Odaberite eksperimentalnu funkciju koju želite isprobati

Ovaj je dokument isječak s web-mjesta EUR-Lex

Dokument 62014CN0093

    Byla C-93/14: 2014 m. vasario 26 d. Audiencia Provincial de Navarra (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Miguel Angel Zurbano Belaza, Antonia Artieda Soria prieš Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.

    OL C 151, 2014 5 19., str. 13–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    19.5.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 151/13


    2014 m. vasario 26 d.Audiencia Provincial de Navarra (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Miguel Angel Zurbano Belaza, Antonia Artieda Soria prieš Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.

    (Byla C-93/14)

    2014/C 151/16

    Proceso kalba: ispanų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Audiencia Provincial de Navarra

    Šalys pagrindinėje byloje

    Apeliantai: Miguel Angel Zurbano Belaza ir Antonia Artieda Soria

    Atsakovas: Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Jeigu 2009 m. pareikšdama ieškinį in personam banko įstaiga pateikia prašymą sumokėti sumą, kurią, jos nuomone, turi sumokėti jos klientai iš varžytinių pardavus hipoteka įkeistą jų turtą, ar taikytina Direktyva 1993/13 (1) siekiant išnagrinėti 1986 m. sudarytos hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad tiek 1993 m. liepos 19 d. surengtos trečiosios varžytinės, tiek 2000 m. liepos 3 d. priimti teismo sprendimai, kuriais buvo patvirtintas palūkanų dydis, ir 2000 m. liepos 18 d. sprendimas galutinai parduoti iš varžytinių turtą, atitinkamai vyko ir buvo priimti po minėtos direktyvos paskelbimo?

    2.

    Jeigu 2009 m. pareikšdama ieškinį in personam banko įstaiga pateikia prašymą sumokėti sumą, kurią, jos nuomone, turi sumokėti jos klientai iš varžytinių pardavus hipoteka įkeistą jų turtą, ar nacionalinis teismas Įstatymo Nr. 26/1984 10 straipsnį turi aiškinti atsižvelgdamas į Direktyvą 1993/13, turint omenyje tai, kad tiek 1993 m. liepos 19 d. surengtos trečiosios varžytinės, tiek 2000 m. liepos 3 d. priimti teismo sprendimai, kuriais buvo patvirtintas palūkanų dydis, ir 2000 m. liepos 18 d. sprendimas galutinai parduoti iš varžytinių turtą, atitinkamai vyko ir buvo priimti po minėtos direktyvos paskelbimo?

    3.

    Ar, siekiant taikyti Direktyvos 1993/13 1 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, Hipotekos įstatymo 131 straipsnio 12 taisyklė yra privaloma tik tiek, kiek tai susiję su trečiųjų varžytinių organizavimo forma, kai pareiškiamas hipotekos kreditoriaus ieškinys in rem, tačiau pagal ją nacionaliniam teismui, kai hipotekos kreditorius vėliau pareiškia ieškinį in personam, nedraudžiama išnagrinėti, ar reikalaujamos sumos apskaičiavimo tvarka atitinka Bendrijos normas?

    4.

    Ar Bendrijos vartotojų apsaugos normoms (Direktyvos 1993/13 3 ir 5 straipsniams) prieštarauja tai, kad banko įstaiga, pardavus iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą už „visiškai menką“ kainą, vėliau pateikia savo klientams ieškinį in personam, kuriame reikalaujamos grąžinti skolos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į šią tuo metu už parduodamą iš varžytinių turtą pasiūlytą „visiškai menką“ kainą?

    5.

    Jeigu 2009 m. pareikšdama ieškinį in personam banko įstaiga pateikia prašymą sumokėti sumą, kurią, jos nuomone, turi sumokėti jos klientai iš varžytinių pardavus hipoteka įkeistą jų turtą, kuris jai atiteko už „visiškai menką“ kainą, ar bendrajam vienodo požiūrio principui prieštarauja tai, kad neatsižvelgiama į įstatymais Nr. 1/2000 ir Nr. 4/2011 padarytus teisės aktų pakeitimus?


    (1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).


    Vrh