a)

Ar 1998 m. liepos 20 d. Direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje frazė „ne mažiau kaip 20“ reiškia atleidimų skaičių per 90 dienų laikotarpį visose darbdavio įmonėse, ar atleidimų skaičių kiekvienoje atskiroje įmonėje?

b)

Jeigu 1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje kalbama apie kiekvienoje atskiroje įmonėje atleistus darbuotojus, kokia yra sąvokos „įmonė“ reikšmė? Visų pirma, ar sąvoką „įmonė“ reikėtų aiškinti, kaip reiškiančią visą atitinkamą mažmeninės prekybos bendrovę, t. y. kaip bendrą ekonominį verslo vienetą, ar kaip tokio verslo dalį, kurioje planuojama atleisti darbuotojus, o ne kaip vienetą, kuriam vykdydami savo funkcijas priklauso darbuotojai, pavyzdžiui, kiekviena atskira parduotuvė.

i)

privatus darbdavys būtų įpareigotas, tuo atveju, jeigu valstybė narė tinkamai neįgyvendino šios direktyvos, išmokėti darbuotojui kompensaciją dėl to, kad tas darbdavys nesikonsultavo pagal Direktyvą 98/59,

ii)

darbdaviui tapus nemokiam ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl kompensacijos pateiktas privačiam darbdaviui, o darbdavys šio reikalavimo nepatenkina ir prašymas pateikiamas valstybei narei, ta valstybė narė pati būtų atsakinga už bet kokios tokios kompensacijos išmokėjimą darbuotojui pagal vidaus teisės aktą, kuriuo įgyvendinama 2008 m. spalio 22 d. Direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (2), atsižvelgiant į bet kokį valstybės narės garantijų institucijai pagal šios direktyvos 4 straipsnį nustatytą atsakomybės apribojimą?“