23.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/34

—

ragina „Rio+20“ vadovų susitikime aiškiai pripažinti, kad urbanizacija – vienas svarbiausių naujųjų iššūkių, kurį reikia spręsti pasaulyje, ir užtikrinti, kad subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijos visame pasaulyje labiau dalytųsi patirtimi ir perduotų savo žinias apie darnų miestų vystymą,

—

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, kad „Rio+20“ vadovų susitikime būtų galima patvirtinti ekologiškos ekonomikos rekomendacijas, kuriose turėtų būti atskiras skyrius dėl ekologiškos vietos ekonomikos, kuriame būtų pripažįstama, kad svarbiausias vaidmuo tenka subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms, ir kuriame, visų pirma, būtų propaguojamas tarptautinis Merų ir regionų paktas ir pasisakoma už decentralizuotą vystomąjį bendradarbiavimą; gebėjimų ugdymo programoje, kuri galbūt bus parengta, paramą gaunančios šalys turėtų būti įpareigotos į šį procesą aktyviai įtraukti savo subnacionalinio lygmens valdžią,

—

prašo, kad tvariam vystymuisi reikalingoje institucinėje struktūroje subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikiamas toks statusas, koks suteikiamas visapusiškai pripažintiems atitinkamiems valdžios subjektams, kaip ir nacionalinėms vyriausybėms ir JT subjektams. Rio+20 aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti pakoreguotos esamos vadinamosios „pagrindinių grupių“ struktūros, pavyzdžiui, sukuriant naują, visa apimančią kategoriją „valdžios suinteresuotieji subjektai“, o būsimoji Pasaulinė aplinkos organizacija (arba UNEP) arba Tvaraus vystymosi taryba turėtų būti įgaliota sudaryti nuolatinį komitetą subnacionalinio lygmens ir vietos valdžiai,

—

norėtų, kad „Rio+20“ vadovų susitikime būtų apibrėžtos būsimos valdymo struktūros, kad toliau šia linkme būtų galima tęsti „Vietos darbotvarkę 21“, ir kad pasauliniu lygmeniu būtų skatinama aplinkosauginė demokratija, pavyzdžiui, sudarant kitas, į UNECE Aarhus konvenciją panašias regionines konvencijas, arba inicijuojant derybas dėl pasaulinės konvencijos dėl Rio de Žaneiro deklaracijos 10 principo.

Pranešėjas

Ilmar REEPALU (SE / ESP), Malmės savivaldybės tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai

COM(2011) 363 galutinis

1.

palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos sprendimą 2012 m. birželio mėn. Rio de Žaneire sušaukti aukščiausiojo lygio Jungtinių Tautų konferenciją tvaraus vystymosi klausimais (UNCSD arba „Rio+20“ vadovų susitikimą), kurios tikslas – užtikrinti, kad būtų atnaujintas politinis įsipareigojimas siekti tvaraus vystymosi, įvertinti pasiektą pažangą ir likusias svarbiausių anksčiau vykusių vadovų susitikimų tvaraus vystymosi klausimais išvadų įgyvendinimo spragas ir spręsti naujus iššūkius. Šie klausimai bus nagrinėjami pagal dvi konkrečias temas: „ekologiška ekonomika siekiant tvaraus vystymosi ir skurdo panaikinimo“ ir „tvariam vystymuisi reikalinga institucinė struktūra“;

2.

ragina visus Rio+20 konferencijos ir jos tolesnės veiklos dalyvius užtikrinti konferencijos sėkmę ir pasiekti tikros tvaraus vystymosi pažangos;

3.

ne kartą įvairiomis progomis yra pabrėžęs, kaip svarbu imtis priemonių ir pertvarkos remiant ir plėtojant tvaraus vystymosi srityje atliekamą darbą. Regionų komiteto nuomone, už tvarios, turimus gamtos išteklius tausojančios visuomenės kūrimą atsako visi dalyviai – ir pasaulio, ir Europos Sąjungos mastu, taip pat nacionalinė, subnacionalinio lygmens ir vietos valdžia. Itin svarbus vaidmuo čia tenka Regionų komiteto nariams, miestams ir subnacionalinio lygmens valdžiai, kurie šiame tvaraus vystymosi įtvirtinimo darbe yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, vien jau todėl, kad yra arti ES piliečių;

4.

atsižvelgdamas į tai ragina visuose „Rio+20“ svarstymuose daryti aiškią nuorodą į subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijas  (1) ir suteikti joms įgaliojimų. Reikia, kad subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvautų rengiantis vadovų susitikimui, pačiame susitikime ir jam pasibaigus, kai bus vykdoma paskesnė susijusi veikla ir įgyvendinamos išvados. Kad valstybės narės pasirengtų „Rio+20“ vadovų susitikimui, jos raginamos rengti subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijų forumus;

5.

ragina Europos Vadovų Tarybą ir Europos Komisiją JT konferencijai parengti aiškią ir vieningą ES poziciją ir užtikrinti, kad po politinių susitarimų Rio de Žaneire bus imtasi konkrečių veiksmų; šiuo požiūriu pabrėžia, kad tvarios visuomenės pagrindas yra aktyvus, kompetentingas ir atitinkamus įgaliojimus turintis subnacionalinis ir vietos lygmuo. Kad taip ir būtų, privalu paisyti subsidiarumo ir proporcingumo principų ir juos plėtoti visose valdymo pakopose: nuo pasaulinės, per Europos Sąjungos planavimo ir sprendimų priėmimo procesą iki nacionalinio ir subnacionalinio lygmenų. Siekiant tvaraus vystymosi tikslo, subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijos turi būti pripažįstamos visais atžvilgiais lygiavertėmis partnerėmis ir tinkamiausiu valdymo lygmeniu tiek rengiant JT konferenciją, tiek įgyvendinant jos rezultatus;

6.

ragina „Rio+20“ vadovų susitikime aiškiai pripažinti, kad urbanizacija – vienas svarbiausių naujųjų iššūkių, kurį reikia spręsti pasaulyje. Urbanizacija ypač aktuali subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms, nes pirmiausia joms tenka spręsti urbanizacijos keliamus iššūkius ir išnaudoti jos teikiamas galimybes. Nuo šio amžiaus pradžios dauguma iš septynių milijardų pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Iki 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje nuo 7 milijardų gali išaugti iki 9 milijardų, o pasak kai kurių prognozių, iki 2030 m. 60 proc. visų gyventojų gyvens miestuose. Ši tendencija ypač akivaizdi besivystančiose šalyse arba sparčiai besikeičiančiose pereinamosios ekonomikos šalyse. Darniam miesto vystymuisi reikalingas holistinis, kompleksinis požiūris į ekonomikos, aplinkos, socialinio ir kultūrinio matmenų vystymo valdymą teritorinėje ir fizinėje plotmėje. Regionų komitetas rekomenduoja dėti daugiau pastangų darniam miestų vystymui plėtoti ir remti;

7.

pabrėžia, kad „tvarus vystymasis“ yra grindžiamas socialinių, ekologinių ir ekonominių veiksnių deriniu ir kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi turėtų būti tokiais pat svarbiais Rio+20 konferencijos klausimais, kaip ir išteklių tausojimas, kova su klimato kaita ir kiti aplinkos politikos tikslai;

8.

norėtų, kad būtų labiau stengiamasi sukurti, įvertinti, pateikti ir skleisti gerosios darnaus miestų vystymo praktikos pavyzdžius. Būtina dalytis patirtimi ir žiniomis tiek apie institucinius veiksnius, tiek apie holistinį požiūrį ir integruotą sistemą planavimo ir sprendimų priėmimo procese. Geras miestų valdymas, teritorijų planavimas, žemėtvarkos sistemos, teisės aktai ir įvairių sričių politika, finansavimas, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas, visuomenės dalyvavimas, švietimas, mokymas ir informavimas – visose šiose srityse būtina, kad subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijos visame pasaulyje dalytųsi patirtimi ir perduotų savo žinias;

9.

nori pabrėžti, kaip svarbu skirti pakankamai dėmesio įvairioms miestų ir priemiesčių partnerystės formoms ir sąveikai ir jas plėtoti. Augant miestų gyventojų skaičiui, atsiranda didžiulis gamybos ir prekių (pavyzdžiui, maisto produktų) tiekimo, o kartu ir nepanaudotų produktų bei atliekų tvarkymo poreikis. Konkretus pavyzdys, kodėl miestai ir priemiesčiai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, yra biologinių atliekų tvarkymas, reikalaujantis veikiančių sistemų, kad augalų maistingosios medžiagos sugrįžtų į žemės ūkio paskirties žemę, kad nenutrūktų uždaras biologinis ekologinis ciklas;

10.

mano, kad norint padidinti visuomenės sąmoningumą nepaprastai svarbus vaidmuo tenka švietimui, mokymui ir informavimui. Siekiant norimo perėjimo, itin svarbu rengti mokymo programas, į kurias būtų įtrauktos ne tik specialios žinios apie konkrečius aspektus, bet ir apie holistinį požiūrį ir integruotą sistemą;

11.

nori atkreipti dėmesį, kad tarptautinė bendruomenė, siekdama tvaraus vystymosi, susiduria su daugeliu iššūkių ir konkrečių priemonių, kurių neįmanoma išspręsti vien taikant naujas technologijas ar padidinus finansines investicijas. Reikalingos ir priemonės žinioms ugdyti, kad būtų galima atitinkamai pritaikyti ir keisti žmonių elgseną, vartojimo modelius ir pan.;

12.

pabrėžia, kad šioje srityje ypač svarbus tiek tradicinės, tiek socialinės medijos vaidmuo. Tvarią visuomenę sukurti padėtų šios medijos kaip keitimosi informacija, žmonių sutelkimo, iniciatyvų susiejimo, kritiškos nuomonės visuomenės grupių kūrimo priemonės, todėl reikėtų imtis veiksmų joms plėtoti;

13.

pabrėžia, kad vienas iš būdų, naudojamų tvariai visuomenei kurti, yra susigiminiavusių miestų programos. Jau vykdoma nemažai susigiminiavusių miestų projektų, daugelis jų diegiami dvišaliu arba daugiašaliu teminiu pagrindu vietos ir subnacionaliniu lygmeniu. Šiame procese nacionaliniu, subnacionaliniu ir vietos lygmeniu Europos Sąjungoje ir tarptautinėje arenoje dalyvauja ne vienas subjektas. Susigiminiavusių miestų projektai ypač veiksmingi, kai jų turinys yra skirtas konkrečiai temai, projektai yra ilgalaikiai ir, kai juose dalyvauja ne tik nacionalinės vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, bet ir pilietinės visuomenės organizacijos, kurios itin svarbios, kad veikla būtų sėkminga;

14.

pabrėžia, kad tarptautinėms, regioninėms arba nacionalinėms subnacionalinio lygmens valdymo asociacijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo palengvinant mainus ir suteikiant subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms balsą tarptautinėje arenoje. Regionų komitetas pats yra svarbus ES institucinis veikėjas šioje srityje ir mano, kad ateityje reikia geriau koordinuoti esamas struktūras ir tinklus ir patobulinti inovacinių projektų vertinimą ir geriausios praktikos pavyzdžių sklaidą;

15.

nori atkreipti dėmesį, kad trijų matmenų (ekonomika, ekologija ir socialiniai reikalai) tvarus vystymasis sudaro augimo pagrindą, suteikia daugiau galimybių gauti darbą, padaryti ekonomiką ekologiška, padidinti gerovę ir pasirūpinti švaresne ir sveikesne aplinka;

16.

konstatuoja, kad dabartinė ekonomikos sistema viršija planetos pajėgumus tausaus išteklių naudojimo požiūriu ir kad Europos Sąjunga, beje, importuoja vis daugiau iškastinio kuro ir žaliavų, o kai kurių iš jų, turinčių strateginę reiškę Sąjungos dabarčiai ir ateičiai, artimiausiais dešimtmečiais gali pritrūkti. Atsižvelgiant į tai, ekonomika privalo pereiti prie tvaresnio ir išteklių atžvilgiu tausesnio vystymosi būdo;

17.

tvirtai pabrėžia, kad perėjimas prie tvaresnio vystymosi modelio yra ne tik problema, bet priešingai, permainos pačios savaime suteikia daug galimybių, ypač kai aplinkos gerinimas ir pridėtinės ekonominės ir socialinės vertės kūrimas planuojami užtikrinant jų veiksmingą sąveiką. Galimybės turi būti išnaudotos taikant atitinkamas priemones ekonominės politikos, švietimo ir visuomeninių pokyčių srityje;

18.

mano, kad turint omenyje dabartines finansines sąlygas Europos Sąjungoje ir pasaulyje reikėtų siekti tvarios ekonomikos ir tvaraus užimtumo;

19.

pabrėžia ekologiškų darbo vietų svarbą ir atitinkamai ragina jas remti kaip orumo nežeminantį darbą visuose tvarų vystymąsi plėtojančiuose ūkio sektoriuose (ir besivystančiuose, ir tradiciniuose), kadangi tokios darbo vietos padeda stiprinti socialinę sanglaudą. Taigi, švietimas ir tvarumo didinimas visuose lygiuose turėtų būti laikomi pagrindiniais šių svarbių sektorių visapusiško vystymo skatinimo veiksniais;

20.

rekomenduoja „Rio+20“ vadovų susitikime sutarti dėl naujo alternatyvaus modelio, pagal kurį augimas ir gerovė būtų vertinami ne vien pagal BVP, bet remiantis ir kitais rodikliais. To reikia norint perorientuoti diskusijas dėl įvairių politikos sričių ir pasiekti esminių pokyčių, kitaip tariant – pažangos. Reikalingi rodikliai, kurie padėtų atsižvelgti į klimato kaitą, biologinę įvairovę, tausų išteklių naudojimą ir socialinę įtrauktį;

21.

yra įsitikinęs, kad ES gali vaidinti svarbų vaidmenį JT konferencijoje, jei ji pati rodys gerą pavyzdį: jos derybinė pozicija taptų stipresnė, jei ji pati sau keltų plataus užmojo tikslus siekiant ekologiškos ekonomikos, pavyzdžiui, tose srityse, kurios minimos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Išteklius tausojanti Europa“;

22.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, kad „Rio+20“ vadovų susitikime būtų galima patvirtinti ekologiškos ekonomikos rekomendacijas, kur būtų nustatyti tikslai ir atitinkami rodikliai, suformuluoti aiškūs tarptautiniai veiksmai ir aiški pasaulinio, regioninio (įskaitant ES lygiu), nacionalinio ir subnacionalinio lygmens iniciatyvų struktūra ir taip pat būtų nustatytas terminas joms įgyvendinti;

23.

be to, esant tokioms sąlygoms, remia ES prašymą, kad Rio+20 konferencija parengtų gebėjimų ugdymo programą, kad būtų teikiamos tikslinės, kiekvienai konkrečiai šaliai skirtos konsultacijos ir šios konsultacijos būtų teikiamos visoms suinteresuotoms šalims dėl perėjimo prie ekologiškos ekonomikos ir dėl galimybių gauti finansavimą. RK pabrėžia, kad tokia programa įpareigotų šalis aktyviai įtraukti savo subnacionalinio lygmens valdžią į procesą;

24.

mano, kad į rekomendacijas reikėtų įtraukti atskirą skyrių dėl ekologiškos vietos ekonomikos, kuriame būtų pripažįstama, kad pereinant prie ekologiškos ekonomikos svarbiausias vaidmuo tenka subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms. Skyriuje būtinai reikėtų įvardyti svarbiausius urbanizacijos ir ekologiškos miestų ekonomikos iššūkius, propaguoti tarptautinį Merų ir regionų paktą ir pasisakyti už decentralizuotą vystomąjį subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą;

25.

prašo atsižvelgti į Europos Komisijos pasiūlymą ir į „Rio+20“ekologiškos ekonomikos „įrankių rinkinį“ įtraukti daug gerų subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios praktikos, įgytos skatinant ekologišką ekonomiką, pavyzdžių;

26.

primena svarbų subnacionalinio ir vietos lygmens vaidmenį ir daugelį veiksmų vystomosios pagalbos ir decentralizuoto bendradarbiavimo srityje, kai glaudžiai bendradarbiauja RK, jo nariai ir ES Komisija, pavyzdžiui, RK atlasas, interneto portalas ir vadinamosios konferencijos decentralizuoto bendradarbiavimo klausimais;

27.

norėtų, kad pasauliniu mastu būtų imamasi priemonių, kad verslo sektoriaus varomoji jėga būtų aplinka, o to būtų galima pasiekti, jeigu:

28.

pripažįsta, kad būtina dėti pastangas kurti naujus viešojo ir privačiojo sektorių (socialinių ir ekonominių subjektų) bendradarbiavimo mechanizmus ir priemones, kad būtų plėtojama ir įgyvendinama ekologišką ekonomiką remianti politika, ypatingą dėmesį skiriant partnerystės, kurioje dalyvauja daugelis subjektų, skatinimui ir stiprinimui;

29.

pabrėžia, kad šiandien vienas iš didžiausių iššūkių yra pasauliniu ir vietos lygmeniu radikaliai sumažinti mūsų poveikį klimatui ir tuo pat metu užtikrinti energijos tiekimą ir gerovę. Šiame procese ypač svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms ir subnacionalinio lygmens valdžiai. Europos Sąjungoje joms tenka atsakomybė už platų iniciatyvų, skirtų klimatui daromam poveikiui mažinti, spektrą, energijos tiekimo užtikrinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. 2010 m. gruodžio mėn. priimtuose Kankūno susitarimuose vietos valdžia pripažįstama valdymo suinteresuotuoju subjektu, o miestams suteikiama galimybė naudotis tarptautiniais finansavimo mechanizmais. Subnacionalinio ir vietos lygmens valdžiai turi būti sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti nacionaliniuose klimato kaitos veiksmų planuose ir tikėtis finansinės paramos;

30.

pabrėžia, kad būtina imtis priemonių svarbiausiems ištekliams, medžiagoms ir gamtos turtams apsaugoti, išsaugoti ir atkurti. Regionų komitetas pageidautų, kad „Rio+20“ aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai ypatingą dėmesį skirtų vandeniui. Apsirūpinimas vandeniu tampa vis opesnė problema ir vienu didžiausių iššūkių, ypač didmiesčiuose. Todėl Regionų komitetas pritaria, kad šiai problemai spręsti būtų imtasi tarptautinės vandens partnerystės iniciatyvos ir šiomis aplinkybėmis nurodo savo rekomendacijas dėl subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijų vaidmens skatinant tvarią vandentvarką (Nuomonė CdR 5/2011 fin);

31.

pabrėžia, kad reikia pagerinti jūrų aplinkos bei vandenynų valdymą ir apsaugą ir jūras bei vandenynus laikyti vienu iš pagrindinių Rio de Žaneiro sistemos ramsčių, šalia klimato ir biologinės įvairovės;

32.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastabą, kad „tvarus žemės naudojimas ir žemės ūkis taps ekologiškos ekonomikos pagrindu“, todėl laikosi nuomonės, kad dėl tvaraus miestų augimo ir teritorijų planavimo reikia kiek galima mažesniu mastu užstatyti dirbamą žemės ūkio paskirties žemę taip, kai ateityje nebegalima jos naudoti žemės ūkiui;

33.

mano, kad norint visame pasaulyje pereiti prie ekologiškos ekonomikos, reikia labai didelių finansinių išteklių. Mokesčiai ir kainodara turėtų geriau atspindėti su aplinkosauga susijusias sąnaudas ir naudą. Regionų komitetas dar kartą kartoja, kad būtina visuotinai taikyti principą „teršėjas moka“ ir padidinti gamintojo atsakomybę, taip pat numatyti galimybes susigrąžinti su gamtos išteklių naudojimu susijusias sąnaudas. Ekologiškos ekonomikos rekomendacijos turėtų paskatinti pradėti naujas viešąsias ir privačias finansavimo iniciatyvas ir partnerystės projektus;

34.

siūlo į planą įtraukti keletą konkrečių ir laiko požiūriu apibrėžtų priemonių, kaip iki 2020 m. panaikinti visas subsidijas aplinkai kenkiančiai veiklai. Tai leistų skirti papildomas lėšas kitai veiklai. Be to, reikėtų tarptautiniu lygiu taikyti taupymo tikslus ir veiksmingumo standartus, kurie ES buvo parengti daugeliui produktų ir procesų;

35.

rekomenduoja Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) perorganizuoti į Pasaulinę aplinkos organizaciją. UNEP statusą pakeitus į JT specializuotąją įstaigą, būtų galima sukurti pasaulinę daugiašalę aplinkos organizaciją, o tai būtų pats perspektyviausias būdas tarptautiniu lygmeniu veiksmingiau spręsti aplinkos klausimus. Reikėtų pakeisti ir sustiprinti šios organizacijos mandatą ir užtikrinti, kad ji veiktų tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitos JT specializuotosios įstaigos. Be to, joje turėtų veikti regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu decentralizuotas įgyvendinimo padalinys, kuris teiktų labiau tiesioginę paramą šalims, subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms, kad būtų veiksmingai įgyvendinami daugiašaliai aplinkos susitarimai, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos arba biologinės įvairovės;

36.

taip pat rekomenduoja vietoj dabartinės Tvaraus vystymosi komisijos sukurti Tvaraus vystymosi tarybą. Tai siūlome todėl, kad toks organizacijos statusas padėtų užtikrinti geresnį valdymą, turėti bendrą poziciją ir visais lygmenimis koordinuoti darbą tvaraus vystymosi srityje;

37.

pritaria idėjai, remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslų pavyzdžiu, parengti tvaraus vystymosi tikslus, kurie visų pirma būtų ilgalaikiai. Taigi bendro pobūdžio politinį įsipareigojimą, t. y. bendrus tikslus, reikėtų išskaidyti į teminius, konkretesnius tikslus, nurodant, kaip juos vertinti;

38.

primygtinai prašo, kad „Rio+20“ vadovų susitikime būtų pripažinta, jog valdymas turi būti vykdomas visais valdymo lygmenimis: nuo vietos ir subnacionalinio, per nacionalinį ir regioninį iki pasaulinio. Taigi „Rio+20“ dalyviai turėtų pasisakyti už daugiapakopio valdymo modelį, pagal kurį visi valdžios lygmenys bendradarbiautų tarpusavyje, sukurtų sinergiją ir papildytų vienas kitą;

39.

atkreipia dėmesį į faktą, kad Rio de Žaneiro konvencijose paskutiniu metu vis labiau pripažįstamas išskirtinis subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijų, kaip valdymo institucijų, statusas, įskaitant, pavyzdžiui, jų pripažinimą valdymo suinteresuotaisiais subjektais Kankūno susitarime ir 10-osios Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusiųjų šalių (COP 10) konferencijos Sprendime X/22 „Subnacionalinio lygmens, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų veiksmų planas“. Regionų komitetas aktyviai rėmė šiuos veiksmus;

40.

prašo, kad tvariam vystymuisi reikalingoje institucinėje struktūroje subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikiamas toks statusas, koks suteikiamas visapusiškai pripažintiems atitinkamiems valdžios subjektams, kaip ir nacionalinėms vyriausybėms ir JT subjektams. Rio+20 aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti pasinaudota proga pakoreguoti esamas taip vadinamųjų „pagrindinių grupių“ struktūras, kad atsispindėtų vietos ir subnacionalinio valdymo vaidmens evoliucija nuo 1992 m., pavyzdžiui sukūriant naują, visa apimančią kategoriją „valdžios suinteresuotieji subjektai“. Regionų komitetas neigiamai vertina tai, kad, nepaisant išskirtinio ir didėjančio su valdymu susijusio subnacionalinio lygmens valdžios vaidmens, pagal dabartinį tarptautinį valdymo modelį dėl savo atstovavimo JT institucijose, jai suteikiamas toks pats statusas, kaip ir pilietinei visuomenei, verslo atstovams ar kitoms pagrindinėms grupėms, kurios apibrėžiamos pagal socialinius ir ekonominius kriterijus, o ne pagal savo vaidmenį valdymo sistemoje;

41.

šiuo atžvilgiu siūlo „Rio+20“ vadovų susitikimui įgalioti UNEP (arba būsimąją Pasaulinę aplinkos organizaciją) arba Tvaraus vystymosi tarybą sudaryti nuolatinį komitetą subnacionalinio lygmens ir vietos valdžiai – tai būtų naujas organas, realiai atspindintis daugiapakopio valdymo modelį ir galintis pasiūlyti nuolatinį konsultavimosi ir bendradarbiavimo su viso pasaulio subnacionalinio lygmens ir vietos valdžios institucijomis mechanizmą. Geras pavyzdys šiuo požiūriu būtų Regionų komitetas;

42.

pripažįsta, kad subnacionalinio ir vietos lygmens valdžios atsakomybė ir vaidmuo labai skiriasi tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje, ir kad subnacionalinio lygmens ir vietos savivaldos modelis nuolat kinta. Todėl norint į tvarios visuomenės kūrimo procesus kuo labiau įtraukti subnacionalinio lygmens ir vietos valdžią, šiuos skirtumus reikia turėti omenyje;

43.

nori pabrėžti, kad pasauliniu lygmeniu siekiant tvaraus vystymosi, būtina turėti bendrą poziciją ir koordinuoti veiksmus. Šiame procese pagrindinis vaidmuo tenka miestams ir subnacionalinio lygmens valdžiai. Koordinavimui ir patirčiai dalytis yra skirtos reikšmingos platformos – Merų paktas, Darbotvarkė 21 ir tvaraus vystymosi strategijos;

44.

pabrėžia, kad nepaisant to, kad Europos Komisija akcentuoja privatųjį sektorių, nereikėtų išleisti iš akių to, kad „Rio+20“ vadovų susitikimo dalyviai ir valstybės narės turėtų skatinti, kad už tvarų vystymąsi būtų atsakingos ir subnacionalinio lygmens bei vietos valdžios institucijos ir kad daugiau galių turi būti suteikta piliečiams;

45.

nori pabrėžti, kad kuriant darnią visuomenę dėmesio centre būtinai turi būti piliečiai. Todėl šio proceso tikslus ir priemones reikia pritaikyti prie skirtingos vietos situacijos. Dialogas apie fizines ir finansines priemones, taip pat vartojimo ir elgsenos pokyčius turi vykti atsižvelgiant į esamą padėtį subnacionaliniu ir vietos lygmeniu. Norint, kad kuriant darnią visuomenę betarpiškai dalyvautų piliečiai, reikia imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui:

46.

norėtų, kad „Rio+20“ vadovų susitikimo dalyviai pasisakytų už aplinkosauginės demokratijos skatinimą pasauliniu lygmeniu. Tai galėtų padaryti Aarhuso konvencijos šalys, „Rio+20“ susitikime pabrėždamos savo pasiryžimą atverti konvenciją visam pasauliui, tačiau galima imtis ir kitų priemonių, pavyzdžiui, pasisakyti už tai, kad būtų sudaromos kitos, į Aarhus konvenciją panašios regioninės konvencijos, arba inicijuoti derybas dėl pasaulinės konvencijos dėl Rio de Žaneiro deklaracijos 10 principo (2);

47.

norėtų, kad būtų atnaujintas ir tęstųsi Darbotvarkės 21 darbas. „Rio+20“ susitikime turėtų būti apibrėžtos būsimos valdymo struktūros, kad toliau šia linkme būtų galima tęsti „Vietos darbotvarkę 21“. Ši darbotvarkė, inicijuota po 1992 m. įvykusio Rio de Žaneiro vadovų susitikimo, yra geras iš vietinės iniciatyvos kilusio proceso pavyzdys, davęs gerų ilgalaikių rezultatų – imtasi konkrečių priemonių, visuomenės subjektai geriau įsisąmonino tvarumo problemas ir tapo aktyvesni. „Vietos darbotvarkės 21“ pagrindą sudaro piliečių įžvalgos ir dalyvavimas. Daugeliu atvejų su „Vietos darbotvarke 21“ susijęs darbas padėjo sukurti naujų ekologiškų darbo vietų;

48.

ypač norėtų, kad subnacionaliniam ir vietos lygmenims būtų teikiama daugiau paramos kaupiant žinias. Kad darbas siekiant darnios visuomenės būtų veiksmingas, visi dalyviai turi turėti prieinamą planavimo ir sprendimų priėmimo bazę. Tai reikalinga ir dėl tęstinumo, norint įvertinti rezultatus ir jų poveikį ir sužinoti, kokios patirties įgyta siekiant darnios visuomenės;

49.

tikisi, kad Komisija, sistemingai besirengdama „Rio+20“ vadovų susitikimui, plėtos ir stiprins dialogą su Regionų komitetu ir jo nariais. Regionų komitetas tikisi, kad į ES delegacijos, vyksiančios į „Rio+20“ vadovų susitikimą, sudėtį bus įtrauktas ir atitinkamas Regionų komiteto narių skaičius.