2010 m. lapkričio 23 d., antradienis
P7_TC1-COD(2009)0112

Europos Parlamento pozicija, priimta 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos būdų valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi priimtą įgyvendinimo planą Europos Sąjunga įsipareigojusi, inter alia, išlaikyti arba atkurti žuvininkystės išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai, jei įmanoma – ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu.

(2)	Dėl prastos europinių ančiuvių išteklių būklės nuo 2005 m. Biskajos įlankoje juos žvejoti draudžiama.

(3)

Siekiant pagerinti Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių būklę, kad juos būtų galima tausiai naudoti remiantis didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, būtina numatyti ilgalaikio europinių ančiuvių išteklių valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad šie ištekliai bus geriausiai naudojami, neviršijant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio, ir garantuojant, kiek tai įmanoma, žvejybos stabilumą ir išlaikant nedidelę išteklių išeikvojimo riziką.

(4)

Europinių ančiuvių žvejybos sezonas Biskajos įlankoje trunka nuo kiekvienų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Siekiant supaprastinti žvejybą, būtų tikslinga numatyti specialias priemones, kuriomis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) būtų nustatomas kiekvienam žvejybos sezonui, o žvejybos galimybės būtų paskirstomos valstybėms narėms taip, kad atitiktų šį valdymo laikotarpį, ir remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacija (3). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones. Atsižvelgiant į europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje ypatumus, būtų tikslinga, kad Taryba nustatytų tas priemones taip, kad BLSK ir kvotas būtų įmanoma taikyti kiekvieną žvejybos sezoną.

(5)

Iš ŽMTEK rekomendacijos galima spręsti, kad sužvejojant pastovią neršiančių žuvų biomasės dalį išteklius būtų galima valdyti tausiai. ŽMTEK taip pat rekomenduoja nustatyti, kad mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis, kuriam esant šių išteklių žuvis būtų galima pradėti žvejoti, būtų 24 000 tonų, o prevencinis biomasės dydis – 33 000 tonų. Be to, kiekvienais metais tinkama žvejybos norma turėtų būti 30 % neršiančių žuvų išteklių biomasės, jai turėtų būti taikomi tinkami apribojimai. Tokia norma leistų sumažinti riziką, kad išteklių gali sumažėti ir jie gali nesiekti mažiausio neršiančių žuvų biomasės dydžio, taip pat sumažinti tikimybę, kad žvejyba bus uždrausta, o tuo tarpu sužvejotų žuvų kiekis išliktų didelis.

(6)	Jei ŽMTEK, neturėdamas pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos, negali patarti dėl BLSK, reikėtų priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad BLSK galėtų būti nustatomas nuosekliai.

(7)

Jei atlikus vertinimą būtų nustatyta, kad plane nustatyti mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis arba BLSK dydžiai nebėra tinkami, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti. Taigi pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl prevencinio biomasės dydžio ar BLSK dydžių, kurie I priede nurodyti kaip atitinkantys biomasės dydžius, pakeitimų. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(8)

BLSK nustatymo plane siūloma žvejybos taisyklė grindžiama kiekvienų metų gegužės ir birželio mėnesį atliekamais apskaičiavimais, susijusiais su neršiančių europinių ančiuvių išteklių biomase, ir gaunamais vos prieš prasidedant nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d. truksiančio žvejybos sezono valdymo laikotarpiui. Jei pagerinus mokslinę išteklių stebėseną būtų galima kiekvienų metų pradžioje pakankamai patikimai numatyti tų metų prieauglio kiekį, atsirastų galimybė patobulinti žvejybos strategiją, ir būtų galima pagrįsti šio ilgalaikio plano pritaikymą europinių ančiuvių ištekliams.

(9)

Be 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (4) , numatytų kontrolės priemonių, turėtų būti nustatytos ir kitos kontrolės priemonės, kad būtų užtikrintas šiame reglamente nustatytų priemonių laikymasis. Atsižvelgiant į tai, kad europinius ančiuvius žvejoja daug trumpesnių kaip 15 metrų laivų, būtų tikslinga Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnyje ir 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (5), nustatytus įpareigojimus taikyti visiems europinius ančiuvius žvejojantiems laivams.

(10)	Tikslinga užtikrinti, kad planas būtų vertinamas periodiškai ir, jeigu atlikus tokį vertinimą būtų nustatyta, kad žvejybos kontrolės taisyklėmis nebeužtikrinamas atsargumo principu grindžiamas išteklių valdymas, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti.

(11)

Kad būtų įgyvendinti 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) 21 straipsnio a punkto i ir iv papunkčiai, jei išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį neršiančių žuvų biomasės dydį, turėtų būti 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002, dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (7) 5 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių atkūrimo planas, o visomis kitomis aplinkybėmis – to reglamento 6 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių valdymo planas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių išsaugojimo ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas TJTT VIII parajonio europinių ančiuvių ištekliams.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)   žvejybos sezonas– laikotarpis nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.;

b)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– europinių ančiuvių išteklių kiekis, kurį per kiekvieną žvejybos sezoną galima sužvejoti ir iškrauti arba panaudoti kaip gyvą masalą 2 straipsnyje nurodytame parajonyje;

c)   kvota– valstybėms narėms skirta BLSK dalis;

d)   prevencinis biomasės dydis– neršiančių žuvų biomasės dydis, lygus 33 000 tonų;

e)   esamoji biomasė– europinių ančiuvių išteklių biomasės dydžio vidurkis , apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusius gegužės ir birželio mėnesius prieš pat žvejybos sezoną, kuriam reikia nustatyti BLSK;

f)    ančiuvių išteklių priežiūros sistema–

tiesioginio europinių ančiuvių išteklių vertinimo procedūros, kurios padeda Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (ŽMTEK) nustatyti jų esamosios biomasės dydį. Šios procedūros dabar apima gegužės ir birželio mėn. atliekamus akustinius tyrimus ir per dieną padėtų kiaušinių skaičiaus apskaičiavimo metodą.

II   SKYRIUS

ILGALAIKIO IŠTEKLIŲ VALDYMO TIKSLAS

4 straipsnis

Plano tikslas

Plano tikslai yra šie:

a)	užtikrinti, kad europinių ančiuvių ištekliai būtų naudojami geriausiai, neviršijant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio, ir

b)	užtikrinti, kiek tai įmanoma, ilgalaikį žvejybos stabilumą , kuris yra būtinas siekiant užtikrinti žuvininkystės sektoriaus ekonominį ir ekologinį tvarumą, tuo pačiu metu išlaikant nedidelę išteklių išeikvojimo riziką.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

5 straipsnis

BLSK ir paskirstymas valstybėms narėms

1.   BLSK nustatomas ir paskirstomas valstybėms narėms kiekvienam žvejybos sezonui pagal I priede nurodytą tonų skaičių, atitinkantį ŽMTEK apskaičiuotą esamąją biomasę.

2.   Jei ŽMTEK dėl priežiūros sistemos netobulumo ar dėl nepakankamai tikslių ar netinkamų esamosios biomasės dydžio apskaičiavimų negali pateikti ▐ esamosios biomasės įvertinimo , nustatomi šie BLSK ir kvotos:

a)	jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad sužvejojamų europinių ančiuvių kiekį reikėtų sumažinti iki mažiausio galimo kiekio, BLSK ir kvotos sumažinamos 25 %, palyginti su ankstesnį žvejybos sezoną taikytomis BLSK ir kvotomis;

b)	visais kitais atvejais BLSK ir kvotos atitinka ankstesnį žvejybos sezoną taikytą tonų skaičių.

3.   Komisija kasmet informuoja atitinkamas valstybes nares apie ŽMTEK rekomendaciją ir patvirtina pagal I priedą ją atitinkančias BLSK ir kvotas, kurios taikomos tų metų liepos 1 d. prasidedančiam žvejybos sezonui, ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje bei Komisijos interneto svetainėje. Prireikus Komisija iki kiekvienų metų liepos 1 d. paskelbia orientacinį BLSK, kol bus nustatytas galutinis BLSK. Jis nustatomas per 15 dienų nuo žvejybos sezono pradžios.

6 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad 3 straipsnyje nurodytas prevencinis biomasės dydis arba BLSK dydžiai, I priede nurodyti kaip atitinkantys biomasės dydžius, nebetinkami europinių ančiuvių ištekliams tausiai naudoti, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 7 straipsnį bei laikydamasi 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti naujas tų dydžių vertes .

7 straipsnis

Delegavimas

1.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo … (8). Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 8 straipsnį.

2.     Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.     Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 8 ir 9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

8 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.     Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2.     Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.     Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba per 1 dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

▐

IV   SKYRIUS

STEBĖJIMAS, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

10 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Be Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytų kontrolės priemonių ir jo įgyvendinimo taisyklių, taikomos šiame skyriuje nustatytos kontrolės ir tikrinimo priemonės.

11 straipsnis

Specialusis žvejybos leidimas

1.   Kad galėtų žvejoti europinius ančiuvius Biskajos įlankoje, laivai privalo turėti specialiuosius žvejybos leidimus, išduotus pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (9).

2.   Draudžiama žvejybos laivu, neturinčiu specialiojo žvejybos leidimo, žvejoti arba jame laikyti bet kokį europinių ančiuvių kiekį, kol laivas vykdo žvejybos reisą 2 straipsnyje nurodytame TJTT parajonyje.

3.   Prieš pradedant vykdyti žvejybos veiklą bet kuriuo žvejybos sezonu, valstybės narės parengia laivų, turinčių specialųjį žvejybos leidimą, sąrašą ir savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia jį Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, pateikdamos nuorodą į atitinkamą interneto puslapį. Valstybės narės nuolat atnaujina šį sąrašą ir nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie pasikeitusią pradinę nuorodą į interneto puslapį.

12 straipsnis

Laivų stebėjimo sistemos

Be Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnyje numatytų įpareigojimų, trumpesniems kaip 15 metrų laivams taikomi Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003 nustatyti įpareigojimai. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalis netaikoma.

13 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

Atlikdamos duomenų apie europinius ančiuvius vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 2 dalį, valstybių narių žvejybos stebėsenos klausimu kompetentingos valdžios institucijos ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų nustatyta, ar ataskaitose nurodytos kitos žuvų rūšys, o ne europiniai ančiuviai, ir atvirkščiai.

▐

▐

14 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.    Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies, pranešimo terminas vėliavos ar pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms yra viena valanda iki numatomo atplaukimo į uostą laiko.

2.   Valstybės narės, kurioje turi būti iškrauta daugiau nei viena tona europinių ančiuvių, kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį leidžiama pradėti iškrauti tik gavus tų institucijų leidimą. Tačiau, bet kuriuo atveju iškrovimo nereikėtų vėlinti ar atidėti tokiam laikui, kai gali pablogėti žuvies kokybė arba sumažėti pardavimo kaina.

▐

15 straipsnis

Paskirtieji uostai

▐

Valstybė ir kiekvienos valstybės narės regioninė valdžios institucija paskiria uostus, kuriuose iškraunama daugiau nei viena tona europinių ančiuvių.

▐

16 straipsnis

Vertinant laivo žurnale užregistruotą žuvų kiekį taikomas leidžiamasis nuokrypis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 3 dalimi , laive laikomų žuvų kiekį apytikriai apskaičiuojant kilogramais, leidžiama taikyti nuokrypį, lygų 10 % laivo žurnale nurodyto skaičiaus.

17 straipsnis

Atskiras europinių ančiuvių sandėliavimas

Sąjungos žvejybos laive draudžiama europinių ančiuvius laikyti viename konteineryje kartu su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Konteineriai, kuriuose yra europinių ančiuvių, triume laikomi atskirai nuo kitų konteinerių.

▐

18 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

▐

1.   Komisija bent kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertintas nacionalinių kontrolės veiksmų programų taikymas ir jo rezultatai.

2.     Komisija informaciją, susijusią su nacionalinių kontrolės veiksmų programų taikymu, ir gautus rezultatus perduoda Pietvakarių vandenų regioninei patariamajai tarybai.

▐

19 straipsnis

Specialioji kontrolės ir tikrinimo programa

Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsniu, Komisija gali priimti sprendimą dėl specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos.

V   SKYRIUS

PASKESNI VEIKSMAI

20 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su atitinkama regionine patariamąja taryba, Komisija, ne vėliau kaip trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir ne rečiau kaip kas trejus kitus šio reglamento taikymo metus, vertina plano poveikį europinių ančiuvių ištekliams ir tų ištekių naudojimo būdams ir prireikus siūlo atitinkamas plano keitimo priemones.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Europos žuvininkystės fondo parama

1.   Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktis, tais žvejybos sezonais, kuriais europinių ančiuvių išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį biomasės dydį, planas laikomas išteklių atkūrimo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas.

2.   Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktis, tais žvejybos sezonais, kuriais europinių ančiuvių išteklių dydis yra lygus prevenciniam biomasės dydžiui arba yra už jį didesnis, planas laikomas išteklių valdymo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 354, 2010 12 28, p. 69.

(2)  2010 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(5)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(7)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(8)   Šio reglamento įsigaliojimo data.

(9)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.