22.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 241/7

(1)

2011 m. balandžio 20 d. pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: bendrovė „Western Digital“ (toliau – WD, pranešančioji šalis) pirkdama akcijas ketina įgyti išskirtinę įmonės „Viviti Technologies Ltd“, anksčiau vadintos „Hitachi Global Storage Technologies Holdings Ltd“ (toliau – HGST), kontrolę, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte (3). 2011 m. gegužės 30 d. Komisija pradėjo procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

(2)

2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal Susijungimų reglamento 18 straipsnį Komisija paskelbė prieštaravimo pareiškimą, kuriame Komisija padarė pirminę išvadą, kad siūlomas sandoris labai pakenks veiksmingai konkurencijai keliose standžiųjų diskų (angl. HDD) rinkose.

(3)

2011 m. rugpjūčio 19 d. gavusi galimybę susipažinti su byla (4), 2011 m. rugsėjo 1 d. pranešančioji šalis pateikė raštiškas pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo. Savo pastabose pranešančioji šalis neprašė suteikti galimybės savo argumentus paaiškinti per oficialų posėdį pagal Reglamento (EB) Nr. 802/2004 14 straipsnio 1 dalį (5). Užuot tai padariusi, ji nusprendė išsakyti savo argumentus per 2011 m. rugsėjo 6 d. įvykusį posėdį padėčiai aptarti su Konkurencijos GD.

(4)

Atsižvelgdama į tam tikrus pranešančiosios šalies argumentus, pateiktus pastabose dėl prieštaravimo pareiškimo ir per rugsėjo 6 d. įvykusį posėdį padėčiai aptarti, Komisija atliko tolesnį rinkos tyrimą. Per 2011 m. rugsėjo 20 d. įvykusį posėdį padėčiai aptarti Komisija pasidalijo šio tolesnio rinkos tyrimo rezultatais su pranešančiąja šalimi ir pristatė savo nuomonę dėl tam tikrų pranešančiosios šalies pateiktų argumentų. Pranešančioji šalis paprašė suteikti galimybę iki rugsėjo 26 d. pateikti papildomas pastabas ir atsakyti į Komisijos išvadas. Komisija sutiko su šiuo prašymu. Rugsėjo 22 d. pranešančiajai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su nekonfidencialiais Komisijos gautų dokumentų, susijusių su tolesniu rinkos tyrimu, variantais. Rugsėjo 23, 24 ir 26 d. šalims taip pat buvo pateikta papildoma informacija. Rugsėjo 23 ir 26 d. pranešančioji šalis pateikė papildomas pastabas.

(5)

2011 m. spalio 3 d. pranešančioji šalis pateikė pirmą įsipareigojimų pasiūlymą. Komisija nurodė, kad pasiūlytų įsipareigojimų nepakanka konkurencijos problemoms išspręsti. 2011 m. spalio 10 d. pranešančioji šalis pasiūlė peržiūrėtą įsipareigojimų rinkinį, kurį Komisija tą pačią dieną pateikė rinkos tyrimui. 2011 m. spalio 24 d. Komisijai buvo pateiktas ir vėliau, atsižvelgiant į tolesnes diskusijas su Komisija, pataisytas tolesnis peržiūrėtų taisomųjų priemonių rinkinys. 2011 m. spalio 27 d. pranešančioji šalis pasiūlė galutinį įsipareigojimų rinkinį. Komisija nusprendė, kad šiuo rinkiniu atkreipiamas dėmesys į visas likusias problemas, susijusias su siūlomo sandorio suderinamumu su vidaus rinka.

(6)

Per procedūrą pranešančioji šalis man pateikė tris prašymus, susijusius su galimybe susipažinti su byla.

(7)

2011 m. rugpjūčio 26 d. pranešančioji šalis paprašė manęs peržiūrėti Konkurencijos GD sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, esančiais kitos pagal Susijungimų reglamentą vykdytos procedūros byloje, t. y. byloje COMP/M.6214 – Seagate Technology PLC/The HDD Business of Samsung Electronics Co Ltd (toliau – byla M.6214). Šių procedūrų šalys, kurios yra WD ir HGST konkurentės tam tikrose HDD rinkose, pranešė Komisijai apie jų siūlomą koncentraciją viena diena anksčiau, nei buvo pranešta apie WD ir HGST siūlomą koncentraciją. Rugpjūčio 30 d. į pranešančiosios šalies prašymą atsakiau taip:

(8)

Pirma, pranešančioji šalis paprašė suteikti galimybę susipažinti su byla M.6214, remdamasi tuo, kad yra „pakankamai suinteresuota“, nes yra svarbi su šia byla susijusių šalių konkurentė. Atmečiau šį prašymą, nes pagal Reglamento (EB) Nr. 802/2004 17 straipsnį (6) Komisija turėtų suteikti galimybę susipažinti su byla toms šalims, kurioms skyrė prieštaravimo pareiškimą, ir, pareikalavus, kitoms susijusioms šalims (kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio b punktu). WD byloje M.6214 nepateko į nė vieną iš šių kategorijų, todėl neturėjo teisės susipažinti su šios bylos dokumentais.

(9)

Antra, pranešančioji šalis tvirtino, kad nagrinėjant bylą M.6203 rengdama prieštaravimo pareiškimą Komisija ypač rėmėsi dokumentais ir informacija, susijusiais su byla M.6214, su kuria jai nebuvo leista susipažinti. Kruopščiai peržiūrėjau prieštaravimo pareiškimą ir nusprendžiau, kad Komisija rėmėsi tik keliais dokumentais, kurie iš pradžių buvo pateikti nagrinėjant bylą M.6214 ir vėliau, Konkurencijos GD pareikalavus, dar kartą pateikti nagrinėjant bylą M.6203. Su nekonfidencialiais šių dokumentų variantais pranešančioji šalis galėjo susipažinti byloje M.6203. Todėl tvirtinimas, kad Komisija rengdama prieštaravimo pareiškimą rėmėsi bylos M.6214 dokumentais, su kuriais pranešančioji šalis negalėjo susipažinti, yra nepagrįstas.

(10)

Trečia, savo prašyme pranešančioji šalis, atrodo, teigė, kad Konkurencijos GD bendrai peržiūrėjo bylos M.6214 dokumentus ir pasirinko dokumentus analizei nagrinėjant bylą M.6203. Todėl, taikydama vienodų galimybių principą, pranešančioji šalis laikėsi nuomonės, kad jai taip pat turėtų būti leista peržiūrėti bylos M.6214 dokumentus ieškant išteisinamos informacijos. Išnagrinėjau klausimą su Konkurencijos GD ir neradau jokių įrodymų, kad Konkurencijos GD atliko bendrą bylos M.6214 dokumentų peržiūrą, siekdamas rasti konkrečių kaltės įrodymų, kurie būtų panaudoti jo vertinime nagrinėjant bylą M.6203. Vieninteliai dokumentai, kurie buvo dar kartą pateikti nagrinėjant bylą M.6203, paaiškėjo, buvo naujausi bendro pobūdžio šalių strateginiai dokumentai iš bylos M.6214 ir nepriklausomų konsultantų atlikti rinkos tyrimai; paprastai vykdant susijungimo tyrimą Komisija reikalauja konkurentų pateikti abiejų šių rūšių dokumentus. Be to, tokie dokumentai savo pobūdžiu nepasirodė esantys natūraliai labiau apkaltinantys ar išteisinantys pranešančiąją šalį. Atsižvelgdamas į tai, ką paminėjau pirmiau, nemačiau priežasties sutikti su pranešančiosios šalies prašymu suteikti jai galimybę peržiūrėti bylos M.6214 dokumentus, todėl šį prašymą atmečiau.

(11)

Rugpjūčio 31 d. pranešančioji šalis paprašė manęs peržiūrėti Konkurencijos GD sprendimą įslaptinti pasiūlymų duomenų analizės rezultatus, kurie pateikiami pranešančiosios šalies patarėjų ekonomikos klausimais parengtoje ataskaitoje, atsižvelgiant į duomenų saugyklos procedūrą (7). Prašymas buvo nepakankamai pagrįstas, todėl rugpjūčio 31 d. informavau pranešančiąją šalį, kad negaliu patenkinti jos prašymo, kol jis bus pakankamai paaiškintas.

(12)

Po to klausimą aptariau su Konkurencijos GD, kuris vėliau nusprendė atskleisti pranešančiajai šaliai papildomą patarėjų ekonomikos klausimais ataskaitoje pateiktą informaciją.

(13)

Pranešančioji šalis nepateikė man nei jokio paaiškinimo dėl savo pirminio prašymo, nei jokio tolesnio prašymo.

(14)

2011 m. rugsėjo 27 d. pranešančioji šalis atsiuntė man prašymą peržiūrėti Konkurencijos GD sprendimą, priimtą po 2011 m. rugsėjo 20 d. įvykusio posėdžio padėčiai aptarti, kuriuo atsisakoma suteikti galimybę visiškai arba išsamiau susipažinti su atliekant rinkos tyrimą Komisijos surinktais įslaptintais duomenimis ir informacija. Rugsėjo 22, 23, 24 ir 26 d. pranešančiajai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su nekonfidencialiais šių duomenų ir informacijos variantais (8). 2011 m. spalio 3 d. atsakiau į prašymą taip:

(15)

Pirma, pranešančioji šalis, siekdama patikrinti Komisijos išvadas šiuo klausimu, paprašė suteikti galimybę susipažinti su konfidencialia informacija, kurią, atsakydama į klausimus apie patekimą į 3,5 colio stalinių kompiuterių HDD rinką, pateikė konkurentė. Man peržiūrint šį klausimą Konkurencijos GD surengė duomenų saugyklos procedūrą, pagal kurią, taikant griežtas konfidencialumo taisykles, pranešančiosios šalies išorės patarėjams suteikta galimybė susipažinti su kitomis konkurentės pateiktos informacijos dalimis (9). Konkurencijos GD nurodydamas ribas taip pat pateikė pranešančiajai šaliai papildomos informacijos, susijusios su nuo pradžių įslaptinta informacija. Savo atsakyme į pranešančiosios šalies prašymą taip pat pateikiau bendrus likusios konfidencialios informacijos, kuri nebuvo atskleista duomenų saugykloje, pobūdžio ir turinio aprašymus. Nusprendžiau, kad pateiktos informacijos pakanka pranešančiajai šaliai siekiant veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos padarytų ir rugsėjo 20 d. įvykusiame posėdyje padėčiai aptarti pranešančiajai šaliai pristatytų išvadų nagrinėjant šį klausimą.

(16)

Dėl to paties klausimo pranešančioji šalis taip pat paprašė, kad Komisija gautų pirmesnėje pastraipoje minėtos konkurentės pateiktų duomenų (t. y. byloje nesančių duomenų), kuriais sudaromas pagrindas tam tikriems išlaidų skaičiavimams. Komisija iš tikrųjų paprašė ir gavo iš konkurentės papildomos informacijos. Su šios informacijos dalimis buvo galima susipažinti pirmiau minėtoje duomenų saugykloje. Todėl prašančiosios šalies prašymą, susijusį su šiuo pirmuoju klausimu, laikiau patenkintu.

(17)

Antra, pranešančioji šalis man pasiskundė, kad jai buvo suteikta tik dalinė galimybė susipažinti su Komisijai tam tikrų naudotojų grupių pateikta informacija atsakant į klausimą apie jų HDD įsigijimą. Konkurencijos GD suteikė pranešančiajai šaliai galimybę susipažinti su naudotojų atsakymų dalių anoniminėmis versijomis, taip pat surinko informaciją, iš kurios matyti įsigijimų pasiskirstymas pagal produktų grupes. Pranešančioji šalis tvirtino, kad, neturėdama galimybės sužinoti, kokia buvo atskirų naudotojų įsigijimų apimtis, ji negalėjo įvertinti kiekvieno naudotojo atsakymo santykinės svarbos, todėl jos galimybės apsiginti smarkiai sumažėjo.

(18)

Savo atsakyme laikiausi nuomonės, kad atskleidus atskirų įsigijimų apimtis, kaip buvo prašoma, galimai būtų sudarytos sąlygos nustatyti naudotojų tapatybes, kurie dalyvavo apklausose ir pageidavo, kad jų atsakymai liktų anonimiški (su šia sąlyga buvo sutikta (10)). Be to, nusprendžiau, kad pranešančiosios šalies prašoma informacija priklauso verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos kategorijai. Taip pat pranešančioji šalis nenurodė jokio pagrindo, kodėl jai reikėtų įvertinti kiekvieno naudotojo atsakymo santykinę svarbą. Galiausiai, peržiūrėjęs informaciją, kurią 2011 m. rugsėjo 23, 24 ir 26 d. Konkurencijos GD pateikė pranešančiajai šaliai, nusprendžiau, kad remdamasi šia informacija prašančioji šalis galėjo pateikti naudingų pastabų dėl per rugsėjo 20 d. įvykusį posėdį padėčiai aptarti jai pristatytų Komisijos išvadų. Nepaisant to, pateikiau šiek tiek papildomos informacijos, siekdamas dar kartą patikinti pranešančiąją šalį dėl Komisijos surinktų naudotojų atsakymų reprezentatyvumo.

(19)

Trečia, pranešančioji šalis prašė suteikti galimybę susipažinti su kitu duomenų rinkiniu, pateiktu naudotojų, atsakiusių į Komisijos apklausas, kuriuo, pranešančiosios šalies teigimu, Komisija iš esmės rėmėsi grįsdama kai kurias savo išvadas. Pirma, paaiškinau pranešančiajai šaliai, kad, priešingai nei ji tvirtina, naudotojų atsakymuose esanti informacija nebuvo svarbi Komisijos išvadoms, o buvo reikalinga tik siekiant patvirtinti ankstesnio rinkos tyrimo rezultatus, su kuriais pranešančioji šalis galėjo susipažinti 2011 m. rugpjūčio 19 d. suteikus galimybę susipažinti su byla. Antra, išnagrinėjęs klausimą su Konkurencijos GD, paprašiau jo suteikti pranešančiajai šaliai galimybę susipažinti su prašoma informacija pateikiant lenteles, kuriose nurodomos svarbios naudotojų atsakymų dalys, taip, kad būtų užtikrintas naudotojų anonimiškumas. 2011 m. rugsėjo 28 d. iš dalies Konkurencijos GD, o 2011 m. spalio 3 d. iš dalies aš suteikėme galimybę susipažinti su informacija. Atsižvelgdamas į šią papildomą galimybę susipažinti su informacija pranešančiosios šalies prašymą laikiau patenkintu.

(20)

Po mano atsakymo spalio 3 d. pranešančioji šalis nepateikė jokių pastabų ar naujo prašymo.

(21)

Sprendime daroma išvada, kad siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu, jei pranešančioji šalis laikosi visų įsipareigojimų, prisiimtų Komisijos atžvilgiu. Visų pirma jiems priskiriama „pradinio pirkėjo“ sąlyga, pagal kurią pranešančioji šalis negalės sudaryti siūlomo sandorio, kol sudarys įpareigojantį pardavimo ir pirkimo susitarimą su tinkamu pirkėju, kurio tinkamumą tvirtina Komisija, dėl perduodamo verslo pardavimo. Sprendime nėra jokių prieštaravimų, dėl kurių šalys neturėjo galimybių pareikšti savo nuomonės.

(22)

Iš nė vienos procedūroje dalyvaujančios šalies negavau jokių kitų prašymų ar skundų, nei tie trys II skirsnyje paminėti prašymai suteikti galimybę susipažinti su byla. Todėl, atsižvelgdamas į III skirsnio išvadą, kad sprendime nėra jokių prieštaravimų, dėl kurių pranešančioji šalis nebuvo išklausyta, manau, kad šioje byloje visų dalyvių procesinės teisės veiksmingai įgyvendintos.