25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/144

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kino galimybės ir problemos skaitmeniniame amžiuje“

COM(2010) 487 galutinis

2011/C 248/25

Pranešėjas Mircea Eugen BURADA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 24 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kino galimybės ir problemos skaitmeniniame amžiuje“

COM(2010) 487 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 24 d. priėmė savo nuomonę.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 142 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 9 susilaikius.

Šūkis

„Europa privalo siekti pasaulinio lygio įtakos, o ne vykdytojo vaidmens globalizacijos procese“ (1).

PREAMBULĖ

„ Europos kinas atlieka svarbų vaidmenį formuojant Europos identitetą, kuris yra esminė Europos kultūros darbotvarkės dalis. “ Šis įžanginis Komisijos komunikato sakinys yra ryžtinga ketinimų deklaracija, kuria iš pat pradžių aiškiai nusakoma jo tema ir pabrėžiama itin didelė jos svarba siekiant svarbiausio tikslo – vieningos Europos, kokią įsivaizdavo jos įkūrėjai. Kultūra visais aspektais, šiuo atveju įskaitant kiną, yra svarbiausia bendravimą, solidarumą, demokratiją ir ypač Europos sanglaudą skatinanti jėga. Tikrąjį gyvenimo šventąjį gralį – kiną – būtina saugoti ir į jį reikėtų žvelgti nusistačius aiškius politinius ir strateginius siekius. Skaitmeninis kinas suteikia galimybę, kurios nereikėtų praleisti, kad Europos kino pramonė galėtų atlikti svarbią ir kilnią idėjų perdavėjos funkciją; be to, tai ypatinga galimybė, kuria būtina pasinaudoti, kad ES turėtų priemonių formuoti Europos identitetą ir taip užtikrintų Europos sanglaudą. Tačiau tik menas bendrąja prasme ir visų pirma kinas gali padėti pasiekti šį svarbų tikslą. Kalbant ekonomikos terminais, tai reiškia pinigus, didžiules finansines pastangas, be kurių dėl opių su kiekvienos valstybės narės tapatybe susijusių klausimų kyla didelis pavojus Europos Sąjungos, kuri yra tikras 27 skirtingų šalių Babelio bokštas, ateičiai.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Svarstoma tema yra sudėtinga, opi, rimta ir, be kita ko, politinė:

—	sudėtinga dėl Europos identiteto kultūrinio daugialypiškumo,

—	opi todėl, kad kiekviena valstybė narė, besididžiuodama savo kinematografijos paveldo gausa ir įvairove, itin atsargiai ar net skeptiškai žvelgs į šį naują etapą,

—	rimta, nes ES lygmeniu šiuo klausimu neparengta jokia reali strategija ir nepasiekta jokių konkrečių rezultatų, o tai gali kelti grėsmę ES pastangoms užtikrinti Europos integraciją formuojant ir derinant Europos identiteto aspektus,

—	politinė todėl, kad, nors kinas – aukščiausia kultūros išraiška, iš pradžių tebuvo laisvalaikio veikla, bėgant laikui jis įgavo naujų moralinės paramos šaltinio, idėjų perdavėjo, istorijos metraščio, pasąmonės išraiškos priemonės, propagandos skleidėjo ir kitų funkcijų.

1.2   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) rekomenduoja visiems sprendimus priimantiems asmenims, kurie ateityje prisidės prie šio unikalaus projekto įgyvendinimo, atsargiai imtis šio klausimo ir stengtis nepatekti į kultūrine depresija persmelktų palyginimų spąstus, t. y. vengti tokių idėjų, kaip antai: JAV kino pramonė valdo pasaulį arba žiūrovai mieliau renkasi amerikiečius. Konkurencija turi paspartinti Europos skaitmeninio kino plėtrą. Žiūrovai nori įsitraukti į kino pasaulį, pajusti nuostabą, išgirsti įtikinamų argumentų ir patirti teigiamų emocijų, jie nori tokio kino, į kurį ateitų su savo idėjomis, o išeitų pasisėmę idėjų iš ekrano. Tai yra sėkmės garantas. Todėl būtina dėti visas pastangas (pasitikėti savo jėgomis, veikti ryžtingai ir vieningai) ir surasti priemonių bei lėšų šio kultūrinio ir politinio variklio, kuris, be abejo, yra vienas iš susivienijusios Europos kertinių akmenų, sėkmingam veikimui užtikrinti.

1.3   Tikroji skaitmeninė Europos kino revoliucija programomis, standartais ir teisės aktais sukrės daugelio šio sektoriaus veikėjų „ramų gyvenimą“. Jie bus priversti naujai pažvelgti į darbą, pakeisti gyvenimo tempą ir, be kita ko, padidinti biudžetą. Tai bus naujas iššūkis, tačiau dėl jo daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių gali tekti nutraukti savo veiklą, kaip išsamiai paaiškinama Komisijos dokumente. EESRK ragina patvirtinti visas naudingas ES lygmens priemones, joms pritaria ir mano, jog būtina dėti visas pastangas, kad kaimo vietovėse ir dideliuose miestuose būtų išsaugoti nedideli kino teatrai, kurie itin svarbūs socialinei sanglaudai ir nekomercinio (angl. art house) kino sektoriui.

1.4   Taigi šis didžiulis novatoriškas žingsnis į priekį tiesiog būtinas Sąjungos ateičiai, kaip svarbiausias Europos kultūros aspektas, tvirtas ES žmones ir kultūras jungiantis tiltas, kuris padeda jiems sužinoti vieniems apie kitus, vieniems kitus pažinti ir, esant būtinybei, įvertinti galimybę gyventi kartu gerbiant, suprantant vieniems kitus ar netgi žavintis vieniems kitais. Skaitmeninis kinas pranašauja labiau visuomenišką, konkurencingesnį ir pigesnį gyvenimą.

1.5   EESRK pritaria idėjai ES lygmeniu sukurti konkretų, aiškų ir tvirtą teisinį pagrindą. Valstybės narės turi negailėti pastangų ir į kino sales sugrąžinti milijonus kino teatruose nebesilankančių kino mėgėjų. Turime pripažinti vieną svarbų dalyką: šiuo metu žiūrėti filmą kino teatre yra prabanga, o žiūrėti filmą, įrašytą į skaitmeninį universalųjį diską, naudojantis namų kino sistema (be abejo, su plazminiu ekranu), yra kasdienybė.

1.6   Svarbu, kad šis klausimas būtų sprendžiamas aiškiai įsisąmoninus, kad informacinės ir ryšių technologijos (naujosios technologijos, tikralaikis informavimas ir tiesioginis bendravimas be kalbos barjerų) suteikia didžiulį pranašumą siekiant be jokių kliūčių ir kuo pigiau skleisti Europos kultūrinių ir kūrybinių vertybių įvairovę. Kartu didinamas kino prieinamumas regėjimo ar klausos sutrikimų turintiems žmonėms.

1.7   Nieko stabilaus ar ilgalaikio nepavyks pasiekti, jeigu ES nepasirūpins finansiniais ištekliais, kurių reikia šiam ypatingam daugiakultūriam projektui įgyvendinti ir jį tinkamai paremti. Netinkamas programos valdymas, be abejo, atsilieps išlaidoms, kurias nedideliems kino teatrams, kai kurių kategorijų šios srities darbuotojams ir visų pirma žiūrovams, kurie iš esmės yra svarbiausi, bus sunku atlaikyti. Kadangi kalbant apie viešąjį finansavimą nėra vieno bendro visoms Europos šalims ir regionams tinkamo požiūrio, EESRK pabrėžia būtinybę skirti pakankamai lėšų mažų kino teatrų skaitmeninimui, visų pirma kaimo vietovėse ir dideliuose miestuose. Reikėtų naudotis struktūriniais fondais, užtikrinti tinkamą bendrą nacionalinį finansavimą ir didesnes galimybes naudotis MEDIA Gamybos garantiniu fondu visų pirma suteikti rodytojams. Tačiau negalima siekti, kad visos Europos šalys ir regionai laikytųsi vienodo požiūrio į valstybės paramą; kiekviena Europos šalis ir regionas privalo turėti galimybę laisvai įgyvendinti tą sistemą, kuri gerai veiktų esamose rinkose.

1.8   Rekomenduojama filmų archyvus – ar tai būtų dokumentiniai filmai, archyvinė filmuota medžiaga, ar klasikiniai filmai – skaitmeninti, kad būsimos kartos neprarastų Europos kino lobyno, ir užtikrinti, kad per ateinančius kelerius metus neišvengiamai perėjus prie skaitmeninių technologijų šiais ištekliais būtų galima lengvai naudotis.

1.9   Komunikate daugiausia dėmesio skiriama vienai siaurai sričiai – kino teatrų, o ne Europos kino skaitmeninimui ar audiovizualinei politikai skaitmeniniame pasaulyje apskritai. Skaitmeninimas – daug sudėtingesnis reiškinys nei paprastas įrangos pakeitimas kita. Kad Europos kinas taptų strategiškai svarbia Europos skaitmeninės darbotvarkės dalimi, reikės vadovautis kompleksiniu požiūriu atsižvelgiant ne tik į technologinius ir (arba) su pramone susijusius, bet ir į platesnio masto susirūpinimą keliančius kultūros klausimus bei tikslus. Į Europos skaitmeninę darbotvarkę turi būti įtrauktas skaitmeninio kino prieinamumo tiek dėl laisvalaikio, teik dėl informacijos klausimas.

2.   Įžanga

2.1   Skaitmeninis kinas – tai filmų platinimas ir demonstravimas kino teatruose naudojant skaitmenines technologijas. Skaitmeninės technologijos apima skaitmeninį įrašymą, skaitmeninį galutinį filmo apdorojimo etapą, skaitmeninį kino platinimo originalą (angl. Digital Cinema Distribution Master, DCDM), skaitmeninį filmų demonstravimą (skaitmeninio kino iniciatyva, angl. Digital Cinema Initiative, DCI), kuris galimas naudojantis dviem raiškos lygiais – 2K ir 4K. Skaitmeninio kino sistema turi užtikrinti aukščiausios kokybės vaizdą ir garsą.

2.2   Skaitmeninis filmų platinimas padeda filmų platintojams labai daug sutaupyti. 80 minučių trukmės filmas, platinamas įrašytas į paprastą juostą, kainuoja 1 500–2 500 JAV dolerių. Padarius milijonus kopijų, susidaro didžiulė suma. Skaitmeniniu ne didesnės kaip 250 MB per sekundę spartos formatu įrašytą paprastą filmą galima saugoti vos 300 GB dydžio kietajame diske daug mažesnėmis sąnaudomis, o ką jau kalbėti apie tai, kad mažesnės apimties skaitmeninę laikmeną lengva naudoti, saugoti ir gabenti, be to, ji gali būti pakartotinai naudojama (šaltinis: „Vikipedija“).

2.3   Skaitmeninio platinimo (skaitmeninio kino) nebūtų be filmų gamybos, kuri skaitmeninės filmų įrangos diegimo požiūriu atsilieka nuo kitų sričių. Todėl būtina skirti lėšų atsilikimui šioje srityje įveikti ir pasivyti savo konkurentus.

Šiandieninė padėtis kiek neįprasta: mums rengiantis kurti skaitmeninio kino tinklą, dauguma filmų kūrėjų tebenaudoja celiulioidą kaip laikmeną filmams platinti.

Tas pats pasakytina apie 3D. Platintojai arba operatoriai Europos kino mėgėjus dažnai verčia už bilietus mokėti keliais eurais daugiau vien už tai, kad šie galėtų pamatyti blankią prastesnės, nei numatyta pagal skaitmeninę normą, kokybės kopiją. Tikro skaitmeninio demonstravimo negali būti tol, kol skaitmeninis originalas nebus filmuojamas skaitmeniniu būdu. Pavyzdžiui, filmas „Avataras“ buvo nufilmuotas 3D formatu, būtent todėl jis tapo toks populiarus ir jį pamatyti panoro milijonai kino mėgėjų.

3.   Išankstinės sąlygos

3.1   Komunikate atsižvelgiama į įvairias svarbiausias koncepcijas, kurios turėtų skatinti kurti bendrą ES kultūros erdvę, kurioje skaitmeninimo procesas turi būti vykdomas nurodytomis sąlygomis ir skiriant būtiną finansinę paramą.

3.1.1   EUROPOS KULTŪROS DARBOTVARKĖJE išskirtinis dėmesys skiriamas Europos kino skatinimui, kadangi jis padeda formuoti europinį identitetą ir mažinti atotrūkį tarp Europos kultūrų.

3.1.2   EUROPOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ – tai viena iš septynių pavyzdinių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų skaitmeninėje bendrojoje rinkoje.

3.1.3   Bendroji rinka yra svarbiausias elementas, kuris, nepaisant visų sunkumų, suteikia galimybę kitose Europos šalyse be kliūčių skleisti kultūrinį turinį, plėtoti socialinius ryšius ir komercines paslaugas, taip pat sudaryti sąlygas Europos piliečiams naudotis visomis skaitmeninio amžiaus teikiamomis galimybėmis, kurias atvers sukurta skaitmeninė bendroji rinka.

3.1.4   2006 m. ES ratifikuotoje UNESCO konvencijoje raginama saugoti ir skatinti kultūrų išraiškos įvairovę. Tai itin svarbu sprendžiant, kokių esminių veiksmų reikėtų imtis, ir tai yra tikslas, kurį ES privalo praktiškai įgyvendinti kino teatrų skaitmeninimo srityje.

3.1.5   Žaliojoje knygoje „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ nurodoma, kad kultūros ir kūrybos sektoriai ne tik tiesiogiai veikia BVP, bet ir yra svarbūs veiksniai, skatinantys daugelio kitų sektorių ekonomines ir socialines inovacijas.

3.1.6   MEDIA 2007 yra plati programa, į kurią įtrauktas ir Europos audiovizualinių paslaugų specialistų mokymas. Programos tikslas – padėti šioje srityje dirbantiems žmonėms prisitaikyti prie europinės ir tarptautinės audiovizualinių paslaugų rinkos skatinant tęstinį profesinį mokymą ir naujų technologijų taikymą.

3.1.7   Per mažai lėšų skiriama mažų kino teatrų skaitmeninimui, visų pirma kaimo vietovėse. Šiam uždaviniui atlikti reikėtų naudotis struktūriniais fondais, užtikrinti tinkamą bendrą nacionalinį finansavimą ir didesnes galimybes naudotis MEDIA Gamybos garantiniu fondu visų pirma suteikti rodytojams.

4.   Padėties analizė

4.1   Dėl skaitmeninės revoliucijos iškyla politinių klausimų regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu:

—	Europoje sukurtų kūrinių konkurencingumas ir platinimas,

—	pliuralizmas ir kalbų bei kultūrų įvairovė.

Visi ES suinteresuotieji subjektai turi sąžiningai ir vienodai nagrinėti ir spręsti šias problemas.

4.2   Pastebima, kad valstybių narių valdžios institucijų teikiama pagalba iki šiol buvo numatyta filmų kūrimui ir gamybai. EESRK nuomone, tai yra pagirtina ir iš tiesų būtina skatinant valstybių narių kino kultūrą, tačiau turi būti keliamas reikalavimas pereiti prie skaitmeninės gamybos.

4.3   Komunikate taip pat pabrėžiama, jog nuo šiol būtina skirti papildomų lėšų ir skaitmeniniams originalams, ir skaitmeniniams ekranams, kad filmus būtų galima platinti ir juos galėtų pamatyti daug žiūrovų, tačiau taip pat turi būti numatytas finansavimas darbuotojų, kurie prarado darbą dėl technologinių pasikeitimų, perkvalifikavimo programoms.

4.4   Tekste iškeliamas aktyvaus filmų platintojų ir rodytojų dalyvavimo, kuris itin svarbus siekiant užtikrinti Europos kūrėjų darbų sklaidą ir Europos kino įvairovę, klausimas. Tai, kad filmo platintojas yra ir filmo kūrėjas, neturėtų kelti susirūpinimo, jeigu bilieto kaina nėra pernelyg didelė. Jų verslininko mąstyseną būtina panaudoti nacionalinio ir ES skaitmeninio kino naudai.

4.5   2008 m. pavasarį Europos Komisija ir valstybės narės ėmėsi ilgalaikės iniciatyvos ir sudarė skaitmeninio kino ekspertų grupę. Diskusijose prieita prie išvados, kad reikia pakaitinių esamo virtualios kopijos mokesčio (VKM) (angl. Virtual Print Fee, VPF) modelio variantų, ir pabrėžta, kad skaitmeninėms technologijoms įdiegti reikalinga ES ir nacionalinė parama.

4.6   Tarpiniai investuotojai iš anksto finansuoja kino salėms reikalingos skaitmeninio kino įrangos įsigijimą. Kai filmas pradedamas rodyti kino salėse, platintojas privalo mokėti VKM, kuriuo apmokama skaitmeninė įranga.

4.7   Komunikate pateikiami keli finansavimo pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad nenumaldoma skaitmeninimo mašina jau pajudėjo, tačiau mes nežinome jos greičio, našumo, jos įrangos stabilumo ar plataus skaitmeninio kino tinklo – vieno iš europinio projekto, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, ramsčių – masto.

4.8   2009 m. spalio 16 d. Komisijos pradėtose viešose konsultacijose dėl Europos kino galimybių ir problemų skaitmeniniame amžiuje nuomonę pareiškė daugiau kaip 300 filmų rodytojų, platintojų, gamintojų, pardavimo agentų, filmų ir specialistų agentūrų bei skaitmenines paslaugas teikiančių įmonių.

4.9   EESRK nuomone, siekiant, kad šis projektas būtų sėkmingas, stebėsena turi būti ilgalaikė ir turi būti vykdoma atsižvelgiant į didelę Europos kultūros įvairovę.

4.10   Bėgant metams kino srityje vyko daugybė pasikeitimų: nebylusis kinas, Technicolor sistema, Dolby Sound technologijos ir pan. Šiais laikais didžiausias iššūkis – tai skaitmeninė revoliucija.

4.11   EESRK pabrėžia, kad dėl skaitmeninimo kyla ir nemažų su skaitmeninio formato filmų kaupimu, ilgalaikiu saugojimu ir galimybe jais naudotis susijusių techninių ir finansinių sunkumų, apie kuriuos komunikate nekalbama. Neparengtas ilgalaikis skaitmeninės medžiagos archyvavimo planas ir nėra išbandyto ilgalaikio skaitmeninio turinio, kurį vėliau būtų galima vėl nuskaityti, saugojimo būdo. Skaitmeninių laikmenų gyvavimo ciklas trumpesnis nei juostų, susijusios išlaidos daug didesnės, o skaitmeninio turinio daugės geometrine progresija. Kartu kyla klausimų dėl galimybės naudotis šiuo skaitmeniniu turiniu, jo originalumo ir autentiškumo.

4.12   EESRK rekomenduoja šiuos sunkumus spręsti bendradarbiaujant visiems šio sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų galima sukurti tinkamas saugojimo ir archyvavimo sistemas, nustatyti vienodus standartus ir apsispręsti dėl pastovaus ir patikimo finansavimo. Dėl nuoseklios skaitmeninio saugojimo ir (arba) archyvavimo sistemos rekomenduojama užtikrinti galimybę sukaupta medžiaga naudotis 100 metų, apsaugą nuo ilgalaikio nesirūpinimo ir finansinių sunkumų, galimybę kurti kopijas, kad būtų galima patenkinti būsimus platinimo poreikius, originalo kokybę atitinkančią arba už ją geresnę garso ir (arba) vaizdo kokybę ir apsaugą nuo priklausomybės nuo besikeičiančių technologijų platformų.

4.13   Komunikate atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio filmų platinimo pranašumą: tai užtikrina filmų archyvų išlikimą ir tolesnį klasikos, kuri priešingu atveju dėl pasenusių technologijų būtų pamiršta, platinimą plačiai auditorijai.

4.14   Kitas pranašumas – mažesnės gamybos ir galutinio filmų apdorojimo etapo išlaidos. Skaitmeninį pirminį originalą (angl. digital source master, DSM) galima naudoti daugeliu būdų, pavyzdžiui, kino teatruose, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, skaitmeniniuose universaliuosiuose diskuose ir skaitmeninėje televizijoje.

4.15   Be to, skaitmeninis platinimas naudingas dar vienu svarbiu aspektu: fizines, kultūrines ir ypač kalbines ribas lengviau įveikti žiūrovams tiesiog pateikiant originalų filmą, išverstą į šalies, kurioje jis bus rodomas, kalbą. Išleidžiama vis daugiau universaliųjų skaitmeninių diskų su subtitrais keliomis kalbomis.

4.16   Ši skaitmeninė procedūra suteikia galimybę režisieriui iki paskutinės minutės kontroliuoti skaitmeninio originalo, įskaitant vaizdą, specialiuosius efektus, ryškumą, muziką ir garso efektus, kokybę.

4.17   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas skatinti valstybes nares remti nacionalinę kino pramonę, kad būtų galima geriau pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamais pranašumais ir, dalyvaujant šioje skaitmeninėje revoliucijoje, įvykdyti svarbų uždavinį – užtikrinti skaitmeninio kino ateitį ir sudaryti galimybę Europos piliečiams naudotis kultūrų įvairovės teikiamais privalumais.

4.18   EESRK pabrėžia šio sektoriaus galimybes užimtumo srityje ir darbo vietų specifiškumą. Siekiant sėkmingos Europos skaitmeninio kino raidos, kuri ateityje padės išsaugoti Europos filmų kūrimo kokybę ir ypatumus, svarbu, kad dabar būtų investuojama į žmogiškuosius išteklius. Taip pat labai svarbu, kad socialinės sąnaudos, kurias teks patirti dėl perėjimo prie skaitmeninio kino (teks atleisti kino mechanikus ir laboratorijų darbuotojus), būtų kuo mažesnės, pavyzdžiui, tinkamai organizuoti mokymus ir perkvalifikavimą.

4.19   Sprendimo dėl programos MEDIA 2007 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas profesinis mokymas, kuris apims skaitmeninių technologijų taikymą nuo pat pradžių gaminant Europos audiovizualines programas, atliekant galutinį jų apdorojimą, jas platinant, parduodant ir archyvuojant. Programą MEDIA 2007 reikėtų peržiūrėti ir išplėsti, kad būtų nustatyti prioritetai ir įvykdyti nauji reikalavimai, be tų, kurie jau buvo nustatyti.

4.20   Pagal šią programą remiamas ir kitas svarbus skaitmeninio kino aspektas – platinimas ir sklaida (5 straipsnis).

4.21   Kitas finansavimo šaltinis – valstybės pagalba, teikiama vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 3 dalies d punktu; jos pavyzdžių yra labai daug, kaip galima suprasti iš konteksto.

4.22   Kalbant apie standartizavimą, reikėtų paminėti, kad 2002 m. šešios didžiosios JAV kino filmų kūrimo bendrovės nustatė techninius skaitmeninio kino platinimo reikalavimus (Skaitmeninio kino iniciatyva, angl. Digital Cinema Initiative, DCI).

4.23   2005 m. Kino ir televizijos inžinierių draugija (angl. Society of Motion Picture and Television Engineers, SMPTE) paskelbė Skaitmeninio kino iniciatyvos specifikaciją paversdama ją skaitmeninio kino standartu, kurį Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) (Ženeva) patvirtino kaip tarptautinį standartą. 2011 m. Komisija turėtų priimti labai laukiamą rekomendaciją dėl konkrečių europinių skaitmeninio Europos kino standartų skatinimo.

4.24   Palyginti su JAV, Europoje skaitmeniniu būdu filmuojamų arba galutiniame etape skaitmeniniu būdu apdorojamų filmų procentinė dalis yra labai nedidelė. Tai reiškia, kad mes atsiliekame nuo savo konkurento. Vienas pavyzdys pasako labai daug: iš visų Prancūzijoje demonstruotų skaitmeninių filmų (2007 m. – 30, 2008 m. – 50 filmų) 35 filmai buvo Šiaurės Amerikos šalių kūrėjų, 10 – Europos, o 5 sukurti nepriklausomų kino kūrėjų.

4.25   Dėti pastangas skaitmeninių kino teatrų tinklui plėsti ir neremti Europos skaitmeninių filmų gamybos reikštų savo valia sužlugdyti Europos kino pramonę ir būti nugalėtiems užsienio šalių skaitmeninės produkcijos gamintojų.

4.26   Jeigu ši didžiulė europinė programa patirtų nesėkmę, skaitmeninis kinas tiesiog reikštų besiformuojančiu ES daugiakultūriu turiniu grindžiamos Europos sanglaudos idėjos žlugimą.

4.27   Būtų galima daryti išvadą, kad Europa turi dėti labai daug pastangų, kad įveiktų atsilikimą skaitmeninio kino srityje.

---

(1)  2011 m. sausio 6 d. įvykęs pirmininko Staffan NILSSON ir Europos Komisijos nario Michel BARNIER susitikimas.

---