1.11.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 387/8

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 387/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„CEREZA DEL JERTE“

EB Nr.: ES-PDO-0105–01121–27.6.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—

    ☐ Produkto pavadinimas

—

    ☒ Produkto aprašymas

—

    ☐ Geografinė vietovė

—

    ☒ Kilmės įrodymas

—

    ☐ Auginimo būdas

—

    ☐ Ryšys su geografine vietove

—

    ☒ Ženklinimas etiketėmis

—

    ☒ Nacionaliniai reikalavimai

—

    ☒ Kita [kontrolės įstaiga]

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—

    ☒ Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

—

    ☐ Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

—

    ☐ Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

—

    ☐ Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

3.1.   B dalies „Produkto aprašymas“ pakeitimai

B.3 skyrius Produkto savybės

Šioje lentelėje nurodyti nauji cukraus kiekio (nurodyto Brikso laipsniais) ir rūgštingumo duomenys, kuriais pakeičiami registruotoje produkto specifikacijoje ir susijusiame bendrajame dokumente nurodyti kiekvienos rūšies trešnių duomenys.

1 lentelė. Trešnių su saugoma kilmės vietos nuoroda rūšių cukraus kiekis, forma, mažiausias dydis ir rūgštingumas (pH)

Rūšis	Cukraus kiekis (nurodytas Brikso laipsniais)			Forma	Mažiausias dydis	pH
	mažiausias	didžiausias	vidutinis			mažiausias	didžiausias	vidutinis
„Navalinda“	12	21,60	14	paplokščia	21 mm	3,80	4,70	4,25
„Ambrunés“	14	25,80	20	paplokščia	21 mm	3,65	4,85	4,25
„Pico Colorado“	13,90	26,40	21	pailga	21 mm	3,80	4,70	4,25
„Pico Negro“	11,80	25,60	19	pailga	21 mm	3,80	4,90	4,35
„Pico Limón Negro“	15,40	26,80	20	pailga	21 mm	3,80	4,70	4,25

Ši lentelė pateikia šiuo metu galiojančioje registruotoje produkto specifikacijoje.

2 lentelė. Trešnių su saugoma kilmės vietos nuoroda rūšių cukraus kiekis, rūgštingumas ir forma

Rūšis	Cukraus kiekis (nurodytas Brikso laipsniais)			Forma	Mažiausias dydis (*)	Rūgštingumas (nurodytas mekv/100 ml)
	mažiausias	didžiausias	vidutinis			mažiausias	didžiausias	vidutinis
„Navalinda“	12	16	14	paplokščia	21 mm	9,55	10,45	10,00
„Ambrunes“	18	21	20	paplokščia	21 mm	7,46	16,42	11,94
„Pico Colorado“	17	23	21	pailga	21 mm	7,46	16,42	11,94
„Pico Negro“	17	24	19	pailga	21 mm	7,46	16,42	11,94
„Pico Limón Negro“	17	24	20	pailga	21 mm	7,46	16,42	11,94

Pagrindimas

Dėl pastaraisiais metais vykusios technologijų raidos ir šiuo metu kruopščiau atliekamų tyrimų analizės metodai patobulėjo ir tapo patikimesni bei tikslesni.

Todėl pradinėje produkto specifikacijoje nurodytus duomenis būtina pakeisti dėl šių priežasčių:

1)

Brikso laipsniai. Vidutinis cukraus kiekis yra didesnis nei paprastai, tinkamai sunokusių trešnių lūžio rodiklis, priklausomai nuo skirtingų rūšių, yra 12–20 g/100 g šviežio vaisiaus svorio. Iš trešnių su SKVN „Cereza del Jerte“ tyrimų, kuriuos atliko akredituotos laboratorijos ir kurie daugelį metų vykdomi Reguliavimo tarybos inspektoriams tikrinant produktą, rezultatų paaiškėjo, kad nustatytos Brikso laipsnių vertės neatitinka nurodytųjų dabartinėje produkto specifikacijoje. Be to, atlikus įvairius skirtingų nevienodai sunokusių vaisių (trešnėms nokstant Brikso laipsniais išreikštas cukraus kiekis keičiasi) ėminių tyrimus gauti duomenys pateikti 2 lentelėje. Visi šie duomenys laikomi tinkamais, kad produktą su SKVN būtų galima tiekti rinkai, todėl prašoma jais pakeisti anksčiau pateiktus duomenis.

2)

pH. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar produktas gali būti ženklinamas šia kilmės vietos nuoroda, yra rūgštingumas, kuris matuojamas miliekvivalentais 100 ml obuolių rūgšties. Saugomas produktas yra labai greitai gendantys vaisiai, kurių galiojimo laikas yra gana trumpas. Todėl itin svarbu greitai gauti kriterijų, iš kurių galima spręsti apie vaisių kokybę, rezultatus. Šiuo metu taikomas rūgštingumo kriterijus (miliekvivalentai 100 ml obuolių rūgšties) turi būti nustatomas laboratorijose, kurios, kiek tai yra įmanoma, privalo būti akredituotos. Visa tai užtrunka tam tikrą laikotarpį, kurio kuo mažesnė trukmė yra labai svarbi norint vartotojams pateikti kuo geresnės būklės vaisius. Vaisių pH kriterijaus nustatymas rinkoje ir sektoriuje tampa vis populiaresnis ir vis labiau pripažįstamas dėl įvairių priežasčių: — greitai gaunami rezultatai – naudojant dabartinę pH matavimo įrangą rūgštingumo duomenis galima gauti greitai ir in situ, be to, gautų rezultatų paklaida yra labai nedidelė, todėl inspektoriai gali priimti sprendimus greitai ir remdamiesi patikima informacija; — šis matavimo vienetas sektoriuje naudojamas dažnai – pH laikomas visų maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, skonio rodikliu; — remiantis šiuo rodikliu gaunama daug tikslesnė informacija apie produkto būklę ir galiojimo laiką, nei remiantis kitais kriterijais. Dėl šių priežasčių siūloma šiuo metu galiojančioje registruotoje produkto specifikacijoje nurodytas rūgštingumo vertes pakeisti 1 lentelėje nurodytomis pH vertėmis. Taip pat kaip Brikso laipsniai, 2 lentelėje išdėstytos vertės gautos atlikus įvairius daugelį metų vykdomus tyrimus, kuriuos tikrindami produktą atlieka Reguliavimo tarybos inspektoriai, taip pat įvairios kitos įstaigos (Žemės ūkio ir maisto technologijų institutas) ir akredituotos laboratorijos.

3.2.   D dalies „Duomenys, įrodantys, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės“ pakeitimai

Iš dalies keičiamos tam tikros pastraipos, siekiant jas pritaikyti prie naujos sertifikavimo sistemos (standartas UNE-EN 45.011/ISO-IEC 17065), kurią taiko Reguliavimo taryba (pagal minėtą standartą akredituota sertifikavimo įstaiga), taip pat siekiant apibendrinti, supaprastinti ir atnaujinti pradinį produkto specifikacijos tekstą ir pritaikyti jį prie sektoriaus padėties tuo metu, kai buvo pateikta registravimo paraiška.

Šioje dalyje aprašomas kontrolės ir sertifikavimo procesas, kurį būtina atlikti siekiant užtikrinti produkto kilmę ir kokybę, ir jam taikomos taisyklės.

Šios dalies pakeitimai susiję su dokumento forma ir nei jo turinys, nei nauja redakcija neturi poveikio duomenims, įrodantiems, kad produktas kilęs iš šios geografinės vietovės. Svarbiausi pakeitimai yra šie:

—

1 skirsnio 1 punkte teigiama, kad „Vadinamosios Picotas trešnės ir (arba) kitos trešnės gali būti kilusios tik iš auginimo vietovėje esančių registruotų ūkių. Šie ūkiai yra aiškiai identifikuoti duomenų bazėje, kurioje išvardyti kiekvieno augintojo sodai, aprašant medžius pagal poskiepius, amžių, rūšis, sodinimo tankį, auginimo sistemas ir kitus kriterijus.“ Šis tekstas pakeičiamas šia pastraipa: „Vadinamosios Picotas trešnės ir (arba) kitos trešnės gali būti kilusios tik iš auginimo vietovėje esančių registruotų ūkių. Šie ūkiai yra aiškiai identifikuoti įvairiuose saugomos kilmės vietos nuorodos registruose.“

—

2 punkte teigiama, kad „Reguliavimo tarybos patikros tarnybos kasmet atsitiktine tvarka apsilanko apie 10 % registruotų sodų (kasmet aplankoma apie 400 sodų) ir vietoje patikrina, ar augintojų pateikti duomenys yra tikri ir teisingi. Taip pat kasmet nustatomas terminas, per kurį turi būti pakeisti registre pateikti duomenys, kad būtų įregistruoti bet kokie pakeitimai ir atnaujinta turima informacija“. Šis tekstas pakeičiamas šiomis pastraipomis: „Saugomos kilmės vietos nuorodos Reguliavimo taryba kasmet atlieka atitinkamas ūkių, patvirtintų sandėlių, iš kurių produktas siunčiamas, ir produktų patikras, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų, kuriais užtikrinama, kad produktas kilęs iš šios geografinės vietovės. Reguliariai nustatomas terminas, per kurį turi būti pakeisti registre pateikti duomenys, kad būtų įregistruoti bet kokie pakeitimai ir atnaujinta turima informacija.“

—

Taip pat išbraukiamas 5 punktas, kuriame aprašomas kokybės užtikrinimo procesas, siekiant atsižvelgti į 4 punkte ir kituose šios D dalies punktuose aprašytas šiuo metu vykdomas patikras, kurių tikslas yra toks pats. 5 punktas: „Kokybės užtikrinimo procesas vykdomas kasdien imant mėginius iš įvairių partijų ir sandėlių. Vaisių, kurie imami kaip mėginiai, kiekis yra proporcingas į kiekvieną sandėlį atvežamų vaisių kiekiui. Produktas nuodugniai tikrinamas siekiant įvertinti, be kita ko, ar vaisiai tikrai kilę iš registruotų ūkių, ar etiketė atitinka turinį, ar produktas yra tinkamai sunokęs, ar vaisių spalva ir dydis yra visiškai vienodi, ar jie neturi defektų, ar laikomasi pakavimo ir ženklinimo taisyklių, ar nurodytas teisingas svoris ir t. t.“

—

8 punkto tekstas „Identifikavimo kodų, kurie numeruojami pagal seką, kontrolė griežtai registruojama ir taip išvengiama bet kokio sukčiavimo. Registruojant identifikavimo kodus ir juos lyginant su kiekvieno registruoto sandėlio metiniais kiekiais galima labai greitai aptikti nukrypimus ir nustatyti pažeidimus bet kokiame siuntimo ir pardavimo grandinės etape.“ pakeičiamas tekstu „Identifikavimo kodų, kurie numeruojami pagal seką, kontrolė griežtai registruojama ir taip išvengiama bet kokio sukčiavimo.“

—

9 skirsnio tekstas „Bet kokia kontrolė, mėginių ėmimas ir tyrimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų nustatytų reikalavimų, atliekami pagal kokybės ir procedūrų vadovus. Šie tyrimai Reguliavimo tarybos pavedami atlikti įstaigoms, kurios atitinka standarto ISO-EN 17.025 reikalavimus.“ pakeičiamas šiuo tekstu: „Saugomos kilmės vietos nuorodos „Cereza del Jerte“ Reguliavimo taryba atlieka atitinkamą vertinimą ir, jei produktą rinkai tiekianti bendrovė atitinka taikomus sertifikavimo reikalavimus, išduoda dokumentą, įrodantį, kad šios bendrovės produktams suteiktas atitinkamas sertifikatas.“

—

10 skirsnio tekstas „Atlikus minėtą kontrolę Reguliavimo tarybos patariamasis komitetas, kurį sudaro visų susijusių šalių atstovai, įvertina gautus rezultatus ir priima nešališką ir objektyvų sprendimą. Jei sertifikavimo komitetas nusprendžia suteikti sertifikatą, Reguliavimo taryba jį išduoda registruotai bendrovei. Produktas pateikiamas rinkai su Reguliavimo tarybos sunumeruotomis etiketėmis arba papildomomis etiketėmis kitoje pakuotės pusėje, kuriose nurodoma jo kilmė.“ pakeičiamas šiuo tekstu: „Produktas pateikiamas rinkai su Reguliavimo tarybos sunumeruotomis etiketėmis arba papildomomis etiketėmis kitoje pakuotės pusėje, kuriose nurodoma jo kilmė.“

Kaip minėta, visi šie pakeitimai yra būtini siekiant pritaikyti produkto specifikacijos tekstą prie dabartinės padėties, įvykus pokyčiams kontrolės įstaigoje, kuri tikrina, ar laikomasi SKVN „Cereza del Jerte“ specifikacijoje išdėstytų reikalavimų, nedarant poveikio duomenims, įrodantiems, kad produktas kilęs iš vietovės su šia kilmės vietos nuoroda.

3.3.   G dalies „Kontrolės įstaiga“ pakeitimas

Iš dalies keičiamas pašto adresas, kuris nuo šiol nurodomas taip:

Adresas: Polígono Industrial. Centro de Empresas. Carretera Nacional 110, Km. 381,400. 10613 Navaconcejo (Cáceres), España.

Nurodoma, kad Reguliavimo taryba yra akredituota pagal standartą UNE-EN 45011.

3.4.   H dalies „Ženklinimas etiketėmis“ pakeitimai

Ši dalis keičiama taip – išbraukiama antra pastraipa, susijusi su etikečių patvirtinimu, ir įtraukiami du logotipai („Cereza del Jerte“ ir „Cereza del Jerte+Picota“), siekiant, kad rinkdamasis produktą vartotojas nebūtų klaidinamas.

3.5.   I dalies „Nacionaliniai reikalavimai“ pakeitimai

Siekiant, kad produkto specifikacija būtų paprastesnė ir aiškesnė, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnį ši dalis išbraukiama, nes ji nėra esminė ir dabar šiame straipsnyje nuorodos į ją nėra.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„CEREZA DEL JERTE“

EB Nr.: ES-PDO-0105–01121–27.6.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Cereza del Jerte“ suteikiama tik rūšies Prunus avium L. vietinių porūšių „Navalinda“, „Ambrunés“, „Pico Limón Negro“, „Pico Negro“ ir „Pico Colorado“ valgomosioms trešnėms, kurios skirtos vartoti šviežios.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Cereza del Jerte“ suteikiama šių porūšių ir tipų trešnėms:

—	Porūšių „Ambrunés“, „Pico Negro“, „Pico Colorado“ ir „Pico Limón Negro“ trešnėms. Daugiausia išauginamų trešnių priklauso šiai grupei – trešnėms, kurios nuo kitų porūšių labiausiai skiriasi tuo, kad jas skinant kotelis savaime atsiskiria nuo vaisiaus.

—	Trešnėms su koteliais „Navalinda“.

Kalbant apie produkto savybes, vaisių išorės spalva yra raudona, daugiausia pasitaiko vyno ar purpurinės spalvos trešnių. Vaisiaus minkštimas standus ir traškus, minkštimo ir sulčių spalva priklauso nuo porūšio – nuo raudonos spalvos minkštimo ir sulčių iki gelsvos ar balkšvos spalvos minkštimo ir bespalvių sulčių. Vaisius gali būti įvairių formų – inksto formos, paplokščias, apvalus, pailgas. Vaisiaus kauliuko dydis ir forma gali būti įvairi priklausomai nuo porūšio – kauliukas gali būti apvalus ar pailgas ir vidutinio dydžio, didelis ar labai didelis.

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai reikalavimai dėl cukraus kiekio (išreikšto Brikso laipsniais), vaisiaus formos, mažiausio dydžio ir pH.

Trešnių su saugoma kilmės vietos nuoroda rūšių cukraus kiekis, forma, mažiausias dydis ir rūgštingumas (pH)

Rūšis	Cukraus kiekis (nurodytas Brikso laipsniais)			Forma	Mažiausias dydis	pH
	mažiausias	didžiausias	vidutinis			mažiausias	didžiausias	vidutinis
„Navalinda“	12	21,60	14	paplokščia	21 mm	3,80	4,70	4,25
„Ambrunés“	14	25,80	20	paplokščia	21 mm	3,65	4,85	4,25
„Pico Colorado“	13,90	26,40	21	pailga	21 mm	3,80	4,70	4,25
„Pico Negro“	11,80	25,60	19	pailga	21 mm	3,80	4,90	4,35
„Pico Limón Negro“	15,40	26,80	20	pailga	21 mm	3,80	4,70	4,25

SKVN „Cereza del Jerte“ suteikiama tik kategorijos „Ekstra“ trešnėms, kaip apibrėžta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2004 (4) patvirtintame prekybos vyšniomis standarte.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi šie gamybos etapai turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje:

sodinimas ir auginimas, dažniausiai nedideliuose terasiniuose žemės plotuose su stačiais šlaitais, kuriuose veiklą mechanizuoti sunku, žemės darbai (arimas, tręšimas, genėjimas) ir derliaus nuėmimas rankiniu būdu.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktas paruošiamas ir supakuojamas taip, kad jis būtų visiškai apsaugotas. Pakavimo medžiagos kruopščiai parenkamos, kad produkto savybės nepakistų. Kiekvienos pakuotės turinio kilmė, porūšis, kokybė ir dydis turi būti vienodi ir matoma turinio dalis turi būti būdinga visam supakuotam produktui.

Trešnės su SKVN „Cereza del Jerte“ turi būti pakuojamos nustatytoje geografinėje vietovėje; tai būtina siekiant užtikrinti kokybę bei atsekamumą ir kontroliuoti visą sertifikavimo procesą iki pat jo pabaigos.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant pakuotės privaloma aiškiai nurodyti saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimą, taip pat įmonių ženklus ir taikytinuose teisės aktuose nustatytus bendro pobūdžio duomenis.

Reguliavimo taryba turi du logotipus. Jie naudojami taip:

Logotipas „Cereza del Jerte“: šiuo logotipu gali būti ženklinamos anksčiau minėtų porūšių ir kitos trešnės.

Logotipas „Cereza del Jerte“+„Picota“: siekiant neklaidinti vartotojo šiuo logotipu gali būti ženklinamos tik anksčiau minėtų porūšių trešnės.

Bet kokios rūšies pakuotė, kurioje pateikiamos vartoti skirtos trešnės, ženklinama Reguliavimo tarybos sunumeruota papildoma etikete kitoje pakuotės pusėje arba identifikavimo kodu.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Šios trešnės auginamos Kasereso (Cáceres) provincijos šiaurėje esančiose apskrityse. Šią vietovę sudaro žemės plotai šiose savivaldybėse (išvardytos pagal apskritį):

—   CHERTĖS SLĖNIO (VALLE DEL JERTE) APSKRITIS: Baradas (Barrado), Kabesuela del Valje (Cabezuela del Valle), Kabreras (Cabrero), Kasas del Kastanjaras (Casas del Castañar), El Tornas (El Torno), Chertė (Jerte), Navakonsejas (Navaconcejo), Piornalas (Piornal), Reboljaras (Rebollar), Tornavakas (Tornavacas) ir Valdastillasas (Valdastillas).

—   DE LA VEROS (DE LA VERA) APSKRITIS: Aldeanueva de la Vera, Arojomolinos de la Vera (Arroyomolinos de la Vera), Kuakos de Justė (Cuacos de Yuste), Garganta de la Olja (Garganta la Olla), Garguera (Gargüera), Gicho de Santa Barbara (Guijo de Santa Bárbara), Charais de la Vera (Jaraíz de la Vera), Pasaron de la Vera (Pasarón de la Vera) ir Toremenga (Torremenga).

—   AMBROSO (AMBROZ) APSKRITIS: Kabesabeljosa (Cabezabellosa), Kasas del Monte (Casas del Monte), Gargantilja (Gargantilla), Hervasas (Hervás), Charilja (Jarilla) ir Segura de Toro.

Dėl kokybės, kalnuotose vietovėse esančių ūkių ir auginimo būdo, kurie yra glaudžiai susiję, į geografinę vietovę nepatenka šiose vietovėse ir savivaldybėse esantys žemės plotai ir ūkiai, kurie nėra kalnuotose žemės ūkio paskirties vietovėse:

—	De la Veros apskrityje žemiau nei 500 m virš jūros lygio esantys žemės ūkiai,

—	Ambroso slėnio apskrityje žemiau nei 600 m virš jūros lygio esantys žemės ūkiai.

Trešnės auginamos, paruošiamos ir supakuojamos toje pačioje geografinėje vietovėje.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Istorinis ryšys

Pavadinimas „Chertė“ (Jerte) arba „Chertės slėnis“ (Valle del Jerte) yra glaudžiai siejamas su trešnėmis – daugeliui vartotojų Ispanijoje ši vietovė savaime asocijuojasi su trešnėmis arba atvirkščiai. Taigi ji yra puikiai žinoma dėl joje auginamų aukštos kokybės, ypač vadinamųjų Picotas, trešnių.

Manoma, kad trešnių vaismedžius atvežė arabai ir po Rekonkistos čia atvykus naujiesiems gyventojams vaismedžiai jau buvo prisitaikę prie šios teritorijos. Tačiau patikimų įrodymų apie čia augančius trešnių vaismedžius randama tik nuo XIV a.

1352 m. birželio 2 d. karaliaus emisarų būrys sustojo pernakvoti viename iš apskrities miestelių. Riteriai čia ragavo upėtakių ir trešnių – tai rodo, kad jau tais laikais jos buvo žinomas produktas, kurio kokybė buvo pakankamai aukšta, kad jį būtų galima pasiūlyti tokiems išskirtiniams keliautojams.

Vėlesniais šimtmečiais trešnės augintos toliau ir vis labiau populiarėjo. XVI a. žymus ispanų gydytojas Luisas de Toro mini Chertės trešnes ir jas giria dėl jų dydžio, spalvos ir skonio.

XVIII a., kai kaštonmedžių plantacijas sunaikino vadinamoji „rašalo“ liga, trešnės pradėtos laikyti tikra ekonomine alternatyva. Šio amžiaus pabaigoje ir XIX a. trešnių vaismedžiai paplito Chertės slėnyje ir dviejuose kaimyniniuose slėniuose.

Pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais metraštininkai tvirtina, kad geriausia šioje vietovėje „… yra trešnės, kurios atitinkamai ypač vertinamos karaliaus rūmuose …“ XIX a. trešnių vaismedžiai paplito visuose miesteliuose, taigi XX a. pradžioje ši vietovė jau buvo gerai žinoma dėl „gardžių čia auginamų trešnių“.

Gamtinis ryšys

Penki trešnių su SKVN porūšiai yra vietiniai – jie auginami Chertės slėnyje arba kaimyniniuose Ambroso ir La Veros slėniuose. Šios trešnės auginamos beveik vien tik šioje vietovėje, nes iki šiol pastangos jas pradėti auginti kitose platumose buvo ne itin sėkmingos.

Įvairūs autoriai teigia, kad trešnių, kurių vaisiai skinami lengvai atsiskiria nuo kotelių, porūšių auginimą Chertės slėnyje lėmė ilgas aklimatizacijos ir pusiau dirbtinės skirtingų Prunus avium L., nuo senų laikų kalnų miškuose augančios vietinės rūšies, poskiepių selekcijos procesas.

Ne mažiau svarbūs buvo Chertės slėnio augintojų atlikti patobulinimai ir kloninė selekcija bei aplinkos veiksniai, pvz., drėgmės kiekis (kuris vasaros mėnesiais dar labiau padidėja), slėnyje pučiantys vėjai, orientacija, vidutinis saulėtų dienų skaičius per metus, aukštis, mikroklimatas ir dirvos rūgštingumas.

Dėl vietovės struktūros ir sąlygų, kurias lemia sudėtinga topografija, susiformuoja apželdintas kraštovaizdis su nedidelėmis, kartais ir visai mažomis terasomis, kurios sutvirtinamos akmenų sienomis ir dėl kurių žemė iš esmės negali būti dirbama mechanizuotai.

Todėl produkto savybes lemia tai, kad auginami tam tikri prie Chertės baseinui ir kaimyniniams slėniams būdingų gamtinių sąlygų prisitaikę ir ten aklimatizavęsi vaismedžiai, taip pat auginimo sistemos ypatumai – tai, kad trešnių vaismedžių auginimas susijęs su kultūros tradicijomis, kurios pagrįstos smulkiais ūkiais ir tuo, kad juose dirbama šeimomis. Auginant vaismedžius ūkiuose, kurie dažniausiai yra nedideliuose terasiniuose žemės plotuose su stačiais šlaitais, kuriuose veiklą mechanizuoti sunku, gaunamą negausų derlių atsveria aukšta jo kokybė.

5.2.   Produkto ypatumai

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Cereza del Jerte“ suteikiama tik rūšies Prunus avium L. vietinių porūšių „Navalinda“, „Ambrunés“, „Pico Limón Negro“, „Pico Negro“ ir „Pico Colorado“ valgomosioms trešnėms, kurios skirtos vartoti šviežios.

Vaisių išorės spalva yra raudona, jos intensyvumas priklauso nuo porūšio. Trešnės dažniausiai yra vyno ar purpurinės spalvos, nes nuimant vietos derlių daugiausia vyrauja vadinamosios Picotas trešnės, ypač porūšio „Ambrunés“ uogos.

Picotas trešnės nuo kitų trešnių iš esmės skiriasi tuo, kad jas skinant kotelis savaime atsiskiria nuo vaisiaus, tačiau dėl to nenukenčia jų kokybė, atsparumas apdorojant ir galiojimo laikas. Šiai grupei priklauso porūšių „Ambrunés“, „Pico Negro“, „Pico Limón Negro“ ir „Pico Colorado“ trešnės.

Jų forma gali būti įvairi – inksto formos, paplokščia, apvali arba pailga.

Vaisiaus minkštimas yra labai standus ir traškus, jis ir sultys yra raudonos spalvos, tačiau atspalviai gali būti įvairūs, priklausomai nuo porūšio – nuo raudonos spalvos minkštimo ir sulčių iki bespalvių sulčių ir gelsvos ar balkšvos spalvos minkštimo. Minkštimo ir sulčių, ypač sulčių, spalva paprastai nesikeičia.

Vaisiaus kauliukas yra viena iš pastoviausių savybių. Jis gali būti vidutinio dydžio, didelis arba labai didelis (porūšių „Navalinda“ ir „Ambrunés“ vaisių). Kauliukas gali būti apvalus („Ambrunés“), pusapvalis („Pico Colorado“) arba pailgas („Pico Limón Negro“).

Kauliuko ir vaisiaus dydžio santykis svyruoja nuo vidutinio („Pico Colorado“) iki didelio ir labai didelio („Pico Limón Negro“, „Navalinda“ ir „Ambrunés“).

Kotelio ilgis ir storis gali būti labai įvairus:

—	vidutinio ilgio („Ambrunés“ ir „Navalinda“) ir ilgas („Pico Negro“ ir „Pico Colorado“).

—	plonas („Pico Negro“ ir „Pico Colorado“) ir vidutinio storio („Ambrunés“ ir „Navalinda“).

Kalbant apie juslines savybes, vidutinis cukraus kiekis yra didesnis nei paprastai, tinkamai sunokusių trešnių lūžio rodiklis, priklausomai nuo skirtingų porūšių, yra 12–24 g/100 g šviežio vaisiaus svorio.

SKVN „Cereza del Jerte“ suteikiama tik kategorijos „Ekstra“ trešnėms, kaip apibrėžta Reglamentu (EB) Nr. 214/2004 patvirtintame prekybos vyšniomis standarte.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Šios trešnės auginamos beveik vien tik šioje vietovėje, nes iki šiol pastangos jas pradėti auginti kitose platumose buvo ne itin sėkmingos – trešnių vaismedžiai auga prastai, jei dirvos sąlygos, aukštis, saulėtų dienų skaičius, drėgmė ir vyraujantys vėjai nėra tinkami.

Trešnių, kurių vaisiai skinami lengvai atsiskiria nuo kotelių, porūšiai auginimą Chertėje lėmė ilgas aklimatizacijos ir pusiau dirbtinės Prunus avium L. – nuo senų laikų kalnų miškuose augančios vietinės rūšies – selekcijos procesas.

Ne mažiau svarbūs buvo Chertės slėnio augintojų atlikti patobulinimai ir kloninė selekcija bei aplinkos veiksniai, pvz.:

—	drėgmės kiekis (kuris vasaros mėnesiais dar labiau padidėja);

—	slėnyje pučiantys vėjai, orientacija, vidutinis saulėtų dienų skaičius per metus, aukštis, mikroklimatas ir dirvos rūgštingumas.

—

Kalbant apie orografiją, trešnių vaismedžiai trijuose slėniuose auginami nuo slėnio viduryje iki daugiau nei 1 200 m aukštyje esančiuose žemės plotuose. Trešnėms auginti labiausiai tinka 600–1 200 m esantys žemės plotai, nes tokiu būdu jos ir kitų porūšių trešnės kasmet palaipsniui noksta nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pradžios.

—

Šios vietovės dirvožemis yra purus ir rupus, dažniausiai priesmėlio tipo. Išorinis drenažas paprastai yra geras. Dirvožemis visada rūgštus (paprastai pH 5–5,5), tai lemia jį sudarančios medžiagos. Dėl šių savybių šis dirvožemis puikiai tinka vyraujančiai trešnių rūšiai (Prunus avium arba laukinei trešnei) ir vietiniams jos porūšiams auginti.

—

Kalbant apie klimatą, trijų į nustatytą geografinę vietovę įtrauktų slėnių klimato savybes lemia jų siaurumas, gilumas, orientacija ir tai, kad jie atsiveria į pietus. Dėl įvairaus aukščio ir fragmentuoto reljefo saulės šviesa ir temperatūra tarp kalnų viršūnių ir sąnašinio slėnio dugno pasiskirsto nevienodai, todėl kartais temperatūrų skirtumai yra labai dideli. Šie klimato skirtumai lemia nevienodą augimo ciklo ir žydėjimo bei nokimo laikotarpių trukmę – kaip jau minėta, skirtingose vietose augančios trešnės žydi ir noksta skirtingais etapais ir šie skirtumai yra itin akivaizdūs nuimant derlių. To paties porūšio trešnių sunokimo laikas gali skirtis daugiau nei 20 dienų.

Kalbant apie drėgmę, iš mėnesinių bei metinių drėgmės rodiklių bei kritulių pasiskirstymo matyti, kad šiai vietovei būdingas drėgnas Viduržemio jūros klimatas su trumpomis ir sausomis vasaromis, nes liepą ir rugpjūtį karšta ir lyja labai nedaug.

Nepaisant to, kad pagal vidutinę metinę temperatūrą klimatas yra gana šiltas, skirtingais metų laikais temperatūra labai svyruoja. Dėl šių temperatūros svyravimų klimato sąlygos yra gana atšiaurios.

Apibendrinant galima teigti, kad aprašytos specifinės orografinės, dirvožemio, klimato ir hidrografinės savybės yra būtinos siekiant išauginti tokį išskirtinį ir autentišką produktą, kaip trešnės su SKVN „Cereza del Jerte“. Išauginti minėtą produktą be kurio nors iš šių veiksnių būtų neįmanoma.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (5) 5 straipsnio 7 dalis)

http://aym.juntaex.es/NR/rdonlyres/DEAAADC4-16EB-4424-985B-4A40BE02ECF4/0/PliegoCerezaJertemodificado.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4)  OL L 36, 2004 2 7, p. 6.

(5)  Žr. 3 išnašą.

---