6.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 257/56

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos žaliąją knygą „ES įmonių valdymo sistema“ (COM(2011)0164),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0051/2012),

1.

palankiai vertina žaliojoje knygoje Komisijos inicijuotą ES įmonių valdymo sistemos persvarstymą;

2.

tačiau apgailestauja, kad svarbūs įmonių valdymo klausimai, pavyzdžiui, valdybos sprendimų priėmimas, direktorių atsakomybė, direktorių nepriklausomybė, interesų konfliktai arba suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, žaliojoje knygoje nebuvo aptarti;

3.

apgailestauja, kad žalioji knyga orientuota į monistinę sistemą ir joje nepakankamai dėmesio skiriama dualistinei sistemai, kuri Europoje taip pat plačiai paplitusi; pabrėžia, kad Komisija, persvarstydama ES įmonių valdymo sistemą, turi atsižvelgti į atitinkamiems bendrovės valdymo organams pagal nacionalinę teisę suteiktas teises ir pareigas, ypač į monistinės ir dualistinės sistemų skirtumus; toliau vartojant terminą „direktorių valdyba“ iš esmės daroma nuoroda į direktoriams tenkantį priežiūros vaidmenį, kuris dualistinėje sistemoje paprastai tenka stebėtojų tarybai;

4.

pabrėžia, kad svarbu ES sukurti skaidresnį, stabilesnį, labiau patikimą ir atskaitingą įmonių sektorių, kuriame būtų įtvirtintas geresnis įmonių valdymas; mano, jog įmonių sektoriaus veikloje turėtų būti atsižvelgiama į socialines, etines ir aplinkos problemas ir rodoma šio sektoriaus atsakomybė darbuotojų, akcininkų ir visos visuomenės atžvilgiu, be kita ko, užtikrinant geresnius ekonominius rezultatus ir tinkamų darbo vietų kūrimą;

5.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad tik geras valdymas negali padėti išvengti pernelyg didelio rizikavimo; todėl ragina atlikti nepriklausomą auditą ir nustatyti taisykles, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairią įmonių kultūrą ES;

6.

nurodo, kad būtina gerai valdomos įmonės sąlyga turėtų būti atskaitingumas ir skaidrumas savo darbuotojams, akcininkams ir, atitinkamais atvejais, kitoms suinteresuotosioms šalims;

7.

mano, kad reikėtų toliau skatinti taikyti EBPO 2004 m. pateiktą įmonių valdymo apibrėžtį, pagal kurią įmonės valdymas yra įmonės vadovybės, valdybos, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių santykių visuma;

8.

mano, kad ši finansų krizė yra galimybė pasimokyti iš didžiausių verslo pasaulyje įvykusių bankrotų;

9.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į svarbų įvairių komitetų (audito komiteto ir, jei tokių esama valstybėse narėse, atlyginimo ir skyrimo į pareigas komitetų) vaidmenį tinkamai valdant įmones ir ragina Komisiją jų vaidmenį sustiprinti;

10.

mano, kad pagrindinių ES įmonių valdymo priemonių rinkinys turėtų būti taikomas visoms į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turėtų būti taikomos proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį, sudėtingumą ir tipą;

11.

mano, kad įmonių valdymo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos kartu ir derinamos su Komisijos pasiūlytomis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis; laikosi nuomonės, kad ypač dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis įmonių socialinė atsakomybė kartu su įmonių valdymu galėtų padėti užtikrinti glaudesnius įmonių ryšius su socialine aplinka, kurioje šios įmonės veikia ir plečiasi;

12.

pabrėžia, kad Finansinio sąžiningumo iniciatyva yra geros įmonių valdymo patirties sporto sektoriuje pavyzdys; ragina kitus sektorius ir valdžios institucijas toliau nagrinėti šias priemones, siekiant įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius jų principus;

13.

ragina Komisiją atlikti visų savo svarstomų teisėkūros pasiūlymų dėl įmonių valdymo poveikio vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta ir siektiniems tikslams, ir būtinybei išsaugoti įmonių konkurencingumą;

14.

pabrėžia, kad monistinėse sistemose turėtų būti aiškiai atskirtos direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigos; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ši taisyklė turėtų būti taikoma proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį ir ypatumus;

15.

pabrėžia, kad valdyboje turėtų būti nepriklausomi asmenys, turintys įvairius įgūdžius, patirtį ir išsilavinimą, ir kad šis valdybos sudėties aspektas turėtų būti pritaikytas prie bendrovės veiklos sudėtingumo, taip pat, kad akcininkai atsako už tinkamą įvairių įgūdžių pusiausvyrą valdyboje;

16.

laikosi nuomonės, kad įdarbinimo politika, jeigu ji įgyvendinama, turėtų būti konkreti ir kad jai turėtų būti taikomas principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“; pabrėžia, kad šios rūšies politikos dokumentų rengimas ir tvirtinimas priskiriamas išimtinės akcininkų kompetencijos sričiai;

17.

ragina įmones žmogiškųjų išteklių srityje taikyti skaidrius ir vertinimu už nuopelnus grindžiamus metodus, taip pat ugdyti ir veiksmingai skatinti vyrų ir moterų gabumus ir įgūdžius; pabrėžia, kad įmonės privalo vyrams ir moterims užtikrinti vienodas sąlygas ir darbe suteikti jiems vienodas galimybes, taip pat padėti užtikrinti tinkamą vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

18.

pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės valdyboje dirbtų įvairių įgūdžių ir gebėjimų turintys asmenys;

19.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamius šiuo metu turimus duomenis apie atstovavimą moterims visų rūšių ES įmonėse ir apie privalomas ir neprivalomas priemones, kurių imasi verslo sektorius, taip pat apie priemones, kurias neseniai patvirtino valstybės narės, siekdamos užtikrinti geresnį atstovavimą moterims; taip pat ragina Komisiją, jeigu bus nustatyta, kad veiksmų, kurių imasi įmonės ir valstybės narės, nepakanka, 2012 m. pasiūlyti teisės aktus, įskaitant kvotas, kuriais būtų siekiama moterų skaičių įmonių valdymo organuose iki 2015 m. padidinti iki 30 proc., o iki 2020 m. – iki 40 proc., kartu atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę ir į jų ekonominius, struktūrinius (t. y. susijusius su įmonių dydžiu), teisinius ir regioninius ypatumus;

20.

pabrėžia, kad direktoriai turi skirti pakankamai laiko savo pareigų vykdymui; vis dėlto mano, kad nereikėtų taikyti vienodų taisyklių visiems; mano, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos apriboti valdybų, kurių nariu gali būti direktorius, skaičių; nurodo, kad tokiu atveju galėtų būti dažniau rengiami valdybos posėdžiai ir pagerėtų vidaus priežiūros organų veiklos kokybė; pabrėžia, kad svarbu, jog valdybos nariai visiškai skaidriai ir atvirai vykdytų kitus savo įsipareigojimus;

21.

pritaria tam, kad periodiniai išorės vertinimai yra naudingi siekiant įvertinti įmonių valdymo tvarkos efektyvumą; tačiau laikosi nuomonės, kad jie neturėtų būti privalomi;

22.

mano, kad tai yra patiems valdybų ir stebėtojų tarybų nariams tenka atsakomybė pasinaudoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis, kurios būtinos jų užduotims atlikti, o įmonės prireikus turi teikti paramą;

23.

skatina atskleisti įmonių atlyginimų nustatymo politiką ir paskelbti metinę atlyginimų nustatymo ataskaitą, kurią turėtų tvirtinti akcininkų susirinkimas; vis dėlto pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis tolesnių priemonių ir nustatyti reikalavimus atskleisti informaciją apie individualius vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų atlyginimus, kadangi tai gali padėti padidinti skaidrumą;

24.

mano, kad siekiant neleisti taikyti bet kokią nesąžiningą praktiką, susijusią su vadovų, dirbančių finansų ar ne finansų sektoriaus įmonėse, kurias valstybių narių vyriausybės išgelbėjo nuo bankroto, darbo užmokesčiu, premijomis ir kompensacijomis, būtina užtikrinti griežtą priežiūrą ir nustatyti naujas taisykles; mano, kad prireikus reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų galima išvengti netinkamo viešųjų lėšų, skirtų paramai teikti, naudojimo;

25.

ragina vykdyti tvarią ilgalaikę atlyginimo politiką, kuri būti pagrįsta ilgalaikiu asmens ir jo įmonės veikimu;

26.

mano, kad direktorių darbo užmokesčio didinimas turėtų būti susietas su ilgalaikiu įmonės perspektyvumu;

27.

pritaria tam, kad apskaičiuojant kintamus vadovų atlyginimus būtų įtraukti ilgalaikio tvarumo aspektai, pavyzdžiui, jų kintamo atlyginimo procentinė dalis priklausytų nuo įmonės socialinės atsakomybės tikslų, kaip sveikata ir saugumas darbe ir darbuotojų pasitenkinimas darbe, įgyvendinimo;

28.

pažymi, kad valdyba yra organas, atsakingas už bendrovės strategijos, kuri apima bendrovės požiūrį į riziką, peržiūrą ir patvirtinimą, todėl ji turėtų tinkamai atsiskaityti akcininkams, kiek tai įmanoma padaryti neatskleidžiant informacijos, galinčios pakenkti įmonei, pvz., konkurentų atžvilgiu; mano, kad aplinkosaugos ir socialinę riziką reikėtų įtraukti, jeigu jos daro tikrą poveikį bendrovei, kaip tai numatyta ES teisės aktuose;

29.

mano, kad akcininkų dalyvavimas bendrovės veikloje turėtų būti skatinamas suteikiant jiems svarbesnį vaidmenį, tačiau galimybė dalyvauti turėtų būti laisvai pasirenkama, o ne įpareigojimas;

30.

vis dėlto mano, kad reikėtų apsvarstyti ilgalaikio investavimo skatinimo priemones ir reikalavimą užtikrinti visapusišką balsavimo dėl bet kokių skolintų akcijų, išskyrus pareikštines akcijas, skaidrumą; mano, kad reikėtų persvarstyti institucinio investuotojo elgesį, kuriuo siekiama sukurti likvidumą ir išlaikyti gerus reitingus, nes tai skatina šiuos investuotojus įsigyti akcijų tik trumpam laikotarpiui;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad Akcininkų teisių direktyvoje (2) patvirtinamas lygių akcininkų galimybių principas ir tai, kad visi akcininkai (instituciniai ir neinstituciniai) turi teisę iš bendrovės gauti tą pačią informaciją nepriklausomai nuo jų akcijų paketo;

32.

prašo Komisijos pateikti proporcingus pasiūlymus visos Europos lygmeniu galiojančioms gairėms dėl metinėse įmonių ataskaitose akcininkams teikiamos informacijos pobūdžio; mano, kad ši informacija turi būti labai kokybiška ir išsami;

33.

pažymi, kad rinkoje trūksta dėmesio ilgalaikiams rezultatams, ir ragina Komisiją persvarstyti visus susijusius teisės aktus siekiant įvertinti, ar kai kurie reikalavimai netyčia prisidėjo prie trumparegiškumo; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti Skaidrumo direktyvos reikalavimą kas ketvirtį teikti ataskaitas, dėl kurio beveik nepadidėja akcininkų informuotumas, o tiesiog sukuriamos trumpalaikės prekybos galimybės;

34.

palankiai vertina instituciniams investuotojams taikomų geros bendrovių valdymo praktikos kodeksų (angl. stewardship codes) rengimą visoje Europos Sąjungoje; mano, kad bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios įstaigomis galima būtų parengti Europos lygmens geros bendrovių valdymo praktikos kodeksą, paremtą esamais modeliais;

35.

pabrėžia, kad instituciniai investuotojai turi pagrindinę pareigą saugoti savo investicijas ir atsako už savo paskirto turto valdytojo stebėseną strategijos, sąnaudų, prekybos ir turto valdytojo galimybių dalyvauti bendrovės, į kurią investuojama, veikloje aspektais, taigi turi reikalauti, kad patikėtinio pareigos būtų atliekamos pakankamai skaidriai;

36.

atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad instituciniai investuotojai, reglamentuodami profesinius santykius su turto valdytojais, turėtų turėti galimybę numatyti atitinkamas paskatų sistemas;

37.

pažymi, kad informacija apie interesų konfliktus, įskaitant galimus interesų konfliktus, turėtų būti visada atskleidžiama ir kad reikia ES lygiu imtis atitinkamų veiksmų;

38.

ragina Komisiją iš dalies pakeisti Akcininkų teisių direktyvą, kad būtų įvertinta, kokiomis priemonėmis būtų galima labiau paskatinti akcininkus dalyvauti; atsižvelgdamas į tai mano, kad Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą ir išnagrinėti elektroninio balsavimo vaidmenį vykstant visuotiniams į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių akcininkų susirinkimams, siekiant skatinti akcininkus, ypač tarpvalstybinius akcininkus, dalyvauti;

39.

primena Komisijai, kad reikia aiškios suderintų veiksmų apibrėžties, kadangi tai, jog trūksta vienodų taisyklių, yra viena iš pagrindinių kliūčių akcininkams bendradarbiauti;

40.

mano, kad įgaliotieji konsultantai atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau jų veikla dažnai susijusi su interesų konfliktais; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgaliotųjų konsultantų veikla būtų išsamiau reglamentuota, ypatingą dėmesį atkreipiant į skaidrumą ir interesų konflikto klausimus; laikosi nuomonės, kad įgaliotiesiems konsultantams turėtų būti draudžiama teikti konsultavimo paslaugas bendrovei, į kurią investuojama;

41.

mano, kad įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vardinių arba pareikštinių akcijų sistemą; mano, kad pasirinkus vardinių akcijų sistemą bendrovėms turėtų būti leista sužinoti, kas yra jų savininkai, ir kad ES lygiu turėtų būti numatyti minimalūs suderinimo reikalavimai, susiję su informacijos apie didelių akcijų kiekių savininkus atskleidimu; mano, kad imantis šių veiksmų neturėtų būti pažeidžiama pareikštinių akcijų savininkų teisė neatskleisti savo tapatybės;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors smulkiųjų akcininkų apsauga yra klausimas, kuris sprendžiamas nacionaliniuose bendrovių teisės aktuose, Sąjungos veiksmai galėtų būti naudingi skatinant balsavimą pagal įgaliojimą;

43.

pritaria gairėms, paskelbtoms Europos įmonių valdymo forumo 2011 m. kovo 10 d. pranešime dėl ekonominės veiklos subjektų, įtrauktų į biržos sąrašus, sandorių su susijusiomis šalimis; ragina Komisiją imtis veiksmų ES lygiu priimant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, pavyzdžiui, rekomendacijas;

44.

mano, kad akcijų nuosavybės suteikimo darbuotojams schemų klausimas turėtų būti reglamentuojamas valstybių narių lygiu ir paliktas darbdavių ir darbuotojų deryboms: galimybė tokioje schemoje dalyvauti visada turi būti savanoriška;

45.

mano, kad sistema „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ yra svarbi įmonių valdymo priemonė; pritaria tam, kad būtų privalomai laikomasi nacionalinio įmonių valdymo kodekso ar bendrovių pasirinkto elgesio kodekso; mano, kad bet koks nukrypimas nuo elgesio kodekso turėtų būti tinkamai paaiškintas, taip pat kartu pritaikyta alternatyvi įmonių valdymo priemonė, kuri turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta;

46.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti geresnį esamų valdysenos taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir laikymąsi, o ne nustatyti privalomą Europos įmonių valdymo tvarką;

47.

mano, kad praktikos kodeksai galėtų pakeisti elgesį, o kodeksų suteikiamas lankstumas leidžia diegti naujoves, kurios gali remtis geriausios praktikos pavyzdžiais iš visos ES; mano, kad dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais pagerėtų ES įmonių valdymas;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.