21.6.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 180/22

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 180/12

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„FIN GRAS“/„FIN GRAS DU MÉZENC“

EB Nr.: FR-PDO-0005-0545-30.03.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Fin gras“/„Fin gras du Mézenc“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

Klasė 1.1.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Fin gras“ arba „Fin gras du Mézenc“ kilmės vietos nuoroda gali būti žymima tik ne jaunesnių kaip 24 mėn. telyčių arba ne jaunesnių kaip 30 mėn. kastruotų patinų mėsa.

Tai sezoninis produktas. Galvijai skerdžiami vasario 1 d.–gegužės 31 d. po lėto žieminio penėjimo tvartuose; penima daugiausia šienu.

Gyvuliai kruopščiai atrenkami būdami gyvi įvairiose gyvenimo stadijose, ypač prieš prasidedant penėjimo etapui ir pasibaigus penėjimui; tikrinamas jų skeleto, raumenų išsivystymas, spaudimu išmatuojama jų nusipenėjimo būklė, tikrinami funkciniai gebėjimai ir bendra išvaizda.

Skerdenų ir mėsos savybėms įtaką daro ilgas ir laipsniškai didėjantis penėjimas Mézenc šienu ir kruopšti gyvulių atranka įvairiomis jų gyvenimo stadijomis.

Skerdenos turi būti:

—	pagal Sąjungos stambiųjų galvijų skerdenų EUROP standartą raumeningumas – E, U, R, o riebumas – 2, 3, 4 klasių,

—	ne mažesnio kaip 280 kg (telyčios) ir ne mažesnio kaip 320 kg (jaučiai) fiskalinio svorio (arba atvėsintos skerdenos svorio),

—	panašios į vašką, šiek tiek padengtos riebalais, bet be žymių riebalų sankaupų,

—	išoriniai riebalai – nuo baltos iki baltai kreminės spalvos.

Mėsa yra nuo šviesiai raudonos iki purpurinio raudonumo spalvos. Ji yra su riebalais (t. y. išvagota tarpraumeninių riebalų gyslelėmis). Mėsa pateikiama atšaldyta, išskyrus atšaldytą mėsą, kuri prieš tai atšildyta.

Priklausomai nuo to, ar mėsa patiekiama žalia, virta ar kepta, ji yra minkšta arba labai minkšta, riebi, sultinga, su ilgai burnoje išliekančiu intensyviu skoniu ir aromatu.

Mažmeninėje prekyboje mėsa pjaustoma tuomet, kai parduodama galutiniam vartotojui.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Netaikoma

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Galvijų auginimo sistema yra daugiausia ganyklinė, dėl to ūkyje pašarų kaupiama nedaug, o šienaujamų pievų ir ganyklų plotas yra ne mažesnis kaip 70 arų vienam gyvuliui.

Taikant šią galvijų auginimo sistemą, laikomasi metinės kaitos tarp ganymo ganyklose ir auginimo tvarte; taip išnaudojami gamtinės aplinkos, kuriai būdingos ilgos ir šaltos žiemos, privalumai. Gyvuliai ganosi ne trumpiau kaip nuo birželio 21 d. iki rugsėjo 21 d. Naudojamos natūralios ganyklos ir atolai šienaujamose pievose. Gyvuliai tvartuose būna ne trumpiau kaip nuo lapkričio 30 d. iki kovo 30 d. Pašarų kiekis šiuo metu jiems neribojamas.

Pagrindinis gyvulių pašaras – ganyklų žolė arba šienas.

Šienaujamos pievos ir ganyklos, naudojamos kaip gyvulių pašarų šaltinis, yra geografinėje vietovėje; jose auga Mézenc būdingi augalai. Pievos reguliariai prižiūrimos, tręšiant atsižvelgiama į augalų įvairovės išsaugojimą. Išskirtinai pirmojo šienavimo šienas džiovinamas pievose ir laikomas atskirai nuo kito ūkyje esančio šieno.

Galutinio penėjimo laikotarpiu gyvuliai šeriami daugiausia šienu, kurį augintojas atrenka pagal kokybę. Gyvuliai šeriami individualiai, naudojami loviai. Šiuo penėjimo etapu naudojamas šienas turi būti dalijamas ne rečiau kaip 4 kartus per dieną, o jei gyvulys visko nesuėda, šienas pašalinamas. Leidžiama naudoti iš keturių žaliavų, iš kurių bent dvi yra grūdai, sudarytus nustatytos maistinės vertės augalinės kilmės pašarų papildus; tokių papildų kiekis ribojamas. Papildų kiekis negali viršyti 700 g vienam šimtui kilogramų gyvojo galvijo svorio.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Gyvuliai atsivedami, auginami, penimi ir skerdžiami.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Netaikoma

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Skerdenos ir jų gabalai žymimi etiketėmis, kuriose nurodoma bent jau tokia informacija:

—	saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas,

—	Europos Sąjungos SKVN logotipas,

—	nacionalinis gyvulio identifikacijos numeris arba skerdyklos numeris,

—	augintojo ūkio numeris,

—	skerdyklos pavadinimas, adresas ir sertifikavimo numeris,

—	skerdimo data,

—	mėsos, kuri skirta kepti (išskyrus plonąją ir storąją diafragmą ir filė), atveju – žodžiai „brandinimo laikas nuo paskerdimo datos iki pardavimo mažmeninėje prekyboje galutiniam vartotojui yra ne mažiau kaip dešimt parų“.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė apima šiuos kantonus ir savivaldybes:

Ardešo departamentas:

Antraigues-sur-Volane kantonas: visas,

Aubenas kantonas: Aubenas, Mercuer savivaldybės,

Burzet kantonas: Burzet, Péreyres, Sagnes-et-Goudoulet, Sainte-Eulalie savivaldybės,

Le Cheylard kantonas: Le Chambon, Saint-Andéol-de-Fourchades savivaldybės,

Coucouron kantonas: Issanlas, Issarlès, Le Lac-d'Issarlès, Lanarce, Lavillatte, Lespéron savivaldybės,

Montpezat-sous-Bauzon kantonas: visas,

Privas kantonas: Ajoux, Gourdon, Pourchères, Privas, Saint-Priest, Veyras savivaldybės,

Saint-Agrève kantonas: Mars savivaldybė,

Saint-Etienne-de-Lugdarès kantonas: Le Plagnal, Saint-Alban-en-Montagne savivaldybės,

Saint-Martin-de-Valamas kantonas: Borée, La Rochette, Saint-Clément, Saint-Martial savivaldybės,

Saint-Pierreville kantonas: Issamoulenc, Marcols-les-Eaux, Saint-Julien-du-Gua savivaldybės,

Thueyts kantonas: Astet savivaldybė,

Vals-les-Bains kantonas: Labégude, Saint-Julien-du-Serre, Ucel, Vals-les-Bains savivaldybės.

Aukštutinės Luaros departamentas:

Fay-sur-Lignon kantonas: visas,

Le Monastier-sur-Gazeille kantonas: Freycenet-la-Cuche, Freycenet-la-Tour, Laussonne, Le Monastier-sur-Gazeille, Moudeyres, Présailles savivaldybės,

Le Puy-en-Velay kantonas: Le Puy-en-Velay, Vals-près-le-Puy savivaldybės,

Le Puy-en-Velay Nord kantonas: Aiguilhe, Chadrac, Le Monteil, Polignac savivaldybės,

Le Puy-en-Velay Est kantonas: Brives-Charensac, Saint-Germain-Laprade savivaldybės,

Le Puy-en-Velay Ouest kantonas: Espaly-Saint-Marcel savivaldybės,

Le Puy-en-Velay Sud-Est kantonas: Arsac-en-Velay, Coubon savivaldybės,

Saint-Julien-Chapteuil kantonas: Lantriac, Montusclat, Queyrières, Saint-Julien-Chapteuil, Saint-Pierre-Eynac savivaldybės,

Tence kantonas: Mazet-Saint-Voy savivaldybė,

Yssingeaux kantonas: Araules, Yssingeaux savivaldybės.

Lozero departamentas

Langogne kantonas: Langogne savivaldybė.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Geografinė vietovė yra Centrinio kalnų masyvo rytiniame pakraštyje, netoli nuo Puy en Velay, jos centras – Mézenc plynaukštė.

Ši geografinė vietovė yra veikiama Mézenc plynaukštės, kur nusistovėjo ypatinga galvijų auginimo ir penėjimo praktika: galvijai ganomi 1 100–1 500 m aukštyje esančiose ganyklose ir šeriami tokiame aukštyje randamu šienu. Be to, šioje geografinėje vietovėje yra nusistovėję Fin gras vartojimo įpročiai, mėsa parduodama tradicinėse mėsinėse, yra nusistovėjusi gyvulių, iš kurių mėsos gaminama Fin gras, skerdimo praktika, o gyvuliai į skerdyklas vežami lydimi augintojų.

Aukštikalnės yra kalvotos, o dėl kadaise buvusio vulkaninio aktyvumo, dirvožemiai gilūs, šiek tiek rūgštūs.

Klimatas žemyninis, jaučiama Viduržemio jūros įtaka. Birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. trūksta vandens, vyrauja aukšta temperatūra, taigi tai yra patogus laikas šienavimui Mézenc masyvo pievose. Dėl tokių gamtinių sąlygų šiame masyve susidaro įvairių ir išskirtinių augalų augimui ir šienavimui neįprastame aukštyje palankios sąlygos.

Dėl savo kokybės Mézenc ganyklos žinomos nuo XVIII a. 1995 m. sudarytame „Floristiniame šienaujamų Mézenc pievų ir ganyklų inventoriuje“ atsiskleidžia pakankamai įvairi ir vėsiam kalnų klimatui būdinga augmenija (našlaitės, Polygonum bistorta, Meum athamanticum Jacquin, Poa chaixii Vill). Ištyrus Mézenc šieną aiškiai nustatyta, kad jo maistinė vertė yra daug didesnė už INRA (Institut National de la Recherche Agronomique) nustatytus kalnų šieno maistinių verčių vidurkius. Alpių krapas (Meum Athamanticum Jacq.) čia vadinamas „Cistre“, yra šienaujamų Mézenc pievų simbolis. Dėl išskirtinės Mézenc geografinės padėties, kai šienaujama aukštyje iki 1 500 m, šis augalas patenka į šieną ir tampa pašaro dalimi (šio augalo šviežio gyvuliai neėda). Augalas šienui suteikia išskirtinį skonį. Kituose kalnų masyvuose šis augalas auga vasaros ganyklose, todėl į pašarus nepatenka.

Vietovėje susikūrė unikali žemės ūkio gamybos sistema, kai aukštumose (aukščiau nei 1 100 m) naudojamos šienaujamos pievos galvijams auginti; tokios pievos kitur skirtos vasaros ganykloms.

Auginant gyvulius, siekiama ne kuo geresnio jų augimo potencialo, bet norima, kad jie kuo labiau pasinaudotų jiems prieinamais pašarų ištekliais. Gyvuliai auga tolygiai, nes vasarą ganyklose beveik niekada nepritrūksta žolės, kadangi nebūna ilgų sausros laikotarpių. Riebalų sluoksnis tolygus, nors galutiniame etape jis labiau koncentruotas.

Vietovės augintojai sukūrė išskirtinę šienavimo techniką, kai nušienauta žolė džiovinama pievoje, o penėjimui atrenkamas geriausias šienas. Penėjimui atrinkti gyvuliai turi būti tvirto sudėjimo, leidžiančio juos lėtai penėti šienu per žiemą. Tuo tikslu augintojai visus metus atrinkinėja gyvulius ir tikrina jų skeleto, raumenų išsivystymą, funkcinius gebėjimus, tinkamumą penėjimui ir bendrą išvaizdą. Į tvartus uždaromi gyvuliai turi būti pakankamai liesi, kad juos būtų galima žiemą, baigiamojoje stadijoje, lėtai penėti šienu.

Fin gras ar Fin gras du Mézenc gamybai kiekvienais metais iš kiekvieno ūkio atrenkama tik po kelis gyvulius. Lėtas žieminis penėjimas, trunkantis ne trumpiau kaip 110 dienų nuo tos dienos, kai gyvuliai uždaromi į tvartus, ir prasidedantis ne vėliau kaip lapkričio pradžioje, yra etapas, kai gyvuliai prižiūrimi atskirai, o ne bandomis, šienas jiems duodamas kaip porcija, kad būtų kuo geriau įsisavintas. Tvarte kiekvienam gyvuliui pašaras pritaikomas pagal jo nusipenėjimo lygmenį ir numatomą pardavimo datą. Dėl tradicinio Fin gras penėjimo atsiranda paviršiniai riebalai, brandinimo metu saugantys skerdeną nuo oksidacijos. Dėl to skerdenas brandinti galima ilgai (iki 20 ar 30 dienų) ir jų būklė nepablogėja.

Fin gras mėsai skirti gyvuliai skerdžiami naudojant tradicinę praktiką, dėl kurios mėsa išsaugo ilgam brandinimui tinkančias savybes. Visų pirma, draudžiama skerdenas plauti (nebent jos netyčia yra suteptos) ir pašalinti paviršinius riebalus. Skerdenos atvėsinamos vengiant staigaus atšaldymo.

Šiai išskirtinei galvijienai žymėti naudojamas tiek tradicinis pavadinimas Fin gras, tiek ir tradicinis pavadinimas Fin gras su geografiniu pavadinimu Mézenc.

5.2.   Produkto ypatumai:

Mėsa gaunama iš gyvulių, kurie minta žole ir šienu iš aukštikalnių, kitur skirtų vasaros ganykloms.

Skerdenų struktūra vaškinė, jos šiek tiek padengtos riebalais, bet be žymių riebalų sankaupų. Išoriniai riebalai yra nuo baltos iki baltai kreminės spalvos. Mėsa yra nuo šviesiai raudonos iki purpurinio raudonumo spalvos. Ji yra su riebalais (t. y. išvagota tarpraumeninių riebalų gyslelėmis).

Fin gras ar Fin gras du Mézenc mėsa pasižymi išskirtinėmis savybėmis, susijusiomis su pašarams vartojamais augalais, augančiais aukštikalnėse, ir su gyvulių auginimo sistema. Tai buvo nustatyta ragaujant žalią ir virtą mėsą, taip pat laboratorinių tyrimų metu.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Dėl Mézenc aukštikalnių aukščio, geologijos ir klimato gali augti įvairi augmenija, iš kurios gaunamas puikios kokybės šienas. Tyrimais įrodyta, kad yra ryšys tarp terpeninių žolės, nušienautos Mézenc (tarp kurios yra ir Alpių krapas (Meum Athamanticum Jacq.), augalas-simbolis), savybių ir mėsos riebalų terpeninių savybių.

Produkto išskirtinumą lemia lėtas penėjimas žiemą, daugiausia naudojant puikios kokybės ir skonio šieną – dėl to po 110 dienų, praleistų tvarte, gyvuliai būna optimaliai nupenėti. Gyvuliai ėda daug šieno, tam yra sukurta šėrimo sistema.

Individualios šių gyvulių priežiūros ir kruopščios atrankos viso jų gyvenimo metu, kai siekiama atrinkti tik gyvulius, kurie labiausiai tinkami lėtam penėjimui žiemą, rezultatas – išskirtiniai gyvuliai ir skani jų mėsa.

Produkto savybės susijusios tiek su aplinkos sąlygomis ir su natūralia toje aplinkoje augančia augmenija, tiek su šioje aplinkoje ištobulintomis auginimo sąlygomis (aukštos kokybės šienas, gyvulių atranka, ilgas žieminis penėjimas ir t. t.). Ilgas vyresnių gyvulių penėjimas šienu leidžia susidaryti baltos spalvos paviršiniams riebalams ir panašioms į vašką, šiek tiek padengtoms riebalais, bet be žymių riebalų sankaupų skerdenoms – tai glaudžiai susiję su tarpraumeninių riebalų susidarymu ir su aiškiai išreikštu mėsos skoniu.

Dėl trumpo vežimo į skerdyklą laiko ir praktikos, kurią taikant su gyvuliais tinkamai elgiamasi visos skerdimo procedūros metu, išsaugomos skerdenos būdingos savybės ir jų tinkamumas brandinimui.

Augintojai, skerdyklos ir mėsininkai yra neatskiriamos Fin gras du Mézenc gamybos sektoriaus dalys. Šiuo produktu prekiaujama tradiciniais prekybos kanalais: vietiniai mėsininkai kreipiasi į arčiausiai jų parduotuvių esančias skerdyklas, kad šios paskerstų gyvulius, kuriuos jie išsirinko auginimo metu. Šiandien mėsininkai vis dar rengia papuoštų gyvulių pristatymus per Velykas. Mūsų dienomis vis dar vykstančios mėsos mugės sutraukia šiuos įvairius ūkinės veiklos vykdytojus, susijusius su šiuo sezoniniu gaminiu, kurio geras vardas yra plačiai žinomas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://agriculture.gouv.fr/IMG/pdf/CDC_Fin_gras_du_Mezenc.pdf

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---