2.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 259/54

—

patvirtina, kad LIFE programa jau ne kartą įrodė savo reikalingumą, todėl ji turi būti tęsiama ir naujuoju ES finansiniu laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant Biologinės įvairovės komponentui;

—

prašo supaprastinti administracines procedūras, didinti maksimalią bendro finansavimo dalį, rengiamų patvirtintų projektų sąnaudas pritaikyti LIFE finansavimui taikomiems kriterijams ir vietos ir regionų valdžios institucijoms vėl sudaryti galimybę sąnaudas personalui naudoti kaip nuosavus išteklius;

—

ragina, kad būsimas LIFE Biologinės įvairovės komponentas apimtų platesnę biologinės įvairovės koncepciją: tam, kad LIFE programa galėtų atlikti svarbų vaidmenį finansuojant priemonę „Natura 2000“, ji taip pat turėtų finansuoti teritorijų valdymo veiklą;

—

siūlo, kad naujosios LIFE programos Aplinkos komponentas toliau būtų svarbus rodiklis vietos ir regionų valdžios institucijoms, skatinantis laikytis teisėkūros projekto pradinio etapo taisyklių prieš įsigaliojant ES aplinkosaugos teisės aktams, veikti daugiau, negu numatyta teisės aktų reikalavimuose ir taikyti novatoriškas technologijas bei aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdus. Dėl šios priežasties pageidautina, kad projektus būtų galima platesniu mastu taikyti į ekologines inovacijas orientuotame viešajame sektoriuje;

—

siekiant padidinti LIFE programos efektyvumą pritaria Komisijos pasiūlymui įvesti naują didesnio masto LIFE projektų kategoriją Kompleksiniai LIFE projektai. Tokio tipo projektai veiksmingai padeda pasinaudoti LIFE programos kaip katalizatoriaus poveikiu, nes sukuria struktūruotą ryšį su kitais ES fondais;

—

pažymi, kad naująja LIFE programa turėtų toliau būti remiami komunikacijos ir informavimo projektai, didesnį dėmesį skiriant švietimui ir skatinant projektus, įtraukiančius vietos ir regionų valdžios institucijas ir darančius didelį poveikį ES lygmeniu.

Pranešėja

Daiva MATONIENĖ (LT / EA), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas dėl LIFE+ reglamento laikotarpio vidurio peržiūros COM(2010) 516 galutinis

1.

laikosi nuomonės, kad aplinkos apsauga ir biologinės įvairovės išsaugojimas – esminė gyvenimo kokybės Europoje sąlyga, todėl tai turi būti ne vien nacionalinių vyriausybių, vietos ir regioninės valdžios ar ES institucijų užduotis, o kiekvieno sąmoningo europiečio rūpestis;

2.

pabrėžia, kad vienas Europos Sąjungos tikslų – skatinti darnų ir neinfliacinį augimą laikantis aplinkosaugos tikslų ir kad biologinės įvairovės nykimas gali jam daryti neigiamą poveikį; pačiai Sąjungai suteikiama vis daugiau įgaliojimų aplinkosaugos srityje, kaip numatyta SESV 192 straipsnyje;

3.

sutinka, kad Reglamentu (EEB) Nr. 1973/92 sukurta ir vėliau ne kartą tobulinta LIFE programa yra konkreti ES aplinkosaugos finansavimo priemonė, pagal kurią jau finansuota 3 115 projektų aplinkos apsaugos srityje ir jiems skirta 2,2 mlrd. eurų (1), todėl ji yra labai svarbus instrumentas, kuriuo padedama finansuoti vietos ir regionų politiką ir projektus aplinkosaugos srityje suteikiant papildomos naudos Europai (2);

4.

nesumenkindamas LIFE programos vertės ir svarbos, perspėja, kad nereikėtų pervertinti šios programos galimybių. Kasmet skiriamais apie 340 milijonų eurų galima finansuoti daug projektų, kurių daugelis gali būti geri pavyzdžiai ir skatinti aplinkos politikoje taikyti pozityvius metodus. Tačiau šių lėšų, kurios atitinka maždaug 0,2 proc. metinio ES biudžeto, nepakanka visoms problemos, atsirandančioms dėl nepakankamo kitų aplinkos programų ar ES fondų finansavimo, išspręsti;

5.

pripažįsta, kad programa LIFE+ atliko esminį vaidmenį priimant ir įgyvendinant aplinkos valdymo planus, atkuriant vertingas buveines, svarbių rūšių populiacijas ir vystant „Natura 2000“ tinklą. Ji taip pat padėjo kurti partnerystės ryšius stiprinančias bendradarbiavimo struktūras taip palengvindama gerosios patirties ir informacijos mainus tarp suinteresuotų šalių ir politikų;

6.

ragina kurti vietos partnerystę, kuri galėtų geriausiai derinti LIFE išteklius su kitais nacionaliniais ir ES lėšų šaltiniais;

7.

pabrėžia, kad nauji aplinkosaugos iššūkiai, toliau nykstanti biologinė įvairovė bei ES plėtra kelia naujas užduotis Europos aplinkosaugai; efektyvus atsakas į jas turi būti pateiktas kiek galima greičiau ir įgyvendintas naujoje finansinėje perspektyvoje;

8.

laikosi nuomonės, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka esminis vaidmuo įgyvendinant ES aplinkos teisės aktus, kuriant ekologines inovacijas ir perduodant gerąją praktiką platesnei auditorijai;

9.

rekomenduoja biologinės įvairovės išsaugojimui skirti esminį dėmesį visose ES aplinkos apsaugos politikos srityse. Kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas yra įvairias sritis apimantis klausimas, taip pat būtina užtikrinti, kad į jį bus atsižvelgiama visose pagrindinėse politikos srityse;

10.

ragina ES aplinkosaugos politika skubiai spręsti naujus iššūkius, susijusius su sparčia genetiškai modifikuotų organizmų plėtra ir iki galo neištyrinėtu jų poveikiu vietinėms rūšims;

11.

konstatuoja, kad tam tikromis sąlygomis gali kilti biologinės įvairovės apsaugos politikos ir kitų darnios plėtros dalių tikslų prieštaravimai. Todėl, atsižvelgiant į tokius galimus tikslų prieštaravimus, naujuoju programavimo laikotarpiu būtina siekti lankstesnio įvairių darnios plėtros aplinkosaugos tikslų derinimo ir užtikrinti visų priimtų priemonių nuoseklumą, kad taisyklės ir priemonės vienoje srityje nepablogintų padėties kitoje srityje ar netgi bendrų sprendimų;

12.

pabrėžia, kad nors LIFE projektais aiškiai siekiama aplinkosaugos tikslo, visi jie, įskaitant LIFE programos komponento „Gamta ir biologinė įvairovė“ ekosistemų funkcijas, sudaro galimybių suteikti ir socialinės bei ekonominės naudos vietos bendruomenėms. RK palankiai vertina tai, kad nuo šių metų pradėta šias galimybes nurodyti LIFE projektų paraiškos formose. Tai turėtų padėti Europos Komisijai rengti ataskaitas dėl visos LIFE programos įvairių socialinių ir ekonominių rezultatų rodiklių;

13.

LIFE+ priemonės komponentas „Gamta ir biologinė įvairovė“ labai prisidėjo įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas, buvo pasiekti bent kai kurie komunikato „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m.“ tikslai. Nepaisant to, LIFE+ apima tik dalį Paukščių ir Buveinių direktyvomis numatytos veiklos, o biologinės įvairovės mažėjimo stabdymas tebėra sritis, kuriai reikia skirti ypač didelį dėmesį;

14.

dėl šių priežasčių LIFE+ priemonę reikia vertinti kaip būtiną tolesnės ES aplinkosaugos politikos elementą, ypač didelį dėmesį skirti Biologinės įvairovės komponentui, siekiant kiek galima labiau priartėti prie laikotarpiui iki 2020 m. nukeltų biologinės įvairovės mažėjimo stabdymo tikslų;

15.

atkreipia dėmesį į ypatingą atokiausių regionų padėtį, nes šie regionai, kuriuose yra daugiau kaip 200 „Natura 2000“ tinklui priklausančių Bendrijos svarbos teritorijų, labiausiai prisideda prie biologinės įvairovės visoje ES. Todėl šie regionai yra labai svarbūs siekiant sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą;

16.

pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programas (angl. Natura 2000 Prioritised Action Frameworks, PAFs) priemonei „Natura 2000“ finansuoti, pavyzdžiui, regionų ar nacionalinio lygmens strateginiams valdymo planams, suteikiantiems aiškų ir įpareigojantį pagrindą kitiems ES fondams ir valstybių narių indėliams pagal „Natura 2000“ saugomoms vietovėms ir prioritetinėms rūšims konkrečioje teritorijoje finansuoti (3);

17.

pabrėžia, kad pastarojo meto ekonomikos ir finansų krizė taip pat sukėlė nemažai įvairių problemų vietos ir regionų valdžios institucijų planams šioje srityje bendrai finansuoti įvairias iniciatyvas, taip pat ir biologinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvas. Todėl RK ragina nacionalines ir ES institucijas dalytis gerąja praktika ir įgyvendinti jos pavyzdžius šioje srityje, pavyzdžiui, Lenkijos gerosios praktikos modelį: Lenkijos vyriausybė įsteigė nacionalinį fondą, užtikrinantį reikiamą papildomą finansavimą patvirtintiems LIFE projektams įgyvendinti (4);

18.

palankiai vertina LIFE+ įvestus orientacinius nacionalinius asignavimus, visų pirma kai numatoma šią priemonę taikyti laikinai, siekiant padidinti patvirtintų paraiškų, ypač iš naujųjų ES valstybių narių, skaičių. Kartu pabrėžia, kad būtina aiškiai nurodyti, jog ši priemonė yra laikina ir ragina Europos Komisiją toliau dėti pastangas ir remti nacionalinius informacinius centrus ir valstybes nares, kurios įsisavina mažai lėšų, suteikiant mokymo galimybių, taip pat ragina šias valstybes nares gerinti savo nacionalinių ir regioninių informacinių centrų gebėjimus, kad galėtų aktyviai padėti savo šalių projektų dalyviams;

19.

pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai dėmesio vietos ir regionų valdžios institucijų interesams, nes reglamentas skirtas būtent šioms institucijoms, taip pat reikia išlaikyti pakankamą lankstumą numatant veiksmų programų prioritetus suteikiant galimybę regionų valdžios institucijoms būti atsakingomis už veiksmų programas ir taip tapti šios naujos priemonės naudos gavėjomis;

20.

ragina Europos Komisiją toliau gerinti LIFE+ komponento „Aplinkos politika ir valdymas“ indėlį finansuojant taisykles atitinkančius projektus, kurie teisėkūros projekto pradiniame etape nustato reikalingus išteklius naujiems ES teisės aktams įgyvendinti, bandomuosius žaliųjų viešųjų pirkimų projektus, kurie įvertina didelio masto žaliųjų viešųjų pirkimų programų įmanomumą miestuose ar regionuose, bei demonstracinės veiklos projektus išteklių efektyvumui, žaliam augimui ir tvariai gamybai skatinti;

21.

pabrėžia, kad reikėtų plėsti galimybes finansuoti aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas ir taip užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant ES aplinkos teisės aktus ir didinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą skatinant jos įsitraukimą ir naujų tikslų nustatymą, taip pat kaupti gerosios praktikos pavyzdžius ir ekspertų žinias;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis „Natura“ remtų iniciatyvų buvo orientuotos tik į tam tikras nykstančias gyvūnų rūšis; apie tai buvo plačiai kalbama viešųjų ryšių kampanijose (pavyzdžiui, dėl rudojo lokio (Ursinus arctos), ugniapilvės rupūžės (Bombina bombina) ar pelkinės nimfadilės (Euphydryas aurinia). Tuo tarpu daugelis kitų nykstančių rūšių nesulaukė jokio dėmesio. Tobulinant LIFE+ priemonę, būtina skatinti ją naudoti ir kitų, galbūt mažiau matomų, rūšių apsaugai;

23.

primena, kad pagal dabar galiojančius reikalavimus „Natura“ komponento projektai privalo būti parodomieji ir (arba) novatoriški. Nepaisant to, daugeliu atvejų biologinei įvairovei išsaugoti reikia ne inovacijų, o tęsti jau pradėtą darbą ir kaupti gerąją patirtį bei ją skleisti. Dėl šios priežasties šio komponento projektams taip pat būtina numatyti galimybę nebūtinai būti parodomojo ar novatoriško pobūdžio ir daugiau dėmesio skirti konkretiems „Natura 2000“ teritorijų poreikiams ir biologinės įvairovės išsaugojimo kai kuriose geografinėse vietovėse problemoms. Turėtų pakakti, kad jie remtųsi pavyzdinėmis procedūromis, kurios vėliau galėtų būti perkeltos į kitus regionus ir juose taikomos;

24.

pažymi, kad atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais prisitaikydamos prie narystės ES sąlygų susiduria naujųjų valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos bei visuomenė, būtina aktyviau skatinti LIFE+ kaip ir kitų specializuotų programų įgyvendinimą šiose šalyse;

25.

pabrėžia, kad siekiant maksimalios sinergijos, dar iki šio ES finansinio laikotarpio pabaigos tikslinga siekti, kad LIFE+ programa taptų kiek galima labiau suderinama su kitomis tiesioginį ar netiesioginį aplinkosaugos komponentą turinčiomis ES programomis, pavyzdžiui, 7-ąja bendrąja mokslinių tyrimų programa, konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa, EŽŪFKP, sanglaudos ir struktūriniais fondais;

26.

pažymi, kad taip pat tikslinga skatinti privataus sektoriaus dalyvavimą biologinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvose įtvirtinant nuostatą, kad LIFE+ tikslai ne tik neprieštarauja darnaus ir socialiai atsakingo verslo plėtrai, bet ir tiesiogiai jį skatina;

27.

atkreipia dėmesį į aktyvesnio akademinės bendruomenės dalyvavimo LIFE veikloje naudą skatinant šią bendruomenę bendradarbiauti su pagrindinėmis šios programos tikslinėmis grupėmis; mokslininkai gali prisidėti prie iniciatyvos pateikdami naujausius mokslinius rezultatus ir sukurdami naujų perspektyvų bendriems uždaviniams spręsti;

28.

pabrėžia būtinybę naujuoju finansiniu laikotarpiu europinėms aplinkos apsaugos iniciatyvoms Europoje skirti deramą finansavimą, kad būtų užtikrintas biologinės įvairovės išsaugojimas, aukšta Europos piliečių gyvenamosios erdvės kokybė ir būtų skatinamas europiečių ir viso pasaulio gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas;

29.

primena, jog praktika rodo, kad aplinkosaugos srityje problemų yra gausu ir dažnai joms spręsti trūksta lėšų. Dėl šios priežasties visos aplinkos apsaugai ir biologinės įvairovės išsaugojimui skirtos priemonės turi būti itin efektyvios. Viena esminių efektyvumo sąlygų įvairiapusiškoje Europoje, kurios šūkis – „Suvienyti įvairovėje“, yra taikomų paramos priemonių lankstumas, kad suinteresuotieji subjektai iš skirtingų Europos šalių ir regionų galėtų užtikrinti maksimalią ES finansuojamų veiksmų papildomą naudą atsižvelgiant į vietos sąlygas;

30.

dar kartą pabrėžia, kad esminis vaidmuo užtikrinant biologinę įvairovę ir Europos piliečių gyvenamosios erdvės kokybę šiuo metu tenka ir ateityje teks vietos ir regionų valdžios institucijoms. Dėl šios priežasties itin svarbu užtikrinti, kad Europos regionai ir savivaldybės galėtų ir pasinaudoti įvairiais paramos aplinkosaugos iniciatyvoms instrumentais, ir maksimaliai dalyvauti kuriant ar tobulinant juos;

31.

patvirtina, kad nuo 1992 m. įgyvendinama LIFE programa jau ne kartą įrodė savo reikalingumą. Todėl ji turi būti tęsiama ir naujuoju ES finansiniu laikotarpiu, kartu maksimaliai išnaudojant per šį laikotarpį susikaupusią gerąją patirtį ir pasimokant iš blogosios patirties;

32.

atkreipia dėmesį į konsultacijų dėl būsimos LIFE programos (5) poveikio vertinimo rezultatus, teigdamas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nurodė du veiksmingiausius būdus, kaip patobulinti vietos aplinkosaugos politiką ir ją įgyvendinti: geriau įsisąmoninti aplinkos apsaugos problemas ir būtinybę, kad jas spręstų įvairūs subjektai bei skatinti novatoriškus darbo metodus, kad būtų gerinamas aplinkos valdymas, ypač tas, kurį atlieka kompetentingos institucijos, todėl ragina Komisiją toliau stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus ir didinti visuomenės sąmoningumą kaip svarbiausius LIFE programos bet kokios reformos prioritetus;

33.

reiškia tvirtą įsitikinimą, kad LIFE programa ir toliau turėtų būti pagrindinė gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos finansavimo priemonė ir kad naujuoju programavimo laikotarpiu jai turi būti būdingas išlaidų efektyvumas ir aukšta projektų bei programų kokybė. Todėl plėtojant programą didžiausią dėmesį reikėtų skirti įgyvendinimo ir administracinių procedūrų supaprastinimui bei programos atvėrimui didesniam ratui kriterijus atitinkančių pareiškėjų;

34.

ragina būsimu LIFE+ finansavimo laikotarpiu vietos ir regionų valdžios institucijoms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms vėl sudaryti galimybę sąnaudas personalui naudoti kaip nuosavus išteklius, kad šios institucijos ir organizacijos galėtų dar geriau pasinaudoti LIFE programa;

35.

pabrėžia, kad visiškai įgyvendinti LIFE programos tikslus galbūt trukdo ir lėtos administracinės procedūros, ir nedidelė bendro finansavimo dalis (paprastai 50 proc., bet galimos išimtys LIFE+ Nature komponentui). Todėl programoje reikėtų numatyti, kaip supaprastinti administracines sąlygas (taikymą, įgyvendinimą, mažesnių projektų atitiktį kriterijams) ir bendro finansavimo dalies didinimą;

36.

primena vis dar esančius senųjų ir naujųjų valstybių narių informavimo lygio ir finansinių gebėjimų skirtumus užtikrinant galimybes naudotis programa, todėl rekomenduoja vystyti konkrečius mechanizmus, galinčius padėti pareiškėjams ir naudos gavėjams iš pastaruoju metu į ES įstojusių valstybių narių. Šia pagalba bus siekiama padėti rengti projektų pasiūlymus ir spręsti administracinius klausimus, ją būtų galima teikti stiprinant nacionalinių informacinių centrų sistemą arba kuriant regioninius informacinius centrus ten, kur jų dar nėra;

37.

siūlo, kad paraiškų teikimo procedūrų metu būtų atsižvelgiama į tvarumo tikslą ir kad būtų ištirtos visos turimos informacinių technologijų galimybės. Reikėtų plėtoti projektų teikimo, vertinimo, pareiškėjų ir valdymo organo komunikacijos, būtent internetu, procedūras, įskaitant pareiškėjų registracijos ir duomenų teikimo internetu sistemą;

38.

ragina didžiausią dėmesį skirti teikiamų projektų vertinimo procesui, kuris šiuo metu trunka maždaug pusantrų metų nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo iki projekto pradžios. Šiuo požiūriu būtų galima taikyti geriausius valdymo pavyzdžius iš „jungtinių techninių sekretoriatų“ naudojamų pažangiausių teritorinio bendradarbiavimo programų;

39.

pažymi, kad sudarant palankesnes sąlygas paraiškų teikimo procedūroms ir vadovaujantis teritorinio bendradarbiavimo programų praktika, reikėtų siekti, kad projektų rengimo sąnaudoms taikomi kriterijai atitiktų LIFE finansavimui taikomus kriterijus, arba šios sąnaudos būtų kompensuojamos skiriant vienkartinę išmoką (pavyzdžiui, priklausančią nuo viso projekto biudžeto), jeigu projektas patvirtinamas;

40.

pažymi, kad naujoji LIFE programa turi būti kiek įmanoma supaprastinta siekiant užtikrinti, kad šios programos finansuojamuose projektuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tikslinei aplinkosaugos ar informacinei veiklai, o ne ataskaitų rengimui;

41.

primena, kad ne mažiau svarbus vaidmuo aplinkosaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvose ir ateityje teks organizuotai pilietinei visuomenei. Dėl šios priežasties naujoji LIFE programa turi turėti stiprų į nevyriausybines organizacijas ir visuomenės švietimą orientuotą komponentą. Kartu svarbu užtikrinti, kad juo galėtų pasinaudoti ir nedidelės vietinės nevyriausybinės organizacijos bei mokslininkai;

42.

pabrėžia, kad keičiant LIFE+ programą turi būti atsižvelgiama į esminį biologinės įvairovės apsaugos veiklos ir rezultatų prieštaringumą, susijusį su sąlyginai trumpalaikiais projektais ir tik ilguoju laikotarpiu matomais jų rezultatais. Dėl šios priežasties atitinkamai turi būti pritaikoma paraiškų vertinimo metodologija;

43.

ragina LIFE+ apibrėžti pagal geriau identifikuojamus ir pasiekiamus tikslus. Todėl reikia labiau akcentuoti rezultatus, o ne vertinti pažangą pagal išlaidų reguliarumą;

44.

kadangi programa orientuota į ilgalaikius tikslus, siūlo, kad pareiškėjai būtų skatinami įgyvendinti ar finansuoti veiklą, būtiną užtikrinant veiksmingą tolesnį darbą projektui pasibaigus, t. y. ilgalaikio projekto poveikio stebėseną. Šis skatinimas galėtų vykti suteikiant aukštesnių balų tiems projektams, kurių pareiškėjai paraiškose numato tolesnio darbo sistemą ir įsipareigoja ją finansuoti nuosavais ištekliais;

45.

pažymi, kad naujoji LIFE+ priemonė turi apimti ir projektų ženklinimą tuo atveju, jei jie atitinka ES regioninių strategijų, pavyzdžiui, Baltijos jūros strategijos, tikslus;

46.

remdamasis praktine patirtimi, yra įsitikinęs, kad pagrindiniu LIFE programos paramos instrumentu yra ir toliau turėtų būti projektų finansavimas (dotacijos veiklai) siekiant remti su aplinkosauga susijusią vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą ir investicijas. Be to, reikėtų apsvarstyti novatoriškų finansavimo priemonių taikymo galimybes, visų pirma LIFE programos aplinkos apsaugos srityje, tačiau šios priemonės, jei jos apskritai bus taikomos, turėtų būti tik papildančios, o ne pakeisti tiesioginį finansavimą;

47.

laikosi nuomonės, kad dabartinis centralizuotas LIFE programos valdymas įrodė savo veiksmingumą, nes administravimui buvo panaudota palyginti nedidelė numatyto programos finansavimo dalis, todėl RK dar kartą pabrėžia, kad nepritaria priemonės „renacionalizacijai“ (6) ir rekomenduoja toliau rūpintis LIFE programos ateitimi pagal centralizuotą valdymo sistemą, kurią koordinuoja Europos Komisija;

48.

pažymi, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu gali būti sudėtinga gauti konkrečių rezultatų ekosistemos srityje, reikia keisti ir požiūrį į LIFE+ programos projektų vertinimą. Esminis dėmesys turi būti skiriamas projektuose numatomoms priemonėms, jų apimčiai ir galimam ilgalaikiam poveikiui, o ne rezultatams, kuriuos galima pasiekti per ataskaitinį laikotarpį;

49.

ragina naujajai LIFE+ programai suteikti pakankamai lankstumo ir suderinti ją su kitais paramos instrumentais, nebūtinai skirtais tiesiogiai aplinkosaugai, tačiau turinčiais aplinkosaugos komponentą;

50.

mano, kad būtina parengti bendrą strategiją, gamtos išsaugojimo klausimus susiejančią su kaimo plėtra, visų pirma „Natura 2000“ tinklo teritorijose, kuriose intensyviai vykdoma žemės ūkio ir gyvulininkystės veikla, ir pabrėžia būtinybę siekti veiksmingo koordinavimo su būsimomis BŽŪP priemonėmis, nes tai sudarytų galimybę atlaikyti konkurenciją aplinkos apsaugos požiūriu;

51.

pritaria idėjai, kad regionų valdžios institucijos būtų atsakingos už „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programas ir pabrėžia, kad būtina suteikti veiksmų laisvės tolesniems programų prioritetų keitimams;

52.

pritaria Tarybai, pabrėžusiai, kad būtini visi programos aspektai ir kad svarbu, jog LIFE atsispindėtų būsimoje ES finansinėje programoje, atsižvelgiant į sinergiją su kitomis ES finansinėmis priemonėmis, kurios padeda siekti ES aplinkosaugos tikslų (7);

53.

ragina, kad LIFE būtų bent oficialiai susieta su naująja bendra strategine programa;

54.

siūlo, kad būsimai LIFE programai būtų palikta struktūra, panaši į dabartinę struktūrą, kurią sudaro trys komponentai: LIFE biologinė įvairovė (įskaitant dabartinį komponentą „LIFE+ Gamta ir biologinė įvairovė“), LIFE aplinka ir LIFE valdymas (įskaitant dabartinį komponentą „LIFE+ Informacija ir ryšiai“);

55.

ragina būsimą LIFE Biologinės įvairovės komponentą neriboti vien tik priemone „Natura 2000“, o įtraukti į ją biologinę įvairovę platesne prasme. Biologinė įvairovė tapo platesne koncepcija, apimančia tokius aspektus kaip ekosistemų funkcijos, žalioji infrastruktūra, invazinės svetimos rūšys ir t. t. Nors dauguma šių aspektų patenka į „Natura 2000“, kuri turi likti pagrindine koncepcija, yra klausimų, kuriems skiriama per mažai dėmesio arba kurie apskritai nesprendžiami, o tai rodo, kad būtina taikyti platesnę biologinės įvairovės koncepciją;

56.

pažymi, jog tam, kad LIFE programa galėtų atlikti svarbų vaidmenį finansuojant priemonę „Natura 2000“, ji taip pat turėtų finansuoti teritorijų valdymo veiklą, o ne tik apsiriboti gerąja praktika ar novatoriškais projektais, kaip nurodyta LIFE+ reglamento 3 straipsnyje; siekiant užtikrinti aukštą finansuojamų projektų ir veiklos kokybę, LIFE programoje reikėtų numatyti būtinuosius projektų pasiūlymų, jų stebėsenos ir rezultatų pateikimo plačiajai visuomenei standartus;

57.

siūlo, kad naujosios LIFE programos Aplinkos komponentas toliau skatintų vietos ir regionų valdžios institucijas, norinčias veikti daugiau, negu numatyta teisės aktų reikalavimuose, ir taikančias novatoriškas technologijas bei aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdus. Šis komponentas galėtų apimti pradines investicijas ir taip sudaryti sąlygas ilgalaikei naudai (8);

58.

kadangi finansavimas ribotas, primena, kad LIFE parama gali naudotis tik tam tikras skaičius vietos ir regionų valdžios institucijų, tuo tarpu acquis įgyvendinimo uždaviniai yra aktualūs daugumai regionų ir savivaldybių. Dėl šios priežasties pageidautina, kad būsimus LIFE projektus būtų galima platesniu mastu taikyti į ekologines inovacijas orientuotame viešajame sektoriuje (9), o LIFE programos Aplinkos komponento svarbos didinimas taip pat turėtų būti vienas prioritetų;

59.

pabrėžia, kad būsimas LIFE programos Aplinkos komponentas turėtų būti koncentruojamas ne į keletą, o į daugelį teminių klausimų (10), kad jį būtų galima naudoti svarstant specifinius regionų, kurie patenka į jo sritį, uždavinius ir galimybes. Atrankos kriterijai turėtų būti nustatomi remiantis pripažintais programos strateginiais tikslais ir galimų naudos gavėjų vietos prioritetais. Kad LIFE programa išliktų ilgalaikė, kiekvienai jos temai galėtų būti nustatyti kas dvejus metus peržiūrimi prioritetai, susieti su ES prioritetais;

60.

ragina siekti, kad LIFE Aplinkos komponentu būtų remiami vietos ir regionų valdžios institucijų įgyvendinami kompleksinio aplinkos valdymo projektai, taip pat ir tam, kad būtų skatinama laikytis teisėkūros projekto pradinio etapo taisyklių prieš įsigaliojant ES aplinkosaugos teisės aktams;

61.

pažymi, kad šiuo metu vyksta diskusijos siekiant nustatyti, ar tikslinga palikti dvi atskiras priemones, kurias valdo Aplinkos generalinis direktoratas, ekologinėms inovacijoms finansuoti (11). Todėl ragina Europos Komisiją įvertinti šį aspektą būsimos LIFE programos poveikio vertinime atsižvelgiant į abi šias priemones, šiuo metu tarnaujančias skirtingiems tikslams ir skirtas skirtingiems naudos gavėjams (12). Taigi, visi šiose diskusijose priimti sprendimai turės užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos toliau bus tarp naudos gavėjų, kaip subjektai, atliekantys svarbų vaidmenį dalijantis gerąja aplinkosaugos praktika su platesne auditorija, esantys arčiau visuomenės, taigi, galintys geriau ją informuoti ir paskatinti keisti elgseną;

62.

ragina, kad į būsimą LIFE Valdymo komponentą būtų įtrauktas skatinimas dalytis žiniomis dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo Europos lygmeniu remiant tinklus, mokymą ir dalijimosi gerąja praktika projektus, pavyzdžiui, IMPEL ar LIFE+ Europos biologinės įvairovės sostinės (13);

63.

ragina pagal LIFE Valdymo komponentą peržiūrėti finansavimą aplinkosaugos srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kad būtų galima veiksmingiau remti jų vaidmenį sudarant sąlygas proporcingam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ES politikos kūrimo procese. Tai reiškia, kad veiklos finansavimo sistema keisis pereinant nuo kasmetinio prie daugiamečio finansavimo ir didinant valstybių narių, dalyvaujančių partnerystėje dėl konkretaus projekto, skaičių, taigi, skatinant tinklaveiką ir būtinos patirties kaupimą;

64.

dar kartą primena Europos Komisijai pateiktą prašymą „išnagrinėti, ar ši [Merų pakto] koncepcija galėtų būti taikoma kitose svarbiose ES aplinkos politikos srityse, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, atliekų ir vandens, triukšmo, oro taršos ir žemės naudojimo“ (14), konkrečiai skiriant finansavimą pagal būsimą LIFE programą, kuri padėtų išplėsti Merų pakto koncepciją nuo efektyviai energiją vartojančių miestų iki efektyviai išteklius naudojančių ir aplinkai nekenkiančių miestų;

65.

siekiant padidinti LIFE programos efektyvumą ir sumažinti administracines išlaidas pritaria Komisijos pasiūlymui įvesti naują didesnio masto LIFE projektų kategoriją Kompleksiniai LIFE projektai arba LIFE veiksmų programos. Tokio tipo projektai galėtų būti skirti įvairiausioms problemoms, pirmiausia gėlo vandens valdymo, gamtos ir biologinės įvairovės bei išteklių naudojimo ir atliekų srityse, spręsti (15).Vis dėlto reikėtų išlaikyti tradicinius autonominius LIFE projektus, nes jie sudaro sąlygas mažesnėms vietos nevyriausybinėms organizacijoms, suinteresuotiesiems subjektams ir valdžios institucijoms tapti naudos gavėjais;

66.

laikosi nuomonės, kad kompleksiniais projektais būtų galima numatyti galimybę teikti paramą sprendžiant konkretų klausimą arba įgyvendinant didesnę dalį valstybės narės teritorijos ar regiono apimantį projektą (pavyzdžiui, pelkių atkūrimo projektai upių baseinuose, veiksmai nykstančioms rūšims išsaugoti jų migracijos maršrutuose, vietovių valdymo planų plėtra ir įgyvendinimas visoms „Natura 2000“ ar panašioms vietovėms, regione įgyvendinant „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programą);

67.

siūlo į kompleksinius projektus įtraukti programą ir gaires individualiems LIFE ir kitokiems projektams rengti, taip pat parengti planą, paaiškinantį, kaip galima suderinti įvairių ES, nacionalinių, regioninių, vietos ir privačių fondų veiksmus siūlomai veiklai finansuoti; šie projektai taip pat gali būti skirti nuolatinių darbo grupių, vienijančių kelių šalių atstovus ir analizuojančių anksčiau įgyvendintų LIFE projektų panašios veiklos rezultatus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, sukūrimui, kad įsisteigtų bendradarbiavimo tinklai, kuriuose būtų rengiami susitikimai, kongresai, kuriamos virtualios platformos ir kitos bendravimo priemonės;

68.

ragina valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas ir regionų ar nacionaliniu lygmeniu dirbančius suinteresuotuosius subjektus bei jų partnerystes siekti atitikti kriterijus tapti kompleksinių projektų naudos gavėjais. Projektai turėtų būti ilgalaikiai (pavyzdžiui, 5–10 metų trukmės), kad šiuo laikotarpiu būtų galima parengti ir įgyvendinti individualius tarpusavyje susijusius LIFE projektus;

69.

atkreipia dėmesį į šių kompleksinių projektų papildomą naudą, visų pirma į pagrindinį vaidmenį, kurį jie suteikia regionų valdžios institucijoms kaip potencialioms pagrindinėms naudos gavėjoms, kurios taip pat dažnai būna kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už kaimo plėtros finansavimą, struktūrinių fondų veiklos programas ir būsimas „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programas. Be to, šie projektai veiksmingai padeda skatinti papildomumą ir kuo geriau pasinaudoti LIFE programos kaip katalizatoriaus poveikiu: jie sukuria struktūruotą ryšį ir kuria projektus kitiems ES fondams skatindami kuo daugiau prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Tai taip pat turėtų padėti išspręsti dabartinę ES struktūrinių fondų per mažo panaudojimo problemą ES biologinės įvairovės ir aplinkosaugos srityse. Šią problemą RK jau kėlė ankstesnėse savo nuomonėse (16);

70.

ragina naujojoje LIFE+ programoje atsižvelgti į tai, kad biologinės įvairovės išsaugojimo iššūkiai dažnai peržengia ES išorines sienas. Todėl atskirais atvejais joje galėtų būti numatyta galimybė finansuoti ir tam tikrą veiklą už ES ribų, su ES artimiausiais kaimynais;

71.

patenkinamai vertina LIFE+ programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, pagal kuriuos valdžios institucijos ir plėtros agentūros buvo pagrindinės visų trijų LIFE+ komponentų naudos gavėjos (42 proc. pagrindinių naudos gavėjų 2007 ir 2008 m., o pagal komponentą „Gamta ir biologinė įvairovė“ joms skirta 51 proc. lėšų) (17), todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dar aktyviau dalyvauti gamtosaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo veikloje;

72.

siekiant užtikrinti geresnį potencialių dalyvių informuotumą apie LIFE+ programos galimybes, ragina gerinti informavimą nacionaliniu lygmeniu. Šiuo tikslu, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į didelius skirtumus tarp valstybių narių, reikėtų decentralizuoti informavimo politiką, t. y. stiprinti nacionalinius informacinius centrus, atskirais atvejais remti informavimo apie programą iniciatyvas regionų lygmeniu;

73.

ragina, kad būsimoje LIFE programoje būtų toliau užtikrinama parama vietos ir regionų valdžios institucijų tinklams, skatinantiems savivaldybes ir regionus aktyviai dalyvauti LIFEprogramoje (18);

74.

pažymi, kad naująja LIFE programa turėtų toliau būti remiami komunikacijos ir informavimo projektai, didesnį dėmesį skiriant švietimui ir skatinant projektus, įtraukiančius vietos ir regionų valdžios institucijas ir darančius didelį poveikį ES lygmeniu;

75.

pažymi, kad siekiant didesnės papildomos komunikacijos naudos, programa turėtų skirti didesnį dėmesį tikslingesnei veiklai, taigi, veiksmingesnei komunikacijai įgyvendinant kiekvieną LIFE projektą. Šia veikla pirmiausia turėtų būti siekiama gerinti pagrindinių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir mokymą, didinti jų dalyvavimą, o ne tenkintis plačiosios visuomenės informavimu leidžiant brošiūras ar statant įvairius stendus;

76.

primena, kad informavimo apie LIFE+ programą iniciatyvos, įgyvendinamos nevyriausybinių organizacijų, iki šiol daugiausiai buvo orientuotos į Briuselyje įsikūrusių europinių nevyriausybinių organizacijų finansavimą. Visoje ES 2007 m. finansuota 30, 2008 m. – 33, 2009 m. – 32 nevyriausybinės organizacijos. Net ir atsižvelgiant į daugelio iš jų tinklinį pobūdį, to akivaizdžiai nepakanka. Todėl būtina daugiau dėmesio skirti paramai valstybėse narėse veikiančioms, ypač vietinio masto, organizacijoms, nes būtent tokios organizacijos paprastai geriau žino, kokie yra vietos poreikiai;

77.

siekiant užtikrinti nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų visuomenės informavimo iniciatyvų nuoseklumą, rekomenduoja sudaryti joms galimybę koncentruotis į realią aplinkos apsaugos ir informacinę veiklą, o ne į paraiškų ir ataskaitų rengimą. Būtų tikslinga paraginti Komisiją sudaryti ilgalaikes, bent 2–3 m. trukmės veiklos sutartis;

78.

įsipareigoja toliau platinti informaciją apie LIFE+ programos teikiamas galimybes, skatinti vietos pareiškėjų dalyvavimą joje ir toliau rinkti Europos savivaldybių ir regionų nuomones bei teikti Komisijai siūlymus, kaip, remiantis praktine patirtimi, toliau tobulinti šią programą ir kokios yra Europos Sąjungos galimybės toliau rengti papildomas priemones „gamtai ir biologinei įvairovei“, kurios funkcionuotų kartu su naująja LIFE priemone.