškus motyvavimas dėl garantiją suteikiančio banko įvertinimo, skundžiamame sprendime padaryta klaida nusprendus, kad ginčijamame akte motyvavimas yra pakankamas, priešingai, nei teigia apeliantės Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje.

    2.

    Antrasis pagrindas. Teisės klaida skundžiamo sprendimo motyvavime, nes buvo atmestas Bendrajame teisme apeliančių pateiktame ieškinyje išdėstytas argumentas dėl Sutarties pažeidimo (proporcingumo principas).

    Remiantis Reglamento Nr. 2342/2002 85 straipsnio nuostatomis galima teigti, kad įvykdžius tame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas Bendrijos sprendimą priimantis pareigūnas, šiuo atveju – apskaitos pareigūnas, privalo įvertinti suinteresuotosios įmonės pateiktą prašymą pratęsti mokėjimo terminą ir jį patenkinti, jei minėti reikalavimai įvykdyti ir tenkinamo teisinės sąlygos tenkinti tą prašymą.

    „Plati diskrecija“, kuri Komisijos apskaitos pareigūnui suteikta pagal minėto reglamento 85 straipsnį, reiškia, kad turi būti vertinamas ir tenkinamas suinteresuotosios įmonės pateiktas prašymas pratęsti mokėjimo terminą, o ne banko garantijos rūšis, kuri Komisijos apskaitos pareigūno nuomone yra priimtina, todėl atliekant ginčijamo akto teisminę kontrolę nepakanka įvertinti, ar tas aktas akivaizdžiai netinkamas nustatytiems tikslams pasiekti, kaip klaidingai nuspręsta skundžiamame sprendime.

    Pirmuoju prašymu kredito įstaigos pateikta garantija laikantis Komisijos reikalaujamo modelio yra tinkama ir proporcinga priemonė užtikrinti skolinių įsipareigojimų padengimą. Iš esmės Portugalijos teisės sistemoje apskritai (taip pat ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių teisės sistemose) įvairiausiais tikslais priimamas banko garantijos pateikimas, įskaitant ir dėl teismų sprendimo vykdymo sustabdymo, konkrečiai tais atvejais, kai Komisija kreipiasi į nacionalinius teismus dėl nesumokėtos baudos sumokėjimo.

    Šiuo konkrečiu atveju apeliančių pasiūlytą garantiją, kurios Komisija nepriėmė, būtų suteikęs Banco Comercial Português, S.A., kurio buveinė yra Europos Sąjungoje ir kuriam taikomos pačių Bendrijos institucijų nustatytos priežiūros ir konsolidavimo normos. Todėl niekaip negalima pagrįsti, kad ginant Bendrijų teises atsisakoma priimti šio banko suteikiamą garantiją ir reikalauti, kad ją pateiktų ilgalaikį AA įvertinimą turintis bankas.

    Be to, reikia atsižvelgti į visiems plačiai žinoma susiklosčiusias bendras aplinkybes, kad Portugalijos bankų įvertinimams įtakos turėjo Portugalijos Respublikos įvertinimo pasikeitimas. Todėl nėra nė vieno Portugalijoje buveinę turinčio banko, kuris atitiktų Komisijos sprendime reikalaujamus įvertinimo kriterijus (ilgalaikis AA reitingas). Ši aplinkybė buvo nurodytas skundžiamame sprendime skirsnyje „Ginčo aplinkybės“, tačiau to sprendime motyvuose į ją nebuvo atsižvelgta.

    Todėl Komisijos sprendimas neatitinka reikalingumo kriterijaus (kuris yra labai svarbus proporcingumo principo aspektas), nes iš visų galimų priemonių pasirinkta tokią, kuri tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis labiausiai neatitiko apeliančių interesų.

    Taigi matyti aiškus neproporcingumas tarp Komisijos nustatyto reikalavimo (kada garantiją turi suteikti Europos Bankas, turintis ilgalaikį AA įvertinimą) ir siekiamo tikslo (Komisijos teisė gauti mokėjimą apsauga), nes skundžiamame sprendime padaryta klaida nusprendus, kad ginčijamu sprendimu nepažeidžiamas proporcingumo principas.


    (1)  2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145).


    Top