19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/18

Pranešėjas

:

Albert Bore (UK/PES), Birmingemo miesto tarybos narys

Pamatiniai dokumentai

:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ COM(2013) 913 final

Raginimas imtis veiksmų miesto logistikos srityje – SWD(2013) 524 final

Tikslinės priemonės kelių eismo dalyvių saugumui užtikrinti miestuose – SWD(2013) 525 final

Raginimas pažangiau reglamentuoti eismą mieste – SWD(2013) 526 final

Intelektinių transporto sistemų diegimas ES miestuose – SWD(2013) 527 final

1.

Tvarios miesto transporto sistemos garantuoja aukštesnę Europos piliečių gyvenimo kokybę ir yra svarbios užtikrinant ekonominį miestų, regionų ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą. Miestuose gyvena 70 % Europos piliečių, jie yra svarbūs ekonominės veiklos centrai, kuriuose sukuriama daugiau kaip 80 % Sąjungos BVP.

2.

Judumas mieste ir miesto transportas priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai; jos atsako už judumo mieste politikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą ir už viešojo transporto paslaugų teikimą savo teritorijoje. Vietos lygiu priimami sprendimai dažnai būna susiję su nacionalinės politikos sukurta ir naujosios ES miestų darbotvarkės nuostatas atitinkančia struktūra. Reikia pripažinti, kad Judumo mieste darbotvarkę daug kas laiko Pažangiųjų miestų iniciatyvos dalimi.

3.

Regionų komitetas paskelbė rekomendacijas savo ankstesnėse nuomonėse dėl judumo mieste, visų pirma savo nuomonėje „Žalioji knyga dėl miesto transporto“ (1), dviejose nuomonėse dėl Judumo mieste veiksmų plano (2), ir, galiausiai, nuomonėje dėl baltosios knygos „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ (3). Šiose rekomendacijose remiamos tvaraus judumo mieste politikos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į ekonominį, aplinkos ir socialinį aspektus.

4.

Judumo mieste dokumentų rinkinyje visiškai atsižvelgiama į subsidiarumo principą, numatant tikslines priemones tose srityse, kuriose ES veiksmai turėtų pridėtinės vertės, ypač skirtas bendradarbiavimo skatinimui, keitimuisi geriausia praktika ir orientavimui. Be to, jame pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms imtis veiksmų miesto logistikos, eismo mieste reglamentavimo, intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo ir kelių eismo saugos mieste srityse.

5.

Pabrėžia išsamios Europos Sąjungos miestų politikos, pagrįstos Komiteto lygiagrečiose ir papildomosiose nuomonėse dėl integruotos miestų darbotvarkės ir 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos, kurios pagrindinė tema yra darnūs miestai ir judumas mieste, idėjomis ir pasiūlymais, svarbą.

6.

pabrėžia, kad miestai turi būti plėtojami laikantis tvaraus ir holistinio požiūrio. Taikant tik į sektorius orientuotą požiūrį judumo mieste problemų išspręsti neįmanoma. Ypač daug dėmesio būtina skirti transporto politikos miesto aspekto sąsajai su platesne teritorijų planavimo koncepcija, kad būtų galima ne tik pagerinti miesto transportą ir infrastruktūrą, bet ir spręsti miestų drėkos problemą bei dar kartą apsvarstyti miesto ir jį supančios aplinkos (miesto ir kaimo) santykį. Su kitais pasiūlymais dėl tvarumo Komitetas rekomenduoja susipažinti nuomonėje „7-oji bendroji aplinkosaugos veiksmų programa: dėmesys tvariems miestams“ (4);

7.

mano, kad tam reikalingos valstybių narių lygmeniu taikomos priemonės (sąmoningumo didinimo kampanijos, paskatos ir kt.), kurios galėtų pakeisti gyventojų elgesį ir juos paskatintų naudoti mažiau energijos naudojančias transporto priemones;

8.

mano, kad tvaraus judumo mieste planai turėtų būti glaudžiai susieti su žemėnaudos politika. Dėl netinkamai planuojamos ir veiksmingai į transporto tinklą neintegruotos plėtros padidėja transporto poreikis, o tuo pačiu daugelyje kelionių ir priklausomybė nuo nuosavo automobilio;

9.

sutinka, kad tvaraus judumo mieste planai yra tinkama strateginė priemonė kuriant integruotą požiūrį į judumą mieste, apimantį visas visos funkcinės miesto arba miesto aglomeracijos teritorijos transporto rūšis ir formas: viešąjį ir individualųjį transportą, taksi, keleivinį ir krovininį, motorizuotą ir nemotorizuotą, važiuojantį ir stovintį, ir visų jų atveju turėtų būti atsižvelgta į gyventojų lyties ir judumo aspektus. Pagrindiniu Regionų komiteto reikalavimu ir toliau išlieka raginimas visiems miestams parengti tvaraus judumo mieste planus, tačiau už šių planų rengimą ir įgyvendinimą atsakingi patys miestai;

10.

apgailestauja, kad nors daugelis miestų jau parengė tvaraus judumo planus, kurie pasirodė esantys puikiu pagrindu rengti diskusijas ir įgyvendinti priemones judumui mieste pagerinti, tačiau iki šiol neapibrėžta bendra Europos lygmeniu taikoma tvaraus judumo mieste planų koncepcija;

11.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija Regionų komitetą aktyviai įtraukė į judumo mieste dokumentų rinkinio poveikio vertinimo procesą, ir ypač tai, kad Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas atsižvelgė į pagrindinius Regionų komiteto nuogąstavimus dėl teisiškai neprivalomo pasiūlymo rengimo;

12.

abejoja būdu, kuriuo Komisija ketina užtikrinti tinkamą Judumo mieste dokumentų rinkinyje nurodytų tikslų ir priemonių įgyvendinimą, žinodama, kad Europoje yra miestų ir regionų, kurių miestų teritorijų planai yra skirtinguose rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Tai taikytina žmonių judumui arba priemonėms, skirtoms miestų logistikai, eismo mieste reglamentavimui ir pažangesnei stebėsenai, miesto intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimui ir kelių eismo saugai mieste;

13.

tokią koncepciją suvokia kaip neprivalomas gaires ir kaip paaiškinimą, kad ji gali ir turėtų būti priderinta prie konkrečių sąlygų valstybėse narėse ir konkrečiose miestų teritorijose;

14.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus remti koncepcijos kūrimą ir propagavimą, visų pirma pasiūlymą įsteigti Europos tvaraus judumo mieste planų platformą ir įsipareigojimą remti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus, įskaitant ir finansavimo skyrimą. Europos Komisija turėtų besąlygiškai įsipareigoti užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą kuriant Europos platformą;

15.

primygtinai ragina, kad į Komisijos pasiūlymu steigiamą valstybių narių judumo mieste ir transporto ekspertų grupę būtų įtrauktos ir vietos valdžios institucijos ar miestų atstovai, tokiu būdu užtikrinant jų indėlį kuriant siūlomą Europos platformą;

16.

ragina nacionaliniu lygmeniu skatinti tvaraus judumo mieste planus i siūlydamas valstybėms narėms parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, kad būtų užtikrintos reikiamos pagrindinės sąlygos, kuriomis vietos valdžios institucijos galėtų kurti ir sėkmingai įgyvendinti vietos judumo mieste strategijas;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestai yra centrai, kur susikerta įvairios transporto rūšys ir kur paprastai prasideda ir baigiasi kelionės. Todėl juos būtina laikyti labai svarbia ir neatsiejama visų transporto tinklų dalimi ir dėl to judumui mieste turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys;

18.

mano, kad eismo mieste reglamentavimas ir kelių naudotojų apmokestinimas gali būti veiksmingos priemonės valdyti tarpusavyje konkuruojančius erdvės mieste poreikius ir spręsti tokias svarbias problemas, kaip transporto spūstys, tarša ar miesto drėka. Tai atitinka principą „naudotojas ar teršėjas moka“ ir skatina perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal subsidiarumo principą eismo mieste reglamentavimas ir kelių naudotojų apmokestinimas gali būti įgyvendinamas tik vietos valdžios institucijų sprendimu. Toks reglamentavimas turi būti pritaikytas konkrečioms vietos aplinkybėms ir poreikiams, todėl „visiems tinkamo“ recepto šiuo atveju nėra. Tokius veiksmus gali atlikti tik vietos ir regionų valdžios institucijos vietos lygmeniu;

20.

nurodo, kad per pastaruosius metus visoje ES įgyvendinta daugybė įvairių schemų, tačiau dėl to kartais gali būti sunkiau keliauti po Europą, visų pirma dėl daugeliu atvejų trūkstamos informacijos, kaip laikytis įvairių vietinių schemų reikalavimų;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad eismo mieste reguliavimas turėtų būti pagrįstas aiškiomis taisyklėmis, kurių tikslai turi būti kuo universalesni – eismo mažinimas, mažesnė tarša ir paskatos naudoti kitas, tausesnes transporto rūšis;

22.

atsižvelgdamas į tai, o kartu ir į 2009 m. RK nuomonę „Judumo mieste veiksmų planas“ (5), sutinka, kad būtinas minimalus Europos masto derinimas ir nuoseklumas, ypač susijęs su transporto priemonių skirstymu į kategorijas, išmetamųjų teršalų klasėmis ir kelio ženklais; ir tai turi būti daroma bendradarbiaujant vietos, nacionalinėms ir ES valdžios institucijoms;

23.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti valstybes nares ir eismo mieste reglamentavimo specialistus keistis informacija ir parengti neprivalomas gaires, kurios padėtų miestams veiksmingai įgyvendinti eismo mieste reglamentavimo schemas;

24.

mano, kad diegiant intelektines transporto sistemas (ITS) būtina nustatyti bendrus techninius standartus siekiant užtikrinti tarpusavio sąveiką ir užkirsti kelią naujoms techninio pobūdžio kliūtims laisvam judėjimui ES;

25.

apgailestauja, kad ES žuvusiųjų keliuose skaičius tebėra nepriimtinai didelis – 2013 m. keliuose žuvo 26  000 žmonių. Susirūpinimą kelia tai, kad labiausiai nukenčia pažeidžiami eismo dalyviai, pavyzdžiui, dviratininkai, pėstieji, ir ypač vyresnio amžiaus žmonės. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad palyginti su 2010 m. žuvusių dviratininkų skaičius netgi padidėjo;

26.

pabrėžia kelių eismo saugos svarbą užtikrinant tvarias transporto formas – važiavimą dviračiu ir ėjimą pėsčiomis – ir teigiamą poveikį sveikatos darbotvarkės įgyvendinimui sudarant sąlygas didesniam skaičiui žmonių aktyviai judėti. Šie klausimai turėtų būti neatsiejama tvaraus judumo mieste planų dalis ir būtų prasminga parengti papildomas gaires, kaip tai užtikrinti;

27.

ragina taip pat skatinti tinkamą piliečių švietimą kelių eismo saugos klausimais, kadangi šis švietimas yra tiesiogiai susijęs su kelių eismo įvykiais;

28.

primena, kad RK jau anksčiau yra pritaręs 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos nustatytiems kelių eismo saugos tikslams iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą ir iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus palyginti su 2010 m.;

29.

pripažįsta, kad pastangos didinti kelių eismo saugą gerinant transporto priemonių konstrukciją ir naudojant ITS, pavyzdžiui, vairavimo pagalbos sistemas (pirmiausia V2I ir V2V sprendimus), sumažins nelaimingų atsitikimų skaičių, tačiau mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dar daug ką nuveikti skatindamos naudoti saugesnes transporto priemones, pavyzdžiui, organizuodamos viešųjų pirkimų konkursus;

30.

rekomenduoja ITS pagrįstuose sprendimuose išanalizuoti ir galimybę, kaip realių vairavimo elgsenos pokyčių skatinimas galėtų duoti naudos aplinkosaugos, kelių eismo saugos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse;

31.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą įtraukti kelių eismo saugos klausimus į Judumo mieste dokumentų rinkinį ir atkreipia dėmesį į Europos Komisijos įsipareigojimą kaupti ir skleisti gerosios kelių eismo saugos planavimo patirties pavyzdžius ir analizuoti priemones sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose skaičiui miestų teritorijose mažinti. Ši veikla turėtų būti vykdoma ne dvejus metus, kaip pasiūlyta, tačiau, prireikus, būti tęsiama;

32.

palankiai vertina Europos Komisijos rekomendaciją valstybėms narėms užtikrinti tinkamą kuo išsamesnių duomenų apie kelių eismo saugos rodiklius rinkimą ir skatinti vietos valdžios institucijas naudoti šiuos duomenis atliekant vietos analizę ir kelių eismo saugos planavimą. Pripažįstama, kad techninių patobulinimų poveikis iš tikrųjų yra labai ribotas ir, kad naudojant duomenis apie kelių eismo saugą galima nustatyti grupes, kurios labiausiai nukenčia kelių eismo įvykiuose. Tai leis parengti tikslingesnes kelių eismo saugos kampanijas ir elgesio pokyčių skatinimo programas;

33.

pabrėžia, kad laikantis subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai priklauso kelių eismo saugos politika, kai ji skirta spręsti vietos problemas ir parengta atsižvelgiant į vietos sąlygas. Tvaraus judumo mieste planai galėtų būti veiksminga priemonė skatinti integruotą požiūrį į kelių eismo saugą vietos lygmeniu;

34.

pabrėžia, kad negalima nuvertinti krovininio transporto ir logistikos vaidmens. Nors miestų logistika sudaro palyginti nedidelę miesto eismo dalį, tačiau ji užima didelę miesto erdvės dalį, pavyzdžiui, pakrovimui ir iškrovimui, ir tokiu būdu didina spūstis ir sukelia kitų problemų. Miestuose važinėjantys krovininiai automobiliai neproporcingai didina oro taršą ir triukšmą ir dažnai yra susiję su sunkiais kelių eismo įvykiais, kuriuose nukenčia pažeidžiami eismo dalyviai, pavyzdžiui, dviratininkai ir pėstieji. Atsižvelgiant į tai, miestų logistikos optimizavimas turėtų teigiamą poveikį visai miesto transporto sistemai;

35.

pabrėžia didelį naujų technologijų, pavyzdžiui, alternatyvaus kuro, diegimo potencialą. Pripažįstama, kad ekologiškų transporto priemonių kūrimas ir kuo ankstyvesnis jų diegimas gali duoti tiesioginės naudos mažinant priklausomumą nuo naftos ir naudos sveikatai dėl geresnės oro kokybės miestuose ir triukšmo mažinimo. RK iki šiol remia 2011 m. Transporto baltojoje knygoje nustatytą tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose faktiškai nebebūtų išmetamas anglies dioksido;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad gali prireikti paskatų mechanizmų, pagrįstų su išorės veiksniais susijusia nauda, pirmiausia smulkesniems ekonominės veiklos vykdytojams, jeigu miestų logistikos parką papildžius švaresnėmis transporto priemonėmis bus siekiama ekonominio tvarumo. Todėl reikėtų nustatyti kiekybinius tikslus viešų ir privačių transporto priemonių parkams;

37.

palankiai vertina tai, kad į Judumo mieste dokumentų rinkinį įtrauktas ir miestų logistikos klausimas, ypač, atsižvelgiant į tai, kad planuojant miestų transportą šiai sričiai dažniausiai skiriama nepakankamai dėmesio;

38.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą imtis veiksmų gerinti geriausios miesto logistikos patirties sklaidą ir perėmimą, visų pirma parengti gaires, kurios padėtų praktiškai gerinti miesto logistikos veiksmingumą, ir, atliekant netaršių transporto priemonių portalo turinio peržiūrą palengvintų miesto logistikai skirtų netaršių transporto priemonių įsigijimą (www.cleanvehicle.eu);

39.

pripažįsta, kad iki šiol trūksta duomenų ir informacijos apie krovinių srautus, kuri padėtų veiksmingiau planuoti krovinių judėjimą miestų teritorijose. Susieti su ITS prietaikomis tokie duomenys ir informacija sudarytų galimybę miestų valdžios institucijoms geriau suprasti miestų logistikos poreikius, padėtų pagerinti krovinių pervežimo efektyvumą ir identifikuoti tinkamesnius transporto priemonių maršrutus, taip sumažinant teršalų išmetimą;

40.

pritaria Europos Komisijos pozicijai, kad valstybės narės miestų logistikai turėtų skirti tinkamą dėmesį formuojant nacionalinį požiūrį į judumą mieste ir ypač į tvaraus judumo mieste planus;

41.

dar kartą pripažįsta ITS potencialą optimizuojant judumą mieste ir įgyvendinant politikos tikslus didinti saugą ir mažinti transporto spūstis. Informacinėms technologijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant naujus judumo modelius, kurie paremti visų rūšių transportu derinimu tarpusavyje (pavyzdžiui, tikralaikė kelionių ir pristatymo daugiarūšiu transportu informacija, integruotos elektroninės kelionių daugiarūšiu transportu bilietų sistemos, dalijimasis automobiliu ir dviračiu);

42.

apgailestauja, kad dėl trūkstamos tarpusavio sąveikos ir veiksmingo bendradarbiavimo stokos ITS prietaikų diegimas iki šiol yra labai padrikas. Komitetas pritaria Europos Komisijos pozicijai, kad visas ITS galimybes galima realizuoti tik diegiant jas plačiu mastu visoje Europoje. Toks visaapimantis suderinimas ir tarpusavio sąveika skatintų tarpvalstybines keliones ir laisvą judėjimą ES. Tai pasakytina ir apie miestų teritorijas, kurios yra svarbūs transeuropinio transporto tinklo mazgai;

43.

ragina paremti vietos valdžios institucijų iniciatyvas įgyvendinant ITS. Būtina sparčiau diegti technines ir technologines inovacijas, gerinančias judumą, efektyvumą, saugą ir transporto kokybę miestų teritorijose;

44.

primena jau nuveiktą Europos Komisijos darbą sąveikių ir nuoseklių ITS srityje, ypač teisinio pagrindo nustatymą Direktyva 2010/40/ES (ITS direktyva) ir Miestų ITS ekspertų grupės įsteigimą – ši grupė jau parengė Pagrindinių ITS prietaikų diegimo miestų teritorijoje gaires;

45.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą tęsti dabartinių teisės aktų dėl prieigos prie eismo ir kelionių duomenų papildomąjį darbą, parengti tikralaikės eismo informacijos ir kelionių daugiarūšiu transportu informacijos paslaugų specifikacijas, kaip numatyta pagal ITS direktyvos 2010/40/ES sistemą ir palengvinti informacijos perdavimo iš vienos transporto priemonės į kitą ir iš transporto priemonės į infrastruktūrą sistemos diegimą miestų teritorijose. Tačiau, kad tokios sistemos būtų priimtinos, būtina visapusiškai atsižvelgti į visus duomenų apsaugos ir privatumo aspektus;

46.

apgailestauja, kad šiame Komunikate oro kokybei ir klimato kaitai skiriama nepakankamai dėmesio. Dėl klimato kaitos padidės dienų, kai transporto sistemos turės veikti ekstremaliomis oro sąlygomis. Jei nebus imtasi priemonių pritaikyti mūsų transporto sistemas veikti tokiomis sąlygomis, galima tikėtis daugiau transporto sistemos trukdžių ir didesnių socialinių ir ekonominių išlaidų;

47.

pabrėžia, kad dėl daugybės kitų priežasčių oro kokybė yra didelis daugelio didelių ir mažesnių Europos miestų rūpestis, nes prastos oro kokybės pasekmės žmonėms yra dar didesnės nei kelių eismo įvykių ir yra pagrindinis ankstyvą mirtį ES sukeliantis aplinkos veiksnys. Prasta oro kokybė turi poveikio ir gyvenimo kokybei, nes ji yra astmos ir kvėpavimo takų sutrikimų priežastis. Dėl oro taršos prarandama daug darbo dienų ir atsiranda didelių sveikatos priežiūros išlaidų, o labiausiai nuo to nukenčia pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vaikai, astma sergantys žmonės ir vyresnio amžiaus asmenys. Oro tarša kenkia ekosistemoms dėl pernelyg didelės taršos azotu (eutrofikacijos) ir rūgštaus lietaus. Tiesioginės oro taršos sukeliamos išlaidos visuomenei, įskaitant žalą derliui ir pastatams, sudaro apie 23 mlrd. eurų per metus, o išorės išlaidos, susijusios vien su sveikatos priežiūra, vertinamos 330–940 mlrd. eurų (3–9 % ES BVP);

48.

nurodo, kad daugeliui valstybių narių dėl ES nustatytų leistinumo sveikatos požiūriu NO2 ribinių verčių viršijimo gresia Europos Komisijos vykdoma pažeidimų tyrimo procedūra, kuri gali būti susijusi su didelėmis baudomis vietos valdžios institucijoms ir viešosioms įstaigoms tais atvejais, kai jos nepasinaudojo savo turimais įgaliojimais ir nesiėmė tinkamų veiksmų. Nepaisant to, tai turėtų būti daroma atsargiai. Ilgainiui paaiškėjo, kad vietos lygmens pažeidimus dažnai, be kitų dalykų, lemia netinkama nacionalinė ir Europos Sąjungos politika, skirta taršos problemoms spręsti jos susidarymo vietoje. Būtina taikyti daugiapakopį metodą, pagal kurį kiekvienas valdymo lygmuo (Europos Sąjungos, nacionalinis, regionų ir vietos) prisiima atsakomybę ir nustato priemones, kurios gali ir turi būti priimtos atitinkamo lygmens;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas tvaraus judumo mieste planų elementas gali padėti gerinti oro kokybę. ITS sprendimai užtikrina veiksmingesnį transporto judėjimą. Geresnis miestų logistikos valdymas sumažina triukšmą ir spūstis ir pagerina kelionės efektyvumą; transporto priemonių eismo mieste reglamentavimu galima uždrausti ypatingai orą teršiančias transporto priemones ir skatinti naudoti tylesnes itin mažai teršalų į aplinką išmetančias transporto priemones; ir, saugaus eismo priemonėmis galima skatinti geresnius vairavimo įpročius, kurie turi padėti sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį, taip mažinant kelių eismo įvykius transporto tinkle ir dažnai juos lydinčias transporto spūstis. Tinkamas pavyzdys yra tokios programos kaip „Civitas“ ar „Ecostars“;

50.

įsitikinęs, kad tvaraus mobilumo mieste planuose (TMMP) numatytos priemonės turėtų padidinti pėsčiomis vaikštančių, važiuojančių dviračiais arba besinaudojančių viešuoju transportu žmonių skaičių, sumažinti ne tik transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ir triukšmą, bet ir visiems užtikrinti didesnį prieinamumą, bei skatinti didesnį fizinį aktyvumą ir gerinti visuomenės sveikatą;

51.

primena, kad dabartiniai ES oro kokybės, triukšmo ir transporto priemonių apmokestinimo teisės aktai šiuo metu yra peržiūrimi, ir ragina juos suderinti su šio komunikato nuostatomis;

52.

mano, kad svarbu miestuose, kuriems gresia triukšmo tarša, nustatyti triukšmo zonų planus, kurie leistų suskirstyti miesto teritorijas pagal leidžiamą didžiausią triukšmo taršos lygį ir nustatyti miestų ir priemiesčių teritorijas, visų pirma esančias prie parkų, mokyklų, ligoninių ir senelių globos ir slaugos namų, kuriose triukšmo tarša turi būti minimali;

53.

todėl reikalauja, kad rūpestis dėl oro ir triukšmo taršos atsispindėtų numatytais veiksmais tvaraus judumo mieste planuose – tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu;

54.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą stiprinti ES paramą tvariam judumui mieste bendradarbiavimo, keitimosi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, mokslinių tyrimų ir inovacijų, finansinės paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

55.

ypač palankiai vertina ketinimą tobulinti esamą Judumo mieste stebėsenos centrą ELTIS, integruojant dabartinį judumo planų portalą, kad jis taptų išsamių žinių ir kompetencijos centru. Tokiu būdu bus sujungiama informacija apie transporto planavimą miestuose iš visos ES ir prisidedama prie ketinamos steigti Europos tvaraus judumo mieste planų platformos kūrimo, o vietos ir regionų valdžios institucijoms bus suteiktos reikalingos priemonės sėkmingai taikyti tvaraus judumo mieste planus;

56.

remia pasiūlymą toliau rengti judumo mieste rezultatų suvestinę, kuri pirmą kartą buvo pasiūlyta 2011 m. Transporto baltojoje knygoje, įvardijant suderintus rodiklius, kad būtų nustatyti visos Europos miestų teritorijų lyginamieji standartai ir lyginama pažanga;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokia suvestinė turi būti rengiama labai kruopščiai, kad ji netaptų paprasčiausia reitingavimo sistema. Judumo mieste rezultatų suvestinės turi būti skirtos konkretiems miestams siekiant nustatyti su laiku susijusį bazinį lygį ir įtraukti pagrindinius rodiklius (pavyzdžiui, transporto rūšių paskirstymą, prieinamumą, efektyviai kurą naudojančias transporto priemones, oro kokybę ir sveikatą). Atitinkamose paraiškose ES finansavimui gauti turi būti konkrečiai nurodoma, kaip projektas arba vystymo veikla pagerins arba paveiks bazinius rezultatus, o rezultatų suvestinės turėtų būti kasmet tikrinamos;

58.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio transporto priemonių skaičiaus miestams tenka vis didesnė našta. Padėtį šioje srityje galėtų iš esmės pagerinti kai kuriuose Europos miestuose sukurtos dalijimosi automobiliu paslaugos. Tačiau iki šiol šios paslaugos Europos šalyse išvystytos labai netolygiai, nors Europos MOMO projektas žada didelį potencialą. Komisija į savo strategijas turėtų konkrečiai įtraukti dalijimosi modelius (pavyzdžiui, bendrą naudojimąsi dviračiais, bendrą naudojimąsi automobiliais ir dalijimąsi vienu automobiliu);

59.

ragina Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų skiriamą finansinę paramą tvariam judumui mieste paremti Europos Komisijos gairėmis vietos ir regionų valdžios institucijoms dėl sistemingesnio ESI fondų naudojimo integruotiems judumo mieste priemonių rinkiniams finansuoti, įskaitant naujų instrumentų, pavyzdžiui, Integruotų teritorinių investicijų, naudojimą. Gairės reikalingos ir judumo planų kūrimo procesui, siekiant parodyti, kad investicijos į šiuos planus ekonomiškai apsimoka, ir pasinaudoti sąveika su kitomis ES lėšomis finansuojamomis programomis, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“;

60.

palankiai vertina Komisijos ketinimą daugiau dėmesio skirti mažiems ir vidutinio dydžio miestams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį visoje Europos miestų sistemoje. Be to, šie miestai turi didelį potencialą dėl savo mažesnio dydžio nulemtų socialinių, aplinkos ir institucinių privalumų. Su judumu mieste susijusios problemos nėra tik didiesiems metropoliams būdingas reiškinys, nes padėtį apsunkina tai, kad maži ir vidutinio dydžio miestai dėl judumo mieste gerinimo projektų brangumo ir mažesnės masto ekonomijos susiduria su didesniais tokių projektų finansavimo sunkumais;

61.

mano, kad būtų labai prasminga tvaraus judumo mieste planus susieti su ES miestų veiksmais įgyvendinant Merų paktą. Savanoriški miestų įsipareigojimai, prisiimti įgyvendinant Merų paktą, galėtų būti pavyzdžiu propaguojant tvaraus judumo mieste planų diegimą;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje miestų, pirmiausia naujose valstybėse narėse, ekonominės ir socialinės permainos radikaliai pakeitė konkrečių miesto teritorijų funkciją, o kartu iš pamatų pakeitė ir transporto srautus. Šie pokyčiai dažnai verčia iš esmės ir labai brangiai rekonstruoti kiekvieną transporto infrastruktūros objektą. Dėl to šiems miestams labai svarbu pirmiausia imtis svarbios infrastruktūros rekonstravimo ir, gavus BSP fondus, remti tokią rekonstrukciją, kad šia infrastruktūra būtų pradėta naudotis ir ji atitiktų paskirtį.Todėl BSP fondų parama neturėtų būti skiriama tik TEN-T tinklams, ja turėtų būti leista finansuoti vietinio ryšio įrangą ir infrastruktūrą, skirtą viešajam ir alternatyviam transportui, kuris akivaizdžiai prisideda prie judumo mieste;

63.

tiki, kad jei tvaraus judumo mieste planai bus rengiami vadovaujantis ES gairėmis, jie atitiks vietos piliečių judumo poreikius, gaus vietos suinteresuotųjų subjektų paramą ir vietos politikų pritarimą. Tvaraus judumo mieste planais galima užtikrinti, kad lėšos integruojamos į platesnį planavimą ir programavimą, už kuriuos vietos lygmuo prisiima politinį įsipareigojimą;

64.

pritaria tam, kad skiriant Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšas būtų prašoma, kad miestai ir regionai pateiktų nuoseklų ir nepriklausomų ekspertų patvirtintą judumo mieste veiksmingumo ir darnumo audito sertifikatą.