6.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 257/18

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. kovo 2 d. susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuriam 2011 m. sausio 19 d. pritarė Europos Parlamentas ir kurio ratifikavimo valstybėse narėse procesas yra paskutiniame etape, ir į Europos Bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d.,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama parengti savo nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje, ir į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas, taip pat į 2011 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje (SEC(2011)1208) ir į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise klausimu ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti dialogą tarp Belgrado ir Prištinos (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18–19 d. penktojo ES ir Serbijos tarpparlamentinio susitikimo bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. ES ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos (3) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą Nr. 2011/361/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (5), pasirašymo ir sudarymo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. pateiktą TBTBJ vyriausiojo prokuroro ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pirmininkaujančios šalies išvadose, parengtose po 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Salonikuose, Vakarų Balkanų šalims aiškiai pažadėta, kad, kai jos atitiks nustatytus kriterijus, jos prisijungs prie Europos Sąjungos, ir šis pažadas pakartotas atnaujintame konsensuse dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, taip pat 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadose ir per 2010 m. birželio 2 d. vykusį ES ir Vakarų Balkanų ministrų posėdį;

B.

kadangi savo 2011 m. spalio 12 d. nuomonėje dėl Serbijos prašymo dėl narystės ES Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti Serbijai ES šalies kandidatės statusą;

C.

kadangi konstruktyvūs regioninio bendradarbiavimo metodai ir geri kaimyniški santykiai yra pagrindiniai stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai;

D.

kadangi Serbija gali tapti svarbiu veikėju, užtikrinančiu regiono saugumą ir stabilumą;

E.

kadangi dvišaliai klausimai neturėtų kliudyti stojimo procesui ir neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti šį procesą, bet turėtų būti kuo anksčiau sprendžiami konstruktyviai, atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes;

1.

palankiai vertina Tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą; džiaugiasi Serbijos pažanga, pasiekta įgyvendinant reformą, ir tuo, kad 2012 m. vasario 24 d. pasiektas Belgrado ir Prištinos susitarimas dėl integracinio regionų bendradarbiavimo; pabrėžia, jog itin svarbu tęsti Belgrado ir Prištinos dialogą ir sąžiningai įgyvendinti sudarytus susitarimus;

2.

mano, kad tuo atveju, jei bus įvykdytas svarbiausias prioritetas, nurodytas Komisijos nuomonėje, ir toliau bus vykdomas reformų procesas, derybos dėl stojimo su Serbija turėtų būti pradėtos kiek įmanoma greičiau ir šitaip parodyta, kad ES įsipareigojusi prisidėti prie šalies siekio, susijusio su naryste ES; teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos pripažintą didelę pažangą, kurią padarė Serbija siekdama atitikti Kopenhagos kriterijus, ir primena, kad tolesnė pažanga europinės integracijos procese priklauso nuo nuolatinės pažangos šioje srityje, ypač užtikrinant demokratiją ir demokratinių institucijų veikimą, laikantis teisinės valstybės principo, gerbiant žmogaus teises, vienodai ir pasiaukojančiai ginant visas mažumas visoje Serbijos teritorijoje laikantis Europos standartų, išlaikant gerus kaimyninius santykius ir užtikrinant regionų bendradarbiavimą, taip pat taikiai sprendžiant dvišalius klausimus ir gerinant rinkos ekonomikos veikimą; ypač ragina Serbijos valdžios institucijas nerengti vietinių rinkimų šiaurės Kosovo savivaldybėse, nes tai prieštarautų tarptautinei teisei ir JTST rezoliucijai Nr. 1244; ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti šių savivaldybių integraciją į Kosovą;

3.

džiaugiasi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo pažanga ir ragina likusias ES valstybes nares nedelsiant užbaigti ratifikavimo procedūras;

4.

pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 6 d. svarbu surengti sąžiningus ir skaidrius parlamento ir vietos rinkimus; akcentuoja, kad svarbu kiek įmanoma greičiau sudaryti galutinį balsavimo teisę turinčių rinkėjų sąrašą;

5.

teigiamai vertina tai, kad teisminėms institucijoms buvo perduoti likę du TBTBJ ieškoti bėgliai Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius ir taip buvo užtikrintas visiškai patenkinamas bendradarbiavimas su TBTBJ; pabrėžia, kad jų sulaikymas buvo ne tik reikalavimas, susijęs su tolesne Serbijos pažanga siekiant tapti ES nare, bet, visų pirma, žingsnis siekiant įgyvendinti teisingumą dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio konflikto buvusioje Jugoslavijoje aukų atžvilgiu ir siekiant susitaikymo regione; ragina nuolat visapusiškai ir atsakingai bendradarbiauti su tribunolu ir atlikti išsamų tyrimą ir vykdyti asmenų, prisidėjusių prie paramos tinklų, kurie taip ilgai bėgliams sudarė galimybę slapstytis, ypač karinės ir civilinės saugos tarnybų viduje, baudžiamąjį persekiojimą;

6.

yra labai susirūpinęs dėl 2011 m. antrojo pusmečio įvykių šiaurės Kosove ir ypač dėl smurtinių veiksmų po liepos mėnesio incidentų, taip pat vėlesnių išpuolių prieš tarptautines KFOR pajėgas; smerkia tokius veiksmus, primena Serbijos vyriausybei jos įsipareigojimą daryti viską, ką tik ji gali, kad užkirstų jiems kelią, dar kartą tvirtina, kad įtampą regione galima panaikinti visam laikui tik nuolatinėmis sąžiningomis politinėmis pastangomis ir plėtojant ES tarpininkaujamą Belgrado ir Prištinos dialogą derybų keliu priimtais pragmatiškais ir tvariais sprendimais, ir primena, jog itin svarbūs yra abipuse pagarba grindžiami stabilūs daugumos ir mažumos santykiai; todėl teigiamai vertina pasiektus susitarimus dėl judėjimo laisvės ir Kosovo dalyvavimo regioninėse organizacijose ir ragina Serbijos vyriausybę nedelsiant siekti visapusiškai juos įgyvendinti; teigiamai vertina tai, kad buvo žengti pirmieji pozityvūs žingsniai įgyvendinant šiuos susitarimus: priėmus muitinės antspaudus buvo užtikrintas reguliarus prekių srautas, EULEX pradėta perduoti Serbijos valdžios institucijų iš Kosovo paimtos civilinės registracijos knygos ir pradėtas įgyvendinti 2011 m. gruodžio 26 d. susitarimas dėl judėjimo laisvės; palankiai vertina prezidento B. Tadićiaus pareiškimą, kad būtina išardyti užtvaras, kurios vėliau buvo iš dalies išardytos; ragina politinius vadovus priimti konstruktyvios politikos kryptį siekiant nesukelti pavojaus pasiektų susitarimų įgyvendinimui ir vykstančioms Serbijos ir Kosovo deryboms; primena, kad laisvas žmonių, prekių, idėjų, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra pagrindinė vertybė ES, ir ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti tai, kad visam laikui būtų pašalintos likusios užtvaros ir nebūtų varžoma prieiga prie sienos kirtimo punktų, tuo pačiu metu būtų palengvintas EULEX bendradarbiavimas su Kosovo serbais ir sudaryta galimybė EULEX ir KFOR visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus; todėl teigiamai vertina tai, kad buvo pašalintos dvi likusios kelio užtvaros Serbijos pusėje ir kad 2011 m. liepos mėn. incidentų kaltininkų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis tyrimas;

7.

palankiai vertina tai, kad dar kartą patvirtinta Belgrado ir Prištinos dialogo būtinybė siekiant pagerinti ir Serbijos, ir Kosovo žmonių gyvenimo sąlygas, ir pabrėžia šio proceso svarbą siekiant didesnio regionų bendradarbiavimo, stabilumo ir stojimo proceso dinamiškumo; ragina tinkamai ištirti smurto atvejus, ypač tuos, kuriuose dalyvavo tarptautinės KFOR pajėgos; vis dėlto primena, kad viso bendradarbiavimo svarbiausias elementas būtų panašių struktūrų Kosove likvidavimas;

8.

palankiai vertina tai, kad Serbijos piliečiai nuo 2009 m. gruodžio mėn. turi galimybę be vizų keliauti Šengeno zonoje, ir tam labai pritarė Parlamentas; visiškai pritaria šiam bevizio režimo išplėtimui, tačiau yra susirūpinęs dėl padidėjusio skaičiaus prieglobsčio prašytojų kai kuriose ES valstybėse narėse; ragina valdžios institucijas sustiprinti pastangas siekiant visuomenei paaiškinti tokių prašymų nepriimtinumą ir nustatyti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn „prieglobsčio prašymo kelionių“ organizatorius; vis dėlto pabrėžia, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui beviziu režimu, turėtų būti pagrįstos teisinės valstybės principais ir turėtų be reikalo nepažeisti pagrindinių teisių, pavyzdžiui, nepagrįstai nesuteikiant asmenims teisės palikti savo šalį; ragina ES valstybes nares prisidėti prie Serbijos pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su neteisėtu netikrų prieglobsčio prašytojų gabenimu pasipelnymo tikslais; be to, pabrėžia, kad Serbija tampa šalimi, kuri priima vis daugiau prieglobsčio prašytojų, taigi ji turi efektyviau tvarkyti prieglobsčio prašymus;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad daug prieglobsčio Europos Sąjungoje prašytojų iš Serbijos priklauso tautinėms mažumoms; ragina Serbijos valdžios institucijas aktyviai spręsti jų problemas, kurias apsunkina dabartinė ekonominė padėtis ir didelis nedarbas, sudarant palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę ir pagerinant jų gyvenimo sąlygas; laikosi nuomonės, kad tokiais veiksmais bus sumažintas šiuo metu didelis prieglobsčio prašymų skaičius ir ilgainiui pašalintos pagrindinės jo priežastys; be to, ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir ES teisėsaugos tarnybomis aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis besiverčiančiomis organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis;

10.

taip pat primena, kad pagarba mažumoms ir jų apsauga yra svarbūs ES narystės kriterijų aspektai; pritaria Europos Komisijai, kad Serbija turėtų pagerinti mažumų apsaugos teisinės ir institucinės sistemos įgyvendinimą; taigi pritaria Komisijos ketinimui, paskelbtam jos deklaracijoje, pridedamoje prie 2012 m. vasario 28 d. Tarybos susitikimo protokolo, atidžiai stebėti Serbijos pastangas siekiant šio tikslo, ir laukia Komisijos ataskaitos;

11.

pabrėžia didžiulę kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, siekiant šalyje užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi, svarbą; teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo priimti keli kovos su korupcija įstatymai ir ragina Serbijos valdžios institucijas stengtis veiksmingai juos įgyvendinti; vis dėlto reiškia savo susirūpinimą, kad įgyvendinimas nėra pakankamas ir kad vis didėja vykdomosios valdžios įtaka nepriklausomų institucijų ir žiniasklaidos darbui; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgus į korupcijos suvokimo indeksą, Serbijos padėtis per pastaruosius trejus metus nepagerėjo; pabrėžia, kad reikia ne tik deklaruojamos, bet nuoširdžios politinės valios kovoti su korupcija; ragina vyriausybę imtis tvirto vadovaujamo vaidmens kovoje su korupcija; taip pat palankiai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą dėl kelių pareigų valstybės tarnyboje nesuderinamumo su Konstitucijos nuostatomis kaip interesų konfliktų riziką mažinantį žingsnį siekiant valstybiniame sektoriuje skaidrumo; vis dėlto pabrėžia, kad dėl susipynusių politinių partijų ir privačių interesų išlieka sisteminė korupcija, kuri yra vis dar labai paplitusi bendra regiono problema, ir ragina svarbiose bylose vykdyti patikimą baudžiamąjį persekiojimą ir pradėti taikyti tinkamą asmenų, kurie apie ją praneša, apsaugos sistemą; taip pat pabrėžia, kad ypač didelį susirūpinimą kelia korupcija sveikatos sektoriuje; ragina vyriausybę, kai Antikorupcinė taryba ir Kovos su korupcija agentūra nustato aukšto lygio ir sisteminės korupcijos faktus, imtis tolesnių priemonių, taip pat užtikrinti, kad minėtos agentūros turėtų reikiamų finansinių ir administracinių išteklių tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbą, ir teikti didesnę aukšto lygio paramą antikorupcinei strategijai;

12.

yra susirūpinęs dėl įstatymo, kuriuo keičiamas Viešųjų pirkimų įstatymas, projekto, kuris neatitinka Serbijos vyriausybės parengtos strategijos dėl viešųjų pirkimų plėtojimo; ragina Serbijos vyriausybę sudaryti sąlygas tinkamoms konsultacijoms su visuomene įstatymo projekto klausimu ir suderinti projektą su vyriausybės oficialia viešųjų pirkimų strategija bei tarptautiniais standartais; pabrėžia, kad dėl šio įstatymo pakeitimų neturėtų susilpnėti institucija, kuri stebi viešųjų pirkimų procedūras, nes nustatyta, jog ši sritis – vienas iš svarbiausių šalies sisteminės korupcijos šaltinių;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad pranešta apie daug pažeidimų, ypač privatizacijos ir viešųjų pirkimų srityse, ir ragina teisėsaugos institucijas aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti išsamų tyrimą ir patraukti nusikaltėlius į teismą; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu sudaryti išsamų ir užbaigtą viešosios nuosavybės aprašą siekiant užtikrinti saugią ir nuspėjamą verslo aplinką, užtikrinti privačios nuosavybės sugrąžinimo tęstinumą išvengiant bet kokios diskriminacijos, ypač etniniu pagrindu, išvengti procesų, susijusių su privačių bendrovių likvidavimu arba bankrotu, kurio priežastis – netinkamai padidinti arba atgaline tvarka taikomi mokesčiai, persvarstyti tokias bylas ir sudaryti sąlygas jose nukentėjusiems asmenims gauti sąžiningą kompensaciją, taip pat išvengti neteisėto privačių subjektų vykdomo viešosios nuosavybės nusavinimo; pritaria tam, kad priimtu Reabilitacijos aktu sprendžiami prieštaringi kolektyvinės kaltės klausimai ir kad įstatyme pagrindinis dėmesys skiriamas asmeninei atsakomybei; ragina vyriausybę užtikrinti veiksmingumą ir nediskriminavimą Turto sugrąžinimo akto ir Reabilitacijos akto įgyvendinimo procese;

14.

džiaugiasi, kad priimtas įstatymas dėl politinės veiklos finansavimo, kuris yra svarbus žingsnis siekiant politinės sistemos skaidrumo, ir ragina jį tinkamai įgyvendinti, ypač siekiant patikimai užtikrinti efektyvią sandorių stebėseną ir veiksmingas sankcijas;

15.

primena Serbijos parlamento darbo svarbą, teigiamai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant sustiprinti jo teisėkūros ir vyriausybės veiklos priežiūros vaidmenį, ir ragina toliau stengtis stiprinti gebėjimus veiksmingai atlikti savo užduotis, ypač susijusias su saugumo tarnybomis; todėl palankiai vertina sprendimą reorganizuoti parlamento tarnybas siekiant jų darbą modernizuoti ir padaryti efektyvesnį;

16.

atkreipia dėmesį į teismų ir baudžiamojo persekiojimo reformą, taip pat į šios sistemos pertvarką siekiant pagerinti jos efektyvumą ir panaikinti bylų nagrinėjimo vėlavimą, kaip nurodyta Venecijos komisijos rekomendacijose; vis dėlto ragina Serbijos vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių dviejų sektorių, kurie turėtų būti iš esmės ir plačiu mastu reformuoti, nepriklausomumą ir profesionalumą; pabrėžia, kad pagrindiniai teismų reformos elementai – nepolitinės teismų sistemos sukūrimas ir galių atskyrimas;

17.

apgailestauja dėl teisminio nagrinėjimo procedūros ir skundų teikimo procedūros, susijusių su pakartotinai nepaskirtais teisėjas ir kaltintojais, nepakankamo skaidrumo ir kai kurių jų trūkumų, įskaitant procedūrų ir normų pažeidimus, ir apgailestauja dėl šių trūkumų galimo poveikio teismų nepriklausomumui, valdžios atskyrimui ir teisinės valstybės principui, taip pat nešališkam požiūriui į visus teisminių institucijų narius, įskaitant ir pašalintus iš pareigų; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad Aukščiausioji teismų taryba dirbtų skaidriai ir nepriklausomai ir visapusiškai naudotųsi savo įgaliojimais taikydama nuoseklius ir tvirtus aiškiai įstatyme nustatytus kriterijus ir be jokio išorės spaudimo; pažymi, kad reikalinga nuolatinė teisėjų darbo vertinimo sistema siekiant pabaigus peržiūrą visą laiką užtikrinti teismų kokybę;

18.

yra labai susirūpinęs dėl ne kartą pateiktų pareiškimų, kad netinkamai taikomas Baudžiamojo kodekso 359 straipsnis dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ir dėl to, įtariama, buvo dažnai nepagrįstai įšaldomas įmonių ir privatus turtas; pabrėžia, kad šie įtarimai pakenkė pasitikėjimui, kad šalyje laikomasi teisinės valstybės principo; ragina valdžios institucijas skubiai persvarstyti Baudžiamąjį kodeksą siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų Europos normas, nedelsiant liautis kelti kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi privačiose įmonėse ir įmonėse, kurių didžiąją dalį sudaro privati nuosavybė, ir nebevilkinti baudžiamojo teismo procesų; pabrėžia, jog tais atvejais, kai žmonės kaltinami pagal 359 straipsnį ir yra įtariama, kad jų sulaikymo ar jų turto įšaldymo laikotarpis nebuvo proporcingas įtariamam jų nusikaltimui, šie žmonės turėtų turėti teisę į neatidėliotiną teismo proceso prieš juos peržiūrą ir teisę reikalauti grąžinti privatų turtą ir gauti teisingą kompensaciją;

19.

ragina Serbijos valdžios institucijas nedelsiant persvarstyti prieštaringą 24 įmonių, įskaitant „Sartid“, „Jugoremedija“, „Mobtel“, „C market“ ir „ATP Vojvodina“, privatizavimą ir pardavimą, turint mintyje, kad Europos Komisija rimtai suabejojo jų teisėtumu, ir nedelsiant išslaptinti dokumentus, kurie įslaptinti kaip valstybės paslaptis ir susiję su šių įmonių privatizavimu ir pardavimu, nes tai prieštarauja Europos normoms; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu sudaryti nuodugnų ir išsamų viešosios nuosavybės aprašą siekiant užtikrinti saugią ir nuspėjamą verslo aplinką, užtikrinti privačios nuosavybės atstatymą, taip pat užkirsti kelią neteisėtam privačių subjektų vykdomam viešosios nuosavybės pasisavinimui;

20.

atkreipia dėmesį į rimtus liudytojų apsaugos programos, susijusios su karo nusikaltimų bylomis, vykdymo trūkumus, dėl kurių daug liudytojų savo noru renkasi nedalyvauti programoje po to, kai nuolatos susilaukia grasinimų; ragina Vidaus reikalų ministeriją ir Karo nusikaltimų prokuratūrą aktyviai prisidėti siekiant užtikrinti visų liudytojų, dalyvaujančių apsaugos programoje, saugumą ir gerovę; pabrėžia, kad veikianti liudytojų apsaugos programa yra labai svarbi siekiant teisinės valstybės šalyje ir taip pat siekiant pademonstruoti politinę valią efektyviai sprendžiant karo nusikaltimų bylas, kurias TBTBJ paliko spręsti nacionaliniams teismams;

21.

ragina Serbijos valdžios institucijas pradėti ir užtikrinti asmenų, persekiotų praeityje dėl politinių, etninių ar religinių priežasčių, įskaitant tuos, kurie nukentėjo dėl kolektyvinės kaltės taikymo, teisėtą reabilitaciją ir finansinės kompensacijos jiems teikimą;

22.

ragina valdžios institucijas siekiant demokratizuoti Serbiją toliau dėti pastangas atsikratyti buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų palikimo; primena, jog svarbu toliau vykdyti saugumo sektoriaus reformą, stiprinti parlamentinę saugumo tarnybų priežiūrą ir kontrolę, taip pat atverti nacionalinius archyvus, ypač užtikrinti prieigą prie buvusios žvalgybos agentūros UDBA dokumentų, skatina valdžios institucijas palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusios Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei šios paprašytų;

23.

džiaugiasi pažanga viešojo administravimo srityje, tačiau pabrėžia, kad visiškai taikant sistemą, kai į pareigas skiriama ir pareigose pakeliama atsižvelgiant į nuopelnus, vis dar reikia dėti pastangų siekiant užtikrinti visišką profesionalumą ir nepriklausomumą nuo politinės įtakos; ragina labiau koordinuoti viešojo administravimo reformos strategijos įgyvendinimą ir įtraukti vietos administraciją į teisėkūros sistemą; atkreipia dėmesį į itin mažą tautinių mažumų atstovų skaičių viešojo administravimo ir teismų sistemose, taip pat valstybinėse įmonėse;

24.

palankiai vertina rinkimų įstatymų ir vietos rinkimų įstatymų dalinius pakeitimus ir ypač tai, kad atsisakyta nedemokratinės parlamento narių skyrimo praktikos, kurią taikant juos skiria politinės partijos, neatsižvelgdamos į jų vietą balsavimo sąrašuose, taip pat „pareigų atsisakymo“ praktikos, kuri suteikia galimybę kontroliuoti jų darbą politiniu aspektu; ragina tuojau pat po rinkimų priimti valstybinės rinkimų komisijos įstatymą siekiant įsteigti nepriklausomą organą rinkimų procesui kontroliuoti;

25.

palankiai vertina nepriklausomų reguliavimo institucijų vaidmenį siekiant gerinti šalies institucijų efektyvumą ir skaidrumą; itin palankiai vertina ombudsmeno ir Komisijos nario, atsakingo už valstybinės svarbos informaciją ir asmens duomenų apsaugą, atliktą darbą; ragina valdžios institucijas Valstybinei audito institucijai, Konkurencijos apsaugos komisijai, Viešųjų pirkimų biurui ir Viešųjų pirkimų dalyvių teisių apsaugos komisijai suteikti atitinkamas finansines, administracines ir biuro galimybes, kad jie galėtų atlikti savo pareigas; primena, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos būtinos siekiant kovoti su sistemine korupcija ir vykdyti efektyvią vyriausybės priežiūrą;

26.

primena, kad stipri, profesionali ir nepriklausoma žiniasklaida, taip pat interneto paslaugų teikimas – būtinas demokratinės sistemos elementas; todėl palankiai vertina tai, kad priimta visuomenės informavimo sistemos vystymo strategija ir jos veiksmų planas ir kad valstybė ketina atsisakyti teisės į žiniasklaidos nuosavybę; palankiai vertina tai, kad strategijoje atsižvelgiama į konstitucines teises, susijusias su tautinės mažumos kalba žiniasklaidoje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl mėginimų kontroliuoti žiniasklaidos darbą ir į jį kištis ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jos nepriklausomumą nuo politinio spaudimo ir kitos įtakos; ragina Serbijos vyriausybę, vadovaujantis atitinkamais ES standartais, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę; yra susirūpinęs dėl to, kad pradėta taikyti baudžiamoji teisė, pagal kurią draudžiama žiniasklaidoje viešai komentuoti teismo procesus ir nuosprendžius; yra susirūpinęs tuo, kad grasinama Serbijos žurnalistams, ir ragina šiuos grasinimus išsamiai ištirti siekiant žurnalistams užtikrinti saugią aplinką, kad jie galėtų efektyviai ir be nereikalingos cezūros atlikti savo darbą; pabrėžia, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų siekiant išvengti žiniasklaidos nuosavybės susitelkimo, taip pat žiniasklaidos skaidrumo stokos siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie reklamos rinkos, įskaitant viešųjų lėšų naudojimą reklamai ir skatinimui; ragina žurnalistus laikytis Elgesio kodekso; pažymi, kad interneto prieigos lygis išlieka žemas; pripažįsta interneto svarbą užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir primygtinai ragina valdžios institucijas šioje srityje dėti kuo daugiau pastangų;

27.

apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos šalyje efektyviai sustabdė informacijos apie 2011 m. liepos mėn. incidentus šiaurės Kosove pateikimą žiniasklaidos priemonėmis ir klaidingai pristatė KFOR vaidmenį įvykiuose; pabrėžia laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą siekiant demokratinės ir gerai informuotos visuomenės;

28.

palankiai vertina demokratiškai išrinktų tautinių mažumų tarybų, atstovaujančių tautinėms mažumoms švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir oficialios kalbos vartojimo srityse, veiklą; tačiau pažymi, jog svarbu, kad būtų visapusiškai įgyvendinta šių mažumų savivaldos institucijų kompetencija ir kad jos gautų pakankamai biudžeto subsidijų, kurias užtikrina įstatymas dėl tautinių mažumų tarybų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į nusiskundimus dėl tarybų steigimo pasirengimo proceso ir teisinių reikalavimų pažeidimus, taip pat atkreipia dėmesį į skundus dėl to, kad kai kurios ministerijos ir savivaldybės pažeidžia nacionalinėms taryboms suteiktas kompetencijas, ir ragina valdžios institucijas reaguoti į tuos pažeidimus; teigiamai vertina tuos Serbijos administracinio teismo sprendimus, kuriais palaikomi vengrų tautinės mažumos nacionalinės tarybos iškeltos bylos dėl to, kad vietos valdžios institucijos pažeidė nacionalinės tarybos kompetenciją;

29.

yra patenkintas gera bendra etninių grupių santykių padėtimi ir tuo, kad šalyje sumažėjo incidentų etniniu pagrindu skaičius ir intensyvumas, tačiau ragina Serbiją dėti tolesnes pastangas mažumų apsaugos srityje nuosekliai įgyvendinant priimtus teisės aktus; yra susirūpinęs dėl albanų etninės mažumos protestų prieš diskriminaciją ir dėl įtemptos padėties Sandžake ir ragina vyriausybę didelį politinį prioritetą teikti tam, kad būtų geriau užtikrinamos pagrindinės mažumų teisės, įskaitant jų galimybę siekti išsilavinimo gimtąja kalba, lygiateisę galimybę patekti į darbo rinką ir teisingo atstovavimo vietos institucijose galimybę; taip pat ragina vyriausybę spręsti regionų skirtumų problemą teikiant paramą socialiniam ir ekonominiam Sandžako ir Pietryčių regionų, įskaitant Preševo slėnį, vystymuisi ir plėtoti nedarbo mažinimo šiuose regionuose strategiją; palankiai vertina 2011 m. spalio mėn. Bujanovaco savivaldybėje pasiektą susitarimą, kuriame numatomi veiksmai, skirti serbų tautinei mažumai integruoti į viešąjį administravimą, ir ragina jį skubiai įgyvendinti;

30.

pažymi, kad per dvejus metus po rinkimų į mažumų tarybas dėl tariamų procedūrinių rinkimų proceso trūkumų vis dar nesudaryta Bosniakų nacionalinė taryba, ir ragina ją kuo skubiau suformuoti laikantis taisyklių; ragina politinius ir religinius vadovus susilaikyti nuo kiršinančių pareiškimų, kurie galėtų padidinti įtampą; ragina Serbijos vyriausybę išlaikyti neutralumą įtampos, susijusios su religine bendruomene Sandžake, atžvilgiu ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinti geri santykiai su šia bendruomene, tuo pat metu užtikrinant jai teisę į religijos laisvę;

31.

pabrėžia gyventojų surašymo reikšmę renkant statistinę informaciją, kuri svarbi Serbijos vystymuisi, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose; džiaugiasi, kad 2011 m spalio mėn. Serbijoje labai sėkmingai atliktas gyventojų surašymas; labai apgailestauja dėl to, kad albanų kilmės etninės mažumos politikai, kuriais vėliau pasekė municipalinės surašymo komisijos nariai ir didelis skaičius Preševo ir Bujanovaco gyventojų, ragino boikotuoti surašymą; pažymi, kad valdžios institucijos vis dar nepateikė statistikos duomenų apie etninę sudėtį;

32.

ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visišką kovos su diskriminacija priemonių teisinės sistemos įgyvendinimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad stokojama politinės valios tolerancijai ir pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms aktyviai skatinti, taip pat 2011 m. spalio 2 d. numatyto gėjų parado dalyvių saugumui užtikrinti; tai paaiškėjo pasirengimo paradui laikotarpiu, todėl buvo uždrausta organizuoti paradą; griežtai smerkia kai kurių politikų ir ortodoksų dvasininkų kiršinančias ir diskriminacines pastabas šia tema; primena vyriausybei, kad laisvė reikšti savo mintis bei įsitikinimus ir susirinkimų laisvė yra pagrindinės žmogaus teisės ir svarbiausios ES vertybės, kurias turi gerbti visos šalys, kurios siekia tapti ES narėmis; palankiai vertina 2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo sprendimą šiuo klausimu; palankiai vertina pozityvius veiksmus, kurių ėmėsi ombudsmenas ir už lygybės klausimus atsakingas Komisijos narys siekdami propaguoti šias vertybes Serbijos visuomenėje;

33.

ragina ištirti ekstremistų grupuočių, kurių baiminantis buvo uždraustas paradas, keliamą grėsmę; pabrėžia pirmojo nuosprendžio už gėjų diskriminaciją Serbijoje svarbą, įskaitant Belgrado aukščiausiojo teismo sprendimą skirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vadovui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už smurto kurstymą per 2010 m. gėjų paradą, tačiau atkreipia dėmesį į apskritai lėtą smurtinių veiksmų per 2010 m. gėjų paradą tyrimo eigą ir iki šiol priimtus vos kelis švelnius nuosprendžius; vis dėlto palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi baudžiamojo persekiojimo įstaigos ir teismai siekdami uždrausti ekstremistų organizacijų veiklą; ragina valstybės ir miesto valdžios institucijas, laikantis europinių normų, uoliai dirbti siekiant sukurti tolerancijos aplinką, taip pat rengiant informuotumo didinimo kampanijas prieš homofobiją;

34.

džiaugiasi pažanga, padaryta gerinant vaikų apsaugą ir nustatant tvirtą teisinį pagrindą bei strategijas, kuriomis siekiama didinti pagarbą vaikų teisėms ir pertvarkyti vaikų gerovės sistemą; vis dėlto yra susirūpinęs tuo, kad lėtai įgyvendinami priimti teisės aktai, ypač susiję su neįgaliaisiais vaikais, nes daug jų vis dar neintegruoti į visuomenę, ir vaikų apsaugos paslaugų raida vietos lygmeniu; ypač susirūpinęs dėl jaunimo smurto atvejų padaugėjimo; todėl ragina valdžios institucijas energingai įgyvendinti prevencines priemones ir imtis visų reikiamų veiksmų prievartai mokyklose panaikinti;

35.

palankiai vertina dalinius rinkimų įstatymo pakeitimus, kuriais nustatomas didesnis moterų teisėkūros institucijose procentas; ragina valdžios institucijas skubiai įgyvendinti kovos su diskriminacija, įskaitant netiesioginę diskriminaciją, su kuria iki šiol darbo rinkoje ir kituose visuomenės sektoriuose susiduria moterys, politiką ir užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime ir didesnį jų skaičių vyriausybėje; yra susirūpinęs tuo, kad, nors ir teisėkūros, ir įgyvendinimo institucijos dalyvauja kovos prieš diskriminaciją ir lyčių lygybės užtikrinimo veikloje, pagrindinis iššūkis vis dar tebėra veiksmingas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tolesnis administracinių gebėjimų stiprinimas; skatina valdžios institucijas šioje srityje dėti daugiau pastangų; ragina aktyviau siekti užkirsti kelią smurtui šeimoje, taip pat teikti pagalbą dėl jo nukentėjusiems asmenims; taigi džiaugiasi, kad pietų Serbijoje atidarytas pirmasis prieglobstis;

36.

pabrėžia sunkią romų bendruomenės, kuri ir toliau patiria diskriminaciją darbo rinkoje bei sunkumus, susijusius su tinkamo būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros galimybėmis, padėtį; palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi valdžios institucijos, siekdamos visų pirma išspręsti klausimus, susijusius su romų sveikatos priežiūros sąlygomis, prieiga prie švietimo ir registracija; ragina romų bendruomenės atstovus aktyviai įsitraukti į šį procesą; ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti Nacionalinę romų padėties pagerinimo strategiją ir susijusį veiksmų planą siekiant pagerinti socialinę ir ekonominę romų padėtį vadovaujantis ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais; yra susirūpinęs tuo, kad labai mažai romų vaikų, ypač mergaičių, lanko mokyklas; ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti, kad visi romai turėtų asmens tapatybės dokumentus, be kurių kyla sunkumų naudojantis pagrindinėmis pilietinėmis teisėmis; atkreipia dėmesį į itin sunkią romų bendruomenės narių, pabėgusių iš Kosovo vykstant karo veiksmams, padėtį Serbijoje; smerkia priverstinį romų, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, iškeldinimą su jais tinkamai nesitarus, jų neinformavus ir nesuteikus jiems alternatyvių būstų; ragina valdžios institucijas nedelsiant nutraukti tokią praktiką;

37.

ragina Serbijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis sukurti institucinę ir teisinę sistemą, taikomą socialinių paslaugų organizacijoms, ir geriau koordinuoti paslaugų ir teisių teikimą, pritaikant jį prie vietos poreikių ir į sistemos planavimą, stebėseną bei vertinimą įtraukiant galimus ir esamus naudos gavėjus; pabrėžia, jog svarbu stiprinti savivaldybių pajėgumus šioje srityje;

38.

pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų svarbą gerinant etninių mažumų tarpusavio santykius, puoselėjant toleranciją ir stebint valdžios institucijų veiklą; ragina vyriausybę ir parlamentą parengti nuoseklią sistemą, kurią taikant jos galėtų būti tinkamai konsultuojamos socialinės politikos plėtojimo klausimais, ir koordinuoti šios sistemos įgyvendinimą; ragina vyriausybę nuodugniai ištirti visus incidentus etninių mažumų atžvilgiu; yra susirūpinęs dėl grasinimų aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms, ypač dirbantiems karo nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, LGBT teisių, taip pat santykių su Kosovu srityse, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad šie grasinimai būtų ištirti ir kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir taip sustabdytas dabartinis aukšto lygio nebaudžiamumas;

39.

išreiškia savo paramą RECOM (Tiesos ieškojimo ir tiesos sakymo apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje regioninės komisijos) iniciatyvai, kuria siekiama žengti pirmyn supratimo ir susitaikymo proceso keliu visuose Vakarų Balkanuose;

40.

pabrėžia, kad Serbija ratifikavo pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbuotojų teisių konvencijas, taip pat pakeistą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar išlieka ribotos, todėl ragina Serbiją toliau plėsti šias teises; yra susirūpinęs, kad socialinis dialogas tebėra silpnas ir kad su socialiniais partneriais konsultuojamasi nereguliariai; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kad būtų užtikrinta, jog ji galės imtis aktyvaus vaidmens stiprinant socialinį dialogą ir atlikti aktyvesnį konsultacinį vaidmenį teisėkūros srityje;

41.

ragina Serbiją ir Komisiją užtikrinti, kad dėl struktūrinių reformų ir liberalizavimo, kurie vykdomi siekiant narystės ES, nebūtų daroma žala darbo sąlygoms ir darbo ir profesinių sąjungų teisėms;

42.

su pasitenkinimu pažymi, kad parama pagal Pasirengimo narystei priemonę (PNP) Serbijoje tinkamai įgyvendinama; ragina vyriausybę ir ES supaprastinti finansavimui pagal PNPP taikomas administracines procedūras, kad jis būtų prieinamesnis mažesniems ir necentralizuotiems gavėjams; pabrėžia, kad persvarstant ES finansinę programą reikia išlaikyti tinkamą pasirengimo narystei paramos lygį;

43.

palankiai vertina ombudsmeno darbą ir ragina valdžios institucijas teikti visą politinę paramą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, taip pat užtikrinti jo tarnybai tinkamus finansinius, administracinius ir biuro išteklius, kad jis galėtų vykdyti savo veiklą;

44.

palankiai vertina Belgrado miesto valdžios institucijų iniciatyvą pradėti Belgrado – Europos kultūros sostinės 2020 m. kampaniją ir skatina susijusius projektus, kurie priartintų Belgradą ir Serbiją prie ES kultūros požiūriu, ypač tarpetninio sambūvio, daugiakultūrinio supratimo ir tarpreliginio dialogo aspektais; ragina valstybes nares ir Komisiją remti Belgrado kandidatūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos parlamentą priimti ir įgyvendinti būtinus specialius įstatymus siekiant reglamentuoti kultūrinę veiklą, taip pat patvirtinti kultūrinio vystymosi strategiją siekiant geriau įgyvendinti Kultūros įstatymą;

45.

primena integracinio regionų bendradarbiavimo Vakarų Balkanuose svarbą ir džiaugiasi aktyviu Serbijos dalyvavimu regioninėse iniciatyvose ir dvišaliuose susitikimuose, kurie skatina garus kaimyninius santykius, taip pat jos vis aktyvesniu vaidmeniu skatinant susitaikymą regione; palankiai vertina oficialų prezidento B. Tadićiaus vizitą į Bosniją ir Hercegoviną ir jo paramą šios šalies teritoriniam vientisumui ir suverenumui; ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti, kad jos tiesioginiai santykiai su Serbų Respublikos valdžios institucijomis atitiktų šią deklaruojamą paramą ir nebūtų kenkiama Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijų vientisumui, suverenumui, kompetencijoms ir veiksmingam veikimui; be to, ragina Serbijos valdžios institucijas Bosnijoje ir Hercegovinoje remti reformas, skirtas šalies institucijoms stiprinti ir modernizuoti, turint mintyje su ES susijusias reformas; ragina abi vyriausybes surengti specialų bendrą posėdį siekiant geriau koordinuoti su ES susijusias reformas; palankiai vertina politinių Kroatijos ir Serbijos santykių gerinimo iniciatyvas, kurias pradėjo prezidentai I. Josipović ir B. Tadić, ir jų rezultatus; dar kartą tvirtina, kad tokie pozityvūs dvišaliai santykiai yra geras neišspręstų pasienio problemų sprendimo pagrindas, ir pabrėžia, kad abiejų šalių vienos kitai iškeltos bylos dėl genocido neturėtų pakenkti tolesnei pažangai šioje srityje; ragina Serbijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su buvusios Jugoslavijos ir kitomis kaimyninėmis šalimis siekiant išspręsti visas neišspręstas teisių perėmimo problemas; skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis Bulgarija, Vengrija ir Rumunija, įskaitant bendradarbiavimą pagal ES Dunojaus regiono strategiją;

46.

palankiai vertina aktyvų Serbijos dalyvavimą vykdant Sarajevo procesą ir tai, kad Serbija kartu su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija ir Juodkalnija 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašė ministrų deklaraciją dėl perkėlimo gyventi į kitą vietą nutraukimo ir tvarių sprendimų, susijusių su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis, ieškojimo; laukia regioninių paramos teikėjų konferencijos, kuri vyks 2012 m. balandžio 24 d. Sarajeve ir kurioje bus pristatyta tebesančius poreikius apimanti bendra regioninė aprūpinimo būstu programa, ir tikisi, kad visose šalyse bus skirta didelė parama pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų apgyvendinimui, užtikrinant proporcingą dalį Serbijai, kuri priėmė didžiausią skaičių perkeltų asmenų Europoje;

47.

palankiai vertina Juodkalnijos ir Serbijos santykių pagerėjimą; ragina griežčiau koordinuoti atitinkamų vyriausybių veiklą vykdant su ES susijusias reformas ir ypač jų pastangas sprendžiant bendrus uždavinius, susijusius su teisine valstybe ir ypač su kova su organizuotu nusikalstamumu; ragina abi vyriausybes dėti didesnes pastangas siekiant rasti likusių valstybinių sienų problemų sprendimą;

48.

džiaugiasi Serbijos ir Makedonijos pasiektu susitarimu dėl laisvo piliečių judėjimo, kuris papildo Serbijos jau pasirašytus susitarimus su Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina, ir tikisi, kad šie susitarimai, kurie gerina dvišalius santykius ir didina susijusių žmonių galimybes, gali būti taikomi visoms regiono šalims;

49.

pabrėžia Istorinio susitaikymo komiteto veiklos svarbą ir pakartoja, kad vykstantis dialogas gali lemti geresnius santykius; vis dėlto apgailestauja, kad didelė dalis istorinių archyvų, ypač buvusios slaptosios policijos, žvalgybos agentūros UDBA, lieka uždaryti; toliau ragina baigti kruopštų 1944–1945 m. žudynių tyrimą;

50.

ragina valdžios institucijas skatinti mažiau išsivysčiusius Serbijos regionus sekti gana pasiturinčios Voivodinos pavyzdžiu; ragina valdžios institucijas skubiai priimti atitinkamą provincijos finansavimo praėjus dvejiems metams po Voivodinos statuto patvirtinimo įstatymą;

51.

atsižvelgdamas į ES paramą šalies reformų procesui, rekomenduoja suteikti galimybę Europos fondais tiesiogiai naudotis Serbijos nacionalinių mažumų taryboms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

52.

ragina valdžios institucijas pradėti tolesnius veiksmus ir atverti pasienio regionus kaimyninėms šalims, siekiant palengvinti prekybinius ir ekonominius ryšius; pabrėžia, kad svarbu atidaryti komercinių sunkvežimių terminalą ties Ribarcų ir Oltomantsų sienos kirtimo punktu, kad būtų sudarytos sąlygos vietos ekonominiam vystymuisi;

53.

pabrėžia didžiulę kokybiško švietimo svarbą užtikrinant tolesnį socialinį ir ekonominį Serbijos vystymąsi ir mažinant šalyje didelį nedarbo lygį, ypač jaunimo; ragina valdžios institucijas aktyviai dalyvauti propaguojant tarp jaunų žmonių švietimo vertę, taip pat daugiau investuoti į aukštąjį mokslą; pabrėžia, jog reikia viešųjų investicijų universiteto absolventų įdarbinimo srityje siekiant užtikrinti didesnį viešojo sektoriaus veiksmingumą ir užkirsti kelią tolesniam protų nutekėjimui, kuris smarkiai kenkia ilgalaikiam šalies vystymuisi;

54.

ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti neribotą ir kokybišką švietimą mažumų kalbomis federaliniu ir provincijų lygmenimis, kuris reikalingas siekiant išsaugoti etninę ir kultūrinę tapatybę (ši teisė jau užtikrinta konstitucinėmis priemonėmis bei 2002 m. patvirtintu Federaliniu tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos įstatymu ir atitinka gaires, nurodytas Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje), ir visų pirma aprūpinti reikiama mokomąja medžiaga; šiuo tikslu palankai vertina tai, kad Bujanovace atidarytas dvikalbis universiteto fakultetas, kuriame gali studijuoti ir albanų kilmės, ir serbų kilmės studentai; ragina Serbiją pritaikyti, kur tinka, šį politikos modelį kitoms mažumoms; ragina Serbijos bendruomenės mažumas ir daugumas, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, mokytis vienos kitų kalbų; pabrėžia, kad reikia gerbti tautinių mažumų kultūros įvairovę ir sudaryti jiems nevaržomą galimybę steigti kultūros centrus, elektroninę ir spaudos žiniasklaidą ir bibliotekas, kurie atitiktų šių bendruomenių kultūrinius poreikius;

55.

taip pat ragina Serbijos vyriausybę išspręsti Tarptautinio Novi Pazaro universiteto Sandžake akreditacijos klausimą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Akreditacijos ir kokybės užtikrinimo komisijos nepriklausomybę bei nešališkumą;

56.

palankiai vertina svarbias priemones, kurių imtasi siekiant sukurti veikiančią rinkos ekonomiką, ir vyriausybės veiksmus, dėl kurių pagerėjo finansinė ir makroekonominė Serbijos padėtis; atkreipia dėmesį į sprendimą šaldyti rezervinį susitarimą su TVF, kol bus išrinkta nauja valdžia; pabrėžia, kad Serbija turi vykdyti struktūrines reformas siekiant pagerinti ekonomikos našumą ir kad šalis turi sumažinti savo biudžeto deficitą; primena, kad pasaulio finansų ir ekonomikos krizė turėjo neigiamą poveikį visuomenei, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms; ragina valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų kiek įmanoma sumažintas šis neigiamas poveikis minėtoms grupėms: skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis, ir šalinti pagrindines šių problemų priežastis įgyvendinant būtiną socialinę ir ekonominę politiką;

57.

pabrėžia, kad šalyje būtina tinkamai taikyti teisinės valstybės principą siekiant pritraukti užsienio investuotojus, pagerinti sąlygas, kuriomis ekonomika greičiau pereitų prie atviros rinkos, ir kurti geresnę verslo aplinką; todėl primena, kad monopolijos labai trukdo tokiam perėjimui, ir ragina vyriausybę toliau taikyti priemones, kad jos būtų panaikintos; pabrėžia, kad svarbu šalinti biurokratines kliūtis, stiprinti konkurenciją ir privataus sektoriaus vaidmenį;

58.

pritaria vyriausybės pastangoms sukurti klestintį MVĮ sektorių priimant ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus ir įsteigiant administracines įstaigas, kurios teiks pagalbą MVĮ; kartu ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas MVĮ steigimasis, mažinant administracinę naštą ir darbo rinkos kliūtis ir didinant galimybes gauti finansavimą; ragina vyriausybę vartoti MVĮ apibrėžtį, kuri visiškai atitiktų ES rekomendacijas;

59.

ragina Serbijos vyriausybę taikyti reikiamas priemones siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninių regionų MVĮ sektoriumi; pabrėžia, jog tai būtina sąlyga siekiant, kad Serbijos ekonomika gautų daugiau naudos iš integracijos į Bendrijos prekybos sistemą;

60.

džiaugiasi, kad Serbija padarė didelę pažangą siekdama atitikties aplinkos srities acquis; ragina toliau dėti pastangas šioje srityje, dėmesį sutelkiant teisės aktų vykdymui; ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, ypač vandens kokybės ir atliekų šalinimo srityje; ragina Serbiją patvirtinti klimato kaitos mažinimo tikslus, kurie atitiktų atitinkamus Europos Sąjungos tikslus;

61.

džiaugiasi, kad sudarytas ES ir Serbijos susitarimas, kuriuo nustatomos Serbijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, ir gerai įvertina šalies pasirengimą dalyvauti dviejose ES BUSP operacijose, būtent ES vykdomoje Somalio saugumo pajėgų mokymo misijoje (angl. EUTM Somalia) ir ES karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (angl. EU NAVTOR Somalia);

62.

ragina dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti tvarius viešojo transporto tinklus Serbijoje ir visų pirma pagerinti geležinkelių sistemą bei vidaus vandenų transportą (VII koridorius) ir kelių infrastruktūrą, taip pat sparčiai užbaigti X koridorių; pabrėžia, kad svarbu gerinti susisiekimą su kaimyninėmis šalimis siekiant palengvinti piliečių judumą;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei Serbijos parlamentui.