2.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 259/40

—

pakartoja, kad šio teisės aktų rinkinio peržiūra turi būti vykdoma labai griežtai laikantis subsidiarumo principo ir turi būti užtikrinta vietos ir regionų valdžios institucijų sprendimų ir vadovavimo laisvė organizuoti ir finansuoti viešąsias paslaugas ir vykdyti su tuo susijusias savo funkcijas atsižvelgiant į nacionalinių arba regioninių teisės aktų nuostatas;

—

pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi numatytą plačią veiksmų laisvę vietos ir regionų valdžios institucijoms galėtų užtikrinti antrinės teisės teisinis pagrindas, kuriame nustačius tam tikras apibrėžtis vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kiek įmanoma lanksčiau taikyti su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis susijusias konkurencijos taisykles;

—

prieštarauja visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensavimo ekonominio veiksmingumo tikrinimui;

—

mano, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į objektyvius kriterijus, kurie iš esmės kompensuoja riziką, susijusią su poveikiu Bendrijos vidaus prekybai, pavyzdžiui, kai kurių ūkinės veiklos vykdytojų, kuriems taikoma leidimų sistema, riboti teritorinio lygmens įgaliojimai, labai konkreti viešojo ar privataus sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojų veiklos sritis – kartais šie subjektai sukuriami teikti labai konkrečią paslaugą tam tikroje teritorijoje ir nevykdo jokios komercinės veiklos rinkoj, ir kai kurios ne pelno socialinės įmonės;

—

siūlo Komisijai reglamente nurodytą de minimis ribą viešųjų paslaugų kompensacijų atveju padidinti iki 800 000 EUR per metus ir valstybės pagalbos kontrolės nuostatų netaikyti bendruomenėms teikiamoms viešosioms paslaugoms, kurias teikia vietos savanoriškos veiklos sektorius ir vietinės socialinės labai mažos įmonės.

Pagrindinis pranešėjas

Karl-Heinz LAMBERTZ (BE / ESP), Belgijos vokiečių bendruomenės vyriausybės ministras pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“

COM(2011) 146 galutinis

1.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą pradėti diskusiją su suinteresuotosiomis šalimis ir institucijomis dėl teisės aktų, susijusių su valstybės pagalba, teikiama kompensacijos už viešąją paslaugą forma, rinkinio peržiūros remiantis Komisijos vertinimo ataskaitos, parengtos po plačių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir daugeliu suinteresuotųjų šalių, išvadomis;

2.

mano, kad ši peržiūra – tai vietos ir regionų valdžios institucijoms ir piliečiams labai svarbi politinė iniciatyva, kadangi ja turėtų būti siekiama nustatyti naujas aiškias ir proporcingas viešųjų paslaugų finansavimo formų atitikties vidaus rinkai taisykles ir taip užtikrinti teisinį tikrumą ir numatomumą, kurie yra būtini siekiant vystyti viešąsias paslaugas ES ir veiksmingai patenkinti svarbiausius Europos piliečių poreikius;

3.

su susidomėjimu pažymi, kad šio teisės aktų rinkinio peržiūra susijusi su plataus užmojo Komisijos tikslais, užsibrėžtais viešųjų paslaugų ir vidaus rinkos srityje, visų pirma su pasiūlymu Nr. 25 dėl Bendrosios rinkos akto (1), pagal kurį iki 2011 m. pabaigos turi būti priimtas komunikatas ir keletas su visuotinės svarbos paslaugomis susijusių priemonių; be to, Komisija pabrėžė, kad ES ir jos valstybės narės privalo užtikrinti, kad viešąsias paslaugas būtų lengviau teikti atitinkamu lygmeniu, kad jos būtų reglamentuojamos aiškiomis finansavimo taisyklėmis ir kad jos būtų aukščiausios kokybės ir faktiškai prieinamos visiems;

4.

pakartoja, kad šio teisės aktų rinkinio peržiūra turi būti atliekama labai griežtai laikantis subsidiarumo principo ir turi būti užtikrinta vietos ir regionų valdžios institucijų sprendimų ir vadovavimo laisvė organizuoti ir finansuoti viešąsias paslaugas ir vykdyti su tuo susijusias savo funkcijas atsižvelgiant į nacionalinių arba regioninių teisės aktų nuostatas;

5.

tvirtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visiškai teisėtai siekia aktyviai dalyvauti teisės aktų rinkinio peržiūros procesuose, kadangi jos yra susipažinusios su padėtimi vietos lygmeniu ir kiekvieną dieną dalyvauja nustatant, organizuojant, finansuojant ir teikiant viešąsias paslaugas siekdamos patenkinti vis labiau kintančius ir įvairius jų teritorijose gyvenančių piliečių užimtumo, būsto, transporto, švietimo, sveikatos, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems būtina globa, priežiūros, kultūros, sporto, laisvalaikio ir kitus poreikius;

6.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog viešosios paslaugos yra gyvybiškai svarbi bendrųjų Sąjungos vertybių dalis pagal SESV 14 straipsnio. Nemažiau svarbu, kad valstybės narės, kaip ir vietos ir regionų valdžios institucijos, galėtų užtikrinti savo piliečiams tam tikras pagrindines viešąsias paslaugas tinkamomis sąlygomis. Šios paslaugos sustiprina socialinę ir teritorinę sanglaudą, didina gyventojų gerovę, padeda vykdyti perskirstymo funkciją, spręsti nelygybės ir socialinio teisingumo problemas ir iš esmės prisideda prie Sąjungos vystymosi pagal strategiją „Europa 2020“, todėl Europos viešųjų paslaugų politika taip pat susijusi su SESV 9 straipsnio įgyvendinimu;

7.

todėl primena, kad kokybiškų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų vystymui Komisija turi nuolat ir visuose sektoriuose teikti pirmenybę; mano, kad Komisija strategijoje „Europa 2020“ turėjo labiau akcentuoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, visų pirma visuotinės svarbos socialines paslaugas, kurios atlieka esminį vaidmenį siekiant nustatytų tikslų; be kita ko, apgailestauja, kad Komisija nenorėjo jų nurodyti kaip vieno iš 12 didžiųjų bendrosios rinkos atgaivinimo prioritetų, nors ji ir pripažįsta, kad šių paslaugų vaidmuo yra esminis bandant įveikti gyventojų nepasitenkinimą bendrąja rinka;

8.

pritaria Komisijos požiūriui, kad šia ES valstybės pagalbos taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, pertvarka turėtų būti siekiama sustiprinti šių paslaugų indėlį į ES ekonomikos atgaivinimą ir socialinės struktūros atkūrimą;

9.

primena, kad dabar gyventojams labiau negu bet kada reikalingos kokybiškos ir prieinamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kad būtų galima įveikti ekonominius ir socialinius krizės padarinius; mano, kad valstybių narių įgyvendinamos reformų ir kovos su viešojo sektoriaus deficitu programos neturėtų apriboti paslaugų, teikiamų ar finansuojamų kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, taikymo srities ir pabloginti jų kokybės;

10.

ragina priimti nuoseklesnes nuostatas labiau atsižvelgiant į viešosios paslaugos pobūdį, į su ja siejamą vietos, tarpvalstybinį ar Bendrijos matmenį, į paslaugos organizavimo būdų ir su ja susijusių subjektų įvairovę; jos turi būti proporcingos, t. y. užtikrinti, kad nebus iškraipoma Bendrijos vidaus prekyba ir konkurencija vidaus rinkoje.

11.

pritaria Komisijos naujųjų Lisabonos sutarties nuostatų dėl viešųjų paslaugų analizei, pagal kurią šios paslaugos priskiriamos Sąjungos bendrosioms vertybėms, kurios visų pirma apima: aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų didelę veiksmų laisvę teikiant, pavedant teikti ar organizuojant viešąsias paslaugas;

12.

pabrėžia, kad SESV 14 straipsnio nuostatomis, kurioms yra bendrai taikomos Sutarties nuostatos, įtvirtintas naujas teisinis pagrindas, suteikiantis Europos Parlamentui ir Tarybai galimybę priimant reglamentus nustatyti principus ir sąlygas, visų pirma ekonomines ir finansines, kurios leistų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms atlikti savo konkrečias užduotis;

13.

primena Komisijai, kad jai suteikta išimtinė teisė siūlyti Parlamentui ir Tarybai įgyvendinti SESV 14 straipsnį, kuris yra svarbus Lisabonos sutartimi pasiektas demokratinis laimėjimas, ir kad Komisijai tenka visiška politinė atsakomybė dėl sprendimo to nedaryti;

14.

todėl apgailestauja, kad Komisija taip įpareigoja ES Teisingumo Teismą remiantis konkrečiais atvejais priimti sprendimus tais klausimais, kuriuos vadovaujantis demokratinės atskaitomybės principu ir laikantis Lisabonos sutarties dvasios išaiškinti privalo teisės aktų leidėjas;

15.

primena, kad 26 protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų pripažįstamas ir viešųjų paslaugų specifiškumas ir jų įvairovė bei valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų prioritetinė kompetencija teikti, pavesti teikti, finansuoti ir organizuoti šias paslaugas;

16.

vis dėlto pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi numatytą plačią veiksmų laisvę vietos ir regionų valdžios institucijoms galėtų užtikrinti antrinės teisės teisinis pagrindas, kuriame nustačius tam tikras apibrėžtis vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kiek įmanoma lanksčiau taikyti su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis susijusias konkurencijos taisykles;

17.

nurodo, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalies nuostatas įmonėms, kurioms patikėta teikti viešąsias paslaugas, konkurencijos taisyklės, visų pirma taisyklės dėl valstybės pagalbos draudimo ir kontrolės, taikomos tik tuo atveju, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo joms atlikti specialių uždavinių, patikėtų viešųjų nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų;

18.

nurodo, kad galimybės gauti kompensaciją už viešųjų paslaugų teikimo grynąsias sąnaudas, patirtas įmonių, kurioms pavesta jas teikti, yra būtina ekonominė ir finansinė sąlyga, kuri leidžia joms atlikti valdžios institucijų pavestas užduotis, ypač dabartinės ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu, kai viešosios paslaugos atlieka svarbų automatinio stabilizatoriaus vaidmenį ir apsaugo pažeidžiamiausius Europos piliečius ir padeda sumažinti socialinį krizės poveikį.

19.

norėtų priminti Komisijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visada rūpinosi, kad būtų patenkinti vietos gyventojų poreikiai ir nuolat stebėjo jų pokyčius, todėl spręsdamos su tuo susijusius kasdienius klausimus stengiasi kuo geriau panaudoti valstybės išteklius ir užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą, saugą ir tęstinumą jų kompetencijai priklausančioje teritorijoje. Dabartinė krizė parodė, kad būtina siekti dar didesnio viešųjų paslaugų veiksmingumo, kadangi tai yra svarbiausias valdžios institucijų politinis įsipareigojimas jų atstovus renkantiems piliečiams;

20.

nori atkreipti dėmesį, kad šiomis aplinkybėmis viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimas sutelkiant išteklius turi didelį potencialą padidinti valstybės išteklių veiksmingumą ir modernizuoti viešąsias paslaugas, taigi ir patenkinti naujus savo teritorijų piliečių poreikius;

21.

mano, kad, jei viešųjų paslaugų kompensavimo ekonominio veiksmingumo klausimu reikėtų priimti atskirą teisėkūros aktą, jis negalėtų būti grindžiamas 106 straipsniu ir vienašaliu Komisijos sprendimu arba direktyva vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tokio teisėkūros akto pagrindas turėtų būti naujasis SESV 14 straipsnis, t. y. Parlamentas ir Taryba laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (bendras sprendimas) ir vadovaudamiesi Sąjungos ir valstybių narių bendros atsakomybės principu susijusioje srityje turėtų priimti reglamentą;

22.

šiuo aspektu tvirtina, kad viešųjų paslaugų kompensavimo ekonominis veiksmingumas bet kuriuo atveju galėtų būti tik viena iš bendresnės viešų paslaugų kokybės vertinimo sistemos dalių, pastarąją turėtų sudaryti ne tik ekonominiai, bet ir grynai kokybiniai rodikliai (prieinamumas, paslaugos tęstinumas, reagavimo greitis, vartotojų atsiliepimai ir pan.), ir negalima būtų pateisinti teikiamos paslaugos taikymo srities susiaurinimo atsižvelgiant vien tik į ekonominį veiksmingumą;

23.

aiškiai pabrėžia, kad Komisija, kaip už konkurenciją atsakinga Europos institucija, neturi jokių įgaliojimų nustatyti sąlygas dėl veiksmingo valstybių narių viešųjų išteklių paskirstymo ir dėl faktinio viešųjų paslaugų indėlio siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos, augimo ir darbo vietų kūrimo, ir kad su tuo susiję samprotavimai gerokai viršija principo, pagal kurį draudžiama konkurenciją vidaus rinkoje galinti iškreipti kompensacijos permoka, taikymą;

24.

primena, kad ši išimtinė Komisijos teisė, kurią kontroliuoja ETT, apima tik pareigą stebėti, ar už viešąją paslaugą teikiamos kompensacijos, neatitinkančios Teismo nustatytų sąlygų Altmark sprendime ir todėl priskiriamos valstybės pagalbos draudimo ir kontrolės sistemai, atitinka konkurencijos taisyklės.

25.

pritaria tam, kad Komisija nusprendė tęsti ir oficialiai įteisinti pagrindinių sąvokų, susijusių su valstybės pagalbos taisyklių taikymu viešosioms paslaugoms, aiškinimą (prieš keletą metų pradėtą neoficialų procesą, kuriame Komisija nedalyvavo) paskelbdama keletą darbo dokumentų: dažnai užduodamų klausimų dokumentą (2), Visuotinių ekonominės svarbos paslaugų vadovą (3) ir dokumentą dėl visuotinės svarbos paslaugų sąveikiosios informacijos sistemos sukūrimo (4); prašo Komisijos oficialiai išaiškinti šias Sutartyje neapibrėžtas esmines sąvokas ne komunikate, kuris gali būti įvairiai interpretuojamas ir kuris įpareigotų tik Komisiją, o pateikti pasiūlymą dėl Tarybos ir Europos Parlamento reglamento pagal SESV 14 straipsnį;

26.

yra susirūpinęs, kad dėl to, jog viešųjų paslaugų sąvokos bendrosios rinkos srityje nėra įtvirtintos teisės aktų lygmeniu, Komisija, vesdama derybas dėl bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, įtraukia a priori visas paslaugas į derybas nekreipdama dėmesio į visuotinės svarbos paslaugų specifiką;

27.

siūlo, kad sąveikiojoje informacijos apie visuotinės svarbos paslaugas sistemoje taip pat būtų numatytas imitacinis modelis, leidžiantis vietos ir regionų valdžios institucijoms patikrinti teikiamos pagalbos paskirstymą pagal kategorijas;

28.

mano, kad 2005 m. Komisijos sprendimą vietos ir regionų valdžios institucijos taikė retai ne tik dėl sąnaudų, kurios patiriamos pagal jį sudarant sandorius, kita priežastis – iškilę sunkumai susieti vietos lygmens realijas su direktyvoje pateiktomis Bendrijos lygmeniui pritaikytomis sąvokomis ir apibrėžimais, pavyzdžiui, su retai taikomomis sąvokomis „ekonominio pobūdžio veikla“, „įmonės“, „poveikis Bendrijos vidaus prekybai“, „ekonominis pranašumas“, „užduoties paskyrimo aktas“, „gerai veikianti vidutinė įmonė, tinkamai aprūpinta transporto priemonėmis“ ar „pagrįstas pelnas“;

29.

pabrėžia, kad ši akivaizdi problema, su kuria susidūrė vietos ir regionų valdžios institucijos norėdamos taikyti minėtąsias sąvokas, dar labiau paaštrėjo dėl to, kad vieno pobūdžio viešajai paslaugai šios sąvokos taikomos nevienodai: jų taikymas tiesiogiai priklauso nuo paslaugos organizavimo ir sutarčių sudarymo tvarkos, kuri kiekvienoje vietos ir regionų valdžios institucijoje ir kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtinga;

30.

prašo Komisijos pristatant persvarstytą sprendimo projektą kartu pristatyti orientacinį ir neprivalomą viešųjų paslaugų ES registrą. Šiame kiekvienais metais atnaujiname registre būtų pateiktos valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų apibrėžtos viešosios paslaugos; siūlo, kad šiame registre, kuris galėtų būti parengtas bendradarbiaujant su Regionų komitetu, atsižvelgiant į paslaugų organizavimo tvarką būtų patikslintas su šiomis paslaugomis siejamos veiklos ekonominis ar neekonominis pobūdis siekiant vietos ir regionų valdžios institucijoms konkrečiai paaiškinti, ką galėtų apimti šios sąvokos, ir nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių viena ar kita paslauga priskiriama ekonominei ar neekonominei veiklai ir dėl kurių paslaugų klasifikacija ilgainiui keičiasi;

31.

prašo Komisijos taip pat paaiškinti ir Lisabonos sutartyje apibrėžtas bendrąsias Sąjungos vertybes viešųjų paslaugų srityje: aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą ir visų pirma, bendrą Sąjungos vertybę – visuotinį socialinių paslaugų prieinamumą; todėl apgailestauja, kad šis prieinamumas suvokiamas labai siaurai; tai Komisija parodė savo pastaraisiais sprendimais dėl valstybės pagalbos, skiriamos socialinio būsto klausimus sprendžiantiems subjektams, suderinamumo su vidaus rinka ir ypač savo pozicija bylose E 2/2005 ir N 642/2009 dėl socialinio būsto Nyderlanduose; šiose bylose, naudodama vienintelį labai mažų pajamų kriterijų, kvestionuoja socialinės įvairovės socialiniame būste principą. Ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją atsižvelgiant į šiuo metu ES Teisingumo Teismui pateiktus ieškinius;

32.

todėl teigia, kad valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi apibrėžti specialias socialinėms viešosioms paslaugoms tenkančias užduotis, taip pat su viešosiomis paslaugomis siejamų įsipareigojimų pobūdį ir turinį, taigi mano, kad Komisija neturi įgaliojimų dalyvauti nustatant socialinių paslaugų teikimo namų ūkiams sąlygas ir apibrėžiant namų ūkių, kurių svarbiausių poreikių negali patenkinti rinka, kategorijas;

33.

prašo Komisijos savo diskusijose ir pasiūlymuose dėl peržiūros numatyti visas galimas kompensacijos už viešąją paslaugą formas atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikiamą didelę veiksmų laisvę finansuoti viešąsiais paslaugas, įskaitant kompensacijas, kurios teikiamos ilgalaikėms investicijoms, būtinoms viešųjų paslaugų infrastruktūrai (ligoninės, socialiniai būstai, apgyvendinimo centrai, kultūros centrai ir pan.) finansuoti, valstybės pagalba forma; Komitetas taip pat prašo svarstant suderinamumą neapsiriboti metinėmis subsidijomis paslaugų užtikrinimui, kurios esant kompensacijos permokai gali būti perkeliamos į kitus metus, ir patikslinti vertinimo kriterijus, kurie rodo, kad teikiant pagalbą ilgalaikėms investicijoms (visų pirma turint omenyje pastatus ir žemės sklypus) nebuvo kompensacijos permokos;

34.

prašo Komisijos permokos, kuri gali susidaryti skiriant kompensaciją, jos prevencijos, kontrolės ir permokos grąžinimo klausimus, susijusius su valstybės pagalbos draudimo principu ir su neiškraipytos konkurencijos užtikrinimu, spręsti atskirai ir jų nesusieti su klausimais dėl sutarčių sudarymo ir dėl valdžios institucijos vykdomos procedūros, kurios metu atrenkamos įmonės, kurioms gali būti pavesta teikti viešąją paslaugą, kuri, atsižvelgiant į viešosios valdžios institucijos sprendimą dėl jos organizavimo, bus siejama arba su pagrindiniais Sutartyje nustatytais principais, t. y. vienodo požiūrio, nediskriminacijos ir skaidrumo (pvz., paslaugų koncesijos arba išimtinės ar specialiosios teisės suteikimo atveju) principais, arba su direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatomis;

35.

dar kartą pabrėžia, kad viešojo konkurso procedūra, vykdoma siekiant atrinkti įmonę (arba įmones), kuriai būtų pavesta teikti viešąją paslaugą, yra vienas iš daugelio būdų organizuoti viešąsias paslaugas, kurio pagrindas viešosios paslaugos viešas pirkimas iš išorės veiklos vykdytojo už tam tikrą kainą, o ne ypatingas būdas išvengti, kad šie veiksmai nebūtų kvalifikuojami kaip valstybės pagalba;

36.

mano, kad tai verčia Komisiją paaiškinti, kad Bendrijos teisę atitinkančių viešųjų pirkimų vykdymas visuomet nesuderinamas su valstybės pagalba susijusia kompensacijos permoka; tačiau kartu nurodo, kad konkursas ne visuomet atsižvelgia į galimus su viešosios paslaugos teikimu susijusių grynųjų sąnaudų pokyčius laikui bėgant, jeigu ši kaina yra tam tikru momentu rinkoje susidariusios padėties ir rinkos jėgų santykio rezultatas. Priklausomai nuo kai kurių ūkinės veiklos vykdytojų patekimo į rinkas strategijos, dėl konkurso metu taikomų kainos nustatymo sąlygų gali susidaryti prielaida struktūrinės kompensacijos permokai, dėl kurios ilgainiui gali kilti problemų taikant su viešaja paslauga susijusio finansinio tęstinumo ir tarifų prieinamumo principus;

37.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ne tik patiria pernelyg dideles sąnaudas sudarydamos sandorius pagal viešuosius konkursus, kai kurias viešąsias paslaugas sunku įsprausti į griežtus viešojo konkurso rėmus dėl paslaugos kintamo pobūdžio, finansinio tęstinumo ar būtinybės tenkinti bendrą reikalavimą įmonėms taikyti leidimų sistemą, kai iškyla informacijos asimetrijos tarp vartotojų ir paslaugos teikėjo problema, ar paprasčiausiai dėl to, kad nėra tarptautinio intereso teikti viešąsias vietos lygmens ir socialines paslaugas;

38.

todėl siūlo Komisijai peržiūrint teisės aktų rinkinį pateikti pasiūlymą dėl aiškinamojo komunikato, tam tikro vietos ir regionų valdžios institucijoms skirto „vadovo“, kuriame būtų aiškinami įvairioms viešųjų paslaugų teikimo formoms taikomi teisiniai reikalavimai, kurie apima: tiesiogiai teikiamas paslaugas, paslaugas teikiamas bendradarbiaujant išteklius sutelkusiems viešojo sektoriaus subjektams, valdžios institucijai pavaldaus subjekto teikiamas paslaugas, viešosios paslaugos viešąjį pirkimą iš išorės ūkinės veiklos vykdytojo už tam tikrą kainą, su eksploatavimu susijusios rizikos perkėlimą išorės veiklos vykdytojui už tai numatant ar nenumatant atlygio, išimtinių ar specialiųjų teisių suteikimą taikant leidimų sistemą, taip pat finansinę paramą bendros svarbos projektui, susijusiam su papildoma ne pelno iniciatyva;

39.

palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas supaprastino ir paaiškino tiesiogiai teikiamų paslaugų, o neseniai ir vietos ir regionų valdžios institucijų viešojo sektoriaus bendradarbiavimo sąvokas, todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų teisės aktus, kad būtų galima pateikti tiesiogiai teikiamos paslaugos apibrėžimą, atitinkantį vietos savivaldos padėtį, ir reikalavimą užtikrinti valstybės išteklių veiksmingumą ekonomikos ir biudžeto krizės sąlygomis;

40.

nurodo kad viešojo sektoriaus subjektų, t. y. vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas turi didelį potencialą padidinti valstybės išteklių ekonominį veiksmingumą ir jų paskirstymo veiksmingumą, modernizuoti viešąsias paslaugas atsižvelgiant į besikeičiančius savo teritorijų piliečių svarbiausius poreikius;

41.

prašo Komisijos, kad sprendimas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, administracinio bendradarbiavimo – nepažeidžiant SESV nuostatų – būtų priimamas valstybės narės vidaus lygmeniu ir šioje srityje nebūtų taikomos viešųjų pirkimų teisės nuostatos.

42.

pritaria Komisijos siekiui mažinti vietos ir regionų valdžios institucijoms ir įmonėms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tenkančią administracinę ir biudžetinę naštą dėl reguliariai vykdomos kompensacijos permokos kontrolės, nuo kurios šiuo metu priklauso išimties dėl pranešimo taikymas ir a priori viešosios paslaugos kompensacijos suderinamumas;

43.

pritaria Komisijos pasiūlymui, pateiktam vadovaujantis Sutartyje apibrėžtu proporcingumo principu, diversifikuoti galimos permokos kompensacijos kontrolės nuostatas, priimti sprendimą, geriau atitinkantį kai kurių bendruomenėms teikiamų viešųjų paslaugų išskirtinai vietinį pobūdį, visų pirma turint omenyje socialines paslaugas, kurios, atsižvelgiant į dabartinę vidaus rinkos vystymosi padėtį, neturi jokio arba labai mažą poveikį Bendrijos vidaus prekybai, ir sutelkti dėmesį į Sąjungos ar tarpvalstybinio masto viešąsias paslaugas, kurių poveikis vidaus rinkai yra kur kas didesnis, kadangi jos reglamentuojamos konkretiems sektoriams taikomomis liberalizavimo direktyvomis arba jas teikiančios įmonės struktūriniu požiūriu yra Sąjungos arba tarptautinio lygmens;

44.

mano, kad šiuo požiūriu reikėtų skirtingai vertinti situacijas, kai: pirma, už viešosios paslaugos teikimą skiriamos de minimis kompensacijos, kurios nedaro poveikio Bendrijos vidaus prekybai, todėl negali būti laikomos valstybės pagalba; antra, kai kompensacijos, skiriamos už teikiamą vietinio pobūdžio viešąją paslaugą, yra didesnės negu de minimis riba, tačiau dėl šios paslaugos organizavimo pobūdžio ir atsižvelgiant į dabartinę vidaus rinkos vystymosi padėtį, jų poveikis Bendrijos vidaus prekybai nėra toks, kuris prieštarautų Sąjungos interesams; trečia, kai kompensacijos, skirtos kitoms Sąjungos ar tarpvalstybinio masto viešosioms paslaugoms, kurios reglamentuojamos konkretiems sektoriams taikomomis direktyvomis ar reglamentais arba kurias teikia viršnacionaliniu lygmeniu veikiančios įmonės;

45.

mano, kad reikėtų taip pat atsižvelgti į kitus objektyvius kriterijus, kurie a priori rodo, kad nėra jokios rizikos, susijusios su poveikiu Bendrijos vidaus prekybai, konkurencijos iškreipimu ar kryžminiu subsidijavimu. Tai galėtų būti šie kriterijai: kai kurių ūkinės veiklos vykdytojų, kuriems taikoma leidimų sistema, riboti teritorinio lygmens įgaliojimai; labai konkreti viešojo ar privataus sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojų veiklos sritis: kartais šie subjektai sukuriami teikti labai konkrečią paslaugą tam tikroje teritorijoje ir nevykdo jokios komercinės veiklos rinkoje; kai kurios ne pelno socialinės įmonės, kurios gautas pajamas pakartotinai investuoja į joms pavestas teikti viešąsias paslaugas išskaičiuodamos šią dalį iš būsimų kompensacijų. Šie objektyvūs kriterijai, susiję su ūkinės veiklos vykdytojų specifiniu veiklos pobūdžiu ir vietos lygmeniu vykdoma veikla, leidžia išvengti bet kokios rizikos dėl konkurencijos iškreipimo ir poveikio Bendrijos vidaus prekybai;

46.

prašo Komisijos kompensacijos permokos reguliarios kontrolės, nuo kurios priklauso atleidimas nuo pareigos pranešti apie kompensacijas, ir kompensacijos permokos prevencijos srityse sprendime numatyti lankstesnes galimybes ir atsakomybę už konkrečių prevencijos priemonių ir kontrolės dažnumo nustatymą patikėti kompetentingoms vadžios institucijoms ir supaprastinti įmonių kreipimosi į teismą, tuo atveju, jei pasitvirtintų kompensacijos permoka, tvarką;

47.

prašo atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vietos ir socialines paslaugas organizuoja santykinai mažu mastu, ir jos yra skirtos vietos bendruomenėms ir nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai; prašo tokiais atvejais atsižvelgti į šių viešųjų paslaugų išskirtinai vietinį ir konkretų pobūdį ir supaprastinti procedūras ir išimties taikymo nuostatas, taikomas taisyklėms dėl valstybės pagalbos, ypač labiausiai izoliuotuose ir nutolusiuose regionuose, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, salose arba kalnų regionuose; mano, kad nustatant šį pobūdį turi būti remiamasi ne vieninteliu gyventojų skaičiaus tam tikroje teritorijoje kriterijumi, o tam tikru rodiklių rinkiniu, kuriuo atsižvelgiama į teritorijos geografinę padėtį ir į aptariamų viešųjų paslaugų potencialių naudotojų įvairovę;

48.

pabrėžia, kad pagal du pirmuosius Atmark kriterijus – pareiga aiškiai apibrėžti viešosios paslaugos, kurią įsipareigoja teikti pagalbos gavėjas, pobūdį, ir iš anksto, objektyviai ir skaidriai parengti kriterijus, pagal kuriuos bus skaičiuojamos kompensacinės išmokos – vietos ir regionų valdžios institucijos privalo paaiškinti viešosios paslaugos užduotis; atkreipia dėmesį į tai, kad patikėjimo akto reikalavimai neturi sukelti vietos valdžios institucijoms nepageidaujamų pelno mokesčių įsipareigojimų, todėl rekomenduoja kriterijus suderinti su Europos pridėtinės vertės mokesčio direktyvos nuostatomis;

49.

mano, kad ši prievolė gali padidinti skaidrumą ir sustiprinti demokratinę atsakomybę teikiant viešąsias paslaugas tik tuo atveju, jei ji yra proporcinga ir pagrįsta ir pernelyg nedidina viešosios valdžios institucijų ir įmonių administracinės naštos ir netrukdo viešųjų paslaugų pritaikyti prie besikeičiančių bendrų poreikių. Siūlo Komisijai laikantis Sutartyje apibrėžto skaidrumo principo ir siekiant, kad piliečiai geriau suprastų viešąsias paslaugas, kiekviename sprendime dėl viešųjų paslaugų kompensacijos numatyti „viešojo paslaugų pirkimo sutartį“ ir ja pakeisti šiuo metu galiojantį ir vietos ir regionų valdžios institucijoms arba piliečiams nelabai aiškų „užduoties paskyrimo aktą“.

50.

norėtų Komisijai pateikti konkrečių, konstruktyvių, racionalių ir Sutartyje apibrėžtais proporcingumo ir skaidrumo principais pagrįstų pasiūlymų, kurių tikslas supaprastinti ir paaiškinti šiuo metu galiojančias nuostatas ir užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jas veiksmingai taikys siekdamos Sutartyje numatyto teisinio tikrumo ir numatomumo;

51.

siūlo Komisijai reglamente nurodytą de minimis ribą (5), t. y. 200 000 EUR suma, skiriama per trejus metus, kurios neviršijus ši pagalba nėra laikoma valstybės pagalba, viešųjų paslaugų kompensacijų atveju padidinti iki 800 000 EUR per metus (6) ir valstybės pagalbos kontrolės nuostatų netaikyti bendruomenėms teikiamoms viešosioms paslaugoms, kurias teikia vietos savanoriškos veiklos sektorius ir vietinės socialinės labai mažos įmonės, kurios veiklą vykdo socialinio vystymosi vietos lygmeniu: socialinė įtrauktis, kova su atskirtimi, vietos renginių organizavimas, kultūros, sporto ir socialinė šviečiamoji veikla ir kita. Šis pasiūlymas pagrįstas tuo, kad tokios viešosios paslaugos nekelia rizikos Bendrijos vidaus prekybai ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos neturi galimybių šiems vietos lygmens veiklos vykdytojams praktiškai taikyti valstybės pagalbos kontrolės sistemą, visų pirma dėl ypatingai didelio jų skaičiaus;

52.

siūlo Komisijai dėl vietos ir regionų valdžios institucijų per metus skiriamos 800 000 EUR kompensacijos įmonėms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, įskaitant ir socialinio pobūdžio paslaugas, parengti naują supaprastintą sprendimą dėl valstybės pagalbos a priori suderinamumo atsižvelgiant į dabartinę vidaus rinkos vystymosi padėtį ir į labai mažą poveikį Bendrijos vidaus prekybai. Tai, kad šis poveikis labai mažas, lemia išskirtinai vietinis viešųjų paslaugų pobūdis, jų sektorinė organizavimo forma ir, visų pirma, specifinis jas teikiančių ūkinės veiklos vykdytojų pobūdis: vykdoma veikla yra vietos, o ne Sąjungos ar tarptautinio lygmens;

53.

mano, kad taikant supaprastintą sprendimą turi būti laikomasi toliau pateikiamų objektyvių kriterijų, kadangi jie rodo, kad esant dabartinei vidaus rinkos vystymosi padėčiai poveikis Bendrijos vidaus prekybai yra labai mažas: pirma, kompensaciją skiria vietos ir (arba) regionų valdžios institucija, vietos ir (arba) regionų institucijų grupė arba bet kuris šiuo tikslu vietos ir (arba) regionų institucijos įgaliotas subjektas, antra, kompensacija skiriama teikti regiono ar vietos lygmens viešąją paslaugą, kuri skirta konkrečiai teritorijai ir kuri tenkina šios teritorijos gyventojų specifinius poreikius, trečia, kompensacija skiriama įmonėms, kurios turi teisiškai ir faktiškai ribotus teritorinius įgaliojimus, galiojančius tik teritorijoje, kurioje teikiama viešoji paslauga, arba įmonėms, kurių veikla susijusi tik su viešųjų paslaugų teikimu ir kurios nevykdo jokios kitos komercinės veiklos, šios įmonės specialiai sukuriamos pagrindiniams poreikiams patenkinti arba gautas pajamas pakartotinai skiria viešosioms paslaugoms finansuoti išskaičiuodamos šią dalį iš būsimų kompensacijų;

54.

siūlo, atsižvelgiant į Sutartyje apibrėžtus subsidiarumo ir proporcingumo principus, supaprastintame sprendime dėl vietos ir (arba) regionų lygmens viešųjų paslaugų kompensacijų a priori suderinamumo pavesti kompensacijas skiriančioms viešosios valdžios institucijoms imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama kompensacijos permokos prevencija, kontrolė ir sustabdymas, turint omenyje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiesiogiai suinteresuotos išvengti galimos kompensacijos permokos. Savo ruožtu reikėtų supaprastinti kreipimosi į teismą, tuo atveju, jei būtų patvirtinta kompensacijos permoka, tvarką;

55.

turint omenyje Sąjungos arba tarptautinio lygmens viešąsias paslaugas, kurios reglamentuojamos ES direktyvomis ir reglamentais (pvz., reglamentas dėl viešųjų paslaugų vidaus transporto srityje įsipareigojimų (7)) ir kitas viešąsias paslaugas, kurios nereglamentuojamos Sąjungos teisės aktais, bet kurių ypatumai neatitinka naujajame supaprastintame sprendime apibrėžtų ypatumų visų pirma dėl to, kad pagal paslaugas teikiančių įmonių struktūra jos yra sąjunginės ar tarpvalstybinės įmonės, mano, kad viešųjų paslaugų kompensacijų suderinamumo klausimai, įskaitant teikiamos paslaugos grynąsias sąnaudas, veiklos vykdytojų veiksmingumą, pagrįsto pelno valdymą, turėtų būti svarstomi laikantis ne horizontalaus, o sektorinio požiūrio labiau atsižvelgiant į kiekvienos viešosios paslaugos organizavimo ypatumus ir sprendimus turėtų bendrai priimti Parlamentas ir Taryba. Kol bus atlikta esamų direktyvų ar reglamentų peržiūra ir priimtos naujos sektorinės direktyvos ar reglamentai, turėtų ir toliau galioti dabartinė Sąjungos sistema, tačiau reikėtų atsižvelgti į pasiūlymus dėl supaprastinimo viešųjų paslaugų de minimis kompensacijų ir dėl sprendimo dėl vietos lygmens viešųjų paslaugų a priori suderinamumo peržiūros;

56.

laikantis Sutartyje apibrėžto skaidrumo principo ir SESV 14 straipsnio ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatų, siūlo Komisijai šias nuostatas taikyti tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos: sudaryta „viešojo paslaugų pirkimo sutartis“ (8), t. y. oficialus dokumentas, kuriuo, pirma, pripažįstamas veiklos vykdytojo atliekamos užduoties bendra svarba ir tai, kad ji patenka į SESV 14 straipsnio ir 106 straipsnio 2 dalies ir Protokolo Nr. 26 2 straipsnio sritį, antra, patikslinamas su tuo susijęs specifinis įsipareigojimų pobūdis ir nurodama susijusi teritorija, trečia, apibrėžiami viešosios paslaugos kompensacijos apskaičiavimo kriterijai, taip pat „viešojo paslaugų pirkimo sutartis“ pagal specialiai šiuo tikslu sukurtą tvarką turi būti paskelbta ES oficialiame leidinyje.