Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 64/14

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„AISCHGRÜNDER KARPFEN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0689-19.03.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Aischgründer Karpfen“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Aischgründer Karpfen“ – veidrodinis karpis (Cyprinus carpio), parduodamas kaip gyvas arba paskerstas valgyti skirtas karpis.

„Aischgründer Karpfen“ karpio nugara yra tamsiai žalios, pilkos arba pilkai mėlynos spalvos, šonai nuo geltonai žalios iki aukso spalvos, o pilvas gelsvai baltas. Nugaros ir uodegos pelekai yra pilki, uodegos ir analinis pelekai su rausvu atspalviu, krūtininės ir pilvo pelekai yra gelsvi arba rausvi. „Aischgründer Karpfen“ pasižymi aukšta nugaros dalimi. Ji ypač gerai išsivysto esant šiltam orui ir derlingiems tvenkiniams. Tokiu būdu aukščio ir ilgio santykis paprastai būna nuo 1:2 iki 1:2,5.

Trejų metų gyvas veidrodinis karpis sveria 1 000–1 700 g. „Aischgründer Karpfen“ yra veidrodinis karpis, kurio mėsa balta, tvirta, tačiau švelni ir skani, joje mažai (ne daugiau kaip 10 proc.) riebalų. Riebalų kiekį pavyksta apriboti neviršijant tam tikro vandens telkinyje auginamų karpių skaičiaus (K2 etape – ne daugiau kaip 800 karpių viename hektare) ir atitinkamai suderinant papildomus pašarus.

3.3.   Žaliavos:

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Karpiai minta daugiausia natūraliu maistu (vandens telkinio dugniniu maistu, zooplanktonu ir t. t.), auginamos maistinės žuvys (K2–K3) nuo gegužės iki rugsėjo mėn. papildomai šeriamos ankštinėmis kultūromis ir grūdais, išskyrus kukurūzus. Pašaro koeficientas (sušerto pašaro kiekis (kg) kilogramui prieaugio) yra maždaug 2:1.

Be to, karpius galima šerti pagal Bavarijos kultūrinio kraštovaizdžio programą patvirtintais kombinuotaisiais pašarais. Kombinuotieji pašarai turi būti pagaminti tik iš lauko kultūrų, be jokių gyvūninių sudedamųjų dalių. Tokiuose kombinuotuosiuose pašaruose žalių baltymų kiekis gali būti ne daugiau kaip 16 proc., bendras fosforo kiekis – 0,6 proc. Žolės miltų turi būti ne mažiau kaip 10 proc.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Karpiai auga šiltais vasaros mėnesiais, todėl jų amžius skaičiuojamas vasaromis. Aišo slėnyje maistiniai karpiai paprastai užauginami per trijų vasarų ciklą. Iš ikrų pirmaisiais metais užauga vadinamieji K1 jaunikliai. Peržiemojusios žuvys auga toliau (K2) ir dar kartą peržiemojusios trečiąją vasarą užauga iki pageidaujamo svorio (K3).

Šioje geografinėje vietovėje „Aischgründer Karpfen“ šioje geografinėje vietovėje turi išbūti ne trumpiau kaip nuo jauniklių (K2) iki maistinių žuvų (K3) – vieną auginimo laikotarpį, prasidedantį atitinkamų metų balandžio mėn. Nuo trečiųjų auginimo metų (nuo K2 iki K3) priklauso prieaugis, tais metais nulemiamas ir skonis. Šiuo laikotarpiu kiekvienos žuvies svoris padidėja daugiau nei 1 kg.

K2 etapu telkinyje auginamų karpių skaičius turi neviršyti 800 karpių viename hektare.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė apima visus Erlangeno-Hėchštato, Noištato prie Aišo, Bad Vindsheimo ir Fiurto rajonų, Kicingeno, Bambergo, Forchheimo ir Niurnbergo žemių ir Erlangeno, Forchheimo, Bambergo, Niurnbergo ir Fiurto miestų karpių tvenkinius.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Tai, kad viduramžiais Aišo slėnyje paplito žuvų auginimas telkiniuose, gali būti siejama su tuo, kad tuo metu vietovėje kūrėsi daug vienuolynų ir jiems reikėjo žuvies ilgais, mėnesius trunkančiais pasninko laikotarpiais. Vienuoliams buvo svarbiausia, kad ant stalo būtų žuvies, o komercinė žuvų ūkio nauda buvo ne tokia svarbi.

Aišo slėnio viduryje esančių daugybės kūdrų pagrindą sudaro vandens nepraleidžiantis vėlyvojo triaso laikotarpio molis. Šie fiziniai-geografiniai veiksniai (daugeriopai susisluoksniavę smiltainio sluoksniai ir molingi, vandenį sulaikantys vėlyvojo triaso sluoksniai, nedidelis klonių nuolydis, daug pelkėjančių šaltinių ir žemės ūkiui nelabai tinkama žemė) lėmė tvenkinių gausios vietovės susiformavimą ir išlikimą.

Kitose tvenkinių ūkių vietose karpių veisimo produktyvumas yra ribotas dėl temperatūros, tačiau Aišo slėnyje, kuris yra šilčiausia Vokietijos tvenkinių įrengimo vieta, taip nėra. Vidutinė metų temperatūra čia siekia 8–9 laipsnius Celsijaus. Daug labiau ribojantis veiksnys Aišo slėnyje yra kūdrų aprūpinimas vandeniu. Per metus iškrenta vidutiniškai 600–650 mm kritulių, tačiau judant iš šiaurės vakarų į pietryčius, šis skaičius mažėja ir nukrenta iki 530 mm. Ši vietovė, kurioje gausu tvenkinių, iki rytų pusėje esančios Frankonijos aukštumos ir Šteigervaldo driekiasi per lietaus šešėlio vietovę, kurioje kritulių kiekis kiekvienais metais būna skirtingas. Daugybė tvenkinių vandeniu aprūpinami tik iš kritulių bei tirpstančio sniego. Tačiau dėl šiltesnio klimato, palyginti su Aukštutiniu Pfalcu, tvenkiniai yra produktyvesni ir karpių juose užauga daugiau.

Karpių auginimas tvenkiniuose – ne vien kraštovaizdžio bruožas (tai didžiausia tvenkinių vietovė Federacinėje Respublikoje), jis turi įtakos ir kultūriniam šios geografinės vietovės gyvenimui. Pavyzdžiui, parašyta trumpų pasakojimų apie tvenkinius knygų, sukurta dainų apie karpius, rengiamos (meno) parodos karpių tema. Hėchštate prie Aišo kaip regiono simbolis pastatytas didžiausias pasaulyje akmeninis karpis. Konditerijos parduotuvėse siūlomi šokoladiniai karpiai, taip pat prekiaujama vaisiniais karpių pavidalo guminukais, kurie vadinasi „Aischgründer Kärpfla“. Karpiai vaizduojami ir lentelėse prie durų skambučių, karnavalų atributuose, ant draugijų marškinėlių.

„Aischgründer Karpfen“ karpiai kaip tradicinis patiekalas pateikiami daugybėje restoranų visoje Frankonijoje; beje, dažnai restoranai (kaip ir „Aischgründer Karpfen“ karpių auginimas) patys turi šimtametes tradicijas. Daugelis restoranų šeimininkų, karpį patiekiančių pagal senas šeimos tradicijas, turi specialias vandens talpas karpiams laikyti, kad galėtų visada pasiūlyti šviežios žuvies.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Aischgründer Karpfen“ gerai žinomi regione bei visoje šalyje ir ypač gerai vertinami vartotojų. Be to, „Aischgründer Karpfen“ pasižymi ir kitomis ypatingomis produkto savybėmis, kurios apibūdinamos toliau. „Aischgründer Karpfen“ žuvų kūno aukščio ir ilgio santykis yra nuo 1:2 iki 1:2,5, tad jų nugaros dalis yra aukštesnė nei kitur užaugintų karpių. Taip yra dėl šilumos ir tvenkinių derlingumo.

„Aischgründer Karpfen“ mėsa yra balta ir tvirta, iš šios vietovės kilusiems karpiams būdingas savitas geras skonis be dumblo prieskonio, kuris primena šviežiai virtų bulvių skonį.

Laikantis nustatyto vandens telkinyje auginamų karpių skaičiaus, užtikrinama, kad „Aischgründer Karpfen“ karpių filė būtų mažai (ne daugiau kaip 10 proc.) riebalų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Aukšta nugaros dalis, kuri yra „Aischgründer Karpfen“ karpių ypatumas, taip pat išsivysto dėl veisimo Aišo slėnyje – šilčiausioje karpių auginimo vietoje visoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje – sąlygų.

„Aischgründer Karpfen“ karpiai labai gerai vertinami – tai susiję su tuo, kad žuvų auginimas tvenkiniuose Aišo slėnyje visuomet buvo ypač svarbus ir turi šimtametes tradicijas.

Kaip matyti iš Veihenštefano aukštosios technikos mokyklos ir Miuncheno technikos universiteto atliktos apklausos, kaip maisto produktas „Aischgründer Karpfen“ žuvys labai vertinamos visame regione. Karpių sezonas Aišo slėnyje tradiciškai tęsiasi nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 30 d., jį atidarant vyksta daug šventinių renginių. Karpiai glaudžiai susiję su kultūriniu geografinės vietovės gyvenimu, yra labai vertinamas maisto produktas ir tvirta maisto kultūros dalis, todėl „Aischgründer Karpfen“ tapo gerai regione ir už jo ribų žinomu tradiciniu patiekalu.

Iš 2002 m. Veihenštefano aukštosios technikos mokyklos atliktų apklausų matyti, kad Aišo slėnyje 79 proc. apklaustųjų, o Niurnberge 49 proc. apklaustųjų mieliau rinktųsi Aišo slėnyje užaugintus karpius („Aischgründer Karpfen“) nei iš kitur kilusius karpius.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

2007 m. rugpjūčio 10 d. Markenblatt Nr. 32, 7a-aa dalis, p. 14623

(http://publikationen.dpma.de/DPMApublikationen/dld_gd_file.do?id=81)

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.