15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/48

1.

mano, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau – Fondas) yra pagrindinė Sąjungos priemonė, kurią pasitelkdama Sąjunga gali reaguoja didelės nelaimės atveju valstybėje narėje arba šalyse, dalyvaujančiose stojimo derybose, ir taip parodyti solidarumą su nukentėjusiomis šalimis, regionais ir savivaldybėmis (atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 222 straipsnį);

2.

pažymi, kad dabartinė Fondo sistema apskritai veikia veiksmingai, tačiau jo veikimas galėtų būti pagerintas, visų pirma supaprastinant su Fondo lėšų mobilizavimu susijusias administracines procedūras, kad įvykus didelei nelaimei būtų galima kuo greičiau suteikti finansinę pagalbą. Fondo veikimo taisyklės turėtų būti aiškesnės, kad jis galėtų veikti tikslingai ir geriau patenkinti nelaimės ištiktų zonų poreikius;

3.

apgailestauja, kad Europos Komisija siūlo palikti nepakeistą nuo 2002 m. didžiausią 500 milijonų eurų (2011 m. kainomis) metinės asignavimų sumą Fondui, tačiau kyla pavojus, kad ištikus didelėms nelaimėms jis negalės suteikti pagalbos, ypač atžvelgiant į tai kad tokios nelaimės ištiks vis dažniau;

4.

mano, kad dabartinis reglamentas ir siūlomi pakeitimai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

5.

atkreipia dėmesį, kad dėl didelių stichinių nelaimių visų pirma labiausiai nukenčia savivaldybės ir regionai. Labai dažnai nelaimės ištiktose vietovėse ypač daug žalos padaroma pagrindinei infrastruktūrai ir gamtos ir kultūros paveldui;

6.

primena, kad sugadinta infrastruktūra paprastai priklauso vietos ir regionų valdžios institucijoms ir būtent joms tenka atsakomybė už veiksnios infrastruktūros atkūrimą. Šios institucijos taip pat atsakingos už gelbėjimo tarnybų veiksmus, evakuotų asmenų aprūpinimą laikinu būstu ir nelaimės ištiktų zonų išvalymą;

7.

todėl mano, kad nors valstybės narės arba šalys kandidatės yra pagrindinės Fondo paramos gavėjos, jo skiriamomis dotacijomis galiausiai finansuojamos vietos ir regionų lygmeniu taikomos priemonės;

8.

pabrėžia, kad Fondo gebėjimas greitai reaguoti ir galimybė turimais ištekliais kuo geriau patenkinti realius poreikius yra vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbiausi aspektai;

9.

todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama, kad Fondo parama būtų skiriama sparčiau ir tikslingiau, ir siūlo keletą rekomendacijų, kurios ypač svarbios vietos ir regionų valdžios institucijoms;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį, kadangi jie yra ypač pažeidžiami ekstremalių oro sąlygų atveju;

11.

teigiamai vertina aiškiau apibrėžtą Fondo veiksmų taikymo sritį, kadangi tai padeda panaikinti teisinius neaiškumus ir išvengti sąlygų neatitinkančių paraiškų teikimo;

12.

pritaria Komisijos pastangoms supaprastinti „regioninės nelaimės“ apibrėžtį įvedant aiškų su BVP ribine verte susijusį kriterijų. Ši nauja apibrėžtis padės Europos Komisijai lengviau įvertinti prašymus ir leis užtikrinti didesnį Fondo veiksmų skaidrumą ir veiksmingumą. Potencialūs pareiškėjai galės iš anksto įvertinti, ar dėl įvykusios nelaimės jis turi teisę prašyti pagalbos;

13.

siūlo, kad apibrėžiant kriterijų, leidžiantį nustatyti „regioninės stichinės nelaimės“ atvejai, būtų taikoma ribinė 1,0 proc. regiono BVP vertė NUTS 2 lygmeniu. Komiteto nuomone, toks kriterijus geriau derėtų su ketinimu skirti daugiau ar mažiau panašaus lygio paramą visų regioninių stichinių nelaimių atveju;

14.

mano, kad nurodytus rodiklius reikia pakoreguoti, kad jie tiktų ištikus stichinei nelaimei kuriosee nors NUTS 2 lygio archipelagų regionų salose, siekiant išvengti, kad susidarius tokiai padėčiai ši tik regionams skirta nuostata nesukliudytų Fondui imtis veiksmų;

15.

atkreipia dėmesį, kad vis dažniau stichinės nelaimės įvyksta zonose, kurios iš esmės neatitinka NUTS 2 lygmens regionų (kai kuriose valstybėse narėse toks regionų nustatymas tik administracinis) ir gali apimti platesnę, nei keleto NUTS 2 lygmens regionų teritoriją, todėl gali būti neobjektyvu regioninės nelaimės kriterijų nustatyti atsižvelgiant tik į regionų suskirstymą NUTS 2 lygmeniu;

16.

siūlo įvesti regioninių nelaimių, apimančių NUTS 3 lygmens zonas, kriterijų tiems atvejams, kai keletas kaimyninių nelaimės ištiktų NUTS 3 lygmens regionų sudaro vieną teritoriją, kurios bendras dydis atitinka NUTS 2 lygmens regiono dydį (t. y. kuriame gyvena ne mažiau kaip 800 000 gyventojų). Tokiu atveju BVP riba turėtų būti skaičiuojama pagal vidutinį įvairių NUTS 3 lygmens regionų svertinį ribų vidurkį;

17.

atkreipia dėmesį, kad daugelis nelaimių yra tarpvalstybinės, todėl tokiais atvejais ES dalyvavimas suteiktų didelės papildomos naudos ir sulauktų teigiamo piliečių vertinimo;

18.

rekomenduoja apibrėžiant „tarpvalstybinę išskirtinę stichinę nelaimę“, kaip jau siūlyta pirmiau, taikyti NUTS 3 lygmens kriterijų, tais atvejais, kai NUTS 3 lygmens kaimyniniai regionai yra keleto valstybių narių teritorijoje;

19.

teigiamai vertina galimybę kreiptis į Fondą ne tik dėl skubių gelbėjimo operacijų, bet ir tais atvejais, kai veiksmai yra tiesiogiai susiję su nelaime, tačiau kurių įgyvendinimas dėl jų pobūdžio gali ilgiau užtrukti;

20.

pabrėžia, kad ištikus nelaimei, vietos ir regionų lygmeniu iš tiesų prireikia atkurti infrastruktūrą ir užtikrinti, kad ji bus atsparesnė kitoms galimoms nelaimėms, be to, kartais prireikia infrastruktūrą perkelti į saugesnę vietą;

21.

siūlo į reikalavimus Fondo paramai gauti atitinkančią veiklą įtraukti ne tik finansavimą veiksnios infrastruktūros atkūrimui, bet ir veiksmams, kuriais didinimas infrastruktūros atsparumas galimoms nelaimėms ateityje. Taip pat rekomenduoja į reikalavimus atitinkančią veiklą įtraukti infrastruktūros perkėlimą iš vietos, kurioje ateityje vėl gali kilti stichinės nelaimės;

22.

atkreipia dėmesį, kad kai kurioms vietos ir regionų valdžios institucijoms išorės techninė pagalba dažnai yra būtina nelaimės sukeltoms problemoms spręsti ir darbams, susijusiems su nelaimės ištiktų vietų atstatymu, atlikti;

23.

siūlo su išorės technine pagalba susijusias išlaidas priskirti Fondo paramos reikalavimus atitinkančioms išlaidoms ir nustatyti didžiausią 2 proc. Fondo pagalbos ribą;

24.

atkreipia dėmesį, kad valdžios institucijos sugaišta labai daug laiko paraiškų rengimui, ypač kai reikia įvertinti nuostolius ir surinkti teisę į paramą pagrindžiančius įrodymus, nors tuo pačiu metu jos privalo nedelsiant imtis priemonių nelaimės padariniams likviduoti. Dar daugiau sunkumų iškyla tada, kai ištinka ilgalaikės nelaimės, pavyzdžiui, prasideda sausros, arba tokie reiškiniai, kaip potvyniai, kartais galintys trukti keletą savaičių ar net mėnesių. Tokiais atvejais žalą galima įvertinti tik potvyniams pasibaigus. Taigi, nelaimės mastą galima įvertinti tik vėliau;

25.

todėl pritaria Komisijos pasiūlymui atsižvelgti į specifinį ilgalaikių nelaimių pobūdį;

26.

be to, atkreipia dėmesį, kad kitų stichinių nelaimių atveju pasiūlyme dėl teisės akto numatoma toliau taikyti esamas priemones ir kad jis nepadeda išspręsti problemos, susijusios su paraiškų rengimu ilgalaikių potvynių atveju;

27.

todėl siūlo numatyti galimybę ilgalaikių potvynių atveju pateikti paraišką per dešimt savaičių nuo stichinės nelaimės grėsmės pabaigos (pvz., kai valstybė narė ar vietos ir regionų valdžios institucija atšaukia nepaprastąją padėtį ir pan.);

28.

pritaria Europos Komisijai, kad stichinių nelaimių atveju būtina priimti reikalingas prevencines priemones ir jas stiprinti;

29.

nerimauja, kad dėl reikalavimo paraiškose pateikti informaciją apie nelaimių rizikos prevenciją gali dar labiau padidėti pareiškėjui tenkanti administracinė našta ir užtrukti paraiškų rengimo ir nagrinėjimo procedūros, kas iš esmės prieštarautų pradiniam pasiūlymo tikslui – supaprastinti administracines Fondo lėšų mobilizavimo procedūras;

30.

siūlo paraiškos nagrinėjimo metu pareiškėjo reikalauti tik glaustai apibūdinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą (4 straipsnio e punktas) ir atsisakyti reikalavimo pateikti papildomą informaciją (4 straipsnio f punktas), kadangi ji turi būti pateikiama ataskaitoje dėl Fondų finansavimo panaudojimo;

31.

pritaria Komisijos pasiūlymui numatyti galimybę sumokėti avansą, kas leistų Fondui greičiau reaguoti nelaimės atveju. Vis dėlto rekomenduoja avansų sistemos neįtraukti į siūlomą daugiametę finansinę programą ir struktūrinius fondus;

32.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą paspartinti Fondo paramos skyrimo patvirtinimo administracinę procedūrą, kad lėšos greičiau pasiektų nuo nelaimės nukentėjusius regionus. Tačiau atkreipia dėmesį, kad realus Fondo paramos panaudojimo terminas yra trumpesnis;

33.

todėl siūlo pratęsti Fondo paramos panaudojimo terminą iki 24 mėnesių, visų pirma atsižvelgiant į laiką, kurio prireikia pagrindinei infrastruktūrai, taip pat svarbiausioms paslaugoms ir tiekimui atkurti, kadangi būtina pateikti reikalingus dokumentus ir laikytis viešųjų pirkimų taisyklių;

34.

Europos Sąjungos organai, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos jau keletą kartų reikalavo kuo labiau supaprastinti valdymą, kad būtų sudarytos sąlygos veiklą orientuoti į rezultatus (1). Šio supaprastinimo tuo labiau reikia Solidarumo fondui, kuris veikia ekstremalių situacijų atvejais ir kurio reikalavimus atitinkančios išlaidos apima ir išlaidas, skirtas patenkinti būtiniausius asmeninius poreikius. Todėl būtų pageidautina leisti vieneto įkainius naudoti išlaidoms nelaimės ištiktų gyventojų poreikiams patenkinti, o ne infrastruktūrai atkurti.