Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014XC1101(03)

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

OL C 387, 2014 11 1, p. 17–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

1.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/17


Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 387/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„REBLOCHON“/„REBLOCHON DE SAVOIE“

EB Nr.: FR-PDO-0217–01003–11.6.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

    Produkto pavadinimas

    Produkto aprašymas

    Geografinė vietovė

    Kilmės įrodymas

    Gamybos būdas

    Ryšys su geografine vietove

    Ženklinimas etiketėmis

    Nacionaliniai reikalavimai

    Kita: kontrolės įstaigų duomenys, valstybės narės kompetentinga įstaiga, gamintojų grupės adresas ir sudėtis

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

    Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

    Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

    Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

    Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių [Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis]

3.   Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas: specifikacijos 2 punktas

Padaryta patikslinimų aprašant sūrio žievę ir minkštimą, patobulintas ankstesnėje specifikacijoje esantis aprašymas.

Šiek tiek padidintos „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ svorio ribos – nuo 230g iki 280 g (vietoje 240g–280g).

Nustatyta, kad sūrį galima pardavinėti porcijomis. Taip gamintojų grupė veiklos vykdytojams leidžia prisitaikyti prie atskirų produktų vartojimo pokyčių.

Pakavimo medžiagų kokybė ir metodai, kuriuos taikant leidžiama išsaugoti produkto kokybę atliekant šias operacijas.

Netikro dugno aprašymas perkeltas prie pakavimo taisyklių į 5.7 specifikacijos punktą.

Geografinė vietovė: vietovėje atliekami veiksmai. Specifikacijos 3 punktas

Patikslinti nustatytoje geografinėje vietovėje atliekami veiksmai:

Siekiant patikslinti vietovės pakraščiuose esančių ūkių veikimą, įvesta melžimo vietovėje sąvoka. Kad būtų atsižvelgta į paruošiamąjį pakavimą, kuris gali būti atliekamas gaminant produktą, patikslinta, kad specifikacijoje jau numatytas pakavimas reiškia pirmąjį pakavimą.

Išbraukiama pereinamojo laikotarpio nuostata dėl galimybės nokinti sūrius dviejose gretimose geografinės vietovės savivaldybėse, nes atitinkamos įmonės atsidūrė geografinėje vietovėje.

Įtraukta savivaldybė, atsiradusi dėl vienos savivaldybės išskaidymo į dvi (geografinės vietovės teritorijos perimetras nepakito).

Kilmės įrodymas (atsekamumas). Specifikacijos 4 punktas

Pakeitimai susiję su kilmės vietos nuorodų kontrolės sistemos reforma, padaryta dėl pasikeitusių nacionalinių reikalavimų. Visų pirma, prieš patvirtinant, kad veiklos vykdytojas atitinka produkto, kurį jis nori gaminti, specifikacijos reikalavimus, jis turi pateikti tapatybės deklaraciją.

Taip pat išsamiai aprašyta, koks turi būti deklaracijų, reikalingų susipažinti su produktais ir jų stebėsena, turinys ir perdavimo sąlygos.

Patikslinti dokumentai ir įrašai, reikalingi gamybos sąlygų atsekamumo stebėsenai ir kontrolei, taip pat produkto savybių kontrolės metodai.

Sūrių ženklinimas: patikslintos identifikavimo plokštelių platinimo ir atsiėmimo taisyklės.

Melžiamų karvių veislė. Specifikacijos 5.1 punktas

Dėl melžiamų galvijų bandos apibrėžties, į kurią įtrauktos ūkyje esančios melžiamos laktacijos laikotarpio ir nepieningos karvės, taip pat vyresnės nei šešių mėnesių telyčios, galima nurodyti, kokių rūšių gyvūnams taikoma kontrolė.

Kad būtų galima pagerinti kontrolę, patikslinta, kokios yra leistinos gyvulių veislės, atitinkančios 12, 46, 31 kodus.

Kai kurie gamintojai gyvulius auginti gali ne „Reblochon“ arba „Reblochon de Savoie“ sūrių gamybai skirto pieno gavybos tikslais; tokia galimybė suteikiama ir reglamentuota.

Melžiamų karvių mityba. Specifikacijos 5.2 punktas

a)   Pagrindinis racionas ir papildai

Naujomis nuostatomis siekiama įtvirtinti pašarų, kurių pagrindą sudaro žolė ir šienas, naudojimą tam, kad būtų sustiprintas ryšys su SKVN geografine vietove ir kad toliau būtų laikomasi sūrio gamybos metodų, kai naudojamas žalias pienas (nenaudojami fermentuoti pašarai).

Siekiant šio tikslo, viename naudingo žemės ūkio ploto hektare gali ganytis 1,5 gyvulio. Vasarą karvės laktacijos laikotarpiu turi ganytis ne trumpiau kaip 150 dienų.

Siekiant atsižvelgti į ūkių veiklos skirtumus, nustatytos pašarų, gautų ne iš geografinės vietovės, davimo laktacijos laikotarpio melžiamoms karvėms taisyklės. Taigi, pašarus ne iš geografinės vietovės galima naudoti tik ūkiuose, esančiuose 600 metrų aukštyje ir kalnų ūkiuose, kuriuose karvės laktacijos laikotarpiu ganosi didesniame nei 600 metrų aukštyje; tokie pašarai negali viršyti 25 % sausosios pagrindinio raciono medžiagos.

Ne iš geografinės vietovės kaip pašarą galima pirkti tik šieną.

Šerti žaliaisiais pašarais leidžiama, tačiau taikomas apribojimas – vienas davinys per dieną ganymo laikotarpiu (150 dienų). Ne ganiavos laikotarpiu šerti žaliaisiais pašarais galima duodant du davinius, bet būtinai per du kartus. Siekiant išvengti užteršimo nepageidaujamomis bakterijomis, žalieji pašarai turi būti tiekiami švieži, o loviai, prieš juos papildant, turi būti išvalomi nuo bet kokių liekanų.

Siekiant išsaugoti ryšį su vietove, taip pat dėl to, kad trumpas pluoštas neturi tokių pačių pasekmių atrajojimui, kaip šienas ar liucerna, šėrimas džiovinta liucerna priskirtas pašarų papildams.

Leidžiamų naudoti koncentruotų pašarų apibrėžtis palengvina kontrolę; užkertamas kelias neįvaldytoms technologinėms naujovėms šioje srityje. Siekiant išlaikyti produkto ir jo geografinės vietovės ryšį, visų naudojamų pašarų papildai ribojami iki 1 800 kg vienai melžiamai karvei ir iki 500 kilogramų vienai telyčiai.

Be to, patikslinama, kad ūkyje pagamintomis išrūgomis gyvūnus leidžiama girdyti tik loviuose ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pagaminimo.

b)   Pašaro tiekimas.

Siekiant išvengti sanitarinių ir technologinių problemų, žiemą pirmenybė teikiama sausam pašarui. Siekiant palengvinti atrajojimą, privalu duoti fizinį vientisumą išlaikiusius pašarus. Dėl tokių nuostatų buvo uždrausta naudoti maišytuvus–skirstytuvus pašarų dalijimui.

c)   Fermentuoti pašarai

Dabartinės nuostatos draudžia naudoti fermentinius pašarus melžiamoms karvėms šerti. Vis dėlto yra numatyta galimybė tokiais pašarais šerti kitą, aiškiai atskirtą, bandą. Tokiam šėrimui taikomos specialios pašarų gamybos, laikymo ir naudojimo sąlygos.

Ūkio sistema. Specifikacijos 5.3 ir 5.4 punktai.

a)   GM pasėlių ir pašarų draudimas

Dėl specifikacijoje nurodyto GM draudimo sustiprinamos tradicinės pašarų savybės.

b)   Leidžiamas tręšimas mineralinėmis trąšomis

Siekiant palankesnių ganiavos sąlygų, biologinės įvairovės ir saugant natūralią florą bei aplinką, tręšimas mineralinėmis trąšomis ribojamas. Daromas skirtumas tarp savivaldybių pagal jų topografinę padėtį remiantis „mažiau palankios ūkininkauti vietovės“ apibrėžimu, kurį naudoja valdžios institucijos. Specifikacijoje nurodytos ribinės vertės yra vidutinės vertės, taikomos kiekvieno ūkio plotui.

c)   Tręšimas organinėmis trąšomis

Siekiant apsaugoti karvių pašarą nuo užteršimo pavojaus, nustatytos tręšimo organinėmis trąšomis sąlygos.

Dėl tręšimo žurnalo suvienodinimo šio dalyko kontrolė taps objektyvesnė ir lengvesnė.

Melžimas. Specifikacijos 5.5 punktas

Patikslintos melžimo sąlygos, kad būtų galima naudoti naujus melžimo metodus ir kartu laikytis visų bandos auginimo sąlygų bei išsaugoti sūriui gaminti naudojamo pieno savybes.

Norint išsaugoti pieno kokybę, melžimo įrenginių tikrinimas tapo privalomas.

Sūrinėje palaikoma šaldymo temperatūra:

Kad būtų palengvintas naudingos technologinės pieno floros vystymasis, pieno laikymo ūkyje arba sūrio sandėliavimo sūrinėje temperatūra padidinta nuo 8 °C iki 10 °C.

Gamyba. Specifikacijos 5.6 punktas

5.6.1 skirsnis. Bendrosios nuostatos

Gamybai naudojamas pienas, pagalbinės medžiagos ir priedai

Siekiant užtikrinti į žalią pieną perdirbtos žaliavos savybes, išvardytos draudžiamos apdorojimo rūšys.

Siekiant pagerinti dabartinę apdorojimo ir priedų naudojimo gaminant sūrį praktiką ir kad ateityje būtų išvengta nereglamentuotų metodų, galinčių pakenkti specifinėms SKVN žymimų sūrių savybėms, papildyta dalis, susijusi su pagalbinėmis gamybos medžiagomis ir priedais.

Gamybos etapai

Nustatytos gamybos talpų charakteristikos: talpos turi būti atviros ir ne didesnės kaip 6 000 l.

Iš tiesų, stebėti varškės pokyčius talpoje vizualiai ir ją liečiant yra svarbi gamybos iš kasdien surenkamo ir prieš gamybą neapdoroto žalio pieno detalė.

Gamyba tobulesnė, jei dėl apdorojamos masės tūrio smarkiai nepailgėja sūrių formavimo etapas. Dėl pernelyg ilgo formavimo atskirų sūrių savybės taptų pernelyg skirtingos.

Kad būtų atsižvelgta į koregavimus, susijusius su formų dydžiais, mažiems sūriams slėgti naudojamų svorių mase ir nuo 1 130 iki 1 140 sumažintu sūrymo tankiu, patikslintas etapų, einančių nuo darbo su talpomis iki sūrio sūdymo, aprašymas.

Negali būti sūdoma gamybos talpoje.

Patikslinta, kad bendra gamybos, pradinio nokinimo laikotarpio ir nokinimo trukmė yra 15 dienų skaičiuojant nuo šliužo fermento įdėjimo. Todėl iš gamybos ar nokinimo patalpų sūriai negali būti išgabenti anksčiau kaip 16-ą dieną.

Pradinis nokinimo laikotarpis ir nokinimas

Siekiant tiksliau atsižvelgti į sūrininkų patirtį ir išsaugoti sūrių kokybę, padaryta redakcinio pobūdžio pakeitimų pradinio nokinimo etapo aprašyme.

Nokinimo taisyklės papildytos galimybe pakuoti sūrius nuo 12-os nokinimo dienos ir toliau tęsti nokinimą esant žemesnei temperatūrai ilgesnį laikotarpį.

Taip prisitaikyta prie spartesnio žievės senėjimo – jos išvaizda 12-ą dieną rūsyje pasiekia optimalią, o tada ima prastėti ir gali atsirasti trūkumų pateikiant sūrį pardavimui.

Įterpiamos tokios nuostatos:

Pirmasis etapas rūsyje ne trumpiau kaip iki 12-os dienos po pagaminimo yra privalomas.

Temperatūra rūsyje turi būti 10–15 °C, o drėgnis – didesnis kaip 90 %.

Nuo 12-os dienos sūriai gali būti pakuojami į atskiras pakuotes ir toliau nokinami ne trumpiau kaip iki 18-os dienos ne mažesnėje kaip 6 °C temperatūroje.

Jei sūriai nesupakuoti, jie rūsyje toliau nokinami ne trumpiau kaip iki 16-os dienos; temperatūra rūsyje turi būti 10–15 °C, o drėgnis – didesnis kaip 90 %.

Patikslinta, kad kaip nokinimo padėklus leidžiama naudoti obliuotas ar neobliuotas medines lentas. Patikslinta atsižvelgus į technologiniu požiūriu svarbų paviršiaus floros dauginimąsi dėl ant tokių lentų esančių teigiamų biologinių plėvelių.

5.6.2 punktas. Specialios pieno perdirbimo įmonėms taikomos nuostatos

Norint patikslinti fermentavimo šliužo fermentu trukmę, patikslintas fermentavimo šliužo fermentu pabaigos laikas.

Pieno fermentų dozė nenustatyta.

Nurodyta, kad galima naudoti rūgštinamąsias formas. Tokios formos palengvina produkto suformavimą ir pakeičia audeklą. Esminės produkto savybės nepakinta. Be to, jų dėka galima sūrį ilgiau laikyti „po audeklu“, geriau reguliuojamas nuvarvėjimas, sūrių forma taisyklingesnė, padaroma teigiama įtaka žievės savybėms.

Kad sūrininkui nereikėtų dirbti su nepilna talpa, numatyta galimybė panaudoti gamybos pabaigoje likusį pieno kiekį. Taip palengvinamas ir geriau įvaldomas darbas su talpomis.

5.6.3 punktas. Su gamyba ūkyje susijusios specialios nuostatos

Gamybos sąlygos ūkyje papildomos šiomis nuostatomis:

Pradedama naudoti plastikinė plėvelė su mikroporomis drenavimui. Ji padeda išryškinti su skoniu susijusią ūkio gamybos specifiką, nes plėvelėje yra technologinės floros.

Kad ūkyje sūriai būtų gaminami naudojant lėtos gamybos technologiją, kai siekiama kuo specifiškesnio skonio, naudojamų pieno fermentų dozė apribojama iki 0,5 % (0,5 l mielių (1) 100 l pieno) viso pieno kiekio, naudojamo „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ gaminti.

Rūgštinamųjų, kaip ir bet kokių kitų formų ar formavimo prietaisų, laikančių sūrį jo džiovinimo etapu, naudojimas draudžiamas, kad pagal tradicinį gamybos ūkio metodą ir toliau būtų naudojamas audeklas. Audeklo naudojimo trukmė yra šešios valandos nuo formavimo pradžios.

Patikslinamos sūrių slėgimo, vartymo, pradinio nokinimo laikotarpio, plovimo ir sūrių drėgno apdorojimo juos patalpinus į rūsį taisyklės.

Dėl šių nuostatų galima geriau kodifikuoti praktiką ir stiprinti ūkyje pagaminto sūrio specifiškumą.

Kad sūrių nokintojai galėtų, jei pageidauja, atlikti tam tikras specifines operacijas sūrio gamybos procese anksčiau, sūrio laikymo ūkyje trukmė sumažinta iki šešių dienų vietoje prieš tai numatytų dešimties.

Nustatytos mažojo ūkyje gaminamo „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ gamybos, nokinimo ir pradinio nokinimo sąlygos; taip patikslintos tam tikros su metodais derančios nuostatos.

Specifikacijos 6 punktas. Duomenys, įrodantys ryšį su geografine vietove

Į šią dalį įtraukta: „Geografinės vietovės ypatumai: gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai“, „produkto ypatumai“, „priežastinis ryšys“.

Šiuo pakeitimu pateikiami redakcinio pobūdžio patobulinimai ir, kai reikia, paaiškinimai.

Ženklinimo etiketėmis ypatumai. Specifikacijos 8 punktas

Sūrių ženklinimo etiketėmis taisyklės perkeltos į 4 punktą: kilmės įrodymai.

Prievolė naudoti „INAO“ logotipą pakeista prievole nurodyti Europos Sąjungos „AOP“ (SKVN) simbolį.

Patikslinta, kad be visų sūrių žymėjimui taikomų įstatymais numatytų įrašų ir termino „petit“ etiketėje šalia saugomos kilmės nuorodos draudžiama naudoti bet kokius apibūdinamuosius žodžius ar kitus įrašus, reklamą, sąskaitas ir prekybos dokumentus, išskyrus konkrečius prekės ar gamybos ženklus.

Nacionaliniai reikalavimai. Specifikacijos 9 punktas

Įterpta lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuotini dalykai, jų siektinos vertės ir vertinimo metodai.

Kiti pakeitimai

1)   Pakavimas. Specifikacijos 5.7 punktas

Pagaminti sūriai pakuojami nepjaustyti, supjaustyti per pusę arba porcijomis.

Kad nenukentėtų žievės kokybė, žievė neišdžiūtų ir neatsirastų nepageidaujamų pelėsių, iš geografinės vietovės sūriai turi būti išvežami supakuoti. Pakuotė turi būti nepažeista iki parduodant sūrį galutiniam vartotojui, tačiau perpakuoti nedraudžiama.

Pakuotė turi būti su netikru mediniu dugnu, jo skersmuo nurodytas. Sūrį pjaustant netikras dugnas turi išlikti.

Dėl šių nuostatų išsaugomos žievės savybės, minkštimo tekstūra ir aromato intensyvumas. Be to, atsižvelgiant į „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ žievės jautrumą ir polinkį džiūti, netikras dugnas ir pakuotė veikia kaip drėgnio reguliatoriai. Naudojama pakuotė nepažeidžia specifinės „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ grybo pelėsio plutos.

Tačiau sūrių, kurie skirti maisto sektoriaus perdirbimo pramonei, atskirai pakuoti nėra privaloma. Tokiu atveju netikras dugnas nebūtinas.

2)   Kompetentinga valstybės narės įstaiga: pasikeitęs Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto adresas;

3)   Patikslinta pareiškėjų grupės sudėtis;

Atnaujinti kontrolės įstaigų adresai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„REBLOCHON“/„REBLOCHON DE SAVOIE“

EB Nr.: FR-PDO-0217–01003–11.6.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Reblochon“/„Reblochon de Savoie“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ yra sūris, pagamintas iš žalio nenugriebto karvės pieno. Naudojamas Abondance, Montbéliarde ir Tarine veislių karvių pienas. Sūris yra slėgtas, nekaitintas; plokščio cilindro formos, šiek tiek nusklembtais kraštais, maždaug 14 cm skersmens, iki 3,5 cm aukščio ir sveria nuo 450 iki 550 gramų.

100 g visiškai išdžiūvusio sūrio būna ne mažiau kaip 45 g riebalų, o sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 45 g.

Nokinimo metu nuplauta žievė plona, lygi ir vienoda. Jos spalva – nuo geltonos iki geltonai oranžinės; žievė visiškai ar iš dalies padengta baltu, plonučiu pelėsiu.

Sūris labai minkštas, vienalytis, lankstus ir sultingas. Minkštimo spalva – nuo kreminės iki dramblio kaulo geltonumo; minkštimas sūrokas ir gali būti šiek tiek akytas.

SKVN taip pat taikoma ir mažesniems 9 cm skersmens ir maždaug 3 cm aukščio bei 230–280 g svorio sūriams, pasižymintiems tokiomis pačiomis organoleptinėmis savybėmis.

„Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ gali būti nepjaustytas arba supjaustytas porcijomis.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sūrio „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ gamybai naudojamas pienas gaunamas tik iš Abondance, Montbéliarde ir Tarine veislių karvių pieno.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Siekiant užtikrinti ryšį su vietove, gyvuliai turi būti šeriami daugiausia pašarais iš geografinės vietovės. Pagrindinį racioną sudaro pašarai iš:

ne mažiau kaip 50 % ganyklų žolės vasarą ir šieno žiemą,

žalieji pašarai: žali kukurūzai, šviežia žolė, pašariniai runkeliai. Šiaudus į pagrindinį racioną galima įtraukti tik telyčių atveju.

Vasaros ganymo laikotarpis trunka mažiausiai 150 dienų.

Karvių laktacijos laikotarpiu pašarai iš geografinės vietovės turi sudaryti 100 % sausąja medžiaga išreikšto pagrindinio raciono. Ūkiuose, esančiuose 600 metrų aukštyje ir kalnų ūkiuose, kuriuose karvės laktacijos laikotarpiu ganosi didesniame nei 600 metrų aukštyje; pašarai iš geografinės vietovės turi sudaryti ne mažiau kaip 75 % sausosios pagrindinio raciono medžiagos. Ne iš geografinės vietovės kaip pašarą galima pirkti tik šieną.

Be pagrindinio raciono gali būti duodami pašarų papildai. Jie apima pašarų koncentratus ir dehidratuotus pašarus. Visų naudojamų pašarų papildai ribojami iki 1 800 kg vienai melžiamai karvei.

Draudžiama karves šerti silosu, fermentuotais, aptrauktais plastiko plėvele pašarais ir pašarais, kurie gali neigiamai paveikti pieno arba sūrio kvapą ar skonį, arba kurie kelia užkrėtimo bakterijomis pavojų.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas turi būti melžiamas, o sūriai gaminami ir nokinami tik nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pirminis sūrių įpakavimas atliekamas geografinėje vietovėje, prieš juos išvežant iš nokinimo įmonės, nes tai yra paskutinis „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ gamybos etapas. Dėl šios nuostatos taikymo išsaugoma produkto žievės kokybė, nes žievė neišdžiūsta ir nesiveisia nepageidaujami pelėsiai. Pirminis įpakavimas nereiškia, kad sūrių nebegalima perpakuoti vėliau kitoje įmonėje.

Pakuojama į pritaikytas pakuotes; bent vienoje jų pusėje yra netikras dugnas iš eglės medienos. Tai taikoma pakuojant nepjaustytus ir per pusę pjaustytus sūrius. Ne mažiau kaip trys porcijomis pjaustyto sūrio paviršiai turi būti su žieve.

Produktų, skirtų maisto sektoriaus perdirbimo pramonei, atskirai pakuoti nėra privaloma; vis dėlto prieš juos išvežant iš geografinės vietovės jie turi būti supakuoti.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant sūrių etikečių turi būti kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“, kurio raidžių dydis yra ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių raidžių, esančių etiketėje, dydžio. Be to, etiketėje gali būti nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas kartu su žodžiu „petit“, jei tai mažo formato 3.2 punkte nurodytas sūris.

Be visų sūrių žymėjimui taikomų įstatymais numatytų įrašų ir be minėto termino, etiketėje šalia saugomos kilmės nuorodos draudžiama naudoti bet kokius apibūdinamuosius žodžius ar kitus įrašus, reklamą, sąskaitas ir prekybos dokumentus, išskyrus konkrečius prekės ar gamybos ženklus.

Ant etiketės turi būti AOP (SKVN) Europos Sąjungos simbolis. Taip pat gali būti užrašas „appellation d’origine protégée“.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima du trečdalius Aukštutinės Savojos departamento (visą dalį į rytus nuo Ansi ir aukščiau kaip 500 m) ir kai kurias Savojos departamento savivaldybes.

Aukštutinės Savojos departamentas

Abondance, Alex, Allinges, Amancy, Andilly, Annecy-le-Vieux, Arâches-Ia-Frasse, Arbusigny, Arenthon, Armoy, Arthaz-Pont-Notre-Dame, Aviernoz, Ayse, Ballaison, Beaumont, Bellevaux, Bernex, Bluffy, Boëge, Bogève, Bonne, Bonnevaux, Bonneville, Bons-en-Chablais, Brenthonne, Brizon, Burdignin, Cervens, Chamonix-Mont-Blanc, Charvonnex, Châtel, Châtillon-sur-Cluses, Chevaline, Chevenoz, Cluses, Collonges-sous-Salève, Combloux, Cons-Sainte-Colombe, Contamine-sur-Arve, Copponex, Cordon, Cornier, Cranves-Sales, Cruseilles, Demi-Quartier, Dingy-Saint-Clair, Domancy, Doussard, Draillant, Duingt, Entremont, Entrevernes, Essert-Romand, Etaux, Evires, Faucigny, Faverges, Fessy, Féternes, Fillinges, Giez, Groisy, Habère-Lullin, Habère-Poche, Juvigny, La Balme-de-Thuy, La Baume, La Chapelle-d’Abondance, La Chapelle-Rambaud, La Chapelle-Saint-Maurice, La Clusaz, La Côte-d’Arbroz, La Forclaz, La Muraz, La Rivière-Enverse, La Roche-sur-Foron, Lathuile, La Tour, La Vernaz, Le Biot, Le Bouchet, Le Lyaud, Le Grand-Bornand, Le Petit-Bornand-Les-Glières, Le Reposoir, Le Sappey, Leschaux, Les Clefs, Les Contamines-Montjoie, Les Gets, Les Houches, Les Ollières, Les Villards-sur- Thônes, Lucinges, Lullin, Lully, Manigod, Marcellaz-en-Faucigny, Marlens, Machilly, Magland, Margencel, Marignier, Marnaz, Megève, Mégevette, Menthonnex-en-Bornes, Menthon-Saint-Bernard, Mieussy, Monnetier-Mornex, Montmin, Montriond, Mont-Saxonnex, Morillon, Morzine, Nancy-sur-Cluses, Nangy, Nâves-Parmelan, Novel, Onnion, Orcier, Passy, Peillonnex, Perrignier, Pers-Jussy, Praz-sur-Arly, Présilly, Quintal, Reignier, Reyvroz, Saint-André-de-Boëge, Saint-Blaise, Saint-Cergues, Saint-Eustache, Saint-Férréol, Saint-Gervais-les-Bains, Saint-Jean-d’Aulps, Saint-Jean-de-Sixt, Saint-Jean-de-Tholome, Saint-Jeoire, Saint-Jorioz, Saint-Laurent, Saint-Martin-Bellevue, Saint-Pierre-en-Faucigny, Saint-Sigismond, Saint-Sixt, Sallanches, Samoëns, Saxel, Scientrier, Scionzier, Serraval, Servoz, Sevrier, Seythenex, Seytroux, Sixt-Fer-A-Cheval, Talloires, Taninges, Thônes, Thorens-Glières, Thyez, Vailly, Vacheresse, Vallorcine, Verchaix, Vétraz-Monthoux, Veyrier-du-Lac, Villard, Villaz, Ville-en-Sallaz, Villy-Ie-Bouveret, Villy-Ie-Pelloux, Vinzier, Viuz-en-Sallaz, Vougy, Vovray-en-Bornes.

Savojos departamentas

Cohennoz, Crest-Voland, Flumet, La Giettaz, Mercury (G1 ir G2 dalys), Notre-Dame-de-Bellecombe, Plancherine (A1, A2, A3 dalys), Saint-Nicolas-La-Chapelle, Ugine.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Gamtos veiksniai

Geografinė vietovė yra šiaurinėje Alpių dalyje ir apima kalnuotus regionus nuo Lemano ežero iki Monblano masyvo. Rytinė vietovės riba – siena su Šveicarija, o vakaruose ji tęsiasi iki labiausiai į vakarus nutolusių Alpių masyvo darinių. Pietuose į vietovę nepatenka Boforo masyvas; jai priklauso šiaurinė Božo masyvo dalis.

Vietovė yra itin vaizdinga, sudaryta iš masyvų, kurių aukštis keliaujant iš vakarų į rytus vis didėja (nuo 1 000 m vakarų prieškalnių, daugiau kaip 2 000 m klinčių masyvų viršukalnių iki daugiau nei 4 000 m Monblano masyve) ir kuriuos skiria dideli slėniai, esantys didesniame nei 500 m aukštyje (Dranse, Giffre, Arve, Arly).

Geologinio substrato požiūriu geografinė vietovė apima labai skirtingus regionus. Iš šiaurės rytų į pietvakarius driekiasi kalnai, kuriuos daugiausia sudaro klintinės uolienos. Dėl kai kurių ypač atsparių darinių susiformavo dantytas reljefas, pvz., Aravis grandinė. Vakaruose vyrauja molingas klintinis dirvožemis, išraižytas vaizdingo klintinio reljefo (Salève). Rytuose kristaliniai Monblano ir Aiguilles rouges masyvai yra aukščiausi regiono taškai. Tai rūgščios uolienos (granitas, gneisas, skalūnai). Šiaurėje Šablė kalnai sudaryti iš rūgščių uolų ar klinčių mišinių.

Klimatas kalnų tipo, jį tiesiogiai veikia vakarų srautai. Jam būdingi gausūs krituliai (daugiau nei 900 mm per metus) ir vasaros sausros. Kalnuose kritulių kiekis paprastai viršija 1 500–2 000 mm ribą. Dėl kalnuotų vietovių žiemos šaltos; gausūs krituliai iškrenta sniego forma. Reljefas ir vietovės aukštis smarkiai daro įtaką vietos klimato sąlygoms.

Didžioji žemės ūkio paskirties teritorijos dalis yra ganyklos. Regionui būdingi daugiamečių aukštikalnių pievų plotai. Jų augmenija labai įvairi dėl aplinkos sąlygų (dirvos, hidrologijos, padėties, aukščio ir pan.) ir naudojimo (ganyklos). 90 % pievų plotų užima daugiametės ganyklos, kuriose dominuoja paprastoji šunažolė – žolė, laikoma labai geru žoliniu pašaru; taip pat dobilai ir baltieji dobilai. Yra šienaujamų pievų, kuriose auga laukinės rūgštynės, šienaujamų pievų ar vidutinio dydžio ganyklų su didžiosiomis ožiažolėmis ir šienaujamų pievų ir nedidelių ganyklų, kur auga mairūnai ir šalavijai. Naudojama augalija iš slėnių kyla terasomis ir gali pasiekti didesnį nei 2 500 m virš jūros lygio aukštį.

Žmogiškieji veiksniai

Viena iš geografinėje vietovėje esančių pieno ūkių savybių – kalnų ganyklų naudojimas vasarą. Bandos gyvenimui didelę įtaką daro metų laikai: karvės iš tvarto išgenamos gegužės pradžioje ir ganosi žemumose esančiuose sklypuose, birželio pradžioje banda varoma į kalnų ganyklas, kur ganosi iki spalio pradžios. Po to prasideda ilgiausias – žiemos – laikotarpis: keli mėnesiai sniego ir pūgų. Todėl ūkininkas vasaros laikotarpiu turi sukaupti pašaro, kurio prireiks nuo lapkričio iki balandžio (apie 2 000 kg šieno vienai karvei per žiemą).

Tokiomis sąlygomis pieno gamintojai renkasi iš kalnų regionų kilusias melžiamas karves, prisitaikiusias prie regiono fizinių ir klimatinių ypatumų (tinkamas ganytis šlaituose sudėjimas, terminis atsparumas, gebėjimas įsisavinti ganyklų išteklius vasarą ir sausus pašarus žiemą) ir reguliariai duodančias kokybiško pieno.

Melžiamų karvių racioną vasarą daugiausia sudaro ganyklų žolė, o žiemą – sausieji pašarai. Papildomų pašarų kiekis yra ribotas, norima išsaugoti neintensyvią gamybą ūkiuose. Juose nėra fermentuotų pašarų, kurie gali turėti neigiamos įtakos pieno, taigi ir sūrio, kvapui ir skoniui.

Pavadinimas „Reblochon de Savoie“ kilo iš žodžio „Reblâche“, kuris reiškia „melžti antrą kartą“. Toks metodas buvo populiarus nuo XIII a. – kalnų ganyklas nuomojantis ūkininkas turėjo mokėti nuomą savininkui. Ne iki galo pamelžtas gyvulys antrąkart melžiamas duodavo nedaug, bet labai riebaus pieno, nes melžimo pabaigoje pienas ypač riebus. Sūrininkai, turėdami nedaug riebaus pieno, gamindavo mažus riebius sūrius. Atsiradus pinigams iš pradžių nelegalus Reblochon XVIII a. atsidūrė ant miestelėnų, dvasininkų ir kilmingųjų stalų.

Protėvių patirtimi paremtas sūrininko darbas labai svarbus, kad atsiskleistų „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ aromatinės savybės. Kadangi naudojamas žalias iš anksto neapdorotas pienas, o temperatūra žema, aromatas atsiskleidžia geriausiai. Melžiant du kartus per dieną pieną reikia sunaudoti greitai ir tiksliai apskaičiavus. Kadangi naudojamas žalias pienas, dirbama su atviromis talpomis, kad sūrininkui būtų paprasčiau vizualiai ir fiziškai įvertinti įvairius su pienu susijusius pokyčius.

Iš pradžių sūris būdavo nokinamas pačiuose ūkiuose. Vėliau ši veikla persikėlė į slėnį; paprastesnis susisiekimas paskatino nokintojo amato atsiradimą. Nokintojams reikia atlikti daug užduočių, pirmiausia, reguliuoti nokinimo temperatūrą, nes nuo jos ypač priklauso grybo pelėsio flora (suteikianti žievei būdingą išvaizdą). Ant sūrio paviršiaus dauginasi ir viena kitą pakeičia kelios mikroorganizmų grupės. Taip yra daugiausia dėl pH kitimo ir druskos kiekio žievėje. Dėl šios mikrofloros, visų pirma, Geotrichum candidum, „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ įgyja būdingą ploną baltą pelėsį. Ji taip pat labai prisideda prie sūrio tekstūros ir skonio ypatumų.

Prekyba „Reblochon“ įsibėgėja XIX a. amžiuje. Atsiranda speciali prekybinė veikla, kuriai plisti padeda geresnis susisiekimas. Pirmojoje XX a. pusėje „Reblochon“ gamyba išplinta net už jo kilmės vietos. Gamintojai imasi saugoti savo gaminį ir 1953 m. nustato specialias gamybos sąlygas.

5.2.   Produkto ypatumai

„Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ yra iš žalio nenugriebto karvės pieno pagamintas slėgtas, nekaitintas, prieš gamybą neapdorotas sūris.

Jis yra mažo dydžio ir svorio; gali būti gaminamas visai mažytis. Sūris yra plokščio cilindro formos, šiek tiek nusklembtais kraštais.

Sūris riebus, lankstus ir sultingas. Minkštimas dramblio kaulo spalvos, sūrokas, gali atsiskleisti pieno ir spragėsių aromatai. Plona nuplauta oranžinė žievė padengta plonu baltu pelėsiu (grybo pelėsis).

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Kalnų aplinkoje, kuri apima visą geografinę vietovę, dėl gausaus lietaus pavasarį ir vasarą gerai auga žolė. Vietovės sąlygų įvairovė (aukštis, ganyklų išsidėstymas, uolų prigimtis) lemia didelę botaninę pievų įvairovę, kai kiekvienos mikroaplinkos floros sudėtis yra originali.

Daugelis augalų rūšių, įeinančių į tokią sudėtį, pasižymi stipriomis aromato savybėmis – jos prisideda prie „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ tipiškumo. Juslinių ypatybių skirtumai gali būti siejami su skirtingo geografinės vietovės tipo šienu ir ganyklomis.

Gyvuliams sunku ganytis šioje atšiaurioje aplinkoje. Iškęsti žiemos sėslumo slėnyje, tvartuose, ir ilgų kasdienių perginimų, galinčių siekti kelis šimtus metrų, kalnų ganyklose vasarą derinį gali tik kalnų veislių gyvuliai.

Šių veislių gyvuliai sugeba duoti turtingo baltymais ir ypač tinkančio sūrio gamybai pieno: gelis, gautas įdėjus šliužo fermento, yra tvirtas, o sūrio išeiga didelė.

Iš pradžių gamintas iš nedaug riebaus pieno, „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ yra paprastos technologijos (mažai kaitinimo, greitas pasėlis, sūris nedžiovinamas talpoje), dėl kurios nokinimo laikas yra trumpas, rezultatas.

Taigi organoleptinės „Reblochon“/„Reblochon de Savoie“ savybės yra susijusios su melžiamų karvių pašaru (ganyklų žolė, šienas), gautu iš augmenijos, prisitaikiusios prie aprašytų klimato sąlygų, ir sūrininkų bei nokintojų patirtimi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

[Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis]

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCReblochon.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4)  Žr. 3 išnašą.


Top