25.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/81

1.1

EESRK tvirtai ir ryžtingai remia naują požiūrį į Europos Sąjungos makroekonominę politiką ir su ja susijusios strategijos dėl Dunojaus regiono rengimą. EESRK, kaip Europos organizuotos pilietinės visuomenės institucinis atstovas, karštai nori svariai prisidėti rengiant ir įgyvendinant šią strategiją, visų pirma – dalyvaudamas šios strategijos veiksmų plane numatyto pilietinės visuomenės forumo veikloje.

1.2

EESRK jau seniai domisi su Dunojaus regionu susijusiais klausimais ir turi savo poziciją. Pastaraisiais metais Komitetas yra priėmęs daug dokumentų, susijusių su įvairiomis sritimis, visų pirma transporto ir aplinkos apsaugos. Reikia paminėti nuomonę ECO/277, kurioje aiškiai išdėstyta, kodėl EESRK mano, kad svarbu nustatyti strategiją dėl Dunojaus regiono.

1.3

EESRK mano, kad rengiant strategiją dėl Dunojaus regiono reikia atsižvelgti į vaidmenį, kurį ši upė atlieka formuojant bendrą „Dunojaus“ savimonę ir identitetą, kurių pagrindą sudaro kultūrų dialogas ir solidarumas. Tai regioninis indėlis į bendros Europos savimonės formavimą.

1.4

EESRK tikisi, kad jo rekomendacijos tinkamai atspindės Komiteto ir Europos organizuotos pilietinės visuomenės pritarimą šiai strategijai ir tvirtą paramą jai. EESRK mano, kad jei ši strategija ir veiksmų planas bus įgyvendinti sukūrus valdymo sistemą, tai leis iš esmės pagerinti visų Dunojaus regiono, kurį Komitetas laiko Europos atspindžiu, piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas ir sumažinti atotrūkį tarp šio regiono ir labiausiai išsivysčiusių ES regionų. Komitetas taip pat tikisi, kad įgyvendinant strategiją bus atsižvelgta į aplinkosaugos reikalavimus, reikalavimus saugoti vandens išteklius ir dar labiau saugoti regiono kultūros vertybes.

1.5

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pastarųjų metų Europos Sąjungos plėtra ES geografinį centrą smarkiai pastūmėjo rytų kryptimi, o jos ekonominiu svorio centru ir toliau išlieka Vakarų Europa. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kaip svarbiausia strategijos ir veiksmų plano dėl Dunojaus regiono sudedamoji dalis, kartu su nuo jų įgyvendinimo neatsiejamais praktiniais pasiūlymais, yra tinkamas indėlis šiam atotrūkiui panaikinti. EESRK mano, kad naujas makroregioninis požiūris galės tapti pavyzdžiu daugeliui kitų ES regionų.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad strategija ir veiksmų planas yra atviri, palankūs visų atžvilgiu, juose daug dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams ir aplinkos apsaugos aspektams ir tinkamai atspindimos pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijos. Strategija bus veiksminga, jei joje pirmenybė bus nuolat teikiama ne sektoriniam, o integruotam ir tvariam požiūriui. EESRK rekomenduoja šia strategija padėti užtikrinti geresnes sąlygas nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms visuomenės grupėms ir į ją įtraukti kovos su skurdu priemones.

1.7

EESRK laikosi nuomonės, kad strategija atspindi naująją šiuo metu formuojamą ES makroregionų lygmens politiką ir todėl padeda suderinti regione įvairiais lygmenimis ir įvairiose srityse jau veikiančių bendradarbiavimo struktūrų veiklą bei pagerinti jų veiksmingumą ir panaikinti dubliavimąsi. Tačiau reikėtų užtikrinti didesnę šios strategijos ir naujųjų sanglaudos politikos gairių darną.

1.8

EESRK mano, kad strategijos įgyvendinimo valdymo sistema turi būti aiški, paprasta ir skaidri ir sudaryti sąlygas sėkmingai siekti tikslų. EESRK ketina skatinti visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis nuolat taikant dalyvaujamosios demokratijos principą ir veiksmingai prisidedant prie veiksmų plano įgyvendinimo. Norint užsitikrinti sėkmę, svarbu taikant partnerystės principą įtraukti ir skatinti aktyviai dalyvauti visus subjektus, stengtis užtikrinti lankstumą ir nuolat atlikti persvarstymą. Tuo požiūriu EESRK džiaugiasi, kad sukurtas Dunojaus regiono pilietinės visuomenės forumas; veiksmų planas Komitetui ir atitinkamoms nacionalinėms organizacijoms numato svarbų vaidmenį.

1.9

EESRK laikosi nuomonės, kad strategija, kaip makroregioninės plėtros politika, iš esmės prisidės prie Europos integracijos proceso gilinimo, ypač pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; tai prie Europos Sąjungos priartintų šešias trečiąsias regiono šalis, skatintų jas įgyvendinti savo siekį vienytis.

1.10

Komisija šią strategiją rengia, turėdama omenyje, kad regionui nebus taikomos jokios specialios sąlygos, net jei tai ir galėtų suteikti postūmį ES makroregioninei politikai. Taigi, strategija neturi tapti „ne, ne ir dar kartą ne“ strategija nepaisant to, kad:

2.1

EESRK atkreipia dėmesį, kad Dunojaus regionas smarkiai pasikeitė, kadangi didelė šios upės baseino dalis šiandien yra Europos Sąjungos teritorijoje. Atsirado naujų galimybių įveikti problemas ir pasinaudoti regiono potencialu. Galima gerinti socialinį ir ekonominį vystymąsi, konkurencingumą, aplinkos valdymą, taip pat augimą veiksmingai naudojant išteklius ir modernizuoti saugumą ir transporto koridorius.

2.2

Strategijos (2) tikslas, sukūrus ilgalaikio bendradarbiavimo struktūrą, apimančią daugelį aspektų, išvystyti regiono socialinę kultūrą ir didžiulį ekonominį potencialą, pagerinti jo aplinkosaugos būklę.

2.3

EESRK laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos strategijai dėl Dunojaus regiono tenka ypač svarbus vaidmuo gerinant tvarų transportą, energetikos sistemų sujungimą, aplinkos apsaugą, vandens išteklių apsaugą ir suteikiant postūmį verslo plėtojimui. EESRK taip pat mano, kad ši strategija suteiks naujos pridėtinės vertės, kadangi bus dedamos pastangos užtikrinti įvairių sričių politikos dermę ir geriau koordinuoti dalyvaujančių valstybių veiksmus ir bus nustatytas integruotas požiūris į tvarų vystymąsi.

2.4

Dunojaus regionas yra istorinė, socialinė, ekonominė ir veiklos erdvė, kurios ribos sutampa su Dunojaus upės baseinu. Strategijoje pasirenkamas platesnis požiūris siekiant kompleksiškai išnagrinėti prioritetus. Šiomis aplinkybėmis reikia užtikrinti sąsają su regiono gyventojais, jų nuomone ir poreikiais. Iki 2020 m. visiems regiono gyventojams turėtų būti sudarytos geresnės galimybės vietoje siekti aukštojo išsilavinimo, įsidarbinti ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Kadangi tvarus augimas yra vienas svarbiausių strategijos dėl Dunojaus regiono prioritetų, ši strategija gali tapti svariu indėliu įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus.

2.5

EESRK viliasi, kad šiais finansiniais metais geresnis Dunojaus regiono valstybių priimtų programų suderinimas padės sustiprinti regionui skirtų 100 mlrd. EUR poveikį, nes naujų lėšų strategijos įgyvendinimui nėra numatyta. Tuo tikslu reikėtų numatyti sąveiką ir susitarimus, pavyzdžiui, plėtoti ekologiškas aukštąsias technologijas, bendradarbiauti, kad būtų geriau suderintos priemonės ir skirtas finansavimas siekiant padidinti poveikį vietoje ir panaikinti susiskaidymą.

2.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas, siekiant racionalumo reikėtų pasirinkti tam tikrą projektų skaičių ir atlikti tyrimą veiksmingumui užtikrinti. Norint sustiprinti ekonominį ir finansinį bendradarbiavimą, reikia konkrečių priemonių ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių tarpusavio garantijų.

2.7

EESRK neatmeta galimybės, kad politiniu lygmeniu numatoma strategija dėl Dunojaus regiono gali būti įgyvendinama kaip procesas, kuris būtų lanksčiai plėtojamas nuolat atliekant persvarstymą ir, jei reikia, skiriant finansinius ir kitus papildomus išteklius.

2.8

EESRK manymu, suderinamumas su Europos Sąjungos teisės aktais ir veiksmais yra kertinis strategijos akmuo. Reikia nuolat stengtis sumažinti įgyvendinimo atotrūkį ir panaikinti praktinius ir organizacinius sunkumus, lemiančius prastus rezultatus. „Sustiprintas teritorinis aspektas“ padės vykdyti bendradarbiavimo koordinavimą, ES reglamentuose apibrėžti koordinavimo organizavimo principus ir praktiškai įgyvendinti ES teisinius įsipareigojimus, ypač susijusius su bendra rinka ir aplinkos apsauga. Juo remiantis galėtų būti užmegztas „glaudesnis bendradarbiavimas“.

2.9

EESRK pasisako už tai, kad Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono taptų strategijos „Europa 2020“, kuri įkūnija ES pasiryžimą užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, dalimi. Tai galėtų tapti precedentu kitoms regioninėms strategijoms.

2.10

EESRK sutinka, kad regioninis bendradarbiavimas Dunojaus regione padeda įgyvendinti penkis pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus: skatinti užimtumą; gerinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros, ypač besiformuojančių technologijų plėtros, sąlygas; įgyvendinti kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus; gerinti švietimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma mažinant skurdą ir sprendžiant visuomenės senėjimo problemą.

3.1

1989 m. permainos Vidurio Europoje lėmė esminius visuomenės pokyčius. Reikia atidžiai ištirti esamą padėtį, kadangi Dunojaus regionui priklauso nevienodu metu į Europos Sąjungą įstojusios šalys, šalys kandidatės ir trečiosios šalys. EESRK pabrėžia, kad šios šalys susiduria su panašiomis problemomis, bet turi skirtingus išteklius. Kad Dunojaus regionas taptų saugesnis ir būtų sustiprinta jo integracija į ES, svarbu dalytis gerąja administravimo praktika.

3.2

EESRK atkreipia dėmesį, kad Dunojaus regionui būdingi didžiuliai ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai. Stulbina atotrūkis tarp konkurencingiausių ir skurdžiausių regionų, aukščiausią kvalifikaciją turinčių ir menkiausiai išsilavinusių gyventojų, aukščiausio ir žemiausio gyvenimo lygio.

3.3

Socialiai atskirtos bendruomenės (ypač romai, kurių dauguma gyvena šiame regione), turėtų visų pirma pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ teikiamomis galimybėmis. Skirtumai švietimo ir užimtumo srityse gali būti panaikinti. Regionas gali tapti saugia ir patikima teritorija, kurioje tinkamai sprendžiamos konfliktų, atskirties ir nusikalstamumo problemos. Svarbu užtikrinti sąsają su regiono gyventojais, jų nuomone ir poreikiais. Savo nuomonėje dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono (3) EESRK jau rekomendavo sukurti Dunojaus verslo forumą, kurį sudarytų socialiniai ir ekonominiai subjektai ir kuris galėtų tapti svarbia bendradarbiavimo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo Dunojaus regione priemone.

3.4

Pagrindinės pasiūlymo dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono mintys yra šios:

3.5

EESRK laikosi nuomonės, kad įgyvendinant strategiją dėl Dunojaus regiono visų pirma turi būti sprendžiamos šios svarbios problemos:

—

—

—

—

—

3.6

EESRK taip pat mano, kad Dunojaus regionas turi išskirtines galimybes ar kalbėtume apie prekybos ryšius, pajėgumą sukurti švietimo sistemą, kurios pagrindą sudarytų patikima savivaldybių infrastruktūra ir kuri atitiktų būsimus darbo rinkos poreikius, ar didžiulį potencialą, kurį lemia regiono kultūrinė, etninė ir socialinė įvairovė. Jokios kitos upės pakrantėse nėra įsikūrę tiek nuostabių sostinių. Regionas turi išskirtinių turistinių privalumų. Tai pasakytina ir apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Turint omenyje didžiulius Dunojaus regiono gamtos turtus, tvarumo kriterijui visuose plėtros projektuose būtina skirti pagrindinį dėmesį.

3.7

Veikla inovacijų, turizmo, informacinės visuomenės, institucinių pajėgumų ir socialiai atskirtų bendruomenių srityse duos teigiamų rezultatų, jei bus vykdoma bendromis pastangomis. EESRK yra įsitikinęs, kad norint akivaizdžiai pagerinti padėtį, būtina imtis darnių komunikacijos ir skaidrumo užtikrinimo, taip pat planavimo, finansavimo ir įgyvendinimo veiksmų.

3.8

Su išorės veiksniais susiję rinkos trūkumai yra akivaizdūs ir lemia menkas tarptautines investicijas. Reikia parengti ir tvariai bei veiksmingai įgyvendinti didelius projektus pasidalijant jų išlaidas ir naudą.

3.9

Dunojaus regionui labai svarbus geras susisiekimas, tiek jo viduje, tiek su kitais Europos ir pasaulio regionais. Neturi likti jokių periferinių vietovių. Patobulinus ES šiaurę su pietumis jungiančias ašis ir priėjimo prie jūros neturinčių šalių prieigą prie Viduržemio jūros baseino būtų sustiprintas ES ir ne ES šalių bendradarbiavimas. EESRK kartoja anksčiau pareikštus atitinkamus raginimus: 2002 m. ir 2005 m. – Jungtinio konsultacinio komiteto su Rumunija, 2010 m. – BJRM. Dėl nepakankamų pajėgumų ir kokybės arba prastos priežiūros transporto ir energetikos infrastruktūrai vis dar būdinga daug spragų ir trūkumų. EESRK prašo Komisijos ir nacionalinių institucijų pasikonsultuoti su pilietine visuomene ir parengti pasiūlymus, kaip būtų galima užpildyti šias spragas ir pašalinti trūkumus. Taip pat būtina puoselėti glaudesnius žmonių ryšius, visų pirma vystant kultūrą ir turizmą.

3.10

Gamtos ištekliai yra bendras turtas, jie nesusiję su valstybių sienomis ir nacionaliniais regionui priklausančių šalių interesais. Šie ištekliai patiria vis didėjantį su žmonių veikla susijusį spaudimą. Būtinas bendradarbiavimas, antraip vienoje srityje pasiektus teigiamus rezultatus greitai užgožia aplaidumas kitoje srityje. Turėtų būti stiprinamos dabartinės bendradarbiavimo struktūros.

3.11

Strategijoje (4) pateiktas veiksmų planas  (5), kuriam įgyvendinti būtinas tvirtas valstybių ir suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas. Strategijoje pasirenkamas kompleksinis konkrečioms vietovėms pritaikytas ir geru susisiekimu tarp miesto ir kaimo vietovių grindžiamas požiūris. Vienodomis galimybėmis naudotis infrastruktūra ir paslaugomis ir panašiomis gyvenimo sąlygomis bus skatinama teritorinė sanglauda, kuri yra aiškus ES tikslas.

3.12

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, regionais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis Komisija atrinko projektus (6), kurie susiję su greita ir akivaizdžia nauda regiono gyventojams ir turi poveikio makroregionui (arba didelei jo daliai).

3.13

EESRK mano, kad projektais atitinkamai turėtų būti skatinamas tvarus vystymasis ir jie turėtų apimti kelis regionus arba šalis, būti suderinti ir vienas kitą papildyti ieškant visiems naudingų sprendimų ir būti realūs (techniškai įgyvendinami ir grindžiami tinkamu finansavimu).

3.14

EESRK pritaria pagrindinių klausimų sugrupavimui į keturias pamatines grupes, kiekvieną iš jų sudaro prioritetinės sritys ir skirtingi veiksmai, kaip antai:

3.15

EESRK nuomone, besivystantis ir tampantis vis turtingesniu Dunojaus regionas visų pirma turi užsibrėžti tikslą dėl makroregioninių interesų bendrai plėtoti šiaurę su pietumis jungiančias transporto ašis ir trūkumų turinčias energetikos infrastruktūras bei tinklų jungtis. Vis tik EESRK pasisako už tai, kad plėtojant Dunojaus upės kaip transporto ašies naudojimą būtų įgyvendinamas šios upės šlaitų ir intakų apsaugos planas. Strategijoje taip pat numatyta sukurti dalyvaujančių Dunojaus regiono šalių MVĮ tinklus ir užsibrėžtas tikslas panaikinti bendradarbiauti trukdančias kliūtis plėtojant žaliąją ekonomiką, mokslininkų tinklus ir švietimą, įskaitant profesinį mokymą.

4.1

Strategijos tikslas – kuo geriau panaudoti turimus išteklius sutelkiant pastangas, visų pirma veiklos sričių ir finansavimo požiūriu. Veiksmai papildo vieni kitus. Atsakomybę turi prisiimti visos suinteresuotosios šalys. Sustiprinus teritorinį aspektą, bus galima pasirinkti kompleksinį metodą, atsiras daugiau galimybių koordinuoti sektorių politiką ir makroregiono lygmeniu kurti bei vystyti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG).

4.2

EESRK mano, kad aukščiausio lygio grupė, kuri bus sudaryta taisyklėms nustatyti ir pagrindiniams klausimams apibrėžti su už atskiras temas atsakingais koordinatoriais, gali tapti nauja institucializuoto bendradarbiavimo makroregiono lygmeniu forma, kurią plėtoti taip pat gali padėti regionas, jei reikia, priimdamas teisės aktų pakeitimus.

4.3

Strategija įgyvendinama, prireikus ir vadovaujantis bendromis sistemomis, sutelkiant turimas lėšas ir jas derinant su strategijos tikslais. Daug lėšų jau skirta pagal įvairias ES programas (pvz., suteikta 100 mlrd. EUR iš 2007–2013 m. struktūrinių fondų, taip pat skirtos didelės sumos taikant pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP)).

4.4

EESRK atkreipia dėmesį, kad ištekliai turi būti perskiriami tik atlikus veiksmingumo tyrimą, įrodantį, kad iš kitų sričių paimtos lėšos duoda naudos visai visuomenei.

4.5

EESRK mano, kad reikėtų skirti deramą dėmesį finansavimo priemonėms, apimančioms dotacijų ir paskolų derinimą. Taip pat galima sutelkti nacionalinius, regioninius ir vietos išteklius. Iš tikrųjų svarbu gauti įvairaus pobūdžio finansavimą, visų pirma iš ne ES lygmens viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Reikia ne tik užtikrinti veiksmingesnį išteklių panaudojimą, bet ir pasirūpinti, kad finansavimo srityje būtų pasidalinta rizika.

4.6

EESRK mano, kad už veiklos sričių koordinavimą turi būti atsakinga Komisija, o valstybėms narėms, po konsultacijų su Komisija, agentūromis ir atitinkamomis regioninėmis institucijomis, turi būti pavesta koordinuoti kiekvieną prioritetinę sritį.

4.7

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad už veiksmų įgyvendinimą atsakingi visi valstybiniu, regioniniu, miestų ir vietos lygmenimis. Veiksmai (kuriais siekiama nustatytų tikslų) turi tapti konkrečiais projektais (kurie būtų išsamūs, turėtų vadovą, nustatytą grafiką ir numatytą finansavimą).

4.8

EESRK tikisi, kad strategija taps tvariu Dunojaus regiono strateginio integravimo ir darnaus vystymosi pagrindu, kadangi joje išdėstyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama, kad Dunojaus regionas taptų XXI a. ES regionu. Kad šios strategijos tikslai būtų plačiai žinomi ir konkrečiai įgyvendinami, būtina dėti rimtas pastangas, teikti pakankamai informacijos ir deramai viešinti.