—

Skundžiamame sprendime pripažįstama, kad 2010 m. spalio 8 d. priimtame sprendime nepateiktas aiškus pagrindas dėl garantiją suteikiančio banko įvertinimo reikalavimo. Atvirkščiai, teigiama, kad Komisijos argumentų pagrindas išplaukia iš jos pačios reikalavimo.

—

SESV 296 straipsnyje nustatyta, kad visi aktai, įskaitant sprendimus, privalo būti motyvuoti.

—

„Komisijos argumentų pagrindas“ turi išplaukti iš sprendimo pagrindimo, o ne iš paties ginčijamo akto.

—

Tai tuo labiau privaloma tuo atveju, kai „Sąjungos finansinių interesų apsauga“, kuri yra „Komisijos argumentų pagrindas“, gali būti tinkamai užtikrinta suteikus apeliančių siūlomą garantiją 2010 m. rugsėjo 3 d. Komisijai išsiųstame rašte.

—

Iš kitos pusės, 2010 metais, kai Komisija nustatė šį reikalavimą, jau buvo visiškai neadekvatu įvertinimą nustatyti kaip vienintelį kriterijų suteikiant banko garantiją, nes tas kriterijus, kuris objektyviai diskutuotinas, reikalauja tvirtesnio ir aiškesnio motyvavimo.

—

Taip pat dėl aplinkybės, kad papildomas mokėjimo terminas suteikiamas naudojantis turima diskrecija, pareiga motyvuoti yra griežtesnė, nei tuo atveju kai naudojamasi susieta kompetencija.

—

Reikia pridurti, kad sprendime taip pat nenurodoma jokia Sąjungos teisės norma, kuria gali būti grindžiamas šis reikalavimas.

—

Kadangi, kaip pripažįstama skundžiamame sprendime, 2010 m. spalio 8 d. Komisijos sprendime nepateiktas joks aiškus motyvavimas dėl garantiją suteikiančio banko įvertinimo, skundžiamame sprendime padaryta klaida nusprendus, kad ginčijamame akte motyvavimas yra pakankamas, priešingai, nei teigia apeliantės Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje.

—

Remiantis Reglamento Nr. 2342/2002 85 straipsnio nuostatomis galima teigti, kad įvykdžius tame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas Bendrijos sprendimą priimantis pareigūnas, šiuo atveju – apskaitos pareigūnas, privalo įvertinti suinteresuotosios įmonės pateiktą prašymą pratęsti mokėjimo terminą ir jį patenkinti, jei minėti reikalavimai įvykdyti ir tenkinamo teisinės sąlygos tenkinti tą prašymą.

—

„Plati diskrecija“, kuri Komisijos apskaitos pareigūnui suteikta pagal minėto reglamento 85 straipsnį, reiškia, kad turi būti vertinamas ir tenkinamas suinteresuotosios įmonės pateiktas prašymas pratęsti mokėjimo terminą, o ne banko garantijos rūšis, kuri Komisijos apskaitos pareigūno nuomone yra priimtina, todėl atliekant ginčijamo akto teisminę kontrolę nepakanka įvertinti, ar tas aktas akivaizdžiai netinkamas nustatytiems tikslams pasiekti, kaip klaidingai nuspręsta skundžiamame sprendime.

—

Pirmuoju prašymu kredito įstaigos pateikta garantija laikantis Komisijos reikalaujamo modelio yra tinkama ir proporcinga priemonė užtikrinti skolinių įsipareigojimų padengimą. Iš esmės Portugalijos teisės sistemoje apskritai (taip pat ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių teisės sistemose) įvairiausiais tikslais priimamas banko garantijos pateikimas, įskaitant ir dėl teismų sprendimo vykdymo sustabdymo, konkrečiai tais atvejais, kai Komisija kreipiasi į nacionalinius teismus dėl nesumokėtos baudos sumokėjimo.

—

Šiuo konkrečiu atveju apeliančių pasiūlytą garantiją, kurios Komisija nepriėmė, būtų suteikęs Banco Comercial Português, S.A., kurio buveinė yra Europos Sąjungoje ir kuriam taikomos pačių Bendrijos institucijų nustatytos priežiūros ir konsolidavimo normos. Todėl niekaip negalima pagrįsti, kad ginant Bendrijų teises atsisakoma priimti šio banko suteikiamą garantiją ir reikalauti, kad ją pateiktų ilgalaikį AA įvertinimą turintis bankas.

—

Be to, reikia atsižvelgti į visiems plačiai žinoma susiklosčiusias bendras aplinkybes, kad Portugalijos bankų įvertinimams įtakos turėjo Portugalijos Respublikos įvertinimo pasikeitimas. Todėl nėra nė vieno Portugalijoje buveinę turinčio banko, kuris atitiktų Komisijos sprendime reikalaujamus įvertinimo kriterijus (ilgalaikis AA reitingas). Ši aplinkybė buvo nurodytas skundžiamame sprendime skirsnyje „Ginčo aplinkybės“, tačiau to sprendime motyvuose į ją nebuvo atsižvelgta.

—

Todėl Komisijos sprendimas neatitinka reikalingumo kriterijaus (kuris yra labai svarbus proporcingumo principo aspektas), nes iš visų galimų priemonių pasirinkta tokią, kuri tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis labiausiai neatitiko apeliančių interesų.

—

Taigi matyti aiškus neproporcingumas tarp Komisijos nustatyto reikalavimo (kada garantiją turi suteikti Europos Bankas, turintis ilgalaikį AA įvertinimą) ir siekiamo tikslo (Komisijos teisė gauti mokėjimą apsauga), nes skundžiamame sprendime padaryta klaida nusprendus, kad ginčijamu sprendimu nepažeidžiamas proporcingumo principas.