19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/36

Pranešėjas

Gábor Bihary (HU/ESP), Budapešto miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

1.

mano, kad visiškai nepriimtina, jog 2014 m. mūsų savivaldybėse vis dar yra žmonių, kurie rizikuodami savo sveikata ir gyvybe gyvena gatvėje. Netoleruotina, kad beveik 3 milijonai benamių Europos Sąjungoje gyvena iš socialinės apsaugos sistemos teikiamos pagalbos ar dažnai netgi nežino, kad tokios sistemos apskritai egzistuoja arba šiomis sistemomis jiems nesuteikiama tinkama apsauga;

2.

konstatuoja, kad benamystė yra kraštutiniausia skurdo ir socialinės atskirties forma (1) ir kad ji pažeidžia žmogaus teises ir orumą, kadangi būstas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių;

3.

šiame kontekste pakartoja (2) savo raginimą sukurti Europos socialinio būsto veiksmų programą siekiant:

4.

pripažįsta, kad nors ES valstybės narės turi pasaulyje labiausiai išvystytas socialinės apsaugos sistemas, benamystės atvejų padaugėjo beveik visose Sąjungos šalyse dėl keleto veiksnių tokių kaip ekonomikos krizė, visuomenės pokyčiai, mažumų diskriminacija ar blogai reguliuojama migracija. Be to kai kuriose šalyse nepakanka socialinių būstų ir būstų už prieinamą kainą;

5.

pabrėžia, kad investicijų, skirtų kovai su benamyste, grąža yra didelė. Jos padeda tvariai ir ilgam sumažinti einamąsias „simptominiam gydymui“ numatytas socialines išlaidas;

6.

pažymi, kad reikia ES lygmens priemonių, skirtų spręsti nepasiturinčių ir pažeidžiamų ES piliečių, vykstančių iš vienos ES valstybės narės į kitą, klausimą. Socialinis judumas prisidėjo prie atsiradusių tarpvalstybinių benamystės problemų, kurių neįmanoma išspręsti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu arba ribojant ES piliečių judumą;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors būtent valstybės narės, ir ypač vietos ir regionų valdžios institucijos, yra tiesiogiai atsakingos už kovą su benamyste, laikantis subsidiarumo principo reikėtų stiprinti Europos Komisijos vaidmenį rengiant politiką, įgyvendinant bendradarbiavimo projektus Europos lygmeniu ir skleidžiant gerosios praktikos pavyzdžius. Europos Sąjunga turėtų labiau stengtis papildyti ir paremti valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų pradėtas įgyvendinti iniciatyvas, laikantis Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane numatytų gairių (3);

8.

pažymi, kad visos valstybės narės turėtų parengti savo nacionalines benamystės strategijas, galbūt papildytas regioninėmis strategijomis, ir aiškiai nurodyti, kas atsakingas už duomenų apie šį reiškinį rinkimą, už strategijos įgyvendinimą ir stebėseną; todėl ragina ES šalis parengti išsamias benamystės strategijas, visų pirma nurodant už šios problemos sprendimą atsakingas nacionalines tarnybas, taip pat prašo nustatyti aiškius ir skaidrius tikslus, kuriuos jos įsipareigoja ES įgyvendinti, bei pateikti vertinimo modelius, kurie leistų skaidriai įvertinti kiekvienos ES valstybės narės strategijos įgyvendinimo rezultatus;

9.

pabrėžia, kad šiose išsamiose benamystės strategijose taip pat būtina apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį ir, laikantis gero valdymo principų, patikslinti, už kokias konkrečias užduotis atsakingi skirtingi valdymo lygmenys ir kaip jiems paskirstyti ištekliai;

10.

atkreipia dėmesį, kad kai kurioms ES valstybėms narėms dėl praktinės daugiapakopio valdymo patirties trūkumo iškilo sunkumų įgyvendinti savo benamystės strategiją;

11.

palankiai vertina anksčiau ir visai neseniai Europos Parlamento priimtas nuostatas dėl Europos benamystės strategijos (4), kuriose valstybės narės primygtinai raginamos daryti didesnę pažangą siekiant gatvės benamystės panaikinimo iki 2015 m. tikslo;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad benamių skaičius ir benamystės priežastys valstybėse narėse, net ir regionuose, skiriasi, todėl rengiant benamystės strategiją turėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos. Koks metodas bus pasirinktas, turėtų priklausyti nuo šios problemos priežasčių. Vietos valdžios institucijos turi geriausias galimybes kaupti praktines šios srities žinias, nes jos tiesiogiai susiduria su šiuo reiškiniu;

13.

šiame kontekste palankiai vertina benamystei skirto HABITACT tinklo (www.habitact.eu) atliktą darbą; tai vietos ir regionų valdžios institucijų tinklas integruotomis benamystės strategijomis skatinantis socialines inovacijas benamystės srityje.

14.

pritaria Europos Parlamento ir Komisijos raginimui sudaryti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri padėtų rengti ir tobulinti Europos benamystės strategiją; pabrėžia, jog labai svarbu, kad ekspertų grupės darbe taip pat dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai;

15.

pažymi, kad jau paskelbtas Komisijos tarnybų darbo dokumentas (5), kuriame pateikiamos gairės, kaip spręsti benamystės problemą, tačiau apgailestauja, jog šiam dokumentui trūksta europietiško užmojo. Iš tikrųjų, būtina parengti visos Europos strategiją, kurioje būtų numatytos priemonės, kurias galėtų veiksmingai praktiškai taikyti vietos ir regionų valdžios institucijos, NVO ir jų savanoriai, kuri padėtų keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir juos skleisti ir imtis teisinių veiksmų, galinčių užkirsti kelią benamystės kriminalizavimui, taip pat griežtai bausti už netoleruotinus priešiškumo benamių atžvilgiu, smurto prieš juos arba jų persekiojimo veiksmus;

16.

pabrėžia, kad skurdas ir benamystė nėra nusikaltimai ir todėl benamių kriminalizavimas bei antisocialinių vietos taisyklių, prieštaraujančių žmogaus teisėms, priėmimas bei taikymas kai kuriose valstybėse narėse yra nesuderinami su vienodo požiūrio principu ir žmogaus orumu;

17.

prašo labiau pripažinti ir remti vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu organizacijų pastangas ginti šios gyventojų grupės laisves ir piliečių teises, kadangi benamiai patiria policijos persekiojimus ir jau savaime yra pažeidžiami ir turi menkas galimybes apginti savo teises;

18.

tikisi, kad jokioje valstybėje narėje (neteisėtai, o kartais dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų) asmenys nesulaukia policijos grasinimų, tik todėl, kad jie yra benamiai;

19.

remia veiksmus, kurių benamių labui jau ėmėsi ES valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijos, jų asociacijos ir skėtinės organizacijos, aktyviai vykdančios veiklą Europos lygmeniu, taip pat jų veiklą, skirtą benamius geriau supažindinti su jų teisėmis, bei jų pastangas sudaryti palankesnes sąlygas ugdyti socialinį sąmoningumą ir formuoti visiems atvirą visuomenę, kurioje dauguma piliečių benamystę vertintų empatiškai ir pritartų priemonėms, būtinoms jai panaikinti, visų pirma valstybės lėšų naudojimui šiuo tikslu;

20.

ragina valstybes nares ir Europos Sąjungai pirmininkaujančią valstybę užtikrinti, kad kompetentingi ministrai benamystės klausimą reguliariai įtrauktų į apskritojo stalo diskusijų darbotvarkes. Regionų komitetas taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus reikėtų pakviesti dalyvauti šiuose susitikimuose ir prašo Europos Komisijos jiems suteikti praktinio pobūdžio ir finansinę paramą;

21.

pabrėžia, kad rengiant Europos benamystės strategiją svarbu pirmenybę teikti požiūriui, pagal kurį visų veiksmų esmė – būsto užtikrinimas (angl. Housing-led) arba pirmasis etapas – apsirūpinimas būstu (angl. Housing first), ir ypatingą dėmesį skirti tarpvalstybinei benamystei ir konkrečiai nepilnamečių bei moterų benamystės problemų sprendimui;

22.

pabrėžia, kad benamystės problemų sprendimas yra susijęs su regionų vystymusi ir ES finansavimo priemonėmis (pavyzdžiui, ESF ir ERPF) (6), taip pat su socialine įtrauktimi ir žmogaus teisėmis. Tai taip pat glaudžiai susiję su strategijos „Europa 2020“ tikslu pasiekti, kad 20 milijonų žmonių įveiktų skurdą (7);

23.

atkreipia valstybių narių regionų, kuriuose labiausiai paplitęs benamystės reiškinys, dėmesį į galimybę rengiant savo veiksmų programas pasinaudoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ar kitų fondų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo (ESF), finansavimu, siekiant pagerinti benamių padėtį, taip pat ragina šiuos regionus sudaryti palankesnes sąlygas benamių socialinei integracijai ir jų integracijai į darbo rinką;

24.

pabrėžia prevencijos svarbą vietos ir regionų lygmeniu, kad ankstyvas pavojaus tapti benamiu nustatymas leistų žmonėms, kuriems gresia šis pavojus, užtikrinti jų poreikiams pritaikytą pagalbą, kad būtų išvengta jų iškraustymo iš būsto, o jau iškraustytiems žmonėms – pasiūlyti skubią pagalbą. Todėl reikėtų numatyti nuo gerovės neatsiejamas struktūrines priemones, pavyzdžiui, būsto, užimtumo, švietimo, šeimos ir susijusiose politikos srityse;

25.

pažymi, kad norint užkirsti kelią staigiam žmonių, kurie ką tik tapo benamiais, gyvenimo kokybės, taigi, ir sveikatos būklės pablogėjimui, būtina teikti visapusišką pagalbą ir stiprinti socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, ypač tais atvejais, kai sprendžiami asmenų, kuriems jau teko pasinaudoti šių tarnybų paslaugomis praeityje, klausimai;

26.

nurodo, kad pagalbą benamiams reikėtų pradėti teikti gatvėje, nes psichikos sutrikimų arba piktnaudžiavimo medžiagomis nustatymas ir gydymas negali laukti, kol bus išspręsta būsto problema;

27.

pabrėžia, kad svarbu numatyti pakankamą paramą, visų pirma, aprūpinimą būstu, kadangi tai gali padėti išvengti benamystės;

28.

pažymi, kad norint, kad su benamystės problema susijusių subjektų veiksmai būtų efektyvūs, reikia atitinkamo tiek valstybių narių, tiek ir Europos Sąjungos finansavimo ir paramos, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių ir sutelkti užimtumo tarnybas, benamiams pasiūlyti mokymų, juos paskatinti vėl ieškotis darbo ir jiems padėti tą darbą išlaikyti;

29.

profesinį mokymą, persikvalifikavimą, suaugusiųjų švietimą, t. y. mokymąsi visą gyvenimą laiko itin veiksmingomis, nors ir netiesioginėmis priemonėmis, galinčiomis padėti žmonėms įveikti benamystę. Tinkamai struktūruotas mokymas, galintis užtikrinti tikrą darbo vietą, tiek piliečių, tiek visuomenės požiūriu yra gera investicija ir gali padėti benamiams ilgam įveikti sunkų gyvenimo etapą. Išsilavinimas dažnai yra privalomas bazinis reikalavimas, bet svarbiausia – kad žmonės būtų motyvuoti imtis ilgalaikių ir iniciatyvių priemonių, kad patys taptų aktyviais visuomenės dalyviais. Tam benamiai turi bendradarbiauti ir aktyviai stengtis pagerinti savo padėtį;

30.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, labdaros asociacijų, pilietinės visuomenės ir religinių organizacijų administruojami manevriniai ar laikini butai būtų geros kokybės, būtų siūlomi vietoje ar bent regione ir atitiktų jais besinaudojančiųjų poreikius; vis dėlto mano, kad tinkamiausias sprendimas yra koncepcijos, pagal kurias prioritetas teikiamas būsto suteikimui, pavyzdžiui, Housing First (svarbiausia būstas);

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad benamiams ir mažas pajamas gaunantiems asmenims užtikrinta galimybė už prieinamą kainą gauti nuolatinį, vietoje esantį būstą, yra nepaprastai svarbi. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į atitinkamas vietos sąlygas, bus užmegzta tinkama visų suinteresuotųjų subjektų partnerystė;

32.

remia ES lygmeniu pradėtas dėti tikslines pastangas įveikti benamystę įgyvendinant įvairių Europos susijusių sektorių politiką, visų pirma ekonomikos, finansų, socialinės apsaugos, regionų vystymo, sveikatos, žmogaus teisių, jaunimo, lyčių lygybės, imigracijos ir integracijos srityse;

33.

pritaria benamystės klausimo įtraukimui į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo procesą. Tai galėtų vykti kiekvienai šaliai pateikiant rekomendacijas, kurios papildytų valstybių narių dedamas pastangas, ypač šalyse, kuriose skubiai reikia daryti pažangą kovos su benamyste srityje;

34.

ragina Europos Komisiją neapsiriboti šalims teikiamomis rekomendacijomis ir skatinti valstybes nares tęsti darbą ir benamystės problemą įtraukti į nacionalines reformų programas;

35.

pabrėžia, kad būtina rinkti išsamius ir palyginamus duomenis apie benamystę, vengiant bet kokio neigiamo benamių vertinimo. Šie duomenys turėtų būti diferencijuojami pagal benamystės priežastis ir reiškinio intensyvumą bei suskirstyti pagal regionus, bent jau NUTS 2 lygmeniu. Tokia duomenų bazė padėtų užtikrinti vystymosi politikos priemonių veiksmingumą ir, galiausiai, visiškai išspręsti benamystės problemą;

36.

kadangi vietos ir regionų lygmens veiksmai turi lemiamos reikšmės mažinant benamystę, pažymi, jog ES turėtų įvertinti bendrą veiksmingumą ir nuspręsti, kuriais atvejais be ESF ir ERPF benamystės problemai spręsti tikslinga naudotis kitomis finansavimo priemonėmis (pvz., PROGRESS programa, Socialinių pokyčių ir inovacijų programa, JESSICA, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, LEADER programa ir Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims programa);

37.

siekiant pagerinti benamių padėtį, ragina valstybes nares naudotis atitinkamais Europos fondais ir socialinę integraciją susieti su profesine integracija;

38.

Svarbu skatinti savanorišką veiklą, kad benamiams būtų teikiamos paslaugos ir jie dalyvautų sprendžiant socialines problemas, geriau informuojant apie šios gyventojų grupės problemas ir, galiausiai, ją įtraukiant į socialinės integracijos procesus;

39.

Reikia sustiprinti prie benamiams būdingų bruožų priderintas dalyvavimo priemones sudarant sąlygas veiksmingam jų dalyvavimui, skatinant priimti bendrus visų suinteresuotųjų subjektų sprendimus ir, galiausiai, pagerinant pagalbos kokybę benamius padarant jų socialinės integracijos proceso varomąja jėga.