25.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 312/1

(1)

stiprėjant pasaulinėms tendencijoms, pavyzdžiui, urbanizacijai, darni Europos urbanistinių teritorijų plėtra yra vienas iš svarbiausių spręstinų socialinių klausimų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. beveik 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose, palyginti su 50 % dabar (1). Europos rodiklis dar didesnis – iki 2050 m. miestuose greičiausiai gyvens apie 83 % (beveik 557 mln.) europiečių;

(2)

dėl urbanizacijos kyla įvairių tarpusavyje susijusių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis ir segregacija, nekontroliuojama miestų plėtra ir spūstys, saugos ir saugumo problemos, aplinkos būklės blogėjimas, tarša ir klimato kaitos poveikis. Dėl tokių urbanizacijos sukeliamų pokyčių visuomenė patiria neigiamą poveikį ir kyla visiškai naujų Europos ir pasaulio miestų sistemų atsparumo, valdymo ir valdysenos problemų;

(3)

antra vertus, Europa turėtų išnaudoti urbanizuotos erdvės privalumus. Urbanistinės teritorijos skatina Europos ekonomikos augimą. Vertinant ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir technologinius bei geopolitinius miestų raidos aspektus, miestų aglomeracijos ir miestų tinklai tapo pažangios plėtros centrais. Patys miestai yra inovacijų mazgai, kuriuose žinių, politikos ir praktinės veiklos derinys suteikia galimybę generuoti naujoviškas idėjas, naudoti naujas technologijas ir pasinaudoti naujomis įžvalgomis, susijusiomis su miestų plėtros sunkumais ir skatinamaisiais veiksniais, taip pat su sprendimais miestų plėtros srityje. Be to, esama vis daugiau duomenų, kad didelių miestų centrų, dažnai vadinamų pasaulio miestais, tinklai tarptautiniu mastu daro vis didesnę įtaką; antra vertus, atsižvelgiant į mažų ir vidutinio dydžio miestų poveikį, ypač regioninės plėtros srityje, tenka pripažinti jų svarbą. Europai būdingas didelis miestų tankumas, taip pat mažų ir vidutinio dydžio miestų gausa – į jų privalumus būtina atsižvelgti vertinant ekonominį, socialinį ir kultūrinį aspektus;

(4)

strategijoje „Europa 2020“ pateikiami trys tarpusavyje glaudžiai susiję prioritetai – pažangus, tvarus ir integracinis augimas (2). Darni miestų plėtra galėtų labai prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų Sąjunga“, kuri pristatyta 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikate Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (3), vienas iš galimų inovacijų partnerystės projektų – „pažangių, tinkamų gyventi miestų, kurie susiję su efektyviu energijos vartojimu, netaršiu transportu ir sparčiuoju internetu“ projektas; miestai gali prisidėti prie integracinio augimo – visų pirma kovoti su socialiniu susiskaidymu ir skurdu, vengti socialinės segregacijos ir spręsti senėjimo problemas. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane (4) siekiama ES tikslinio rodiklio – iki 2020 m. 20 mln. gyventojų padėti įveikti skurdą ir socialinę atskirtį. Šis planas padės nustatyti geriausią patirtį ir skatinti savivaldos institucijų abipusio mokymosi iniciatyvas;

(5)

siekiant paremti faktais grindžiamą politikos formavimo procesą, būtina kuo skubiau stiprinti su integruota miestų plėtra susijusią žinių bazę ekonomikos, visuomenės, judumo ir ekologijos mokslinių tyrimų srityse;

(6)

būtina koordinuoti veiksmus, siekiant spręsti pirmiau minėtus uždavinius, pasinaudoti teikiamomis galimybėmis ir palengvinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, kad būtų galima gauti mokslinių tyrimų duomenų, kuriais patvirtinama, kad urbanistinės teritorijos yra sudėtinga ilgalaikės raidos perspektyvos tinklų sistema, kurios ekonominiai, technologiniai, socialiniai ir ekologiniai posistemiai glaudžiai susiję;

(7)

2010 m. gegužės 26 d. posėdyje (5) Konkurencijos taryba galimas bendro programavimo iniciatyvas, įskaitant iniciatyvą „Miestų Europa. Visuotiniai urbanistiniai iššūkiai, bendri Europos sprendimai“, pateikė ir pagrindė kaip sritis, kuriose bendras mokslinių tyrimų programavimas labai padėtų padidinti pavienių valstybių narių veiksmų ir esamų Sąjungos iniciatyvų pridėtinę vertę. Todėl ji priėmė išvadas, kuriose pripažino šios srities bendro programavimo iniciatyvos būtinybę ir paragino Komisiją prisidėti prie jos rengimo;

(8)

valstybės narės atsiuntė oficialius įsipareigojimo raštus ir taip patvirtino dalyvausiančios tokioje bendro programavimo iniciatyvoje;

(9)

darnios miestų plėtros mokslinių tyrimų bendras programavimas sudarytų sąlygas koordinuoti šios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, o tai labai padėtų kurti visapusiškai veiksmingą miestų plėtros mokslinių tyrimų ir inovacijų srities Europos mokslinių tyrimų erdvę, taip pat sustiprintų Europos pirmavimą šioje srityje ir darnios miestų plėtros mokslinių tyrimų konkurencingumą;

(10)

miestų plėtra – svarbi su įvairiomis temomis susijusi Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų sritis. Pagal šią bendro programavimo iniciatyvą vykdoma veikla turi būti glaudžiai koordinuojama su kita susijusia veikla, vykdoma įgyvendinant esamas ir būsimas mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas ir iniciatyvas;

(11)

todėl, taip pat siekiant šioje rekomendacijoje išdėstytų tikslų, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų sąsajų su esamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis koordinavimą ir plėtrą ir kad išvengtų veiklos dubliavimosi ir kartojimosi; tuo tikslu jos turėtų gerai susipažinti su susijusiomis Komisijos iniciatyvomis, pvz., Pažangių miestų ir gyvenviečių iniciatyva, ir kitomis susijusiomis iniciatyvomis;

(12)

kad Komisija galėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas,

1.

Valstybės narės skatinamos kurti ir išsaugoti bendrą viziją, kaip bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus mokslinių tyrimų srityje Sąjungos lygmeniu būtų galima padėti užtikrinti darnią visapusišką miestų plėtrą (6).

2.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai miestų plėtros mokslinių tyrimų poreikiai ir tikslai atsižvelgiant į vis aktyvesnę globalizaciją. Į strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę turėtų būti įtrauktas įgyvendinimo planas, kuriame būtų nustatyti prioritetai bei terminai ir nurodyti konkretūs veiksmai, priemonės ir ištekliai, būtini tai darbotvarkei įgyvendinti.

3.

Įgyvendinant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir įgyvendinimo planą valstybės narės skatinamos imtis toliau išvardytų veiksmų:

4.

Valstybės narės raginamos išlaikyti ir toliau plėtoti bendrą veiksmingą miestų plėtros uždavinių mokslinių tyrimų valdymo struktūrą, kuri padėtų nustatyti bendras bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, taisykles bei procedūras ir stebėti, kaip įgyvendinama strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė.

5.

Valstybės narės raginamos strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę kartu įgyvendinti taikant nacionalines mokslinių tyrimų programas pagal Tarybos bendro programavimo aukšto lygio grupės parengtas bendro programavimo pagrindinių sąlygų gaires (7).

6.

Valstybės narės raginamos bendradarbiauti su Komisija, kad būtų galima nagrinėti susijusias Komisijos iniciatyvas, kuriomis valstybėms narėms siekiama padėti rengti ir įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, taip pat koordinuoti bendro programavimo iniciatyvą su kitomis Sąjungos iniciatyvomis šioje srityje, tokiomis kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programomis remiami moksliniai tyrimai ir plėtra, visų pirma socialinių ir ekonominių mokslų, humanitarinių mokslų, transporto, energetikos, aplinkos, IRT, saugumo, sveikatos srityse, taip pat su kitomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis, pvz., kitomis susijusiomis bendro programavimo iniciatyvomis, Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijomis ir Europos technologijų platformomis.

7.

Valstybės narės raginamos palaikyti glaudžius santykius su Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginiu forumu (SFIC) (8), kad būtų plėtojamas ir įgyvendinamas galimas tarptautinis strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės aspektas, taip pat su trečiosiomis šalimis derinti ir joms pritaikyti SFIC iniciatyvas.

8.

Valstybės narės raginamos Komisijai reguliariai teikti metines šios bendro programavimo iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitas.