52013AR3610

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52013AR3610 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52013AR3610

Teritorinės sanglaudos komisijos nuomonė – Būsimos ES uostų politikos sistema

OL C 114, 2014 4 15, p. 57–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/57

Teritorinės sanglaudos komisijos nuomonė – Būsimos ES uostų politikos sistema

2014/C 114/11

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Politinės rekomendacijos

atsižvelgdamas į tai, kad šiandien ES uostuose tiesiogiai arba netiesiogiai yra įdarbinta 3 mln. žmonių ir numatoma, kad iki 2030 m. uostuose krovos apimtys turėtų padidėti 50 proc., Regionų komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija uostų dokumentų paketą parengė atsižvelgdama į šiuos prioritetus:

—	siūlomos priemonės skirtos 319-ai transeuropinio tinklo uostų, o valstybės narės galės pačios nuspręsti, ar reglamento projektą taikyti ir kitiems uostams,

—	siūloma modernizuoti uostų paslaugas ir pritraukti į juos investicijas užtikrinant laisvą patekimą į rinką ir didinant finansinį uosto paslaugų skaidrumą, ir kartu uosto direkcijai suteikiant pakankamai didelę autonomiją,

—	atsižvelgiama į 2013 m. birželio 19 d. pradėto Europos socialinį dialogo dėl uostų sektoriaus rezultatus;

—	siekiama užtikrinti didesnį uostų aplinkosaugos vadybos nuoseklumą,

—	siekiama nuoseklumo su ES „mėlynosios juostos“ bandomuoju projektu, kuriuo norima padėti sukurti bendrąją jūrų transporto rinką, kaip numatyta II bendrosios rinkos akte;

vis dėlto abejoja, ar Europos Komisija laikosi holistinio požiūrio į uostų politiką, turint omenyje tai, kad uostų dokumentų pakete nėra nuorodos nei į strategiją „Europa 2020“, nei į iniciatyvą „Mėlynoji juosta“, taip pat nekalbama apie uostams itin aktualių reglamentų dėl ribinių sieros kiekio jūriniame kure verčių peržiūrą ir veiksmai nederinami su uostų sektoriui taikomų valstybės pagalbos gairių peržiūra;

Metodika

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija priėmė drąsų politinį sprendimą pateikdama šį reglamento projektą, dėl kurio dar nėra priimta kai kurių teisinių priemonių (pavyzdžiui, direktyvos projekto dėl koncesijų, TEN-T reglamento projekto ir reglamento projekto dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką (COM(2012) 124 final), ir nėra iki galo aišku, kokios jos bus;

pripažįsta, kad Europos Komisija nuo 2011 m. intensyviai konsultavosi su suinteresuotomis šalimis, tačiau apgailestauja, kad į šias konsultacijas nebuvo tiesiogiai įtrauktas nei Regionų komitetas, nei vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančios asociacijos. Komitetą liūdina ir tai, kad nepaisant neseniai priimto Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl teritorinio poveikio vertinimo (1), poveikio vertinime apie teritorinį matmenį tiesiogiai neužsimenama. Dėl to tenka ypač apgailestauti žinant, kokie iššūkiai Europos uostų politikos laukia teritorinės sanglaudos srityje. Šiuos iššūkius dar labiau apsunkina „konteinerizacijos“ reiškinys ir tai, kad žemyno gilumoje prie didžiausių uostų gali susidaryti spūstys;

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į ES uostų įvairovę (jų geografinę padėtį, skirtingas ekonominės veiklos rūšis, uostų reguliavimo režimus ir taikomas nacionalines uostų politikos sistemas); šiuo atveju primena, kad pagal Sprendimą Nr. 661/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (12 straipsnio 2 dalis) uostų dokumentų paketas bus taikomas jūrų uostams, atitinkantiems toliau apibrėžiamas A, B arba C kategorijas:

—

„A: tarptautiniai jūrų uostai: uostai, per kuriuos per metus pervežama ne mažiau nei 1,5 milijono tonų krovinių arba 200 000 keleivių ir kurie, išskyrus, jei tai neįmanoma, yra susiję su transeuropinio transporto tinklo sausumos transportu ir dėl šios priežasties yra ypač svarbūs tarptautiniam jūrų transportui;

—

B: Sąjungos jūrų uostai, nepatenkantys į A kategoriją: per šiuos uostus per metus pervežama ne mažiau nei 0,5 milijono tonų krovinių arba 100 000–199 999 keleivių, ir kurie, išskyrus, jei tai yra neįmanoma, turi jungčių su transeuropinio transporto tinklo sausumos transportu bei turi būtiną artimojo susisiekimo jūrų laivybos perkrovimo įrangą;

—	C: regioniniai uostai: uostai, kurie [...] yra salose, periferiniuose arba atokiuose regionuose ir tokius regionus jungia jūra ir (arba) jungia juos su Sąjungos centriniais regionais“;

6.	palankiai vertina tai, kad uostų sektoriuje socialiniai partneriai yra įkūrę ES lygmens socialinio dialogo komitetą, ir primena, kad nacionaliniu ir vietos lygmeniu reikia skatinti socialinį dialogą, nes tai priemonė gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti ir sektoriaus konkurencingumui padidinti;

Teisinis pagrindas, subsidiarumas ir proporcingumas

pritaria Europos Komisijos argumentams dėl teisinio pagrindo pasirinkimo (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis) ir patvirtina, kad laikomasi subsidiarumo principo, kaip nurodyta reglamento projekto aiškinamajame memorandume (3.3 punktas). Tačiau kalbant apie proporcingumo principą, Regionų komitetas nėra įsitikinęs, ar pasirinkta reglamento forma yra geriausia, galbūt, kaip ir ankstesnių Europos Komisijos pasiūlymų ar kitų susijusių teisės aktų atveju (ypač dėl koncesijų), reikėjo pasirinkti direktyvą. Pasirinkus teisės akto, kuris yra tiesiogiai privalomas visas, formą (t. y. reglamentą) būtų prieštaraujama nuostatai, kad svarbiausias vaidmuo vystant uostų infrastruktūrą tenka valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms. Be to, pasirinkus direktyvą, būtų lengviau atsižvelgti į didelę ES uostų įvairovę;

Struktūriniai fondai ir valstybės pagalba

8.	atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2000 m. ES per struktūrinius ir sanglaudos fondus skyrė 6,2 mlrd. EUR bendrai jūrų uostų infrastruktūros statybai. Be to, 2007–2012 m. uostams skirta 4 proc. TEN-T paketo (t. y. 244,6 mln. EUR);

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2012 „Ar struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimas bendrai finansuojant jūrų uostų transporto infrastruktūras – veiksminga investicija? (2)“. Komitetas atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją „užtikrinti, kad ateinančiu laikotarpiu sanglaudos politikos pagalba būtų skiriama tik su sąlyga, jei bus parengta visiems atitinkamo regiono uostams taikoma išsami ilgalaikė uostų vystymo strategija (pagrįsta poreikių įvertinimu)“;

10.

pritaria Europos Komisijos nuostatai (3), kad valstybės pagalba visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, įskaitant išmokas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), neturi būti įtraukiama apskaičiuojant maksimalų regioninės pagalbos intensyvumo dydį, jeigu bus laikomasi 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime nustatytų sąlygų (4);

11.

primena, kad svarbu išaiškinti valstybės pagalbos, teikiamos infrastruktūros kūrimui, principus, atsižvelgiant į tai, kad kyla problemų aiškinant Bendrojo teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą byloje Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt (T-443/08) ir Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH (T-455/08) prieš Europos Komisiją, dėl kurio labai vėluojama atlikti struktūrinių fondų lėšomis finansuotų apie 200 infrastruktūros projektų ex-ante patikrą;

12.

apgailestauja, kad Europos Komisija į uostų dokumentų paketą iš karto neįtraukė pasiūlymų išaiškinti pagalbos, teikiamos infrastruktūrai (įskaitant ir uostų sektorių) finansuoti, sąvoką (5 straipsnis). Užuot tai padariusi Europos Komisija 2013 m. liepos 3 d. tik visų valstybių narių nuolatinėms atstovybėms išplatino klausimyną dėl uostų veiklos ir apmokestinimo. Todėl Komitetas prašo Europos Komisijos artimiausiais mėnesiais taikyti labiau integruojantį požiūrį ir visai infrastruktūrai ir konkrečiai uostams taikomų valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą per Regionų komitetą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač jeigu iki 2013 m. pabaigos uostų infrastruktūros kategorijai bus rengiami išimčių reglamentai;

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

13.

rekomenduoja iš reglamento taikymo srities pašalinti dugno gilinimo, švartavimo, laivo vedimo ir vilkimo paslaugas, nes jos atitinka visuotinės svarbos tikslus (saugos, saugumo ir aplinkos apsaugos). Dėl uosto priėmimo įrenginių Komitetas ragina Komisiją pašalinti prieštaravimus su esamomis direktyvomis arba patikslinti jų ribas. Uosto priėmimo įrenginiams taikomos būtinos sąlygos ir reikalavimai jau nustatyti Direktyvoje 2000/59. Visų pirma 8 straipsnio nuostatos prieštarauja laisvam visų atliekų tvarkymo paslaugų teikėjų patekimui į rinką. Uosto valdytojui pasirinkus atskirus uosto priėmimo įrenginius ir jiems pradėjus taikyti pagal minėtą direktyvą būtiną apmokestinimo sistemą, taikytinos Direktyvos 2004/17 taisyklės dėl viešųjų pirkimų;

14.	apgailestauja, kad 2 straipsnyje („Apibrėžtys“) nėra kompetentingos institucijos apibrėžties, nors jai 8 ir 9 straipsniuose yra numatytas svarbus vaidmuo;

15.	apgailestauja, kad nepakankamai pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo taikomų teisės aktų atžvilgiu arba nustatant uosto paslaugų teikimui taikomus minimalius reikalavimus (4 straipsnio 2 dalies d punktas, 4 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 4 dalis);

16.	norėtų, kad būtų išplėsta 8 straipsnyje apibrėžta viešosios paslaugos įsipareigojimų taikymo sritis, kad į ją visų pirma būtų įtraukti su teritorine sanglauda susiję kriterijai, tokie kaip atokių, salų ir atokiausių regionų pasiekiamumas;

17.

nesupranta, kodėl, atsižvelgiant į 7 straipsnyje numatytą uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimo tvarką, Europos Komisija 10 straipsnyje numato tik galimybę, o ne privalomą reikalavimą suteikti darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, teises, į kurias jie galėtų pretenduoti jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB;

18.

abejoja, ar, pavyzdžiui, 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl informacijos, kurią uosto direkcija turi pateikti apie gautą viešą finansavimą, išsamumo lygio ir reikalavimas tvarkyti atskiras sąskaitas yra proporcingi, ypač turint omenyje labai skirtingas sąnaudų struktūras, kurios priklauso nuo uostų geografinės padėties;

19.	prašo Europos Komisijos tiksliau paaiškinti, kas turima omenyje 14 straipsnio 5 dalyje minint „bendrus apmokestinimo principus“, nes bet koks Europos Komisijos įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus turėtų būti kiek galima tikslesnis;

20.

klausia, kokios pridėtinės vertės suteiks už reglamento taikymo stebėseną ir priežiūrą atsakingos nepriklausomos priežiūros įstaigos sukūrimas (19 konstatuojamoji dalis ir 17 straipsnis). Toks sprendimas gali pareikalauti papildomos administracinės naštos planuojant uostų plėtrą ir gali turėti neigiamo poveikio valstybių narių biudžetui;

21.	taip pat abejoja, ar tam, kad reglamentą (kuris jau pats savaime turi būti tiesiogiai taikomas) būtų lengviau visur vienodai įgyvendinti, tikrai reikia sukurti nepriklausomų priežiūros įstaigų bendradarbiavimui skirtą tinklą (18 straipsnis).

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema	Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS REGLAMENTO , kuria uo nustatoma patekimo į uosto paslaugų rinką ir finansinio uostų skaidrumo sistema

Paaiškinimas

Regionų komitetas nėra įsitikinęs, ar pasirinkta reglamento forma yra geriausia, galbūt, kaip ir ankstesnių Europos Komisijos pasiūlymų ar kitų susijusių teisės aktų atveju (ypač dėl koncesijų), reikėjo pasirinkti direktyvą. Be to, pasirinkus direktyvą, būtų lengviau atsižvelgti į didelę ES uostų įvairovę.

2 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

didžioji dalis Sąjungos jūrų transporto operacijų vykdoma per transeuropinio transporto tinklo jūrų uostus. Kad šio reglamento tikslą būtų galima pasiekti proporcingai, kitiems uostams nenustatant nereikalingų reikalavimų, šis reglamentas turėtų būti taikomas transeuropinio transporto tinklo uostams, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį Europos transporto sistemoje, t. y. arba tame uoste aptarnaujama daugiau kaip 0,1 % visų ES krovinių ar visų keleivių, arba jis padeda užtikrinti geresnį regioninį susisiekimą su salomis ar periferinėmis vietovėmis, tačiau valstybės narės turi galimybę nuspręsti taikyti šį reglamentą ir kitiems uostams. Atviroje jūroje teikiamos laivo vedimo paslaugos neturi tiesioginio poveikio uostų efektyvumui, nes tomis paslaugomis nėra naudojamasi tiesioginiam įplaukimui į uostus ir išplaukimui iš jų, todėl tokių paslaugų į šį reglamentą įtraukti nereikia;

didžioji dalis Sąjungos jūrų transporto operacijų vykdoma per transeuropinio transporto tinklo jūrų uostus. Kad šio reglamento tikslą būtų galima pasiekti proporcingai, kitiems uostams nenustatant nereikalingų reikalavimų, šis reglamentas direktyva turėtų būti taikomas transeuropinio transporto tinklo uostams, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį Europos transporto sistemoje, t. y. arba tame uoste aptarnaujama daugiau kaip 0,1 % visų ES krovinių ar visų keleivių, arba jis padeda užtikrinti geresnį regioninį susisiekimą su salomis, ar periferinėmis arba atokiausiomis vietovėmis, tačiau valstybės narės turi galimybę nuspręsti taikyti šią į reglamentą direktyvą ir kitiems uostams. Atviroje jūroje teikiamos laivo vedimo techninės laivybos paslaugos, kurios yra visuotinės svarbos, neturi tiesioginio poveikio uostų efektyvumui, nes tomis paslaugomis nėra naudojamasi tiesioginiam įplaukimui į uostus ir išplaukimui iš jų, todėl tokių paslaugų būti įtrauktos į šią direktyvą šį reglamentą įtraukti nereikia;

Paaiškinimas

Pakeitimas susijęs su 1 straipsnio (taikymo srities) pakeitimu.

3 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

valstybės narės turėtų išlaikyti įgaliojimus užtikrinti deramą uosto paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų socialinės apsaugos lygį. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių socialinių ir darbo taisyklių taikymui. Tais atvejais, kai ribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, jei sudarius uosto paslaugų sutartį gali pasikeisti uosto paslaugų teikėjas, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę paprašyti pasirinktą paslaugų teikėją taikyti Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo nuostatas;

valstybės narės turėtų išlaikyti įgaliojimus užtikrinti deramą uosto paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų socialinės apsaugos lygį. Šiuo reglamentu Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių socialinių ir darbo taisyklių taikymui. Tais atvejais, kai ribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, jei sudarius uosto paslaugų sutartį gali pasikeisti uosto paslaugų teikėjas, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę paprašyti pasirinktasis ą paslaugų teikėjas ą taiko yti Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo nuostatas;

Paaiškinimas

Pakeitimas susijęs su 10 straipsnio 2 dalies pakeitimu.

4 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, visų prima skatinti vienodai taikyti aplinkosauginius mokesčius, Sąjungos lygmeniu padidinti aplinkosauginių mokesčių darnumą ir užtikrinti, kad būtų taikomi bendri apmokestinimo principai, siekiant skatinti trumpųjų nuotolių laivybą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų, pagal kuriuos būtų diferencijuojami infrastruktūros mokesčiai, ir dėl uosto infrastruktūros mokesčiams taikytinų bendrų apmokestinimo principų. [...]

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento šios direktyvos šio reglamento nuostatas, visų prima skatinti vienodai taikyti aplinkosauginius mokesčius, Sąjungos lygmeniu padidinti aplinkosauginių mokesčių darnumą ir užtikrinti, kad būtų taikomi bendri apmokestinimo principai, siekiant skatinti trumpųjų nuotolių laivybą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų, kuriais būtų įvesti diferencijuoti infrastruktūros mokesčiai pagal kuriuos būtų diferencijuojami infrastruktūros mokesčiai, ir dėl uosto infrastruktūros mokesčiųams taikytinų bendrų apmokestinimo principų. [...]

Paaiškinimas

Pakeitimas susijęs su 14 straipsnio 5 dalies pakeitimu. Yra susitarimas dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų. Tačiau tik atitinkamas uostas gali priimti sprendimą diferencijuoti uosto mokesčius.

5 pakeitimas

1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Šiuo reglamentu nustatoma:

(a)	aiški patekimo į uosto paslaugų rinką sistema;

(b)	finansinį skaidrumą ir mokesčius, kuriuos turi taikyti valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjai, reglamentuojančios bendros taisyklės.

1. Šia direktyva Šiuo reglamentu nustatoma:

(i)	aiški patekimo į uosto paslaugų rinką sistema;

(j)	finansinį skaidrumą ir mokesčius, kuriuos turi taikyti valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjai, reglamentuojančios bendros taisyklės.

2. Šis reglamentas taikomas toliau nurodytų kategorijų uosto paslaugų teikimui uosto teritorijoje arba įplaukimo į uostą arba iš jo kelyje:

(a)	bunkeravimas;

(b)	krovinių tvarkymas

(c)	dugno gilinimas;

(d)	švartavimas;

(e)	keleivių aptarnavimo paslaugos;

(f)	uosto priėmimo įrenginiai;

(g)	laivo vedimas ir

(h)	laivo vilkimas.

2. Ši direktyva Šis reglamentas taikomas toliau nurodytų kategorijų uosto paslaugų teikimui uosto teritorijoje arba įplaukimo į uostą arba iš jo kelyje:

(a)	bunkeravimas;

(b)	krovinių tvarkymas

(c)	dugno gilinimas;

(d)	švartavimas;

(e) (c)

keleivių aptarnavimo paslaugos;

(f) (d)

uosto priėmimo įrenginiai;

(g)	laivo vedimas ir

(h)	laivo vilkimas.

3. Šis reglamentas taikomas visiems transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams, nustatytiems Reglamento XXX [reglamento dėl TEN-T gairių] I priede.

3. Ši direktyva Šis reglamentas taikomas visiems transeuropinio transporto tinklo jūrų uostams, nustatytiems Reglamento XXX [reglamento dėl TEN-T gairių] I priede.

4. Valstybės narės taip pat gali taikyti šį reglamentą kitiems jūrų uostams. Kai valstybės narės nusprendžia taikyti šį reglamentą kitiems jūrų uostams, jos praneša apie savo sprendimą Komisijai.

4. Valstybės narės taip pat gali taikyti šią direktyvą šį reglamentą kitiems jūrų uostams. Kai valstybės narės nusprendžia taikyti šią direktyvą šį reglamentą kitiems jūrų uostams, jos praneša apie savo sprendimą Komisijai.

Paaiškinimas

—	Laivo vedimas, vilkimas ir švartavimas yra visuotinės svarbos uosto paslaugas (siekiant užtikrinti saugią laivybą ir saugoti aplinką) griežtai reglamentuoja valstybės narės ir jos neturi priklausyti nuo požiūrio į rinką.

—

Dugno gilinimo paslaugų įtraukimas į reglamentą pažeidžia uostų nuosavybės teisę, nes tokiu būdu uostai prarastų teisę patys savo jėgomis atlikti savo vandens kelių ir dokų techninę priežiūrą. Be to, dugno gilinimas atitinkamose uostų teritorijose gali būti palyginamas su prieplaukų ir šliuzų priežiūros priemonėmis, tačiau jokiu būdu ne su kitomis uostų paslaugomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su kiekvienu laivo įplaukimu ir už kurių kiekvieną išrašomos atskiros sąskaitos.

6 pakeitimas

2 straipsnis. Apibrėžtyse įrašyti naują 2a dalį

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	kompetentinga institucija – valstybės narės ar valstybių narių valdžios institucija ar valdžios institucijų grupė, turinti teisę įsikišti uostų paslaugų srityje tam tikroje geografinėje teritorijoje, arba bet kokia įstaiga, kuriai suteikti tokie įgaliojimai;

Paaiškinimas

Sąvoka „kompetentinga institucija“ vartojama Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir yra apibrėžiama kaip „valstybės narės ar valstybių narių valdžios institucija ar valdžios institucijų grupė, turinti teisę įsikišti viešojo keleivinio transporto srityje tam tikroje geografinėje teritorijoje, arba bet kokia įstaiga, kuriai suteikti tokie įgaliojimai“; Apibrėžtis padėtų išlaikyti ES teisės aktų nuoseklumą ir padidinti teisinį skaidrumą, padėsiantį sukurti vienodą apibrėžtį, neapsiribojančią vien tik keleivinėmis paslaugomis.

7 pakeitimas

2 straipsnio 14 dalis. Apibrėžtys

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
viešosios paslaugos įpareigojimas – apibrėžtas ar nustatytas reikalavimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų teikiamos tokios visuotinės svarbos uosto paslaugos, kurių veiklos vykdytojas neįsipareigotų teikti arba neįsipareigotų teikti tokiu pat mastu ar tokiomis pat sąlygomis, jei paisytų savo verslo interesų;	viešųjų paslaugų įsipareigojimas – kompetentingos institucijos apibrėžtas ar nustatytas reikalavimas siekiant užtikrinti bendrus interesus tenkinančių viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdamas į savo komercinius interesus, operatorius neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudamas atlygio;

Paaiškinimas

Šis pakeitimas ypač dera su 16 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama: „šiuo reglamentu neatmetama, kad kompetentingos institucijos gali skirti kompensaciją už viešosios paslaugos įpareigojimų įvykdymą, jei tokia kompensacija skiriama laikantis galiojančių valstybės pagalbos taisyklių.“

8 pakeitimas

2 straipsnio 15 dalis. Apibrėžtys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
trumpųjų nuotolių laivyba – krovinių ir keleivių vežimas jūra tarp Europos žemyne esančių uostų arba tarp tų uostų ir uostų ne Europos šalyse, kurių uždarų jūrų pakrantė ribojasi su Europa;	trumpųjų nuotolių laivyba – krovinių ir keleivių vežimas jūra tarp Europos žemyne esančių uostų arba tarp tų uostų ir uostų ne Europos šalyse, kurių uždarų jūrų pakrantė ribojasi su Europa arba, atokiausių regionų atveju, tarp jų geografinėje aplinkoje esančių šalių uostų;

Paaiškinimas

Nėra pagrindo riboti ES supančią aplinką. Šią sąvoką reikia taikyti visai ES teritorijai neatsižvelgiant į geografinę padėtį, visų pirma atokiausiems regionams, kuriuos EK stengiasi labiau integruoti į jų artimą geografinę aplinką.

9 pakeitimas

2 straipsnio 16 dalis. Apibrėžtys

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius; taip pat bet kokia kita infrastruktūra, kurios reikia transportavimo veiklos vykdytojams uosto teritorijoje;	jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius; taip pat bet kokia kita infrastruktūra, kurios reikia transportavimo veiklos vykdytojams uosto teritorijoje;

Paaiškinimas

Siūloma iš jūrų uosto apibrėžties išbraukti paskutinę jos dalį. Ši apibrėžties dalis yra nauja palyginus su anksčiau siūlytomis apibrėžtimis, tačiau neapibrėžta sąvoka „uosto teritorija“. Dėl to gali kilti painiavos su vietos ir regionų valdžios institucijų tarp uosto ir žemyno gilumos užtikrinama transporto infrastruktūra.

10 pakeitimas

2 straipsnio 16 dalis. Apibrėžtyse įrašyti naują 16a dalį

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Techninio pobūdžio laivybos paslaugos – visuotinės svarbos uostų paslaugos, tokios kaip švartavimas, laivo vedimas ir vilkimas, teikiamos siekiant užtikrinti saugią laivybą ir saugoti aplinką;

Paaiškinimas

Pakeitimas teikiamas atsižvelgiant į 2 ir 18 straipsnių pakeitimus.

11 pakeitimas

II skyrius – Antraštė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
II SKYRIUS. Patekimas į rinką	II SKYRIUS. Patekimas į rinką Uostų paslaugų teikimą ir teisę jomis naudotis reguliuojantys principai

Paaiškinimas

Pagal dabartinį skyriaus pavadinimą atrodo, kad Komisijos siekiamas tikslas – liberalizavimas, tuo tarpu skyriuje kalbama apie sąlygas, leidžiančias teikti uosto paslaugas, kurios nebūtinai atviros rinkai.

12 pakeitimas

4 straipsnis. Uosto paslaugų teikimui taikomi minimalūs reikalavimai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Uosto valdymo įstaiga gali reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai įvykdytų minimalius reikalavimus, keliamus atitinkamos uosto paslaugos teikimui.

1. Uosto valdymo įstaiga, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali reikalauti, kad uosto paslaugų teikėjai įvykdytų minimalius reikalavimus, keliamus atitinkamos uosto paslaugos teikimui.

2. 1 dalyje numatyti minimalūs reikalavimai gali būti susiję tik su (kai taikytina): [...]

d)	atitiktimi vietos, nacionaliniams, Sąjungos ir tarptautiniams aplinkosaugos reikalavimams. [...]

2. 1 dalyje numatyti minimalūs reikalavimai gali būti susiję tik su (kai taikytina): [...]

d)	atitiktimi vietos, regionų, nacionaliniams, Sąjungos ir tarptautiniams aplinkosaugos reikalavimams. [...]

4. Tais atvejais, kai minimalūs reikalavimai susiję su specifinėmis vietos lygio žiniomis ar žiniomis apie vietos sąlygas, uosto valdymo įstaiga užtikrina, kad skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų suteiktos deramos galimybės gauti su tomis žiniomis susijusias mokymo paslaugas, išskyrus atvejus, kai deramas galimybes gauti tokias mokymo paslaugas suteikia valstybė narė.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu norima, kad būtų labiau pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo taikomų teisės aktų atžvilgiu arba nustatant uosto paslaugų teikimui taikomus minimalius reikalavimus.

13 pakeitimas

6 straipsnio 4 dalis. Uosto paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kai uosto valdymo įstaiga teikia uosto paslaugas pati arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimą valstybė narė gali pavesti institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos. Jeigu valstybė narė sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimo nepaveda tokiai institucijai, paslaugų teikėjų skaičius turi būti ne mažesnis kaip du.

Kai uosto valdymo įstaiga teikia uosto paslaugas pati arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimą atitinkama kompetentinga institucija valstybė narė gali pavesti institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos. Uosto valdymo institucija įrodo, kad apribojimas galimas dėl susidariusios padėties rinkoje. Apribojimas yra laikinas. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija valstybė narė sprendimo, kuriuo apribojamas uosto paslaugų teikėjų skaičius, priėmimo nepaveda tokiai institucijai, paslaugų teikėjų skaičius turi būti ne mažesnis kaip du.

14 pakeitimas

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Uosto paslaugos teikėjų skaičius pagal 6 straipsnį ribojamas laikantis atrankos tvarkos, kuri yra atvira visoms suinteresuotosioms šalims, nediskriminacinė ir skaidri.	1. Uosto paslaugos teikėjų skaičius pagal 6 straipsnį ribojamas laikantis atrankos tvarkos, kuri yra atvira visoms suinteresuotosioms šalims, nediskriminacinė ir skaidri.
2. Jeigu apskaičiuota uosto paslaugos vertė viršija 3 dalyje nustatytą ribinę vertę, taikomos Direktyvoje …./…. [dėl koncesijos] nustatytos taisyklės dėl skyrimo procedūros, procedūrinių garantijų ir maksimalios koncesijų trukmės.	2. Jeigu apskaičiuota uosto paslaugos vertė viršija 3 dalyje nustatytą ribinę vertę, taikomos Direktyvoje …./…. [dėl koncesijos] nustatytos taisyklės dėl skyrimo procedūros, procedūrinių garantijų ir maksimalios koncesijų trukmės.
3. Ribinė vertė ir uosto paslaugos vertės nustatymo metodas yra tokie, kokie nustatyti atitinkamose taikytinose Direktyvos .…/…. [dėl koncesijos] nuostatose.	3. Ribinė vertė ir uosto paslaugos vertės nustatymo metodas yra tokie, kokie nustatyti atitinkamose taikytinose Direktyvos .…/…. [dėl koncesijos] nuostatose.
4. Atrinktas paslaugų teikėjas ar teikėjai ir valdymo įstaiga sudaro uosto paslaugų sutartį.	2. 4. Atrinktas paslaugų teikėjas ar teikėjai ir valdymo įstaiga sudaro uosto paslaugų sutartį.
5. Taikant šį reglamentą, esminis uosto paslaugų sutarties pakeitimas (apibrėžtas Direktyvoje .…/…. [dėl koncesijos]), atliktas tos sutarties galiojimo laikotarpiu, laikomas nauja uosto paslaugų sutartimi, ir jam reikia taikyti naują procedūrą, nurodytą 2 dalyje.	5. Taikant šį reglamentą, esminis uosto paslaugų sutarties pakeitimas (apibrėžtas Direktyvoje .…/…. [dėl koncesijos]), atliktas tos sutarties galiojimo laikotarpiu, laikomas nauja uosto paslaugų sutartimi, ir jam reikia taikyti naują procedūrą, nurodytą 2 dalyje.
6. Šio straipsnio 1–5 dalys netaikomos 9 straipsnyje nurodytais atvejais.	3. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 –5 dalys netaikomos 9 straipsnyje nurodytais atvejais.
7. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvai …/… [dėl koncesijos][1], Direktyvai .…/….[dėl komunalinių paslaugų][2] ir Direktyvai …/… [dėl viešųjų pirkimų][3].	4. 7. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvai …/… [dėl koncesijos][1], Direktyvai .…/….[dėl komunalinių paslaugų][2] ir Direktyvai …/… [dėl viešųjų pirkimų][3]. 4a Uosto paslaugų sutarčių terminas priklauso nuo atliktų investicijų.

15 pakeitimas

8 straipsnis. Viešosios paslaugos įpareigojimai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti paslaugų teikėjams su uosto paslaugomis susijusius viešosios paslaugos įpareigojimus, kad užtikrintų:

(a)	paslaugos pasiūlą be pertrūkių visą dieną, naktį, savaitę ir metus;

(b)	paslaugos prieinamumą visiems naudotojams;

(c)	paslaugos įperkamumą tam tikrų kategorijų naudotojams.

1. Valstybės narės Kompetentingos institucijos gali nuspręsti nustatyti paslaugų teikėjams su uosto paslaugomis susijusius viešosios paslaugos įpareigojimus, kad užtikrintų:

(a)	paslaugos pasiūlą be pertrūkių visą dieną, naktį, savaitę ir metus;

(b)	paslaugos prieinamumą visiems naudotojams;

(c)	paslaugos įperkamumą tam tikrų kategorijų naudotojams.

(d)	su teritorine sanglauda susijusius kriterijus, tokius kaip atokių , ir salų ir atokiausių regionų pasiekiamumas;

(e)	specialių reikalavimų, kurie yra susiję su saugos, aplinkos apsaugos ir kitais motyvais ir kurių uostų paslaugų tiekėjai, atsižvelgdami į ekonominę naudą, nesilaikytų, įgyvendinimą.

2. 1 dalyje nurodyti įpareigojimai yra aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, juos įmanoma patikrinti ir jais garantuojamos vienodos patekimo sąlygos visiems Sąjungoje įsisteigusiems uosto paslaugų teikėjams.

3. Valstybės narės savo teritorijoje paskiria kompetentingas institucijas, kurios nustatytų tokius viešosios paslaugos įpareigojimus. Uosto valdymo įstaiga gali būti kompetentinga institucija. [...]

Paaiškinimas

—

Siūloma į viešosios paslaugos įsipareigojimus įtraukti ir su teritorine sanglauda susijusius kriterijus, kaip siūloma reglamento projekto aiškinamajame memorandume (žr. 1.4 punktą). Be to, būtina atsižvelgti ir į kriterijus, kurie yra labai svarbūs užtikrinant uoste vykstančių procesų ir aplinkos saugumą, tačiau yra ekonomiškai nenaudingi.

—	Kadangi uosto valdymo įstaiga gali būti privati ir gauti viešą finansavimą, 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė, kad ši įstaiga gali būti viešosios paslaugos įpareigojimus nustatanti kompetentinga institucija, turėtų būti taikoma tik viešosioms valdymo įstaigoms.

16 pakeitimas

9 straipsnis. Vidinis veiklos vykdytojas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytais atvejais kompetentinga institucija gali nuspręsti teikti uosto paslaugą pagal viešosios paslaugos įpareigojimus pati arba tiesiogiai įpareigoti teisiškai atskirą subjektą, kurį ji kontroliuoja taip pat kaip savo padalinius, vykdyti tokius įpareigojimus. Tokiu atveju, taikant šį reglamentą, uosto paslaugų teikėjas laikomas vidiniu veiklos vykdytoju.

[...]

1. 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytais atvejais kompetentinga institucija gali nuspręsti teikti uosto paslaugą pagal viešosios paslaugos įpareigojimus pati arba tiesiogiai įpareigoti arba per teisiškai atskirą subjektą, kurį ji kontroliuoja taip pat kaip savo padalinius, vykdyti tokius įpareigojimus. Tokiu atveju, taikant šią direktyvą šį reglamentą, uosto paslaugų teikėjas laikomas vidiniu veiklos vykdytoju.

[...]

4. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 1 dalį visuose valstybės narės jūrų uostuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ji apie tai informuoja Komisiją.

[...]

4. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 1 dalį visuose valstybės narės jūrų uostuose, kuriems taikomas ši direktyva šis reglamentas, ji apie tai informuoja Komisiją.

[...]

Paaiškinimas

Abejonių kelia tokia galimybė, kai uosto paslaugų teikėjas laikomas vidiniu veiklos vykdytoju, yra siejama tik su uosto paslaugomis vien tik pagal viešosios paslaugos įpareigojimus. Iš tikrųjų uosto valdymo įstaiga (galinti būti ir privati) gali grynai komerciniais tikslais nuspręsti pati teikti paslaugą ir tokia paslauga nebūtinai turi būti apibrėžiama kaip viešoji.

17 pakeitimas

10 straipsnio 2 dalis. Darbuotojų teisių apsauga

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nedarydamos poveikio nacionalinei ir Sąjungos teisei, įskaitant socialinių partnerių kolektyvinius susitarimus, uosto valdymo įstaigos gali reikalauti, kad paskirtasis uosto paslaugų teikėjas, paskirtas laikantis 7 straipsnyje nustatytos tvarkos (jeigu šis paslaugų teikėjas nėra esamas uosto paslaugų teikėjas), suteiktų darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, teises, kurias gauti jie turėtų teisę, jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB.

2. 2. Nedarydamos poveikio nacionalinei ir Sąjungos teisei, įskaitant socialinių partnerių kolektyvinius susitarimus, uosto valdymo įstaigos gali reikalauja ti, kad paskirtasis uosto paslaugų teikėjas, paskirtas laikantis 7 straipsnyje nustatytos tvarkos (jeigu šis paslaugų teikėjas nėra esamas uosto paslaugų teikėjas), suteiktų darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, teises, kurias gauti jie turėtų teisę, jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB.

Paaiškinimas

Nesuprantama, kodėl Komisija numato tik galimybę, o ne privalomą reikalavimą suteikti darbuotojams, kuriuos anksčiau buvo įdarbinęs esamas uosto paslaugų teikėjas, teises, į kurias jie galėtų pretenduoti, jei būtų įvykęs perdavimas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/23/EB.

18 pakeitimas

10 straipsnio 3 dalis. Darbuotojų teisių apsauga

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jei uosto valdymo įstaigos reikalauja, kad uosto paslaugų teikėjai laikytųsi tam tikrų socialinių standartų, susijusių su atitinkamų uosto paslaugų teikimu, konkurso dokumentuose ir uosto paslaugų sutartyse nurodomi susiję darbuotojai ir pateikiama skaidri informacija apie jų sutartines teises ir sąlygas, kuriomis darbuotojai laikomi susijusiais su uosto paslaugomis.

Jei uosto valdymo įstaigos reikalauja, kad uosto paslaugų teikėjai laikytųsi tam tikrų socialinių standartų, susijusių su atitinkamų uosto paslaugų teikimu, konkurso dokumentuose ir uosto paslaugų sutartyse nurodomi susiję darbuotojai ir pateikiama skaidri informacija apie jų turimos sutartinės es teisės es ir sąlygos as, kuriomis darbuotojai laikomi susijusiais su uosto paslaugomis.

Paaiškinimas

Jeigu bus skelbiama „skaidri informacija“ apie darbuotojų sutartines teises, gali būti pažeistas asmens duomenų saugumas.

19 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis. Finansinių santykių skaidrumas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jeigu viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga uosto paslaugas teikia pati, kiekvienos uosto paslaugų teikimo veiklos sąskaitas ji tvarko atskirai nuo kitos savo veiklos sąskaitų, kad:

(a)	visos išlaidos ir įplaukos būtų teisingai priskirtos arba paskirstytos pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus išlaidų apskaitos principus, arba

(b)	būtų aiškiai nustatyti išlaidų apskaitos principai, pagal kuriuos tvarkomos atskiros sąskaitos.

Jeigu viešąsias lėšas gaunanti uosto valdymo įstaiga uosto paslaugas teikia pati, kiekvienos uosto paslaugų teikimo veiklos sąskaitas ji tvarko atskirai nuo kitos savo veiklos sąskaitų, kad būtų galima prižiūrėti, ar laikomasi draudimo pervesti vienai veiklos sričiai sumokėtas viešąsias lėšas į kitą sritį, ir prižiūrėti, kaip panaudojamos pajamos iš infrastruktūros mokesčių ir perteklius iš kitokios komercinės veiklos.

(a)	visos išlaidos ir įplaukos būtų teisingai priskirtos arba paskirstytos pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus išlaidų apskaitos principus, arba

(b)	būtų aiškiai nustatyti išlaidų apskaitos principai, pagal kuriuos tvarkomos atskiros sąskaitos.

Paaiškinimas

Siūloma supaprastinti ES apskaitos reikalavimus, kylančius iš Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 6 straipsnio.

20 pakeitimas

14 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Nedarant poveikio 3 daliai, uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į komercinę praktiką, susijusią su dažnais naudotojais, arba siekiant paskatinti veiksmingiau naudoti uosto infrastruktūrą, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą arba užtikrinti, kad vykdant transportavimo veiklą būtų daromas mažas poveikis aplinkai, energija vartojama efektyviai arba išmetama mažai anglies dioksido. Tokio diferencijavimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir deramai atitikti konkurencijos taisykles. Ypač užtikrinama, kad toks diferencijavimas visiems atitinkamiems uosto paslaugų naudotojams būtų prieinamas vienodomis sąlygomis.

4. Nedarant poveikio 3 daliai, uosto infrastruktūros mokesčiai gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į komercinę praktiką, susijusią su dažnais naudotojais, arba siekiant paskatinti veiksmingiau naudoti uosto infrastruktūrą, plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą arba užtikrinti, kad vykdant transportavimo veiklą būtų daromas mažas poveikis aplinkai, energija vartojama efektyviai arba išmetama mažai anglies dioksido,. arba dėl teritorinės sanglaudos paskatų, pavyzdžiui, atokiausių regionų pasiekiamumo. Tokio diferencijavimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir deramai atitikti konkurencijos taisykles. Ypač užtikrinama, kad toks diferencijavimas visiems atitinkamiems uosto paslaugų naudotojams būtų prieinamas vienodomis sąlygomis.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama, kad į taisykles būtų įtraukti kiti kainodaros kriterijai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į nepakankamą atokiausių regionų pasiekiamumą ir būtinybę kompensuoti papildomas transporto išlaidas, kad visiems naudotojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, kaip pripažįstama SESV 349 straipsnyje.

21 pakeitimas

14 straipsnis. Uosto paslaugų mokesčiai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

[...]

5. Komisija įgaliojama prireikus pagal 21 straipsnyje nustatytą tvarką priimti deleguotuosius aktus dėl bendros laivų klasifikacijos, kuro ir veiklos tipų, pagal kuriuos būtų diferencijuojami infrastruktūros mokesčiai, ir dėl uosto infrastruktūros mokesčiams taikytinų bendrų apmokestinimo principų.

[...]

7. Uosto valdymo įstaiga, gavusi prašymą, kompetentingai nepriklausomai priežiūros įstaigai ir Komisijai perduoda 4 dalyje nurodytą informaciją ir išsamią informaciją apie išlaidas ir įplaukas, kuriomis remiantis nustatoma uosto infrastruktūros mokesčių struktūra ir dydis, taip pat informaciją apie metodiką, kuri naudojama nustatant uosto infrastruktūros mokesčius atsižvelgiant į infrastruktūrą ir paslaugas, su kuriomis tie uosto mokesčiai susiję.

[...]

(...)

Paaiškinimas

Tokie principai (apmokestinimo, kainų nustatymo konkurencinėje srityje) negali gali apriboti uostų valdymo įstaigų komercinę laisvę. Bet koks Europos Komisijos įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus turėtų būti kuo tikslesnis ir kuo ribotesnis. Be to, sąvoka „bendri apmokestinimo principai“ yra gana aptaki.

22 pakeitimas

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nepriklausoma priežiūros institucija

1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma priežiūros įstaiga stebėtų ir prižiūrėtų, kaip šis reglamentas taikomas visuose į jo taikymo sritį įtrauktuose jūrų uostuose kiekvienos valstybės narės teritorijoje.

2. Nepriklausoma priežiūros įstaiga yra teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo uosto valdymo įstaigos arba uosto paslaugų teikėjų. Valstybės narės, kurioms uostai ar uostų valdymo įstaigos priklauso nuosavybės teise arba kurios juos kontroliuoja, užtikrina veiksmingą struktūrinį funkcijų, susijusių su šio reglamento taikymo priežiūra ir stebėsena, ir veiklos, susijusios su tokia nuosavybės teise ar kontrole, atskyrimą. Nepriklausoma priežiūros įstaiga naudojasi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai, tinkamai atsižvelgdama į teisę laisvai vykdyti komercinę ūkinę veiklą.

3. Nepriklausoma priežiūros įstaiga nagrinėja skundus, kuriuos pateikia bet kuri teisėtų interesų turinti šalis, ir su šio reglamento taikymu susijusius ginčus.

4. Jeigu ginčas kyla tarp dviejų šalių, įsisteigusių skirtingose valstybėse narėse, kompetenciją nagrinėti ginčą turi valstybės narės, kurioje yra uostas, kuriame kilo ginčas, nepriklausoma priežiūros įstaiga.

5. Nepriklausoma priežiūros įstaiga turi teisę reikalauti, kad uosto valdymo įstaigos, uosto paslaugų teikėjai ir uosto naudotojai teiktų informaciją, kurios reikia norint užtikrinti šio reglamento taikymo stebėseną ir priežiūrą.

6. Nepriklausoma priežiūros įstaiga gali pateikti nuomonę valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu bet kokiais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais.

7. Nepriklausoma priežiūros įstaiga, nagrinėdama skundus ar ginčus, gali konsultuotis su atitinkamo uosto naudotojų patariamuoju komitetu.

8. Nepriklausomos priežiūros įstaigos sprendimai yra privalomi ir nedaro poveikio teisminiam nagrinėjimui.

9. Valstybės narės nepriklausomos priežiūros įstaigos atpažinties duomenis Komisijai praneša ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d., o vėliau – apie visus tų duomenų pasikeitimus. Komisija skelbia ir atnaujina nepriklausomų priežiūros įstaigų sąrašą savo svetainėje.

Nepriklausoma priežiūros institucija

3. Nepriklausoma priežiūros įstaiga nagrinėja skundus, kuriuos pateikia bet kuri teisėtų interesų turinti šalis, ir su šio reglamento taikymu susijusius ginčus.

6. Nepriklausoma priežiūros įstaiga gali pateikti nuomonę valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu bet kokiais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais.

7. Nepriklausoma priežiūros įstaiga, nagrinėdama skundus ar ginčus, gali konsultuotis su atitinkamo uosto naudotojų patariamuoju komitetu.

8. Nepriklausomos priežiūros įstaigos sprendimai yra privalomi ir nedaro poveikio teisminiam nagrinėjimui.

Paaiškinimas

Kyla klausimas, kokios pridėtinės vertės suteiks už reglamento taikymo stebėseną ir priežiūrą atsakingos nepriklausomos priežiūros įstaigos sukūrimas. Tokią priežiūrą gali atlikti jau veikiančios kompetentingos institucijos (tarp jų vietos ir regionų lygmens). Be to, „visos reglamento nuostatos yra tiesiogiai privalomos“, todėl nereikia jokių priemonių, kurios padėtų lengviau jį visur vienodai įgyvendinti. Bet kokiu atveju, 19 straipsnyje yra numatyta skundų teikimo tvarka.

23 pakeitimas

18 straipsnis. Nepriklausomų priežiūros įstaigų bendradarbiavimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nepriklausomų priežiūros įstaigų bendradarbiavimas

1. Kad sudarytų palankias sąlygas vienodai įgyvendinti šį reglamentą, nepriklausomos priežiūros įstaigos keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Šiuo tikslu jos dalyvauja ir kartu dirba tinkle, kurio dalyviai susitinka reguliariai ir bent kartą per metus. Komisija dalyvauja tinklo dalyvių darbe, koordinuoja tą darbą ir jį remia.

2. Nepriklausomos priežiūros įstaigos glaudžiai bendradarbiauja, kad vienos kitoms padėtų atlikti savo užduotis, taip pat ir tyrimus, kurie būtini norint išnagrinėti skundus ir ginčus tais atvejais, kai tie skundai ir ginčai susiję su skirtingų valstybių narių uostais. Šiuo tikslu nepriklausoma priežiūros įstaiga kitai tokiai įstaigai (gavusi pagrįstą prašymą) pateikia informaciją, kurios reikia, kad ta įstaiga įvykdytų savo įpareigojimus pagal šį reglamentą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomos priežiūros įstaigos, gavusios pagrįstą prašymą, Komisijai pateiktų informaciją, būtiną Komisijos užduotims atlikti. Komisijos prašoma informacija turi būti proporcinga tų užduočių atlikimui.

4. Jeigu nepriklausoma priežiūros įstaiga pagal Sąjungos ar nacionalines komercinės ūkinės veiklos konfidencialumo taisykles informaciją laiko konfidencialia, kita nacionalinė priežiūros įstaiga ir Komisija užtikrina tokį konfidencialumą. Ši informacija gali būti naudojama tik tokiu tikslu, kuriuo buvo paprašyta.

5. Komisija, remdamasi nepriklausomų priežiūros įstaigų patirtimi ir 1 dalyje nurodyto tinklo veiklos rezultatais, taip pat siekdama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, gali patvirtinti bendrus principus, taikytinus atitinkamiems nepriklausomų priežiūros įstaigų susitarimams dėl keitimosi informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Nepriklausomų priežiūros įstaigų bendradarbiavimas

Paaiškinimas

Panašūs argumentai kaip ir 17 straipsnio pakeitime: neaišku, kodėl reikalingas nepriklausomų priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Dar didesnis neaiškumas kyla turint omenyje tai, kad Komisija teikia reglamento projektą, kurio „visos nuostatos yra tiesiogiai privalomos“ ir kurį pasirinkus valstybėms narėms ir Komisijai pavyks išvengti „papildomos administracinės naštos“, todėl jam nereikia jokių priemonių, kurios padėtų jį vienodai įgyvendinti. Bet kokiu atveju, 19 straipsnyje yra numatyta skundų teikimo tvarka.

24 pakeitimas

19 straipsnis. Skundas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Bet kokia teisėtą interesą turinti šalis turi teisę kompetentingų institucijų, uosto valdymo įstaigos ar nepriklausomos priežiūros įstaigos pagal šį reglamentą priimtus sprendimus ar pavienes priemones apskųsti apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių. Ši apeliacinė įstaiga gali būti teismas.	1. Bet kokia teisėtą interesą turinti šalis turi teisę kompetentingų institucijų, arba uosto valdymo įstaigos ar nepriklausomos priežiūros įstaigos pagal šį reglamentą priimtus sprendimus ar pavienes priemones apskųsti apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių. Ši apeliacinė įstaiga gali būti teismas.
2. Kai 1 dalyje nurodyta apeliacinė įstaiga nėra teisminio pobūdžio, ji raštu išdėsto savo sprendimų priežastis. Jos sprendimus taip pat kontroliuoja nacionalinis teismas.	2. Kai 1 dalyje nurodyta apeliacinė įstaiga nėra teisminio pobūdžio, ji raštu išdėsto savo sprendimų priežastis. Jos sprendimus taip pat kontroliuoja nacionalinis teismas.

Paaiškinimas

Pakeitimas teikiamas atsižvelgiant į 17 ir 18 straipsnių pakeitimus.

2013 m. lapkričio 28 d., Briuselis

Regiono komiteto pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) SWD(2013) 3 final, http://ec.europa.eu/governance/impact/key_docs/docs/cswd_ati_en.pdf.

(2) http://eca.europa.eu/portal/pls/portal/docs/1/14018736.PDF.

(3) Europos Sąjungos valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, visų pirma visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms, vadovas, SWD(2013)53, 2013 2 15.

(4) Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, teikiamai kompensacijų už viešąją paslaugą, skiriamų tam tikroms už visuotinių ekonominės svarbos paslaugų valdymą atsakingoms įmonėms, forma.

Top

Choose the experimental features you want to try