9.8.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 231/9

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 231/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„WEST COUNTRY LAMB“

EB Nr.: UK-PGI-0005-0667-21.12.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„West Country Lamb“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Jungtinė Karalystė

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„West Country Lamb“ pavadinimas suteiktas ėrienos (avienos), gautos iš Anglijos Vakarų krašte atsivestų ir išaugintų bei pagal Meat South West (MSW) organizacijos arba panašius reikalavimus paskerstų avelių skerdenoms, jų pusėms arba dalims.

Avelės skerdimo metu turi būti ne daugiau kaip 12 mėnesių amžiaus. Gyvūnų, kurie yra: i) gimę iki bet kurių metų spalio 1 d. ir; ii) paskersti nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d., mėsa turi būti brandinama. Brandinimas gali trukti ne mažiau kaip penkias dienas, mėsa nuo gyvūno paskerdimo iki jo pardavimo galutiniam vartotojui brandinama (conditioning) šaldymo temperatūroje arba taikomas vienas iš 1994 m. Meat & Livestock Commission (MLC) Lamb Blueprint nurodytų brandinimo procesų (stimuliavimas elektros srove ir skerdenos pakabinimas per klubakaulį). Galutinis skerdenos svoris turi būti 9–26 kg.

Ypatingi pašarai, kurių didžiąją dalį sudaro žolė, pagerina ėriukų raumenų cheminę sudėtį (žr. 1 lentelę) ir jų mėsos organoleptines savybes, palyginti su koncentruotais pašarais.

1   lentelė

Riebiųjų rūgščių sudėtis (mg/100g) ir vitamino E kiekis (mg/kg) ėrienos nugarinės raumenyje

	Žolė	Koncentruoti pašarai
18:2 (3)	98	143
18:3 (4)	52	29
EPA (5)	23	15
DHA (6)	6,5	4,9
Vitaminas E	4,6	1,9
18:2/18:3	1,9	5,0

Dėl puikios mitybos mėsa yra sodresnio kvapo ir skanesnė. Skonio ir sultingumo suteikia raumenyse natūraliai susidarę riebalų intarpai. Riebalų spalva – nuo baltos iki geltonos, bet dėl minėtos ypatingos mitybos jie įgauna kreminį atspalvį. Mėsa – nuo rožinės iki tamsiai raudonos spalvos, subrandinta – dar tamsesnė. Skerdenų klasifikavimo specifikacija (pagal EUROP klasifikavimo sistemą), užtikrinanti geriausią valgymo kokybę, yra:

—	skerdenos, priskiriamos R raumeningumo klasei, atitinkančiai riebumo klases nuo 2 iki 3H,

—	mažiau kaip 15 kg sveriančios skerdenos gali būti priskirtos O raumeningumo klasei.

	Riebumo klasės didėjimo tvarka =>
Raumeningumas didėjimo tvarka =>		1	2	3L	3H	4L	4HL	5
	E
	U
	R
	O		9–15 kg	9–15 kg	9–15 kg
	P

Skerdenos gali būti įvairaus dydžio, kuris atspindi rinkos teikiamą pirmenybę ir avių rūšį.

Po skerdimo „West Country Lamb“ parduodama įvairiu pavidalu:

—	skerdenomis, išskyrus nevalgomus subproduktus, odas, galvas ir kojas; inkstai ir prie jų prisitvirtinę riebalai gali būti paliekami in situ,

—	skerdenų pusėmis – išilgai perskeltos skerdenos pusėmis,

—	pagrindiniais gabalais, kurie gaunami dalijant skerdenas/skerdenų puses į mažesnes, pripažintas dalis (tenkinant vartotojo pageidavimus). Šie gabalai gali būti pateikiami su kaulais ar be kaulų ir apsauginėje pakuotėje.

„West Country Lamb“ gali būti parduodama šviežia (atšaldyta) arba užšaldyta.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Ėriukai nujunkymo ir galutiniu auginimo etapu gali būti šeriami papildais. Tuo atveju ūkininkas pašarų žurnale įrašo, o (kokybės) užtikrinimo inspektorius patikrina ingredientus ir informaciją apie jų įsigijimą, kad užtikrintų, jog ėriukai gaus ne mažiau kaip 70 proc. pašarų. Pagal šią schemą auginimo sistema turi būti intensyvi – prieš skerdžiant gyvūnai turi atitinkamą laiką, paprastai du mėnesius, ėsti žolę.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Ėriukai turi būti gimę, auginti ir paskersti Vakarų krašte.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė susideda iš šešių grafysčių – Kornvalio, Devono, Dorseto, Gločesteršyro, Somerseto ir Viltšyro, kurios kartu sudaro Anglijos Vakarų kraštą.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Anglijos Vakarų kraštas tinkamai apibūdinamas kaip pievų pusiasalis. Ganyklas ir lauko kultūrų auginimą iš dalies lėmė dirvožemio skirtumai. Vakarų krašte didelę dalį sudaro glėjinis dirvožemis ir rudžemis, kurie palankūs žolei augti, bet ne ypač tinka žemdirbystei. Ariamuose auginimo plotuose daugiau molio ir smėlio, dirva lengviau praleidžia drėgmę. Be to, Vakarų krašte yra Jungtinėje Karalystėje aukščiausia vidutinė oro temperatūra ir aukščiausia minimali bei aukščiausia maksimali temperatūra.

Vakarų kraštas yra didžiausias Anglijos žemės ūkio regionas. Jo aplinka viena iš turtingiausių Jungtinėje Karalystėje. Jo ūkiuose auginama 21 proc. Anglijos avių, ir būtent dėl šios priežasties ir dar dėl to, kad šiame regione auginama 24 proc. mėsinių galvijų, padėjo suformuoti ir išsaugoti regiono kraštovaizdį bei paveldą. Didelis galvijų tankumas paskatino kurti stambų mėsos perdirbimo sektorių, atitinkamai regione atsirado taip reikalingos užimtumo galimybės.

Dėl šiltų ir švelnių orų, palankaus lietaus kritulių pasiskirstymo metų eigoje ir gilių, drėgmę sulaikančių dirvų gerai auga žolė ir pašariniai augalai, taigi gyvūnai gali juos ėsti beveik ištisus metus. Daugelyje šio regiono vietų žolė auga daugiau kaip 300 dienų per metus. Vakarų kraštui toks augimas įprastas, taigi nesunku suprasti, kodėl vyrauja gyvulininkystė. Be to, daugiau kaip 25 proc. Vakarų krašto pievų yra nacionaliniuose parkuose arba „natūralaus gamtos grožio plotuose“ (angl. Areas of Outstanding Natural Beauty, AONB). Šio regiono pievos, kuriose gausu gėlių, sudaro 57 proc. Jungtinės Karalystės pievų. Bristolio universitete atliktas tyrimas rodo, kad ėrienos kvapas yra sodresnis, kai gyvūnai šeriami žole, o ne koncentruotais pašarais.

Be to, dėl nepaprastai švelnaus klimato ir ištisus metus augančios žolės ėriukai regione auginami visus metus.

5.2.   Produkto ypatumai

Vakarų krašte labai plačiai naudojama šviežia ir konservuota žolė. Ji turi specifinį poveikį mėsos kokybei ir avienos maistinei vertei, turint omenyje riebiųjų rūgščių sudėtį, vitamino E kiekį ir organoleptines savybes. Moksliniai eksperimentai aiškiai parodė šį poveikį. Jie atskleidė, kuo skiriasi grūdų pagrindu pagamintais (koncentruotais) pašarais ir žole šertų ėriukų riebiųjų rūgščių sudėtis (1 lentelė). Žole šertų ėriukų riebiųjų rūgščių sudėtis labai skyrėsi nuo koncentruotais pašarais šertų ėriukų. Žolės silosu šertų ėriukų mėsos raumenyse buvo daugiau riebalų, labai skyrėsi riebiųjų rūgščių sudėtis. Linolo rūgšties ir jos produkto (arachidono rūgšties), abiejų n-6 (omega-6) riebiųjų rūgščių daugiau buvo koncentruotais pašarais šertų ėriukų raumenyse, o linoleno rūgšties ir jos produktų eikozapentaeno (EPA) ir okozaheksaeno (DHA), visų n-3 (omega-3) riebiųjų rūgščių – žole šertų ėriukų raumenyse. N-6 riebiųjų rūgščių ir n-3 riebiųjų rūgščių santykis buvo daug didesnis koncentruotais pašarais šertų gyvūnų. Žmogaus mitybai rekomenduojamas santykis yra 4 arba mažiau; jį buvo lengviau pasiekti valgant žole, o ne koncentruotais pašarais šertų ėriukų mėsą. Įprastas santykis, kuriuo skiriasi žole ir koncentruotais pašarais šertų galvijų mėsa, yra 18:2/18:3, t. y. atitinkamai 1,9 ir 5,0 pagal 1 lentelę.

Žolė, tiek šviežia, tiek konservuota, yra α-linoleno rūgšties, kuri gyvūno organizme gali virsti ilga n-3 (omega-3) polinesočiųjų riebiųjų rūgščių – vertingos žmonių maistingosios medžiagos – grandine, šaltinis. Be to, žolėje yra vitamino E, taigi vitamino E ir abiejų n-3 riebiųjų rūgščių daugiau yra žole šertų avelių mėsoje. Šios maistingosios medžiagos turi poveikio ir mėsos skoniui.

Taigi žole ir pašariniais augalais šeriamų gyvūnų raumenų riebiųjų rūgščių sudėtis akivaizdžiai skiriasi, palyginti su koncentruotais pašarais šertų galvijų mėsa. Žole šertų ėriukų mėsoje paprastai būna apie 1,5 proc. linoleno rūgšties, 0,7 proc. EPA ir 0,2 proc. DHA. Riebiųjų rūgščių sudėtis dažnai išreiškiama šiais procentais. Minėtas poveikis naudingas „West Country Lamb“. Žolėje natūraliai esantis vitaminas E patenka į avių raumenis ir riebalinį audinį. Žolės silosu šeriamų avelių raumenyse vitamino E yra bent du kartus daugiau nei koncentruotais pašarais šeriamų avelių raumenyse. Dėl to mažmeninei prekybai pateiktos mėsos spalva dar dvi dienas išlieka ryškiai raudona.

Remiantis britų tyrimų išvadomis, ėriena, gauta iš žole prieš skerdimą šertų avelių, yra geresnio skonio nei šertųjų javais. Lyginant žole ir koncentruotais pašarais šertų avelių mėsos kvapą kvapesnė žole šertų šių gyvūnų mėsa. Neįprastas kvapas daug silpnesnis šeriant žole.

Nepriklausomoje ataskaitoje nurodyta, kad ypatingas savybes lemia žemas n-6 riebiųjų rūgščių ir n-3 riebiųjų rūgščių santykis bei didelis vitamino E kiekis:

—	18:2/18:3 santykis mažesnis kaip 4,

—	vitaminas E > 3,0 mg/kg nugarinės raumens.

Nuragintų „Dorset“ ir „Dorset Horn“ avių veislės – tai dvi regiono veislės, susiformavusios pasinaudojant regiono pranašumu – beveik ištisus metus jame augančia žole. Daugelis ūkininkų augina šias veisles dėl jų natūralių, dažnai pasitaikančių veisimo savybių, t. y. jų galimybe ėriuotis rudenį. Tai suteikia gamintojams galimybę nuo pat sausio pabaigos turėti rinkai tinkamų ėriukų (avelių). Kitos žemumų bandos ėriuojasi sausio ir vasario mėnesiais, o aukštumose esančių Bodminmuro, Dartmuro ir Eksmuro vietovėse esančių ūkių avys dažniausiai ėriuojasi balandžio ir gegužės mėn., taigi ištisus metus užtikrinama natūrali ėrienos produkcija ir jos tiekimas.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Dėl Anglijos Vakarų krašto klimato, topografijos, taigi ir žolės vešlumo jame auginamos avelės, atitinkamai ir jų mėsa, įgyja specifinių savybių. Didelę dirbamų plotų dalį užima žolė, kuri idealiai tinka avims auginti, be to, ji gali būti dedama į pašarų priedus.

Atliktas išsamus ir objektyvus mokslinis tyrimas, kuris parodė, kad Vakarų krašte pagamintos ir perdirbtos avienos savybės yra natūraliai susijusios su ta geografine vietove: joje yra daugiau žolės ir ji gausiai naudojama avims šerti, dėl to jų mėsoje yra daugiau n-3 (omega-3) polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ir vitamino E.

Žolės augimą skatina dirvožemio rūšis, temperatūra, lietūs ir saulė. Dar vienas svarbus veiksnys – topografija, t. y. aukštis virš jūros lygio – aukščiui didėjant žolė auga lėčiau. Dėl palankaus Vakarų karšto klimato žolei augti tinkamų palankių dienų skaičius yra didesnis nei kituose regionuose. Visose Vakarų krašto dalyse žolė auga daugiau kaip 220 dienų per metus, kai kuriose – net daugiau kaip 300 dienų, taip nėra nė vienoje Didžiosios Britanijos dalyje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (7))

http://archive.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/wc-lamb-pgi-final-20121127.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  linolo

(4)  linoleno

(5)  eikozapentaeno

(6)  dokozaheksaeno

(7)  Žr. 2 išnašą.

---