1.

Ar iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnio išplaukiančiam teisėtumo reikalavimui ir (arba) SESV 49 straipsnyje įtvirtintam skaidrumo reikalavimui prieštarauja nacionalinė nuostata, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas Apothekengesetz (Vaistinių įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį įstatyme nereglamentuojami net pagrindiniai poreikio įsteigti naują viešą vaistinę kriterijaus bruožai, o nustatyti šio kriterijaus turinio esminius elementus paliekama nacionalinių teismų praktikai, nes dėl to negalima atmesti galimybės, kad kai kurie ar net visi nacionaliniai ūkio subjektai įgys svarbų konkurencinį pranašumą palyginti su kitų valstybių narių subjektais?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar SESV 49 straipsniu draudžiama nacionalinė nuostata, kaip antai Apothekengesetz 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame esminiam poreikio kriterijui nustatyta nekintama 5 500 gyventojų riba, ir įstatyme nenumatyta galimybė nukrypti nuo šios pagrindinės taisyklės, nes dėl to gali būti faktiškai (nedelsiant) neužtikrintas nuoseklus tikslo siekimas, kaip tai suprantama 2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-570/07 (1) 98–101 punktuose?

3.

Jei į antrąjį klausimą taip pat būtų atsakyta neigiamai, ar SESV 49 straipsniu ir (arba) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu draudžiama nuostata, kaip antai Apothekengesetz 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas, iš kurios aukščiausiųjų nacionalinių teismų praktikoje dėl poreikio vertinimo kildinami papildomi detalesni kriterijai, pvz., paraiškos pateikimo pirmenybė laiko atžvilgiu, draudimas kitiems ūkio subjektams teikti paraiškas, kol vyksta pateiktos paraiškos nagrinėjimas, paraiškos atmetimo atveju nustatytas draudimas dvejus metus teikti naujas paraiškas, kriterijai nustatant „nuolatinius gyventojus“ ir „atvykėlius“ ir atskiriant potencialius klientus, jei sutampa dviejų ar daugiau vaistinių 4 km veiklos teritorija, ir kt., nes dėl to paprastai nebeįmanoma aiškiai ir nuspėjamai taikyti šios nuostatos pagrįstu terminu ir (žr. 2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-570/07 98–101 ir 114–125 punktus) galima konstatuoti jos netinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę nuosekliai siekti tikslo, ir (arba) tinkamos farmacinės paslaugos faktinį neužtikrinimą ir (arba) tendenciją nevienodai vertinti nacionalinius ūkio subjektus tarpusavyje arba palyginti su kitų valstybių narių ūkio subjektais?