19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/53

Pranešėjas

Adam Struzik (PL/EPP), Mazovijos vaivadijos maršalka

1.

atkreipia dėmesį, kad tai – pirmas kartas, kai Komitetas rengia nuomonę dėl ES biudžeto vykdymo, norėdamas pateikti vietos ir regionų valdžios institucijų požiūrį į dabartinę finansinę programą ir į 2014–2020 m. laikotarpį;

2.

informuoja, kad siekiant kokybiškesnės nuomonės, buvo surengta vietos ir regionų valdžios institucijų apklausa (1), kuri sulaukė nemažai dėmesio; tai patvirtino, kad šis klausimas yra aktualus ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos nori bendradarbiauti spręsdamos problemas ir išnaudodamos teritorinio požiūrio potencialą;

3.

pabrėžia, kad ES biudžetas yra svarbi priemonė Europos Sąjungos tikslams pasiekti. Būtina pabrėžti ES biudžeto vaidmenį, ypač dabar, kai daugelyje šalių tebesitęsia viešųjų finansų krizė, ir galvojant apie būtinybę paremti Europos ekonomikos konkurencingumą, kurti darbo vietas ir propaguoti bendras Europos vertybes;

4.

pažymi, kad ES biudžetas ne tik numato išteklių aukščiausiu politiniu lygiu (Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos) nustatytiems ir Sutartyse įtvirtintiems Europos Sąjungos tikslams pasiekti, bet ir yra labai svarbi priemonė, padedanti įgyvendinti valstybių narių viešosios politikos tikslus bei vietos ir regionų valdžios institucijų priemones. Todėl mano, kad labiau į rezultatus orientuotas požiūris paskatins geriau rinktis uždavinius ir priemones, kurie atspindėtų skirtingą įvairių ES teritorijų padėtį ir taip padidintų ES biudžeto veiksmingumą ir efektyvumą;

5.

mano, kad vykdant ES biudžetą vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiesioginės gavėjos ir ES fondų lėšų valdytojos, tačiau atsakomybe už biudžeto vykdymą vietos ir regionų lygmeniu dalijasi valstybės narės, Europos Komisija ir kitos ES institucijos;

6.

teigiamai vertina faktą, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo sustiprintas teritorinio matmens vaidmuo įgyvendinant ES politiką – atitinkamai padidės ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo vykdant ES biudžetą;

7.

ši nuomonė skirta tiems ES fondams, kurių svarba vietos ir regionų valdžios institucijoms yra didžiausia, pirmiausia Europos struktūriniams ir investiciniams fondams, Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Sanglaudos fondui, Europos socialiniam fondui (ESF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF); vis dėlto pažymi, kad siekiant Europos, nacionalinių, regionų ir vietos lygmeniu nustatytų vystymosi tikslų svarbūs yra ir kiti fondai, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“;

8.

mano, kad atsižvelgiant į dabartinę socialinę ir ekonominę padėtį, į faktą, jog ES finansavimo 2007–2013 m. laikotarpiui teisinis pagrindas buvo nustatytas vėliau nei planuota, ir į tai, kad daugelyje sričių Europos politika buvo parengta siekiant ilgalaikių struktūrinių tikslų, o ne trumpalaikio pasiūlos efekto, ES biudžeto įgyvendinimo sparta turėtų būti laikoma patenkinama;

9.

sunerimęs pažymi, kad nors ES biudžeto įgyvendinimo sparta iš esmės yra patenkinama, biudžeto įgyvendinimo lygis labai skiriasi priklausomai nuo valstybės narės ir fondo;

10.

mano, kad ES biudžeto įgyvendinimo spartos skirtumus valstybėse narėse lemia daugelis veiksnių, iš kurių tik kai kurie yra tiesiogiai susiję su išlaidomis vietos ir regionų lygmeniu. Veiksniai, turintys įtakos ES biudžeto įgyvendinimo spartai yra šie:

11.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų nuomone, didžiausią įtaką ES biudžeto vykdymo spartai ES lygmeniu turi valstybės narės, tuo tarpu bendrai su ES finansuojamų projektų atveju, didžiausią poveikį lėšų panaudojimo spartai daro vietos ir regionų valdžios institucijų administraciniai gebėjimai, bendram finansavimui numatytos lėšos (tiek viešosios, tiek nacionalinės) ir fondų taisyklių sudėtingumas;

12.

todėl pastebi, kad kaltinimas, jog iš ES biudžeto bendrai finansuojami projektai įgyvendinami lėtai dėl nepakankamų vietos ir regionų valdžios institucijų administracinių gebėjimų, pagrįstas tik iš dalies. Vietos ir regionų valdžios institucijos žino apie savo dažnai nepakankamus administracinius gebėjimus, tačiau ES lėšų panaudojimo vietos ir regionų lygmeniu spartai įtakos turi ir klausimai, kurie priklauso valstybių narių ir Europos Komisijos kompetencijai;

13.

atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti savo veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis rengiant veiksmų programas ir konkrečius įgyvendinimo sprendimus, kad būtų užtikrinta optimali ES lėšų panaudojimo sparta ir kokybė ir sumažinta gavėjams tenkanti našta;

14.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užimti aktyvesnę poziciją naujosios finansinės programos atžvilgiu ir pirmiausia pasiūlyti vietos ir regionų valdžios institucijoms informavimo ir mokymo priemones, skirtas ES biudžeto įgyvendinimo spartai ir kokybei pagerinti;

15.

pažymi, kad Europos Komisija, nurodydama, kurie projektai buvo įgyvendinti geriausiai, taip pat galėtų prisidėti prie biudžeto įgyvendinimo spartos, ypač tose vietovėse, kuriose reikia kompleksiško požiūrio, apimančio daugelį fondų, programų ir partnerių, įskaitant projektus, įgyvendinamus pagal tokias naujas priemones kaip Integruotos teritorinės investicijos arba Bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija;

16.

be to, atkreipia dėmesį į kitas priemones ES bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo spartai vietos ir regionų lygmeniu pagerinti:

17.

yra įsitikinęs, kad naujosios Europos struktūrinių ir investicinių fondų taisyklės teigiamai paveiks ES bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu spartą. Vis dėlto dabartiniame pasirengimo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos įgyvendinimo pradžiai etape neįmanoma įvertinti, kokiu mastu arba kur projektų įgyvendinimas paspartės;

18.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą „Galutinę 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) paprastinimo rezultatų suvestinę“ (2);

19.

ragina kitam programavimo laikotarpiui (po 2020 m.) gerinti ES institucijų ir valstybių narių dialogo kokybę ir efektyvumą, kad būtų pateikti teisės aktų projektai, vykdomos derybos ir anksčiau baigiamos visos diskusijos dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, kad būtų galima pradėti įgyvendinti ES biudžetą nuo 2021 m. pradžios;

20.

pažymi, kad vis dar nėra išsamių statistinių duomenų apie vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant ES biudžetą; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares reguliariai skelbti duomenis šia tema (taip pat savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose ir periodiškose sanglaudos ataskaitose) ir reguliariai atlikti šio klausimo, kuris turėtų būti aptartas su Regionų komitetu, vertinimus;

21.

remdamasis Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų pateikta informacija nurodo šias pagrindines klaidų grupes:

22.

nurodo, kad sanglaudos išlaidų audito kontrolės sąnaudos gali sudaryti apie 860 mln., arba 0,2 % ERPF/SF ir ESF biudžeto (3);

23.

palankiai vertina tai, kad nuo 2009 m. Audito Rūmai nurodo, kad su sanglauda susijusių išlaidų, patirtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, srityje pažeidimų skaičius yra daug mažesnis nei 2000–2006 m. laikotarpiu (4);

24.

mano, kad šių klaidų kiekis atspindi ne išteklių naudojimo pažeidimus (sukčiavimą), bet veikiau gavėjų, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijų, grupių gebėjimą laikytis taisyklių ir nacionalinės bei Europos koordinavimo, kontrolės ir valdymo sistemų kokybę;

25.

todėl pažymi, kad norėdamos sumažinti minėtų dviejų klaidų grupių kiekį vietos ir regionų valdžios institucijos, valstybės narės, Europos Komisija ir kitos ES institucijos turi imtis koordinuotų veiksmų; todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti ne tik tada, kai įgyvendinamos ES bendrai finansuojamos programos ir projektai, bet ir kai rengiamos teisės normos ir gairės; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos tarnyboms tikrinti, ar nacionalinės atitikimo reikalavimams ir viešųjų pirkimų sistemos atitinka ES teisės aktus, reikėtų ne tik įgyvendinant programas ir projektus, bet ir prieš prasidedant įgyvendinimui;

26.

pažymi, kad finansinės klaidos taisomos, kai paaiškėja, jog yra pažeidimų, ir tai daro įtaką ne tik ES fondų įgyvendinimo spartai, bet ir sumažina tikimybę, jog bus pasiekti numatyti rezultatai;

27.

teigiamai vertina faktą, kad taisyklės dėl išlaidų atitikties reikalavimams kitą programavimo laikotarpį bus taikomos lanksčiau. Tokiomis aplinkybėmis teigiamai reikėtų vertinti pasiūlymus ESF atveju vietoje faktinių išlaidų atlyginimo plačiau naudoti vienkartines išmokas ir fiksuotus išmokų dydžius. Tai turėtų sumažinti gavėjams tenkančią administracinę naštą, su sąlyga, kad Komisija atidžiai stebės situaciją ir skatins dvejojančias valstybes nares pasirinkti supaprastintus mechanizmus;

28.

kadangi supaprastintos išlaidos nėra naudojamos viešųjų pirkimų projektų atveju, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę numatyti panašų supaprastinimą tiems projektams kurie finansuojami ne tik iš ESF, bet ir iš kitų fondų;

29.

pripažįsta, jog buvo imtasi žingsnių suderinti visų Europos struktūrinių ir investicinių fondų taisykles ir procedūras, tačiau pastebi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms dar nėra aišku, ar naujosios taisyklės tikrai palengvins projektų įgyvendinimą ir ar padidins Europos struktūrinių ir investicinių ir kitų išorės fondų, tokių kaip programa „Horizontas 2020“, tarpusavio koordinavimo mastą. Tai rodo, jog Europos Komisijai, Europos Audito Rūmams ir valstybėms narėms reikia imtis informavimo ir mokymo priemonių, įskaitant mokymą, skatinantį taikyti supaprastintus išlaidų modelius (5);

30.

pažymi, kad nustačius bendras pagrindines taisykles visiems struktūriniams ir investiciniams fondams ir leidus valstybėms narėms, atsižvelgus į konkrečius vietos poreikius, nustatyti savo pačių nacionalines taisykles dėl išlaidų atitikties reikalavimams, būtų padarytas teigiamas poveikis klaidų kiekio mažinimui;

31.

dėl kontrolės sistemų – siūlo daugiau dėmesio skirti kontrolės, kurią vykdo įvairūs (nacionalinės, regioninės, Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų) valdymo ir audito subjektai, koordinavimo; mano, kad kontrolė turi atitikti savo paskirtį – pagerinti projektų įgyvendinimo kokybę. todėl pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų nuomone, finansinių klaidų ištaisymas dažnai būna visiškai neproporcingas pažeidimų mastui;

32.

reiškia susirūpinimą, kad dėl administracinių pajėgumų ir išteklių stygiaus, audito institucijos vis dažniau audito darbą paveda privačiojo sektoriaus audito įmonėms (48 %), taip padidindamos bendrą audito kainą ir prarasdamos projektų programavimo kontrolę;

33.

pažymi, kad kiekvienais metais vis sunkiau užtikrinti pastovų pajamų srautą iš valstybių narių į ES biudžetą. Taip yra todėl, kad kiekvienų finansinių metų pabaigoje didėja neapmokėtų skolų skaičius;

34.

pažymi, kad ši problema gali padaryti didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų veiklai, nes taip tektų ilgiau laukti, kol bus kompensuotos išlaidos, o tai kelia itin didelį susirūpinimą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse;

35.

pažymi, kad šio neapmokėtų skolų ES biudžetui augimo priežastys yra šios:

36.

sunerimęs pažymi, kad tai gali paskatinti neįvykdytų įsipareigojimų (vadinamųjų RAL) sumos (6) didėjimą. Ši problema pirmiausia susijusi su sanglaudos politika ir kaimo plėtra. Darant prielaidą, kad automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklė iš principo nereiškia, jog iš esmės bus sumažinti valstybių narių biudžeto asignavimai, 2014 m. ir 2015 m. gali prireikti gerokai padidinti ES biudžetą.

37.

pažymi, jog naujuoju programavimo laikotarpiu pratęsus automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisyklę N+3 metams, neįvykdytų įsipareigojimų lygis gali dar labiau padidėti. Tačiau to nereikėtų suprasti kaip paskatos Komisijai panaikinti įsipareigojimus dėl dar daugiau lėšų – veikiau siekiama atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti finansinio planavimo kokybę visais lygmenimis: vietos, nacionaliniu ir Europos;

38.

mano, kad veiksmingas būdas pagerinti finansinio planavimo kokybę vietos ir regionų lygmeniu būtų užtikrinti, kad gavėjams būtų aiškiau, kaip naudoti išankstinius mokėjimus, kuriuos valstybėms narėms skyrė Komisija, ir nustatyti naujas sanglaudos politikos taisykles, numatant 90 dienų terminą, per kurį mokėjimai turi būti paskirstyti gavėjams;

39.

mano, kad ES lėšų panaudojimo rezultatai visada geriau matomi vietos ir regionų, o ne makroekonominiu lygmeniu. Vis dėlto, dažnai neįmanoma tiksliai pademonstruoti ES biudžeto poveikio Europos ir atskirų valstybių ir regionų vystymuisi dėl nepatenkinamos analizės kokybės ir fakto, kad visas dėmesys skiriamas lėšų panaudojimo spartai, o ne užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui;

40.

šiuo tikslu teigiamai vertina faktą, kad visos ES lėšos, visų pirma Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšos, 2014–2020 m finansinės programos laikotarpiu bus labiau orientuotos į rezultatus. Kaip parodė apklausa, tai leis efektyviau panaudoti ES fondų lėšas ir suteiks daugiau galimybių įgyvendinant temines ir regionines priemones pasiekti ES tikslus.

41.

pažymi, kad dėmesys rezultatams turėtų padidėti logiškai susiejus nustatytus tikslus, rodiklių vertes, veiklos rezultatų planą ir sistemos stebėseną bei vertinimą;

42.

tačiau pažymi, kad šią rezultatų akcentavimo strategiją bus galima tinkamai panaudoti tik tada, jeigu tikslų, rodiklių ir jų verčių nustatymo procesas veiklos programavimo lygmenyje bus kokybiškas ir atspindės ne tik Europos tikslus, bet ir konkrečius, regioninius skirtumus atspindinčius tikslus;

43.

kadangi šis dėmesys ES biudžeto rezultatams yra ir svarbus, ir naujas, ragina Europos Komisiją imtis informavimo ir mokymo priemonių, kurios būtų skirtos tikslų, rodiklių ir jų verčių nustatymui ir veiklos rezultatų planų parengimui; nurodo, kad stebėsenos ir vertinimo sistemas valstybėse narėse reikėtų dar labiau gerinti, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir poreikius;

44.

pažymi, kad derybų dėl veiksmų programų kokybė, kuri Europos Komisijai ir valstybėms narėms turėtų būti abipusio mokymosi procesas, bus nepaprastai svarbi į rezultatus orientuotos strategijos įgyvendinimui;

45.

pakartoja savo susirūpinimą, kad veiklos rezervas, kuris sudaro 6 % sanglaudos biudžeto pagal investicijų į augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą ir toks pat kaimo plėtros rezervas nėra tinkama priemonė šiems reikalavimams patenkinti;

46.

pažymi, kad didesnį ES lėšų veiksmingumą ir efektyvumą pasiekti galima tik aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma tiems, kurie atsakingi už didžiąją išlaidų dalį ir kurie galiausiai daugiausiai prisidės prie ES politikos tikslų įgyvendinimo – pirmiausia tai pasakytina apie vietos ir regionų valdžios institucijas;

47.

remdamasis apklausos rezultatais teigia esąs pasiruošęs aktyviai dalyvauti svarbiose diskusijose Europos lygmeniu ir būti patikimas valstybių narų ir ES institucijų partneris rengiant ir įgyvendinat ES biudžetą. Tam visų pirma reikės aktyviau dalyvauti kitų ES institucijų darbe, taip pat rengti ir savo nuomones (įskaitant ir šią nuomonę), atlikti analizę ir teikti ataskaitas ES gyventojams svarbiausiais klausimais.