9.2.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/3

---

Pusmečio pažangos ataskaita dėl ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2012/II)

2013/C 37/04

Įvadas

Vadovaujantis 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija (dok. 15708/03), numatyta kas pusmetį pateikti Strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Šioje pažangos ataskaitoje apibūdinama veikla, vykdyta 2012 m. antrą pusmetį įgyvendinant Strategiją, atsižvelgiant į 2008 m. birželio mėn. Tarybos priimtą atnaujintą prioritetų sąrašą (dok. 10747/08) ir 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas naujas veiksmų kryptis (dok. 17172/08).

ES toliau laikėsi pagrindinio principo ir siekė bendro tikslo šioje srityje – propaguoti tarptautinių sutarčių, konvencijų ir kitų dokumentų visuotinį taikymą bei įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, siekiant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos ir Europos saugumo strategijos tikslų. Atitinkamai šių tikslų ji siekė visuose svarbiuose antrą pusmetį surengtuose renginiuose, visų pirma Nusiginklavimo konferencijoje, kasmetinėje TATENA generalinėje konferencijoje, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) neoficialiame ministrų posėdyje, ministrų posėdyje dėl Cheminių ginklų konvencijos, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos (GA) Pirmojo komiteto posėdyje, Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR) plenariniame posėdyje, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (CGUO) šalių konferencijoje ir vykdomosios tarybos posėdžiuose, Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos (BTWC) šalių susitikime ir ne sesijų metu vykdomo proceso posėdyje, taip pat keliuose kituose tarptautiniuose forumuose.

ES valstybės narės, kartais bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, kurioms pritarė visos ES valstybės narės, JT GA Pirmojo komiteto posėdyje propagavo šias rezoliucijas:

—	„Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas“ (KR + visos ES valstybės narės),

—	„Radioaktyviųjų medžiagų ir išteklių įsigijimo terorizmui prevencija“ (DE, FR + visos kitos ES valstybės narės),

—	„Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo“ (HU),

—	„Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo įgyvendinimas“ (PL),

—	„Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo įgyvendinimas“ (SI),

—	„Sutartis dėl prekybos ginklais“ (FI ir UK),

—	„Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo“ (SE),

—	„Parama valstybėms siekiant pažaboti neteisėtą prekybą šaulių ir lengvaisiais ginklais bei užtikrinti jų surinkimą“ (Malis + visos ES valstybės narės),

—	„Skaidrumas ginkluotės srityje“ (NL),

—	„Informacija apie pasitikėjimo stiprinimo priemones įprastinių ginklų srityje“ (ARG + visos ES valstybės narės),

—	„Taikos kūrimas taikant praktines nusiginklavimo priemones“ (DE),

—	„Saugumo ir bendradarbiavimo stiprinimas Viduržemio jūros regione“ (ALG + visos ES valstybės narės), ir

—	„Nusiginklavimo konferencijos ataskaita“ (DE).

ES tęsė darbą siekdama veiksmingai ir užtikrinant papildomumą naudotis visomis turimomis priemonėmis ir finansiniais ištekliais (BUSP biudžetu, stabilumo priemone, kitomis priemonėmis), kad ES veiklos remiant tarptautines organizacijas ir trečiąsias šalis poveikis būtų kuo didesnis.

ES toliau glaudžiai bendradarbiavo su partneriais ir kitomis trečiosiomis šalimis siekdama, kad pasaulio mastu nuomonės dėl poreikio stiprinti tarptautinį ginklų neplatinimo režimą suartėtų. Toliau buvo dedamos pastangos spręsti ginklų neplatinimo klausimus ES dvišaliuose santykiuose su visomis atitinkamomis šalimis, visų pirma rengiant politinio dialogo susitikimus ir daugiau neoficialių pasitarimų.

1.   BRANDUOLINIAI KLAUSIMAI

Ginklų neplatinimo darbo grupėje (CONOP) buvo aktyviai rengiamasi kasmetinei TATENA generalinei konferencijai ir 2012 m. rugsėjo bei lapkričio mėn. įvykusiems valdytojų tarybos posėdžiams, CTBT neoficialiam ministrų posėdžiui, spalio mėn. įvykusiam MTCR plenariniam posėdžiui, Branduolinių tiekėjų grupės, Zangger komiteto ir Australijos grupės ekspertų susitikimams. Grupė pradėjo svarstyti pasirengimo 2014 m. Hagos aukščiausiojo lygio susitikimui branduolinės saugos klausimais procesą, ES pozicijas ir pasiūlymus 2013 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) parengiamojo komiteto antram posėdžiui ir kitiems svarbiems susitikimams branduolinėje srityje. Ji siekė, kad būtų įgyvendinamos dokumento „Naujos Europos Sąjungos veiksmų kryptys kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu“ nuostatos, aptariant įvairius šioje srityje numatytus veiksmus, inter alia, veiksmus konsulinio ir mokslinio budrumo srityse (2012 m. lapkričio 28 d. surengtas CONOP posėdis, kuriame dalyvavo vizų ekspertai).

1.1.   Tolesnė veikla, susijusi su 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) peržiūros konferencija

Remdamasi Tarybos sprendimu 2010/212/BUSP ES pradėjo rengtis NPT parengiamojo komiteto (PrepCom) antram posėdžiui, kuris įvyks 2013 m. balandžio 22 d.–gegužės 3 d. Ženevoje, remdamasi savo įnašu į anksčiau 2012 m. surengtą NPT PrepCom pirmąjį posėdį. Rumunijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius ambasadorius Cornel Feruta buvo paskirtas NPT PrepCom antro posėdžio pirmininku. Kartu su ES konsorciumu masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais ES surengė antrą seminarą, skirtą pasitikėjimo stiprinimui propaguoti ir procesui siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų ir siuntimo į taikinį priemonių remti (2012 m. lapkričio 5–6 d., Briuselis), įgyvendina 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP ir toliau prisideda prie 2010 m. gruodžio 13 d. priimto Tarybos sprendimo 2010/799/BUSP įgyvendinimo.

1.2.   Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)

ES padidino Vienoje įsikūrusiai Tarptautinės atominės energijos agentūrai teikiamą paramą. ES tebėra svarbi paramos teikėja Branduolinio saugumo fondui – nuo 2004 m. ji skyrė daugiau nei 31 mln. EUR.

Tęsiant branduolinio saugumo temą, dalindamasi technine kompetencija ES taip pat prisidėjo prie TATENA organizuojamų mokymų ir seminarų, skirtų trečiosioms šalims, kad būtų pagerinti jų kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis pajėgumai. ES ir TATENA koordinavo savo paramą trečiosioms šalims šioje srityje, inter alia, pasitelkdamos Sienų stebėsenos darbo grupę. ES pasiekė susitarimą su TATENA dėl kasmetinio vyresniųjų pareigūnų susitikimo organizavimo siekiant intensyvinti bendradarbiavimą kitose TATENA veiklos srityse, didinti ES indėlio matomumą ir geriau koordinuoti veiksmus, visų pirma branduolinio saugumo srityje, kad būtų užtikrintas ES ChBRB kompetencijos centrų ir TATENA vykdomos veiklos papildomumas bei išvengta jos dubliavimosi ir pasinaudota tokio papildomumo teikiama nauda (šiuo tikslu ES ir TATENA susitarė dėl praktinių susitarimų dėl bendradarbiavimo gairių). Pirmąjį ES ir TATENA vyresniųjų pareigūnų susitikimą numatoma surengti 2013 m. pradžioje; į jį bus pakviesti EIVT, Europos Komisijos (Euratomo) ir TATENA vyresnieji pareigūnai.

Pagal Tarybos išvadas nuo 2008 m. ES yra įsipareigojusi TATENA silpnai prisodrinto urano rezervo sukūrimui iš BUSP biudžeto bei pagal stabilumo priemonę skirti iki 25 mln. EUR. Šiam rezervui remti iš stabilumo priemonės ES skyrė 20 mln. EUR (10 mln. EUR buvo sumokėta TATENA 2011 m. gruodžio 8 d., o likę 10 mln. EUR – 2012 m. balandžio 26 d.). Dar vienas įnašas turi būti skirtas iš BUSP biudžeto lėšų, remiantis Tarybos sprendimu, kurį Taryba turėtų patvirtinti 2013 m. pradžioje, taip pat atsižvelgiant į pažangą, padarytą TATENA ir rezervo priimančiosios šalies (Kazachstano) derybose.

Be to, ES taip pat įsipareigojo skirti 5 mln. EUR tarptautiniam projektui, kuriuo siekiama išplėsti ir modernizuoti Seibersdorf laboratoriją Austrijoje, remti (4,75 mln. EUR suma iš stabilumo priemonės TATENA buvo sumokėta 2011 m. gruodžio 2 d.). Įsipareigota skirti papildomus 5 mln. EUR (iš kurių 4,75 mln. EUR suma jau buvo sumokėta 2012 m. gruodžio mėn.).

Pasitelkdama Europos Komisijos bendradarbiaujamąją paramos programą, ES toliau teikė svarbią techninę pagalbą TATENA branduolinės saugos garantijų srityje.

ES naudojosi įvairiomis savo priemonėmis, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam branduolinių technologijų naudojimui taikiems tikslams trečiosiose šalyse, be kita ko, pasinaudodama TATENA pagalba, ir kartu su TATENA rengia papildomus projektus.

Ekspertų lygiu Europos Komisija, bendradarbiaudama su TATENA, pradėjo prieigos prie TATENA neteisėtos prekybos duomenų bazės atsižvelgiant į sistemos galimybes patenkinti naudotojų poreikius procesą. Komisijos finansuojamo projekto rezultatai bus gauti 2013 m.

1.3.   Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT)

ES aktyviai siekė, kad kuo greičiau įsigaliotų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT), remdamasi atitinkamais Tarybos sprendimais dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai (CTBTO) ir vykdydama informavimo veiklą visose šalyse, kurios dar nepasirašė arba neratifikavo CTBT, įskaitant likusias II priede išvardytas valstybes, kurios turi ratifikuoti Sutartį, kad ji įsigaliotų. ES pareiškimas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 27 d. Niujorke įvykusiame CTBT neoficialiame ministrų posėdyje. Remdamasi atnaujintomis vidaus gairėmis, kuriomis remiamas CTBT įsigaliojimas, ES toliau didins informuotumą apie CTBT įvairiuose kontekstuose, be kita ko, politinio dialogo susitikimuose, kad būtų suteiktas papildomas postūmis ratifikuoti Sutartį.

ES įdėjo daug pastangų, kad būtų įgyvendintas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/461/BUSP. 2012 m. lapkričio 13 d. ES priėmė naują Tarybos sprendimą 2012/699/BUSP, kuriuo papildytas Tarybos sprendimas 2010/461/BUSP ir kuriuo remdamasi ji suteiks papildomą paramą (beveik 5,2 mln. EUR) CTBTO laikino techninio sekretoriato darbui. 2012 m. gruodžio 10 d. Vienoje įvykusiame oficialiame susitikime pasikeista atitinkamais finansiniais dokumentais, dėl kurių susitarta su CTBTO pagal naują Tarybos sprendimą. Pirmas 4 mln. EUR įnašas CTBTO jau buvo sumokėtas 2012 m. gruodžio mėn.

1.4.   Regioniniai klausimai (Iranas, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

ES toliau dėjo visapusiškas pastangas, kuriomis siekiama derybomis rasti Irano branduolinio klausimo diplomatinį sprendimą, grindžiamą NPT ir visapusišku visų atitinkamų JT ST ir TATENA valdybos rezoliucijų įgyvendinimu. ES ragino Iraną imtis konkrečių ir praktinių veiksmų siekiant stiprinti pasitikėjimą išimtinai taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, ir laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, kad būtų sprendžiami didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei keliantys klausimai.

Iranas turi visapusiškai bendradarbiauti su TATENA, kad būtų išspręsti likę, įskaitant klausimus dėl galimų karinių aspektų. 2012 m. surengtų kelių susitikimų metu ES vyriausioji įgaliotinė kartu su E3+3 valstybėmis toliau dėjo pastangas, kad Iranas įsitrauktų į diskusijas dėl pasiūlymų imtis pradinių pasitikėjimo stiprinimo veiksmų siekiant spręsti prioritetinį susirūpinimą keliantį klausimą dėl urano sodrinimo iki 20 % veiklos, turinio (pagal JT ST ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas Iranui draudžiama vykdyti sodrinimo ir perdirbimo veiklą). Iki šiol Iranas nepadarė nieko, kad įrodytų pasirengimą rimtai spręsti svarbiausius susirūpinimą keliančius klausimus dėl savo branduolinės programos. Be to, rimtą susirūpinimą tebekelia tai, kad dėl nepakankamo Irano bendradarbiavimo TATENA nepadarė jokios pažangos sprendžiant neišspręstus klausimus, įskaitant klausimus, liudijančius apie galimus Irano branduolinės programos karinius aspektus, ir nebuvo pasiekta jokio susitarimo dėl „struktūrinio požiūrio“, kuriame turėtų būti išdėstyta, kaip turėtų būti sprendžiami šie klausimai. Tokiu būdu Iranas toliau ignoruoja reikalavimus, išdėstytus 2012 m. rugsėjo 13 d. absoliučia dauguma priimtoje TATENA valdytojų tarybos rezoliucijoje.

KLDR klausimu ES toliau ragino KLDR vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1695, 1718 bei 1874, ir visiškai, patikrinamai bei negrįžtamai nutraukti visas esamas branduolines ir balistinių raketų programas. ES griežtai pasmerkė 2012 m. gruodžio 12 d. KLDR įvykdytą raketos paleidimą, kurį ji įvertino kaip dar vieną Pchenjano nuolatinių bandymų tobulinti ir modernizuoti savo balistinių raketų technologijas žingsnį, kuris todėl yra akivaizdus KLDR tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma nustatytų JT ST rezoliucijose, pažeidimas. ES toliau ragino KLDR vėl pradėti visapusiškai laikytis NPT ir TATENA nustatytų įsipareigojimų dėl saugos garantijų ir TATENA prašymu suteikti jai galimybę susitikti su asmenimis, susipažinti su dokumentais, apžiūrėti įrangą ir patekti į patalpas. ES nuolat pritarė tam, kad būtų atnaujintas šešių Šalių derybų procesas, be kita ko, ragino KLDR atnaujinti diskusijas tame forume. ES dar intensyviau įgyvendino JT ST rezoliucijas 1718 ir 1874. ES toliau stiprino taikomų savarankiškų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. Ji atnaujino savo raginimą KLDR ratifikuoti CTBT ir nevykdyti jokių kitų provokacinių veiksmų, visų pirma naujų branduolinių bandymų.

2.   NUSIGINKLAVIMO KONFERENCIJA/DALIŲJŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS NUTRAUKIMO SUTARTIS (FMCT)

ES atkakliai ir primygtinai siūlė nedelsiant pradėti derybas dėl Daliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties (FMCT). Be to, visuose savo pareiškimuose (įskaitant pareiškimus JT GA pirmojo komiteto posėdžiuose) ES nurodė esanti pasirengusi dalyvauti sprendžiant visus kitus Nusiginklavimo konferencijos darbotvarkės klausimus, visų pirma branduolinio nusiginklavimo, ginklavimosi varžybų kosminėje erdvėje prevencijos ir neigiamų saugumo garantijų klausimus. ES taip pat intensyviau vykdė konstruktyvų darbą, kad Nusiginklavimo konferencija būtų išplėsta. 2013 m. ES toliau naudosis visomis galimybėmis, kad būtų daroma pažanga tarptautinėse diskusijose dėl derybų dėl FMCT ir ji pati pasirengtų kuo anksčiau pradėti šias derybas, ir dalyvaus atitinkamuose renginiuose (be kita ko, organizuojamuose pagal Ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvą) bei forumuose (pvz., JT GA rezoliucija A/RES/67/53 įsteigtos vyriausybių ekspertų grupėje) ar prisidės juos organizuojant. Visos ES valstybės narės pritarė JT GA rezoliucijai A/RES/67/53 (kurios projektą pateikė Kanada) dėl Daliųjų medžiagų gamybos branduoliniams ginklams arba kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams nutraukimo sutarties.

3.   CHEMINIAI GINKLAI

A new Council Decision in support of OPCW activities was adopted by the Council on 23 March (2012/166/CFSP). The implementation of this new Council Decision has begun with a seminar in Tarnow (Poland) on Chemical Safety and Security, held on 8-9 November 2012. Delegations in The Hague worked on an EU position on the future role of the Organisation, taking into account the final extended deadline for the destruction of all remaining stockpiles of chemical weapons (29 April 2012). Four priorities have been identified: (i) completing the destruction of existing stockpiles; (ii) promoting universality of the CWC (eight states not yet parties); (iii) shifting to non-proliferation efforts; (iv) promoting capacity-building with regard to safety and security in the chemical industry in developing countries, in accordance with Article XI, and responding to the use of chemical weapons, under Article X. Most importantly, an EU common position towards the 3rd CWC Review Conference to be held in April 2013 was adopted by the Council on 19 November 2012 (Council Decision 2012/712/CFSP).

ES taip pat atidžiai stebėjo padėtį Libijoje, kur CGUO turėjo užtikrinti buvusiai Libijos cheminių ginklų programai skirtų cheminių ginklų atsargų neliečiamumą, ir pradėjo svarstyti veiksmus, kurių būtų galima imtis Sirijoje, kai tai bus įmanoma.

4.   BIOLOGINIAI GINKLAI

Po 7-osios BTWC peržiūros konferencijos (2011 m. gruodžio mėn. Ženeva) ES konstruktyviai dalyvavo ne sesijų metu vykdomame procese, teikė pareiškimus ir konkrečius darbo dokumentus, susijusius su: 1) tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagalba; 2) įgyvendinimo nacionaliniu lygiu stiprinimu; 3) gebėjimų stiprinimu biologinės saugos ir biologinio saugumo srityse.

2012 m. liepos 23 d. Taryba priėmė naują Tarybos sprendimą dėl paramos BTWC (Tarybos sprendimas 2012/421/BUSP) ir netrukus bus pradėtas jo įgyvendinimas. Bendradarbiaudama su BTWC Įgyvendinimo rėmimo padaliniu 2012 m. gruodžio 10–14 d. Ženevoje įvykusiame Konvencijos Šalių susitikime ES surengė su šiuo Tarybos sprendimu susijusį sėkmingą papildomą renginį. Be to, darbo grupėje buvo patvirtintas Tarybos sprendimo dėl paramos Pasaulio sveikatos organizacijos veiklai laboratorijų biologinės saugos ir biologinio saugumo srityje projektas siekiant, kad Taryba jį priimtų 2013 m. pradžioje.

5.   RAKETOS

ES nuo pat pradžių tvirtai rėmė Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksą; jos nuomone, šis kodeksas yra svarbus daugiašalis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti balistinių raketų sistemų ir susijusių technologijų platinimą taikant skaidrumo bei pasitikėjimo stiprinimo priemones. Visos ES valstybės narės įsipareigojo laikytis šio kodekso. ES toliau siekia laikytis trijų kodekso aspektų: visuotinio taikymo, įgyvendinimo ir veiksmingesnio bei geresnio veikimo – ir šiuos principus remia.

Atsižvelgdama į tolesnį balistinių raketų, galinčių siųsti į taikinį masinio naikinimo ginklus, platinimą, kuris tarptautinei bendruomenei kelia vis didesnį susirūpinimą, visų pirma į raketų programas, šiuo metu vykdomas Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Rytų Azijoje ir Pietų Azijoje, įskaitant Iraną ir KLDR, Taryba susitarė dėl naujo 2012 m. liepos 23 d. Sprendimo 2012/423/BUSP, kuriuo remiamas ne tik Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas, bet ir raketų neplatinimas apskritai. Remdamasi minėtu sprendimu 2012 m. spalio 17 d. Niujorke vykstant JT GA Pirmojo komiteto posėdžiui ES surengė pasirašiusioms ir nepasirašiusioms valstybėms skirtą informacinį renginį; 2013 m. pradžioje ES ketina surengti konferenciją Vienoje Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso pasirašymo 10 metų sukakčiai pažymėti. Nemažai ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų pritarė tam, kad Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso konferencijai pirmiau pirmininkavusi valstybė ir jai dabar pirmininkaujanti valstybė pasirašytų bendrą pareiškimą, kuris 2012 m. spalio mėn. buvo pateiktas JT generaliniam sekretoriui pažymint kodekso 10 metų sukaktį.

Diplomatiniame fronte ES valstybės narės vykdė bendrą informavimo kampaniją, siekdamos paremti 2012 m. JT Generalinės Asamblėjos Pirmajame komitete Korėjos Respublikos pateiktą rezoliuciją „Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas“, kurią bendrai rengė visos ES valstybės narės ir kuri buvo priimta 151 balsu už, 2 balsais prieš ir 21 balsu susilaikius. Šią rezoliuciją bendrai rengė daugiau nei 80 delegacijų.

2012 m. spalio 24–26 d. Berlyne Vokietija surengė Raketų technologijų kontrolės režimui (MTCR) skirtą plenarinį posėdį, kuriuo buvo pažymėta MTCR 25 metų sukaktis.

6.   ChBRB RIZIKOS MAŽINIMAS

ES sustiprino 2009 m. priimto ES ChBRB (cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio) saugumo veiksmų plano įgyvendinimą, remdamasi atitinkamomis paramos programomis, vykdomomis taikant ES finansines priemones (visų pirma stabilumo priemonę bei ISEC Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą), ir atsižvelgdama į 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją (dok. A7-0349/2010/P7_TA(2010)0467). Šioje srityje ES pradėjo Branduolinio saugumo mokymo centro kūrimo Europos Komisijos Jungtiniame tyrimų centre darbą, kurio pradinės investicijos sudaro 2,4 mln. EUR.

Be to, Komisija vertina ir stiprina radioaktyviųjų medžiagų aptikimo technologiją įgyvendindama projektą ITRAP+10, analizuoja esamas radioaktyviųjų dalelių pasklidimo modeliavimo priemones ir svarsto galimybę parengti pirmajai reagavimo grandžiai skirtą virtualiąja realybe grindžiamą mokymo priemonę radiologinio saugumo srityje. Komisija taip pat planuoja teikti paramą valstybėms narėms radioaktyviųjų medžiagų laboratorinės analizės srityje. Be to, vykdomos studijos siekiant įvertinti ES valstybių narių vykdomą TATENA elgesio kodekso dėl radioaktyviųjų medžiagų saugos ir saugumo įgyvendinimą ir radioaktyviųjų šaltinių, kurių neapima ES valstybių narių reguliavimo kontrolė, esamą padėtį.

Siekdama koordinuoti ES ChBRB saugumo veiksmų plano įgyvendinimą, Komisija su valstybėmis narėmis bendradarbiauja Patariamojoje grupėje ChBRB ir sprogmenų saugumo klausimais bei ekspertų grupėse, pavyzdžiui, C, B ir RN pogrupiuose.

2010 m. gegužės mėn. ES pradėjo įgyvendinti ES ChBRB kompetencijos centrų iniciatyvą. ES ChBRB kompetencijos centrai kuriami atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad keliose šalyse instituciniai gebėjimai mažinti ChBRB riziką, susijusią su nusikalstama veika (ChBRB ginklų platinimu arba terorizmu), gaivalinėmis nelaimėmis (kiaulių gripu) ir avarijomis (Bopalu ar Fukušima), yra nepakankami. Jų tikslas – formuoti visų rūšių pavojus apimančią ChBRB politiką nacionaliniu ir regionų lygiu, kad šią riziką būtų galima numatyti ir į ją reaguoti. Trumpai tariant, tai yra struktūrinės priemonės, skirtos šalių pažeidžiamumui ChBRB įvykių atžvilgiu mažinti, abipusiam regionų ir ES saugumo labui.

Norint pasiekti šį tikslą reikia remti regioninių kompetencijos tinklų teisiniais, reguliavimo, techniniais, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo klausimais, susijusiais su ChBRB rizikos mažinimu, kūrimą.

Steigiami šeši regioniniai centrai: 1. Šiaurės Afrikoje (Alžyre); 2. Afrikos Atlanto vandenyno pakrantėje (Rabate); 3. Artimuosiuose Rytuose (Amane); 4. Pietryčių Europoje – Pietų Kaukaze – Moldovoje – Ukrainoje (Tbilisyje); 5. Pietryčių Azijoje (Maniloje); ir 6. Užsachario Afrikoje (Nairobyje); jie jau pradėjo savo veiklą. Kitame etape bus atidaryti regioniniai sekretoriatai Vidurinėje Azijoje (Taškente – dar nepatvirtinta) ir Persijos įlankos šalyse (Abu Dabyje). Be trisdešimt trijų projektų, dėl kurių anksčiau sudarytų sutarčių vertė siekia 26 mln. EUR, su įvairiais konsorciumais, įskaitant konsorciumus valstybėse narėse, sudaromos naujos sutartys dėl projektų, kurių vertė maždaug 10 mln. EUR.

Kompetencijos centrų iniciatyva kartu su kitomis iš BUSP biudžeto teikiamomis ES lėšomis (žr. 7 punktą) padedama siekti JT ST rezoliucijos 1540 dėl kovos su neteisėta prekyba ChBRB medžiagomis arba nusikalstamu jų naudojimu tikslų. Kompetencijos centrų iniciatyva grindžiama JT ST rezoliucijos 1540 įgyvendinimo privalomu pobūdžiu, ir ja numatoma daugiau – siūlomas išsamus kovos su rizika, nepaisant jos kilmės, priemonių rinkinys.

7.   IDĖJŲ INSTITUTAI

Remdamasis 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/430/BUSP, ES veiklą, vykdomą pagal ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, aktyviai rėmė ES konsorciumas masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais, kuris pradėjo veikti 2011 m. sausio mėn. Po Europos ginklų neplatinimo nepriklausomų idėjų institutų tinklo pirmojo konsultacinio posėdžio (įvadinio posėdžio) (2011 m. gegužės 23–24 d.) ir dviejų ES konsorciumo masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais seminarų dėl paramos Artimųjų Rytų zonai be masinio naikinimo ginklų (2011 m. liepos 6–7 d. ir 2012 m. lapkričio 5–6 d.), 2012 m. vasario 3–4 d. buvo sėkmingai surengtas pirmasis metinis susitikimas – ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo konferencija, kurioje dalyvavo beveik 200 dalyvių iš ES ir trečiųjų šalių; 2013 m. bus surengta kita konferencija. Tuo tarpu konsorciumas suaktyvino savo mokslinių tyrimų veiklą bendradarbiaudamas su kitais šios srities Europos idėjų institutais ir paskelbė darbo dokumentus, susijusius su Kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimu, kurie skelbiami konsorciumo interneto svetainėje: http://www.nonproliferation.eu/ Bus paskelbta ir daugiau dokumentų, skirtų platesnei diskusijai ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais.

8.   JUNGTINIŲ TAUTŲ SAUGUMO TARYBOS REZOLIUCIJA 1540 IR EKSPORTO KONTROLĖ

a)   JT ST rezoliucija 1540

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos metu (2011 m. spalio 19 d. Niujorke) ES pasirašė bendrą deklaraciją su JAV ir taip patvirtino ilgalaikį savo įsipareigojimą toliau įgyvendinti rezoliucijas 1540 ir 1977.

Todėl ES padidino paramą trečiosioms šalims, kad padėtų joms vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT ST rezoliuciją 1540 ir stiprintų valstybės pareigūnų, dalyvaujančių eksporto kontrolės procese, gebėjimus; šiuo tikslu ji kartu su Jungtinių Tautų Nusiginklavimo reikalų biuru (JT NRB) ir Rezoliucijos 1540 komitetu surengė keletą regioninių seminarų ir dvišalių vizitų. Vasario mėn. darbo grupės lygiu patvirtintas naujas Tarybos sprendimas, kuriuo remiama JT ST rezoliucija 1540 ir daugiausia dėmesio skiriama įgyvendinimo nacionaliniu lygiu pastangoms; dėl jo Europos Komisija toliau veda derybas finansiniais klausimais su JT NRB. JT NRB turėtų ir toliau bendradarbiauti su ES, kad būtų rasta sparčių ir pastangų nedubliuojančių būdų remti Rezoliucijos 1540 komiteto, kurio įgaliojimai 2011 m. balandžio mėn. priimta Rezoliucija 1977 buvo pratęsti dešimčiai metų, atliekamą darbą.

b)   Eksporto kontrolės priemonės

Buvo toliau vykdoma įvairi veikla eksporto kontrolės priemonėms remti. Politiniu lygiu Europos Komisija parengė „tarnybų darbinį dokumentą“, kuriame išdėstė pagal 2011 m. žaliąją knygą „Europos Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema. Saugumo ir konkurencingumo kintančiame pasaulyje užtikrinimas“ vykdytų plačių viešų konsultacijų išvadas ir padėjo pagrindą ES eksporto kontrolės režimo peržiūrai 2013 m. Reguliavimo srityje toliau vyko diskusijos dėl Reglamento (EB) Nr. 428/2009 dėl ES dvejopo naudojimo prekių siūlomo dalinio pakeitimo, kuriuo siekiama paspartinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sąrašų atnaujinimą, o Europos Parlamentas baigė šio pasiūlymo pirmąjį svarstymą. Eksporto kontrolės priemonių įgyvendinimui pritarta dviejuose 23 straipsnio koordinavimo grupės posėdžiuose ir Nikosijoje vykusiuose tarpusavio vizituose, į kuriuos atvyko valstybių narių ekspertai spręsti konkrečius įgyvendinimo klausimus.

Be to, buvo toliau bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis ir surengti ekspertų susitikimai su Kinijos ir Japonijos kolegomis, o 2012 m. spalio mėn. buvo pradėtas ES ir JAV dialogas, kad abi šalys galėtų keistis informacija iš pirmų lūpų apie savo atitinkamas dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemas ir atitinkamas reguliavimo reformas bei problemas.

Antrame pusmetyje buvo koordinuojama ES veikla propaguojant suderintas ES pozicijas atitinkamuose susitikimuose eksporto kontrolės režimų klausimais (Vasenaro susitarimas: 2012 m. spalio mėn. Bendros darbo grupės posėdis, o 2012 m. gruodžio mėn. – plenarinis posėdis; MTCR: 2012 m. spalio mėn. plenarinis posėdis; Branduolinių tiekėjų grupė (NSG): 2012 m. lapkričio mėn. Konsultacinės grupės posėdis).

9.   KOSMOSAS

Nuo 2007 m. ES skatino parengti Tarptautinį veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksą. Šis tarptautinis ir savanoriškas gairių rinkinys padidintų visos veiklos kosmose saugą, saugumą ir nuspėjamumą. Tokiomis gairėmis, be kita ko, turėtų būti apribotas arba kuo labiau sumažintas žalingo poveikio atvejų, susidūrimų ar avarijų kosmose skaičius, taip pat nuolaužų susidarymas.

2012 m. birželio 5 d. ES tarptautinei bendruomenei Vienoje pristatė naują projektą, kuriam dabar pritaria daug ne Europos šalių ir kuriame numatyta, kad tarptautinis kodeksas bus taikomas visai valstybių ir nevyriausybinių subjektų veiklai kosmose. Kadangi kodekso projektas būtų savanoriškas ir atviras visoms valstybėms, jame būtų nustatytos pagrindinės taisyklės, kurių turėtų laikytis tiek civilinio, tiek karinio pobūdžio veiklą kosmose vykdančios valstybės.

Po 2012 m. birželio 5 d. posėdžio Vienoje ES nusprendė tęsti daugiašalių konsultacijų procesą siekdama patikslinti kodekso projektą. Visos JT valstybės narės bus pakviestos dalyvauti 2013 m. pirmą pusmetį įvyksiančiame posėdyje. Šis posėdis turėtų būti proga kiekvienai dalyvei išdėstyti savo požiūrį į šį tekstą ir pasikeisti nuomonėmis, paprašyti patikslinimų ir pateikti galimų naujų idėjų.

ES tikslas tebėra pasiekti susitarimą dėl teksto, kuris būtų priimtinas visoms suinteresuotosioms valstybėms ir kuriuo tuo būdu per palyginti trumpą laiką būtų užtikrinta veiksminga nauda saugumo požiūriu. Šio proceso pabaigoje ad hoc diplomatinėje konferencijoje bus pateikta tarptautinio elgesio kodekso, prie kurio savanoriškai galės prisijungti visos valstybės, galutinė redakcija. Po to šis kodeksas galėtų būti pateiktas Jungtinėms Tautoms, pavyzdžiui, JT GA rezoliucijos forma, kaip buvo padaryta Hagos elgesio kodekso atveju.

10.   NUOSTATOS DĖL MASINIO NAIKINIMO GINKLŲ

Pagal Kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ES toliau stengėsi integruoti masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimą į savo sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis.

Buvo padaryta tolesnė pažanga derybose dėl nuostatų dėl masinio naikinimo ginklų atitinkamuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose, visų pirma susitarimuose su Afganistanu, Australija, Kanada, Kazachstanu, Malaizija, Naująja Zelandija ir Singapūru.

11.   KITI DAUGIAŠALIAI FORUMAI

—   G8

ES aktyviai dalyvavo keliuose ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo direktorių susitikimuose rengiantis Kemp Deivido G8 aukščiausiojo lygio susitikimui ir rengiant G8 aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl ginklų neplatinimo ir, bendradarbiaudama su G8 pirmininkaujančia JAV, padėjo įvykdyti keletą demaršų dėl TATENA papildomo protokolo ir JT ST rezoliucijos 1540 įgyvendinimo nacionaliniu lygiu. Šiuo formatu bus tęsiamas darbas 2013 m. pradžioje, G8 pirmininkaujant Jungtinei Karalystei.

Per devynerius metus nuo Visuotinės partnerystės sukūrimo 2002 m. ji buvo išplėsta už G8 ribų ir tapo koordinavimo bei bendradarbiavimo struktūra, kurioje dabar dalyvauja 15 naujų partnerių. 2011 m. gegužės mėn. Dovilyje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime vadovai susitarė toliau stiprinti biologinį saugumą, Rezoliucijos 1540 įgyvendinimą ir branduolinį saugumą. 2012 m. pirmininkaudama G8 JAV padarė pažangą įgyvendindama šią darbotvarkę, visų pirma įsteigė Visuotinės partnerystės biologinio saugumo darbo pogrupį, pavaldų Visuotinės partnerystės darbo grupei.

Svarbios diskusijų temos buvo (kitų) regioninių organizacijų įtraukimas ir regionų politinės atsakomybės stiprinimas. G8 ir G8 Visuotinės partnerystės veikloje buvo suteiktas postūmis su ES kompetencijos centrais susijusiai veiklai; visų pirma jie tapo priemone, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija regionų lygiu ir galbūt išvengta paramos teikėjų veiklos dubliavimo.

—   Pasaulinė kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyva

ES (pasitelkusi Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro Transuraninių elementų institutą) bendrai organizavo ir pas save surengė Pasaulinės kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyvos branduolinės ekspertizės darbo grupės posėdžius ir atitinkamai reagavimo ir poveikio švelninimo grupės posėdžius, kurie įvyko 2012 m. spalio 3–5 d. Aronoje ir Isproje (Italija).

12.   POLITINIO DIALOGO SUSITIKIMAI

Politinio dialogo susitikimai ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais darbo grupių lygiu buvo surengti su Korėjos Respublika (2012 m. rugsėjo 18 d. Vienoje) ir Ukraina (2012 m. lapkričio 6 d. Briuselyje). Reguliariai buvo rengiamos neoficialios konsultacijos ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, pvz., su Indija (2012 m. rugpjūčio 2 d. Briuselyje), Japonija, Pietų Afrika ir kitomis šalimis. 2012 m. gruodžio 17 d. Briuselyje įvyko naujas ES 27 valstybių narių ir JAV dialogo visais ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės darbotvarkės klausimais raundas.

---

---

---